Baudžiamoji byla Nr. 1-252-953/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66179-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9;

1.2.4.8.3; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5; 2.1.15.1.1

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 7 d.   

Šiauliai

Šiaulių  apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius,

sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,

dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,

kaltinamajam A. J. M.,

nukentėjusiojo E. Š. įstatyminei atstovei A. Š.,

civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovei Vitalijai Grušienei nedalyvaujant,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1961-10-02 Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2013-10-16 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., 243 str. - 24 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

n u s t a t ė:

A. J. M. 2015 m. gruodžio 1 d. apie 19.40 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš mažametį E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., o būtent, vieną kartą prožektoriumi suduodamas jam į galvos sritį, padarė nukentėjusiajam E. Š. muštinę žaizdą kairiame momenyje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. J. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis įvyko pernai gruodžio 1 d. vakare (duomenys neskelbtini) netoli parduotuvės prie blokinio namo. Ten ėjo būrelis vaikų, kurie paprašė cigaretės. Jis pasakė, jog neduos ir vienam jų sudavė prožektoriumi į galvą. Sudavė, nes norėjo vaikus pagąsdinti ir kad jie pabėgtų į šoną, tačiau neapskaičiavo. Galėjo būti nukentėjusiajam padaryti tokie sužalojimai, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Jis matė, kam sudavė, mostas buvo netikslingas, nepagalvojo, kad sužalos tą vaiką. Įvykio metu buvo išgėręs, o blaivas nebūtų taip elgęsis. Smūgį sudavė, kad atstotų nuo jo. Teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, žada jį atlyginti. Po įvykio su nukentėjusiuoju pasisveikino, jo ir tėvų atsiprašė. Blogai vertina savo elgesį, gailisi.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusiojo įstatyminė atstovė ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamojo A. J. M. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis mažametis E. Š. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad įvykio dieną, apie 19 val. grįžo į namus ir pasakė mamai, kad dailei reikia lapų. Ėjo į parduotuvę. Ėjo toks pažįstamas dėdė. Norėjo su juo pasisveikinti, pasakė: „Labas vakaras“. Nežino, gal jam nepatinka kokie kiti vaikai. Dėdė paėmė jį už striukės ir sako: „Jūs jau mane visi užknisot“ ir trenkė su prožektoriumi į galvą. Atsisėdo, o dėdė nuėjo į parduotuvę. Jam praskėlė galvą, bėgo kraujas. Paskui ir pats nuėjo į parduotuvę, pasakė pardavėjai. Pardavėja jam liepė eiti į namus. Greitai nuėjo į namus. Parodė mamai ir ji iškvietė policiją, o pareigūnai greitąją. Greitoji jį išvežė ir siuvo galvą. Policija ieškojo to žmogaus. Pareigūnai su mama nuvažiavo pas tą dėdę į namus. Dėdę pažinojo. Tuo metu jis buvo girtas, ėjo svirduliuodamas. Žino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) už geležinkelio. Jie visada anksčiau pasisveikindavo. Taip jis pasielgė pirmą kartą. Nematė, kad jis turi prožektorių. Kai pasisveikino, tik tada pamatė, kad kažką turi. Tuo metu prožektorius nešvietė. Lauke buvo tamsu. Dėdė paėmė jį už krūtinės ir trenkė į šoną galvoje. Atsisėdo, o jis nuėjo į parduotuvę. Jam nieko nesakė, verkė. Labai skaudėjo galvą. Buvo su M. ir I., jie matė, kas įvyko. Iki įvykio su tuo dėde pasisveikindavo, jis pažinojo mamą, tėtį. Jis ateidavo pas senelį remontuoti motociklą. Dėdė senas, pagyvenęs, jam gal 50-60 m. tai – A. M.. A. M. rūko. Jis gali turėti cigarečių. Tada jo neprašė cigarečių. Draugai taip pat neprašė. Po įvykio jį matė kitą dieną. Po dviejų dienų susitiko lauke, atsiprašė, sakė: „Žinai, buvau išgėręs, atsiprašau“. Mano, kad atsiprašė iš pareigos. Jam neatleido. Jam tada labai skaudėjo (24-25 b. l.).

Liudytoja A. Š. tyrimo metu parodė, kad 2015-12-01 apie 19.30 val., iš namų į parduotuvę išėjo mažametis sūnus E. Š. kartu su draugais M. V. ir I. B.. Maždaug po 15 minučių į namus sūnus grįžo verkdamas. Kartu su juo buvo ir minėti draugai. Sūnui iš viršugalvio bėgo kraujas, buvo žaizda. Sūnus pasakė, kad prieš kelias minutes, prie (duomenys neskelbtini), jį be jokios priežasties sumušė pažįstamas to paties kaimo gyventojas, suduodamas jam vieną kartą prožektoriumi per galvą. Iškarto apsirengė ir su sūnumi nuėjusi į įvykio vietą sužinojo, kad sūnų sužalojo A. M.. Apie įvykį pranešė policijai. Nuvykus kartu su policijos pareigūnais pas A. M., jis neneigė, kad sužalojo jos sūnų, neva jam trukdo vakarais praeiti gatvėmis nepilnamečiai. Matėsi, kad jis yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas (12-13 b. l.).

Liudytojas mažametis M. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad per incidentą nukentėjo E. Š.. Jis yra klasiokas, santykiai draugiški. Tas įvykis buvo gal prieš mėnesį. Jau buvo tamsu, apie 20 val. Su E. Š. tada ėjo į parduotuvę. E. Š. norėjo pasisveikinti su pažįstamu dėde, o tas dėdė jam pasakė: „Užknisot mane“ ir trenkė su prožektoriumi jam per galvą. Jis dar E. Š. sugriebė už krūtinės. Prieš tai to dėdės nieko neprašė. E. Š. norėjo su juo tik pasisveikinti, nes sakė, kad yra pažįstami. Prie dėdės ėjo kartu. Jis rankose lygtais daugiau nieko be prožektoriaus neturėjo. Kai jis trenkė E. Š. per galvą, prožektorius buvo išjungtas. Gavęs per galvą, E. Š. suklupo, paskui nuėjo į parduotuvę, nes norėjo nusipirkti lapų. Pardavėja jam sakė: „Greitai eik namo“, nes jam bėgo kraujas. Ėjo su E. Š. pas jį į namus. Apie įvykį E. Š. pasakė tėvams ir jie iškvietė policiją. Kartu su jais dar buvo I.. Jis jų draugas. Jis irgi viską matė. To dėdės nepažinojo, bet matydavo jį vaikštinėjant po kaimą. Jo vardas A. M.. Tą vakarą jis buvo išgėręs. Tą kartą dėdės nieko neprašė (27-28 b. l.).

Liudytojas mažametis I. B. tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio mėnesio pradžioje, datos konkrečiau nurodyti negali, nes neprisimena, vakare, kartu su draugais: E. Š. ir M. V., nuo E. Š. namų ėjo į parduotuvę, nes ten E. Š. reikėjo kažką nupirkti. Netoli parduotuvės sutiko pažįstamą iš matymo dėdę, kuris gyvena jų kaime. E. Š. gestu – ištiesta prieš jį ranka norėjo su juo pasisveikinti, tačiau tas dėdė su juo nesisveikino ir rankos jam nepadavė – jis iš karto, vartodamas keiksmažodžius, rankoje turėtu prožektoriumi trenkė E. Š. į galvą. Po to, E. Š. iš galvos bėgo kraujas. E. Š. dar nuėjo į parduotuvę, nusipirko baltą lapą ir tada visi trys parėjo pas jį į namus. Prie jų su M. tas dėdė nelindo ir jiems suduoti nenorėjo, jis nuskriaudė tik E. Š.. Nei jis, nei jo draugai, to dėdės cigarečių tikrai neprašė ir jie nei vienas nerūko. Tada to dėdės išsigando, bet dabar jo nebebijo, nes kai susitinka dėdę, jam nieko nei sako, nei daro. Tą dėdę po to buvo sutikęs, jis jam nieko nesakė, tik E. Š. visą laiką atsiprašinėja už tai, kad sudavė jam tuo prožektoriumi. Įvykio metu tas dėdė buvo girtas – tas matėsi akivaizdžiai, nes jis ėjo svirduliuodamas ir E. Š. jis tuo prožektoriumi sudavė specialiai ir tyčia, tikrai nebuvo taip, kad jis mosikuodamas rankomis, ar panašiai, netyčia būtų pataikęs. Dar jis kaip atsiprašinėjo E. Š., pačiam E. Š. sakė, kad taip padarė dėl to, kad buvo girtas (32-33 b. l.).

Liudytoja S. J. tyrimo metu parodė, kad 2015 metų gruodžio mėnesio pradžioje, datos konkrečiau nurodyti negali, nes neprisimena, vakare, kiek buvo valandų sukonkretinti negali, tačiau lauke jau buvo tamsu, į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kur tuo metu dirbo pardavėja, atėjo kaimo gyventojas A. M.. Jis buvo girtas. Ką tą vakarą pirko neprisimena, tačiau ilgai parduotuvėje neužtruko, apsipirko ir išėjo. Kad jis tuo metu būtų buvęs agresyviai nusiteikęs, nepastebėjo. Tik jam išėjus, į parduotuvę atėjo  E. Š.. Vaikas buvo išsigandęs, jam veidu, ties kažkuriuo šonu, buvo nubėgęs kraujas. Kai paklausė E. Š., kas jam nutiko, jis jai pasakė, kad jam ką tik galvą prožektoriumi prakirto prieš jį iš parduotuvės išėjęs vyras, kaip suprato, tai A. M., nes kaip tik tuo metu nieko daugiau parduotuvėje ir nebuvo. E. Š. jai sakė, kad jis norėjo su M. pasisveikinti, o šis jam sudavė tuo prožektoriumi į galvą. E. Š. dar pažiūrėjo galvą, ar žaizda nėra labai gili, ir kadangi ji nebuvo gili, liepė jam kuo greičiau eiti į namus ir viską papasakoti mamai. E. Š. pasakė, kad jam būtinai reikia nusipirkti piešimo popieriaus ir kai nusipirko jį, išėjo į namus. M. vakarais visada kaime vaikščiodavo su prožektoriumi, ar tą vakarą jis jį turėjo, į tai neatkreipė dėmesio (36-37 b. l.).

2015-12-01 A. Š. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2015-12-01 apie 19.40 val., prie (duomenys neskelbtini), jos mažametį sūnų E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., be jokios priežasties sumušė iš matymo pažįstamas to paties kaimo gyventojas A. M., gyvenantis adresu - (duomenys neskelbtini), vieną kartą prožektoriumi suduodamas sūnui per galvą. Prašo A. M. nubausti įstatymo nustatyta tvarka (3-4 b. l.).

2015-12-02 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vietos, esančios prie (duomenys neskelbtini), kur buvo padaryta nusikalstama veika, apžiūra (6-8 b. l.).

2015-12-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1757/15(04) nurodyta, jog nukentėjusiajam E. Š. padaryta muštinė žaizda kairiame momenyje. Rastas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo padaryti vieno smūgio buku kietu daiktu. E. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (40 b. l.).

2015-12-02 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog įtariamasis A. J. M. savo iniciatyva pateikė prožektorių (43-46 b. l.).

2016-01-11 apžiūros protokole užfiksuota prožektoriaus apžiūra (47-48 b. l.).

Asmens blaivumo teste nurodyta, kad 2015-12-01 21.22 val., A. J. M. nustatytas 1,90 prom. girtumas (49 b. l.).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama A. J. M. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši veika padaroma tik esant kaltininko tyčiai.

Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 str. 2 d. 2 p.) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 str. 3 d.).

Teismas pažymi, kad apie asmens nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius sprendžiama ne tik iš jo paties parodymų, bet ir iš jo atliktų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. J. M. atliko smurtinį veiksmą prieš mažametį - vieną kartą prožektoriumi sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį. Nukentėjusiajam padarytą sužalojimą teismo medicinos specialistas įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. Pats kaltinamasis A. J. M. neneigė padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi, tačiau neigė, kad tai padarė tyčia. Tačiau kaltinamojo tyčinius veiksmus patvirtina nukentėjusiojo mažamečio E. Š. parodymai, kad norėjo tik pasisveikinti su dėde, tačiau pastarasis paėmė jį už striukės ir trenkė su prožektoriumi į galvą. Be to, kaip nurodė, kad po dviejų dienų susitiko lauke ir kaltinamasis jo atsiprašė. Kaltinamojo tyčią patvirtina ir liudytojos A. Š. parodymai, kuri nurodė, kad nuvykus kartu su policijos pareigūnais pas A. J. M., jis neneigė, kad sužalojo jos sūnų, neva jam trukdo vakarais praeiti gatvėmis nepilnamečiai. Be to, kaltinamojo tyčinius veiksmus patvirtino ir liudytojais apklausti M. V. ir I. B., kurie patvirtino, kad E. Š. norėjo pasisveikinti, tačiau A. J. M. nesisveikino ir iš karto, vartodamas keiksmažodžius, rankoje turėtu prožektoriumi trenkė E. Š. į galvą. Po to, E. Š. iš galvos bėgo kraujas. Bei parodė ir tai, kad kaltinamasis atsiprašinėdamas E. Š., pačiam E. Š. sakė, kad taip padarė dėl to, kad buvo girtas. Liudytoja S. J. parodė, kad įvykio dieną kaltinamasis buvo neblaivus, bei tai, kad į parduotuvę atėjęs E. Š. parodė, kad jam ką tik prožektoriumi sudavė A. J. M.. Įvertinus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, konflikto priežastį ir eigą, kaltinamojo atliktus veiksmus ir atsiradusius padarinius teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. J. M. smurtinius veiksmus atliko tyčia, t.y., būdamas neblaivus ir nevaldydamas savo elgesio bei judesių, nesiekdamas žodžiu sudrausminti mažamečio nukentėjusiojo, prožektoriumi sudavė jam smūgį. Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiui vaikui smūgį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas. Byloje nenustatyta jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis būtų turėjęs pagrindo manyti, jog tokių pasekmių nekils. Pažymėtina, kad veiką kvalifikuojant pagal BK 140 straipsnio 3 dalį nėra svarbu, į kurią nukentėjusiojo kūno vietą jis pataikė, kurią kūno vietą sužalojo, ar nukentėjusiajam sukėlė tik fizinį skausmą. Kilusios pasekmės, atsižvelgiant į tai, ar nukentėjusiajam buvo sukeltas tik fizinis skausmas, ar jam nežymiai sutrikdyta sveikata, kokia sužalojimo lokalizacija ir pan., gali būti svarbios skiriant bausmę, tačiau tai neturi reikšmės kvalifikuojant veiką pagal BK 140 straipsnį. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. J. M. šią veiką padarė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.) ir jo veika visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamojo A. J. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams, be to nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas.

Skirdamas kaltinamajam A. J. M. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.

A. J. M. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimą įvykdė būdamas teistas, teistumui neišnykus (54-57 b. l.), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (64-65 b. l.), nedirbantis (66 b. l.), psichikos ir priklausomybės ligų centrų registrų įskaitose neįrašytas (51, 52, 53 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis už tokio pobūdžio nusikaltimą baudžiamas jau antrą kartą, nusikaltimą įvykdė neišnykus teistumui, būdamas recidyvistu, nedirbantis, nesitaiso ir toliau smurtauja, todėl skiriama baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, kurio dydis didesnis nei sankcijos vidurkis, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BPK 140 str., A. J. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-12-01 20.35 val. iki 2015-12-02 10.54 val. (76-77 b. l.).

A. J. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (78-79 b. l.).

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 33,66 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam E. Š. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkinamas visiškai. Bylą išnagrinėjus teisme nustatyta, kad žala nukentėjusiojo E. Š. sveikatai buvo padaryta A. J. M. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 33,66 Eur, priteistina iš kaltinamojo A. J. M..

Daiktiniai įrodymai: 1. prožektorius, kaip nusikaltimo padarymo įrankis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas; 2. kompaktinė plokštelė su apklausų įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., 

n u s p r e n d ž i a:

A. J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir skirti 60 (šešiasdešimt) parų             areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, A. J. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 40 (keturiasdešimt) parų areštą.

Į bausmę A. J. M. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-12-01 20.35 val. iki 2015-12-02 10.54 val. (1 parą).

Arešto bausmę atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. J. M. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

A. J. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą 33,66 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš A. J. M. priteisti 33,66 Eur (trisdešimt trijų eurų 66 euro centų) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Daiktinius įrodymus: 1. prožektorių, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; 2. kompaktinę plokštelę su apklausų įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis  per  20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                    Martynas Galvičius