Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-82-929/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01408-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauko L. V. atstovo advokato Vytauto Budniko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutarties, kuria netenkintas skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-25983-2022 panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Institucijos 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25983-2022 buvo nustatyta, kad L. V. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kadangi 2022 m. lapkričio 1 d. 10.25 val. Vilniuje, Viršupio – Šilo g., vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, tai yra 0,54 promilių (pritaikius prietaiso paklaidą), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus. Institucijos nutarimu L. V. paskirta administracinė nuobauda – 950 eurų bauda ir specialios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 (penkiolikai) mėnesių.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi (toliau ir – skundžiama nutartis) administracinėn atsakomybėn patraukto L. V. skundo dėl Institucijos 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimo panaikinimo netenkino, konstatavęs, kad nutarimą priėmęs Institucijos pareigūnas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jų pakankamumą ir patikimumą, bei padarė pagrįstą išvadą dėl L. V. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Teikiamu apeliaciniu skundu L. V. atstovas advokatas Vytautas Budnikas (toliau ir – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną L. V. atžvilgiu nutraukti; netenkinus pirmojo prašymo, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, L. V. paskirti 950 eurų baudą, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių.
3.1. Apeliantas nurodo, kad L. V. administracinio nusižengimo padarymo metu su alkotesterio rodmenimis nesutiko, todėl iš karto po protokolo surašymo, jis nuvyko į VšĮ ,,Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės” laboratorinės diagnostikos skyrių, kur jam buvo atliktas kraujo tyrimas, kurio rezultatai parodė, jog alkoholio koncentracija jo kraujyje siekė 0,34 promilės (Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktas). Bylos nagrinėjimo Institucijoje ir pirmosios instancijos teisme metu L. V. įrodinėjo, jog alkoholį vartojo prieš pat policijos pareigūnams jį sustabdant, todėl pareigūnų naudoto alkotesterio duomenys nėra teisingi ir, atitinkamai, prašė vadovautis gydymo įstaigos pateiktu dokumentu, iš kurio aiškiai matyti, jog inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu jo neblaivumas neviršijo leistinos 0,41 promilės ribos.
3.2. Skunde nurodoma, kad pirmieji alkotesterio parodymai buvo 0,64 promilės, o po 19 min. – 0,56 promilės. Toks greitas neblaivumo rodmenų mažėjimas, anot apelianto, rodo, jos L. V. alkoholį vartojo prieš pat jį sustabdant policijos pareigūnams, todėl vadovautis alkotesterio parodymais nėra jokio pagrindo. Juolab, kad laboratorijoje atliktas kraujo tyrimas parodė, jog alkoholio koncentracija vairuotojo kraujyje siekė 0,34 promilės. Remiantis tokiais duomenimis, galima teigti, jog nusižengimo padarymo metu L. V. neblaivumas neturėjo būti didesnis nei 0,408 promilės, kadangi alkoholio koncentracija jo organizme nusižengimo padarymo metu turėjo būti apskaičiuojama taip – 20 g. suvartoto gryno alkoholio padalinta iš kūno masės svorio – 70 kg, kartu padauginto iš 0,7 (alkoholio pasiskirstymo koeficientas vyrams) (Vidmarko formulė)). Įvertinus tai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, jog L. V. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
3.3. Skiriant L. V. administracinę nuobaudą bei poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, apeliantas prašo atsižvelgti, jog nusižengimas padarytas atsitiktinai, pats pažeidėjas nepiktnaudžiauja alkoholiu ar draudžiamomis medžiagomis, nėra įrašytas priklausomybės ligų įskaitą, turi šeimą, yra dirbantis. Šios aplinkybės, anot apelianto, rodo, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus L. V. piniginę baudą, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vieneriems) metams.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo L. V. atstovo advokato Vytauto Budniko apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
4.1. Institucija pažymi, kad L. V. proceso metu pripažino, kad prieš sėsdamas už vairo vartojo alkoholinius gėrimus. Aplinkybę, kad sustabdžius vairuotoją iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, patvirtino ir policijos pareigūnai. 2022 m. lapkričio 1 d. L. V. buvo atlikti trys neblaivumo patikrinimai, tai yra pirmas buvo atliktas bekontakčiu būdu ir šiam parodžius teigimą rezultatą, vairuotojui atlikti du patikrinimai, naudojant alkotesterį – 10.04 val. pirmasis, kurio rezultatai parodė 0,64 promilės neblaivumą, ir antrasis 10.21 val., kurio rezultatas parodė 0,56 promilės neblaivumą. Policijos pareigūnas, tikrinęs vairuotoją, tarnybiniame pranešime nurodė, kad L. V., prieš atliekant patikrinimą, nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 20.00 val., jautėsi gerai, važiavo aplankyti kapų. Be to, L. V. tą pačią dieną buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame jis raštiškai paaiškino, jog automobilį vairavo, būdamas neblaivus. Taigi, šiuo atveju L. V. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo yra pilnai įrodyta.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn patrauko L. V. atstovo advokato Vytauto Budniko apeliacinis skundas yra atmetamas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pateiktame apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo išvada, jog L. V. 2022 m. lapkričio 1 d. 10.25 val. Vilniuje, Viršupio – Šilo g., vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,54 promilės girtumo laipsnis, ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Atitinkamai, skundą nagrinėjantis apygardos teismas patikrina, ar tokios apelianto ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados yra teisingos bei pagrįstos.
6. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <...> vairuotojai. Šiuo atveju vertintinos dvi esminės faktinės aplinkybės – vairavimo faktas bei vairuotojo alkoholinio apsvaigimo ir jo masto nustatymo faktas. Taip pat pažymėtina, kad minėto nusižengimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, todėl sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės pagal ANK 422 straipsnį, tai yra transporto priemonių vairavimą, vairuotojui esant neblaiviam, būtina nustatyti nekeliantį abejonių neblaivumo laipsnį.
7. Visų pirma pažymėtina tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas L. V. pripažįsta, jog 2022 m. lapkričio 22 d. administracinio nusižengimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku vairavo automobilį. Iš byloje esančio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, jog 2022 m. lapkričio 1 d. Viršupio – Šilo g. žiedinėje sankryžoje, apie 10.25 val., patikrinimui buvo sustabdytas automobilis ,,Ford”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad automobilį vairuoja L. V., nuo jo burnos sklido alkoholio kvapas. Užfiksavęs aiškius neblaivumo požymius, policijos pareigūnai nutarė patikrinti vairuotojo neblaivumą. Iš viso buvo atlikti trys L. V. neblaivumo patikrinimai – pirmasis patikrinimas vyko bekontakčiu metodu, kuris parodo, ar yra alkoholio iškvėptame ore, antras patikrinimas buvo atliktas ,,Drager” alkotesteriu, kurio rezultatai parodė 0,64 promilės neblaivumo laipsnį, trečias patikrinimas buvo atliktas po 19 minučių pertraukos, kaip tai numato instrukcija, taip pat ,,Drager” alkotesteriu ir L. V. buvo nustatytas 0,56 promilės neblaivumas (b. l. 18). Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad vairuotojas policijos pareigūnams paaiškino, jog alkoholį vartojo prieš 8 val., jautėsi gerai, važiavo aplankyti kapų (b. l. 18). Tuo tarpu iš įvykio vietoje surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog L. V. jame pasirašytinai paaiškino: ,,vairavau automobilį, vakar vakare vartojau alkoholį, išgėriau keturis alaus, dėl padaryto pažeidimo gailiuosi” (b. l. 12).
8. Skunde aiškinama, jog L. V. vartojo alkoholį prieš pat važiavimą, todėl policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo metu užfiksuoti rodmenys yra netikslūs, ką patvirtina ir iškart po administracinio nusižengimo protokolo surašymo laboratorijoje atliktas kraujo tyrimas, kurio rezultatai parodė, jog alkoholio koncentracija L. V. kraujyje siekia tik 0,34 promilės. Apygardos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, pažymi, jog siekiant išvengti bet kokių prieštaravimų, policijos pareigūnai vairuotojų neblaivumą visuomet tikrina du kartus, tai yra esant teigiamam rezultatui, po 15-30 min. yra atliekamas kontrolinis tikrinimas. Nagrinėjamu atveju vairuotojo neblaivumas alkotesteriu buvo patikrintas du kartus, patikrinus antrą kartą, alkoholio koncentracija sumažėjo 0,8 promilės. Šių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog mokslinėje literatūroje nurodoma, kad pavartojus alkoholio, jo kiekis kraujyje didėja ir vidutiniškai po 30-90 min. pasiekiamas alkoholio koncentracijos kraujyje pikas, o maždaug po dvejų valandų alkoholis pradeda skaidytis ir jo koncentracija kraujyje ima mažėti. Taigi, jeigu L. V. būtų vartojęs alkoholį prieš pat policijos pareigūnams jį sustabdant, tuomet atliktų patikrinimų metu jo organizme esančios alkoholio koncentracijos rodikliai palaipsniui būtų didėję, o ne mažėję. Be to, tikslinga pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi vertinimo, jog žmogaus organizmas per valandą pašalina apie 0,15 – 0,2 promilės alkoholio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-12-2013). Kaip minėta, antruoju tikrinimu L. V. buvo nustatytas 0,56 promilės neblaivumo laipsnis (laikas 10.21 val.), o kraujo tyrimas, kurio rezultatai parodė 0,34 promilės neblaivumo laipsnį, buvo atliktas daugiau nei po dviejų valandų (12.49 val.). Iš to seka, kad kas valandą alkoholio koncentracija L. V. organizme mažėjo maždaug apie 0,11 promilės, o tai sustiprina įsitikinimą, jog alkoholį pažeidėjas vartojo daugiau nei prieš dvi valandas iki neblaivumo patikrinimo, todėl įvykio vietoje alkotesteriu jam nustatytas 0,54 promilės neblaivumo laipsnis (past. – su 0,02 promilės paklaida) aukštesnės instancijos teismui nekelia abejonių.
9. Versiją, kad L. V. vartojo alkoholį prieš pat policijos pareigūnams jį sustabdant, paneigia ir paties pažeidėjo įvykio metu policijos pareigūnams duoti paaiškinimai, jog alkoholį jis vartojo vakar, tai yra dieną prieš važiavimą. Pirmosios instancijos teisme L. V. savo poziciją pakeitė ir aiškino, jog alkoholį vartojo pažeidimo padarymo dieną, tai yra prieš išvažiuodamas iš namų, išgėrė apie 20 gramų 40 laipsnių stiprumo konjako. Nurodė, jog nežino, kodėl protokole parašė, kad alkoholį vartojo dieną prieš, gal manė, jog toks paaiškinimas bus protingesnis (b. l. 35). Skundą nagrinėjantis teismas L. V. apylinkės teisme duotus paaiškinimus vertina kritiškai, kadangi jie prieštarauja tiek jo paties pirminiams paaiškinamams, tiek kitiems byloje esantiems įrodymams. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, būtent įvykio vietoje L. V. nurodė tikrąsias alkoholio vartojimo aplinkybes, dar nespėjęs sukurti savęs teisinančios versijos, todėl tik jo pirminiai paaiškinimai yra laikytini teisingais ir pripažintini patikimais.
10. Remiantis tuo, kas aptarta, darytina išvada, kad L. V. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo yra pilnai įrodyta, todėl nutraukti jo atžvilgiu pradėtos administracinio nusižengimo teisenos, kaip to skunde prašo apeliantas, nėra jokio pagrindo.
Dėl administracinės nuobaudos
11. Apeliaciniame skunde yra keliamas ir alternatyvus prašymas, tai yra netenkinus pirmojo prašymo, prašoma pakeisti L. V. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtą nuobaudą ir paskirti 950 eurų baudą, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių. Apygardos teismas, įvertinęs šio prašymo pagrįstumą, sprendžia, kad jis negali būti tenkinamas.
12. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcija numato vairuotojui baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų, o to paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
13. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus L. V. per ši laikotarpį administracine tvarka iš viso buvo baustas net 14 (keturiolika) kartų, iš kurių visi už Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) reikalavimų pažeidimus – 2017 m. kovo 25 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_P-18828-2018 jis nubaustas už tai, kad 2017 m. spalio 25 d. vairuodamas automobilį užvažiavo ant vejos ir paliko jį ten stovėti; 2018 m. lapkričio 2 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-29522-18 nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį pažeidė kelio ženklo Nr. 301 reikalavimus; 2020 m. rugsėjo 1 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_P-55143-2020 nubaustas už tai, kad pastatė transporto priemonę rezervuotoje stovėjimo vietoje, neturėdamas leidimo; 2020 m. kovo 28 d., 2020 m. spalio 20 d., 2021 m. sausio 15 d., 2021 m. birželio 29 d., 2021 m. liepos 3 d., 2021 m. spalio 18 d., 2022 m. kovo 9 d., 2022 m. gegužės 27 d. administracinių nusižengimų bylose Nr. Nr. 00-ANR_P-106460-2020, 00-ANR_P-183114-2020, 00-ANR_P-3661-2021, 39-ANR_N-41976-2021, 39-ANR_N-42040-2021, 00-ANR_P-186778-2021, 39-ANR_N-50090-2021, 39-ANR_N-3640-2022, 39-ANR_N-74948-2022, 39-ANR_N-84570-22 nubaustas už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę, viršijo leistiną greitą; 2022 m. spalio 26 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_P-85801-2022 nubaustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo draudžiamoje zonoje.
14. Administracinių baustumų gausa patvirtina, kad šioje byloje L. V. padarytas administracinis nusižengimas nėra atsitiktinis, priešingai, jis yra dėsningas jo ankstesniojo elgesio padarinys, kadangi jau nuo 2017 m. L. V. sistemingai pažeidinėjima KET reikalavimus. Tai rodo, jog teigiamų išvadų dėl padarytų pažeidimų jis nedaro, o skiriamos nuobaudos prevencinių tikslų nepasiekia. Įvertinęs tai, apygardos teismas neturi pagrindo tikėti, kad ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus L. V. 950 eurų baudą, administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vieneriems) metams. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, šiuo atveju yra būtina L. V. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones ilgesniam nei 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Manytina, kad Institucijos nutarimu nustatytas šios administracinio poveikio priemonė taikymo terminas buvo individualizuotas tinkamai, jis nėra per švelnus ar per griežtas, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį ir L. V. asmenybę, taip pat manytina, kad jis bus pakankamai efektyvus ir veiksmingas, kad paveiktų pažeidėją, jog jis laikytųsi KET reikalavimų ir ateityje jų nepažeidinėtų.
15. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti L. V. atstovo advokato apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
L. V. gynėjo advokato Vytauto Budniko apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutarties atmesti palikti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Rasa Paužaitė