Administracinė byla Nr. I-282-386/2012 m.
Proceso Nr. 3-63-3-00136-2010-8 (S)
Teismo procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 22 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui D. Š., atsakovo atstovui Arūnui Venckui, 2012 m. kovo 13 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtų priedų ir priemokų prie pareiginės algos dalies priteisimo,
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas D. Š. 2010 m. kovo 15 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti neišmokėtą priedų ir priemokų prie pareiginės algos dalį – 1 270,25 Lt, susidariusią laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.
Nurodo, kad dirbo statutiniu valstybės tarnautoju laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., už atliktas pareigas jam nebuvo sumokėtas priklausantis darbo užmokestis, kadangi buvo ribojama priedų ir priemokų dalis (remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi išmokama priemokų ir priedų dalis negali viršyti 70 procentų pareiginės algos). Teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pareiškėjas D. Š. palaiko prašymą ir prašo priteisti visą 1270,25 Lt darbo užmokesčio nepriemoką.
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimuose į prašymą (b.l.11-13; 70-72) prašo prašymą tenkinti iš dalies. Nurodo, kad pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato finansų skyriaus 2010-03-04 pateiktą raštą Nr. 30-S-2500 iki 2009-01-01 Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate skaičiuojant darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis buvo taikomos Darbo kodekso (toliau – ir DK) 194 ir 193 straipsnių nuostatos, t.y. ta pati darbo valanda buvo dvigubai apmokama kaip už darbą poilsio ir švenčių dienomis ir dar papildomai pusantro karto apmokama kaip už darbą naktį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-09-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006 nurodė, jog viršvalandinis darbas ir (arba) darbas naktį dirbamas švenčių ir (arba) poilsio dienomis, tai už tokį darbą mokama pagal DK 194 nuostatas, o 193 straipsnis netaikomas. Iš to seka, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 už naktinį darbą švenčių dienomis neteisingai priskaičiuota 832,44 Lt ir neišmokėta už 2008 m. liepos ir spalio mėnesius 747,40 Lt atlyginimo dalis, kuri vadovaujantis DK 224 straipsniu negali būti išmokėta, o pareiškėjui priteistina suma yra 522,85 Lt. Taip pat prašo atsakovu įtraukti Lietuvos valstybę ir sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui.
Atsakovo atstovas Arūnas Venckus prašo prašymą tenkinti iš dalies atsiliepimuose išdėstytų motyvų pagrindu.
Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė, atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai.
Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).
Konstatuojama:
Prašymas tenkintinas iš dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Šioje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., kuri buvo neišmokėta taikant Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, ribojančią priedų ir priemokų sumą (ne daugiau kaip 70 procentų). Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus (23-26 straipsnių nuostatos), kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad D. Š. dirbo statutiniu valstybės tarnautoju Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Pareiškėjas su prašymu priteisti darbo užmokesčio dalį 1 270,25 Lt už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 į teismą kreipėsi 2010-03-15, todėl laikytina, kad nepraleistas 3 metų ieškinio senaties terminas.
Iš pateiktų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų rašytinių įrodymų (b.l.73-74) matyti, kad atsakovas skaičiuojant darbo užmokestį už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis taikė Darbo kodekso 194 straipsnio bei 193 straipsnio nuostatos, tai yra buvo dvigubai apmokama kaip už darbą poilsio ir švenčių dienomis ir kaip už naktinį darbą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-451/2006 konstatavo, kad Darbo kodekso 194 straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Kai viršvalandinis darbas ir (arba) darbas naktį dirbamas švenčių, ir (arba) poilsio dienomis, tai už tokį darbą mokama pagal Darbo kodekso 194 straipsnio nuostatas, o Darbo kodekso 193 straipsnis netaikytinas. Pagal atsakovo 2010 m. kovo 5 d. pažymą Nr. 3-PAZ1-1609 pareiškėjui už darbą 2008 m. liepos mėnesį buvo priskaičiuota ir neišmokėta 339,53 Lt suma. Tačiau pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį (b.l.75-76) pareiškėjas 2008 m. liepos 5 d. (poilsio diena) dirbo 3 val., kurios buvo skaičiuojamos kaip darbo valandos poilsio dieną ir kaip viršvalandinis darbas, todėl taikant DK 193 straipsnio nuostatas neteisingai buvo priskaičiuotas 100,56 Lt dydžio priedas. 2008 m. liepos 26 d. (poilsio diena) pareiškėjas dirbo 8 val., iš kurių 5 val. buvo dirbtos nakties metu. Šios 8 val. buvo skaičiuojamos kaip dirbtos poilsio dieną, ir kaip viršvalandžiai, o taip pat kaip 5 val. naktinės darbo valandos. Kaip matyti, taikant DK 193 straipsnio nuostatas neteisingai buvo priskaičiuotas 268,16 Lt dydžio priedas už 8 val.viršvalandinio darbo ir 55,85 Lt dydžio priedas už darbą nakties metu. Viso 2008 m. liepos mėnesį taikant DK 193 straipsnio nuostatas neteisingai priskaičiuota 424,57 Lt.
Pagal minėtą atsakovo pateiktą pažymą pareiškėjui už darbą 2008 m. spalio mėnesį buvo priskaičiuota ir neišmokėta 708,97 Lt suma. Tačiau pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį (b.l.77-78) pareiškėjas 2008 m. spalio 10 d. (poilsio diena), dirbo 6 val., iš kurių 2 val. buvo dirbamos nakties metu. Šios 6 val. buvo skaičiuojamos kaip darbo valandos poilsio dieną, ir kaip viršvalandinis darbas, o taip pat kaip 2 val. darbo nakties metu, todėl taikant DK 193 straipsnio nuostatas neteisingai buvo priskaičiuotas 151,74 Lt dydžio priedas už 6 val. viršvalandinio darbo ir 13,52 Lt dydžio priedas už darbą nakties metu. 2008 m. spalio 11 d. (poilsio diena) pareiškėjas dirbo 7.45 val., kurios buvo dirbtos nakties metu. Šios 7.45 val. buvo skaičiuojamos kaip dirbtos poilsio dieną ir, kaip viršvalandžiai, o taip pat kaip 5 val. darbo nakties metu. Kaip matyti, taikant DK 193 straipsnio nuostatas neteisingai buvo priskaičiuotas 188,53 Lt dydžio priedas už 7.45 val.viršvalandinio darbo ir 54,08 Lt dydžio priedas už darbą nakties metu. Viso 2008 m. spalio mėnesį, taikant DK 193 straipsnio nuostatas neteisingai priskaičiuota 407,87 Lt.
Pagal Darbo kodekso 224 straipsnio 3 dalį negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus. Pareiškėjui atsakovo pateiktoje pažymoje už 2008 m. liepos mėnesį nurodyta priskaičiuota bei neišmokėta 339,53 Lt suma, tačiau teismui įvertinus pateiktus įrodymus nustatyta, jog taikant DK 193 straipsnio nuostatas nepagrįstai priskaičiuota 424,57 Lt suma; kadangi pareiškėjui neišmokėta tik 339,53 Lt, todėl būtent šia suma atitinkamai mažintina priteistina neišmokėto darbo užmokesčio dalis. Pareiškėjui atsakovo pateiktoje pažymoje už 2008 m. spalio mėnesį nurodyta priskaičiuota bei neišmokėta 708,97 Lt suma, tačiau nustačius, jog taikant DK 193 straipsnio nuostatas nepagrįstai priskaičiuota 407,87 Lt suma, šia suma atitinkamai mažintina priteistina neišmokėto darbo užmokesčio dalis.
Todėl nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ribojant priedų ir priemokų mokėjimą nesumokėta 522,85 Lt (1270,25 – (339,53 + 407,87)) ir pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas.
Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija Nr. IX-856) 25 ir 26 straipsniuose numatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai ir priemokos ir nurodytas priedų ir priemokų sąrašas. Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 221, 481, 501 straipsniais įstatymu (įstatymo redakcija 2007 m. birželio 7 d. Nr. X-1175, 2007-06-07 Žin., 2007, Nr. 69-2723) buvo pakeistas ir papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomi šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.
Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos ) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismo nutarime konstatuota, kad negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai. Todėl ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose šio įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nesant nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą maksimalią mokėtiną ribą, pažeistos Konstitucijos nuostatos. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama. Vadinasi, pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, ir konstitucinį teisinės valstybės principą Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje „Darbo užmokestis“, kuris vidaus tarnybos sistemos pareigūnams buvo taikomas be išlygų, turėjo būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą.
Taigi, Konstitucinis teismas konstatavo, kad pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus. Todėl net ir sprendimo priėmimo metu nesant nustatytam teisiniam reguliavimui pagal kurį būtų galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, pareiškėjas pagrįstai reiškia reikalavimą dėl piniginės išmokos priteisimo, kadangi kitų būdų kompensuojant už atliktą darbą nėra numatyta.
Vadovaujantis šiomis nuostatomis, konstatuojama, jog pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi iš pateiktų pažymų apie pareiškėjui mokėtą darbo užmokestį, matyti, kad buvo taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytų priedų ir priemokų ribojimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti sprendimo įvykdymo terminą.
Kreipimasis į teismą teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sąlygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismą kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004; A1-638/2005).
Sprendimas dėl pareiškėjo prašymo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą pareiškėjui yra išnykęs, todėl atsakovas – Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, įpareigojamas pareiškėjui išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.
Atsakovo prašymas atsakovu įtraukti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atmestinas. LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.
Pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais ginčo laikotarpiu buvo tiesiogiai susijęs su Klaipėdos apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, t.y. subjektu (pareiškėjo darbdaviu), privalančiu mokėti pareiškėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus. Todėl bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo D.Š. prašymą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui D. Š. priteisti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 522,85 Lt (penkis šimtus dvidešimt du litus, 85 ct) už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti).
Kitoje dalyje prašymo netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėja Laimutė Jokubauskaitė