Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-361-673/2025
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00060-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4; 1.5.3; 7.12; 21.9.10
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2025 m. gegužės 20 d.
Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,
sekretoriaujant Sandrai Navickienei,
dalyvaujant (nuotoliniu būdu per ZOOM programą) administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Š., jo atstovui advokato padėjėjui Karoliui Petroniui,
nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą,
nustatė:
R. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, t. y. būdamas asmeniu, atsakingu už įmonėje vykdomų atsiskaitymų organizavimą bei tvarką, laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 15 d. iki 2025 m. vasario 14 d. neužtikrino, kad įmonėje būtų tinkamai laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytos mokėjimų tvarkos, nes įmonė, turėdama mokestinių nepriemokų valstybės biudžetui ir gaudama pajamas, vykdė atsiskaitymus/mokėjimus su kitais įmonės kreditoriais.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškime nurodyta, kad 2025-04-15 mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui 52 212,04 Eur: 208,99 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 0,14 Eur pelno mokesčio ir 52 002,91 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos. Laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 15 d. iki 2025 m. vasario 14 d. įmonė, jau turėdama mokestinę nepriemoką ir gaudama pajamas, vykdė mokėjimus prioritetą skirdama ne VMI, bet kitiems kreditoriams, kas nurodyta VMI pridėtoje lentelėje, todėl laiko, kad vykdydamas tokius mokėjimus paskesnės eilės kreditoriams, įmonės vadovas, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį ir turimą nepriemoką valstybei, padarė pažeidimą, numatytą ANK 120 str. 1 d.
R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltu prisipažįsta. Patvirtino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Iš įmonės pagal sutartį gauna tik apie 200 Eur darbo užmokestį. Nėra įmonės akcininkas. Įmonei bankroto byla neiškelta. Pripažino, kad turint mokestinių nepriemokų valstybei ir gaunant pajamas, buvo atlikti įmonės mokėjimai kitiems juridiniams asmenims. Tai buvo būtina įmonės išlikimui. Su įmone vėlavo atsiskaityti ir pačios įmonės kreditoriai. Yra pateikęs prašymą VMI mokestinę nepriemoką išdėstyti. Mokestinę nepriemoką šiuo metu sumažino iki mažiau, nei 21000 Eur. Nesiekė piktybiškai nemokėti mokesčių. Jis pats per mėn. gauna viso apie 4000 Eur pajamas, tačiau turi du mažamečius vaikus, neturi nekilnojamojo turto, gyvena nuomojamame būste. Pirmą kartą yra patrauktas atsakomybėn pagal ANK 120 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK) nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl kiekvienu konkrečiu atveju vertinant bei nustatant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo buvimą, vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK) nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl kiekvienu konkrečiu atveju vertinant bei nustatant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo buvimą, vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo.
Teismas daro išvadą, kad R. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, t. y. būdamas atsakingas už įmonėje vykdomų atsiskaitymų organizavimą bei tvarką, neužtikrino, kad įmonėje būtų tinkamai laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytos mokėjimų tvarkos, nes įmonė, turėdama mokestinių nepriemokų valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus/mokėjimus su nebiudžetiniais – paskesnės eilės įmonės kreditoriais, ką patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, todėl jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio l dalyje.
Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino. Atsakomybę sunkiančių aplinkybių nėra.
Nors pažeidimo padarymo priežastys įtakos veikos kvalifikacijai neturi, tačiau teismas į priežastis turi ir gali atsižvelgti skirdamas nuobaudą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Skiriant R. Š. nuobaudą ir nustatant jos dydį atsižvelgiama į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į įmonės vadovo nurodomus argumentus dėl įmonės egzistavimui buvusias būtinas išlaidas, į tai, kad šiai dienai mokestinė nepriemoka valstybei, kaip tvirtina R. Š., yra ženkliai sumažinta, į paties asmens iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ gaunamas mažesnes nei vidutines pajamas, į jo turimas asmeninę pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, į tai, kad skiriant nuobaudą turi būti siekiama ne tik nubausti įmonės vadovą, bet pirmiausia jį įspėti, jog į atsiskaitymus su biudžetiniais kreditoriais būtina žiūrėti ypatingai atsakingai.
Teismas, įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pirmą kartą (duomenys iš LITEKO) pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį baudžiamam asmeniui už pažeidimo padarymą paskirta net ir minimalaus dydžio bauda būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga. Teismo nuomone, administracinės nuobaudos tikslai šį kartą dar gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, todėl yra pagrindas įmonės vadovui už jo padarytą nusižengimą paskirti mažesnę nuobaudą, negu sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ANK 34 straipsnis). Visiškai neskirti nuobaudos nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635-636 straipsniais,
nutaria:
pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, remiantis ANK 34 straipsniu, nubausti – 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) bauda.
Išaiškinti, kad už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta bauda nuo 1 400,00 Eur iki 3 000,00 Eur, o už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą padarytą pakartotinai – nuo 2 700,00 Eur iki 6 000,00 Eur bauda.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A6.-25-673/2025 ir įmokos kodą 6802.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Teisėja Laima Šablevičienė