Civilinė byla Nr. 2-503-292/2017

Procesinio sprendimo kategorija 1.3.2.9.10.10.;1.3.2.9.13.; 1.3.6.3.2.1.; 1.3.6.4.1.3.; 1.3.6.4.2

(S)

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 22 d.

Alytus

       Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Kvederavičienė,

sekretoriaujant A. Č.,

dalyvaujant ieškovei I. V. ir jos atstovams advokatams V. K. ir V. P.,

atsakovui direktoriui M. R. J. ir atsakovės atstovams advokatams D. F.- N. ir G. A.,

          uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „H.“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių išmokų priteisimo.

          Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė I. V. ieškiniu (1 tomas, b. l. 1-6) prašo:

- pripažinti 2016-12-02 UAB „H.“ įsakymu jai skirtą drausminę nuobaudą- atleidimą iš darbo, negaliojančia, o jos atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 1 p., 237 str., neteisėtu;

- priteisti iš atsakovės UAB „H.“ jos naudai 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo;

- priteisti iš atsakovės UAB „H.“ 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei turėtas bylinėjimosi išlaidas;

- įpareigoti atsakovę nuo priteistų sumų, susijusių su darbo santykiais, sumokėti mokesčius į biudžetą.

Nurodė, kad atsakovė su ja 2011-01-27 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 63 ir ji buvo priimta dirbti direktorės pavaduotoja.

Nuo 2016-09-01 ji buvo perkelta dirbti į meistrės pareigas, nustatant jai 1500 Eur atlyginimą su kintamu priedu. Šių pareigų ėjimo metu, jai grįžus iš atostogų, pačią pirmą dieną- 2016-12-01, ji gavo darbdavio prašymą pasiaiškinti dėl 2016-11-28, 2016-11-29 ir 2016-11-30 bendrovės direktoriui iš bendrovės darbuotojų gautų raštų, kuriuose buvo nurodoma, kad darbuotojai su ja nesutinka dirbti, nes ji juos įžeidinėjanti, vadinanti paniekinamais žodžiais, taip pažeisdama jų orumą, jog ji kelianti darbuotojams įtampą, žeminanti juos, trukdanti susikaupti ir dirbti. Per ją darbuotojai nuolat jaučia psichologinį spaudimą, nes gąsdinanti juos „užmušti“, dėl ko darbuotojai patiria nuolatinį stresą, nemiega naktimis ir jaučiasi pažeminti.

Prašyme buvo nurodyta, jog ji privalo pateikti pasiaiškinimą iki tos pačios dienos 16 valandos. Jame buvo nurodyta, kad drausminė nuobauda jai gali būti skiriama ir be jos pasiaiškinimo, jei be svarbių priežasčių ji pasiaiškinimo nepateiks.

Mano, kad terminas pasiaiškinti į jai visiškai nežinomas, nesuprantamas ir nebūtas aplinkybes, buvo visiškai trumpas ir negali būti laikomas protingu laiko tarpu tokiam pasiaiškinimui pateikti, juolab, kad tai buvo jos pirmoji darbo diena po atostogų, toks terminas buvo nustatytas manant, jog ji nesugebės per trumpą laiką pateikti pasiaiškinimo ir iš anksto suplanuotas atleidimas iš darbo įvyks greitai ir tyliai.

Tačiau nurodytu terminu ji pateikė pasiaiškinimą, ir nurodė visą tiesą apie ją šmeižiančią informaciją, kuri neatitinka tikrovės. Jai nebuvo aiškus pažeidimo turinys, nes darbdavys nenurodė, kuo konkrečiai ji yra kaltinama ir kokį galimą pažeidimą ji padarė. DK 235 str. 2 d. yra numatyta 10 punktų konkrečių pažeidimų, iš kurių darbdavys nei vieno nenurodė. Įmonės Vidaus darbo tvarkos taisyklių 11.3.1. p. numatomas tik neleistinas elgesys su lankytojais, tačiau prašyme pasiaiškinti apie lankytojus nekalbama.

Darbdaviui ji nurodė, kad kolektyvas yra didelis ir ji galbūt galėjo kam nors neįtikti, tačiau tai neduoda pagrindo jos šmeižti. Tokie faktai neegzistavo ir neegzistuoja, tokių žodžių kaip nurodyta, darbuotojų atžvilgiu ji nevartojo, jų neįžeidinėjo, psichologinio spaudimo nedarė.

Pasiaiškinimo institutu yra siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei nuobaudai taikyti.

2016-12-02 įsakymu jai buvo skirta drausminė nuobauda- atleidimas iš darbo ir darbo sutartį nutarta nutraukti nuo 2016-12-02. Drausminė nuobauda jai buvo skirta remiantis tik darbuotojų raštais, rašytais jos atostogų metu, iš jų turinio darbdaviui padarius išvadą, kad jos veiksmai žemina darbuotojų orumą, sukelia nuolatinę įtampą darbe, darbuotojai negali susikaupti, tinkamai vykdyti savo darbinių pareigų, todėl darbdavys nusprendė, kad šiais veiksmais pažeidžiamos žmonių konstitucinės teisės. Darbdavys nurodė, kad ji pažeidė DK 235 str. 2 d. ir UAB „H.“ Vidaus darbo tvarkos taisyklių 11.3.1 p., todėl padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

Įsakyme nebuvo nurodytos konkretaus padaryto pažeidimo aplinkybės, t. y. laikas, vieta, data, nukentėję asmenys, konkretūs veiksmai nukentėjusių asmenų atžvilgiu, padaryta žala ir kt. Darbdavys net nevertino jo rašyto pasiaiškinimo, jo nepaneigė, nesudarė komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui skirti ir tikėtina, kad jo visai netyrė. Darbdavys neišliko objektyvus ir nešališkas.

Dirbdama šiame darbe ji nebuvo bausta jokiomis drausminėmis nuobaudomis, todėl nesuprantama už kokius pažeidimus ji yra nubausta taip griežtai, todėl ir prašo jos atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.

Darbe, po tokio susidorojimo su ja, tvyro nepasitikėjimo vieni kitais atmosfera, darbuotojai galimai buvo prieš ją suagituoti, ji šmeižiama ir kaltinama nebūtais dalykais, todėl nepageidauja grįžti į darbą, nes ten jai bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.

Pagal DK 300 str. 3 d., jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, teismas jį grąžina į darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jei darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

Dėl tokio neteisingo ir nenuspėjamo darbdavio veiksmo, ji buvo šokiruota, patyrė emocinį šoką, iki šiol negali atsigauti, kad taip savanaudiškai darbdaviui galima elgtis darbuotojų atžvilgiu. Ji neteko vienintelio savo pragyvenimo šaltinio, yra suglumusi, nežino kaip reiks pasirūpinti savimi ir šeima, o esant dideliam nedarbo lygiui šalyje, tikėtis gauti naują darbą yra sunku. Iki šiol ji yra bedarbė. Dėl didelių pergyvenimų, pablogėjo sveikata, ji yra lengvai pažeidžiama, negali susikoncentruoti jokiai kitai veiklai. Atleidimas iš darbo jai sukėlė neigiamus išgyvenimus, kurie turės ilgalaikes pasekmes ateityje, ji patyrė nepagrįstą reputacijos pablogėjimą ir pažeminimą kitų darbuotojų akyse ir tai gali blogai jai atsiliepti darbo paieškose, nes kaip rodo praktika, naujas darbdavys dažnai renka informaciją apie būsimą darbuotoją iš ankstesnių darboviečių, todėl jai padarytą neturtinę žalą vertina 2000 Eur ir prašo ją priteisti.

Atsakovė UAB „H.“ su ieškiniu nesutinka, pateikė atsiliepimą į ieškinį ( 1 tomas b. l. 19-27), o bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovai nurodė, kad atsakovė įmonėje nuo 2016-09-01 dirbo meistrės pareigose ir vadovavo 18 darbuotojų siuvinėjimo skyriuje ir 22 darbuotojams pakavimo skyriuje. Kadangi ieškovė ir buvusi įmonės direktorė yra seserys, tai nėra aišku, ar sprendimas perkelti ieškovę į meistrės pareigas buvo padarytas remiantis ieškovės patirtimi ir profesine kvalifikacija, ar tik subjektyviomis aplinkybėmis.

2016-11-28, 2016-111-29 ir 2016-11-30 buvo gauti darbuotojų skundai, kuriuose nurodyta, kad ieškovė įžeidinėja darbuotojus, naudoja psichologinį smurtą, grasina juos užmušti, dėl ko darbuotojai patiria nuolatinį stresą, jaučiasi pažeminti ir nemiega naktimis. Skundus surašė ir pasirašė darbuotojai, kurie buvo pavaldūs ieškovei. Jie aiškiai išreiškė, jog nebenori dirbti su ieškove, nes ieškovė jiems kelia įtampą, nuolat žemina, trukdo dirbti ir susikaupti.

Kadangi dėl ieškovės veiksmų buvo gautas ne vienas skundas, o darbdavio pareiga yra tinkamai organizuoti darbą bei užtikrinti saugias sąlygas darbuotojams, įmonės direktorius nedelsdamas ėmėsi veiksmų- pasikalbėjo su darbuotojais pateikusiais skundus ir paprašė ieškovės pateikti pasiaiškinimą dėl skunduose išdėstytų aplinkybių. Pagal DK 240 str. 1 d., terminą, per kurį darbuotojas turi pasiaiškinti, nustato darbdavys. Todėl atsižvelgęs į aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas, pažeidimo sunkumą ir kitą informaciją, darbdavys, pasinaudodamas diskrecijos teise, numatė terminą, kuris mano, jog buvo pakankamas pateikti pasiaiškinimą.

Pažymėtina, kad per trumpą laiką buvo gauti net tris skundai. Vadovas negalėjo delsti ir siekdamas darbuotojams užtikrinti palankias darbo sąlygas bei išvengti tolesnio galimo teisių pažeidimo, buvo priverstas nustatyti kaip įmanoma trumpesnį laiką pasiaiškinimui pateikti. Ieškovė neprašė pratęsti termino, nenurodė, jog paaiškinimo rengimas gali užtrukti dėl to, kad reikės surinkti ir pateikti tam tikras aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Todėl nebuvo aplinkybių, dėl kurių ieškovei nustatytas terminas pateikti pasiaiškinimą būtų laikomas per trumpu ar nepakankamu.

Ieškovė teigdama, kad jos atleidimas buvo suplanuotas iš anksto, nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.

2016-12-01 prašyme pasiaiškinti nurodyta, jog ieškovė neleistinai elgėsi su UAB „H.“ darbuotojais, ne kartą juos įžeidinėjo, išvadino juos prie bendradarbių paniekinamais žodžiais, taip pažeidė jų orumą, o tokius veiksmus draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija (21 str.), DK 235 straipsnio 2 d. ir UAB „H.“ Vidaus darbo tvarkos taisyklės (11.3.1 p.). Įsakyme skirti drausminę nuobaudą nurodyta, kad ieškovė tiesiogiai pažeidė žmonių- UAB „H.“ darbuotojų- konstitucines teises.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

DK 235 str. 2 d. 1 p. įtvirtina, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises.

Šiose teisės normose įtvirtinta, kad šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo turinį sudaro ne tik neleistinas elgesys su lankytojais, bet ir kiti veiksmai, kuriais tiesiogiai pažeidžiamos žmonių konstitucinės teisės.

Mano, kad ieškovei paskirta drausminė nuobauda- atleidimas iš darbo nėra per griežta drausminė nuobauda. Pasitikėjimo darbuotoju praradimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra kriterijus vertinant, ar toks pažeidimas pripažintinas šiurkščiu. Atsakovė, gavus darbuotojų skundus, kuriuose jie išreiškė nesutikimą dirbti su ieškove ir nuolat jaučiamą įtampą, prarado pasitikėjimą jos galimybėmis tinkamai organizuoti darbą įmonėje, dėl tokio pažeidimo iš esmės pažeisti darbdavio interesai.

Ieškovė savo rašytiniame pasiaiškinime ir žodžiu neigė padariusi pažeidimą, nors jai pavaldūs darbuotojai nurodė priešingas aplinkybes. Be to, ieškovė  darbuotojus įžeidinėjo ir žemino nuolat ir tai nebuvo atsitiktinis įvykis, todėl pagrįstai buvo priimtas sprendimas atleisti ieškovę iš darbo, baiminantis, kad ieškovės tyčiniai veiksmai gali pasikartoti ateityje. Todėl ieškovės elgesys tiek padarant darbo drausmės pažeidimą, tiek vėliau, rodo, kad atsakovė turėjo pagrindą prarasti pasitikėjimą ieškove ir dėl to nutraukti su ja darbo santykius.

Siekdama, kad būtų priteista neturtinė žala, ieškovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę, patirtos žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovė neįrodinėja civilinės atsakomybės sąlygų- nėra įrodymų, kad ieškovei pasireiškė neigiami padariniai (pvz. sveikatos suprastėjimas), taip pat neįrodo, kad tam tikrus neigiamus padarinius ji galimai patirs ateityje, nurodydama, kad šių padarinių ieškant kito darbo, ji kol kas nepatyrė.

Ieškinys atmestinas.

Bylos esmė.

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, nustatančių darbo drausmės pažeidimo pobūdį skiriant drausminę nuobaudą- atleidimą iš darbo (DK 235 str. 2 d. 1 p.) aiškinimo ir taikymo.

Nustatytos faktinės aplinkybės.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad su ieškove 2011-01-27 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis (1 tomas, b. l. 7) ir į darbą ji priimta dirbti direktorės pavaduotoja. Nuo 2016-09-01 ieškovė perkelta į meistrės pareigas.

2016-12-02 darbdavio įsakymu (1 tomas, b. l. 9-10) ieškovei paskirta drausminė nuobauda- darbo sutarties nutraukimas, už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą DK 235 str. 2 d. 1 p., nurodant, jog ji tiesiogiai pažeidė žmonių- UAB „H.“ darbuotojų- konstitucines teises.

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo procedūros.

DK 240 str. 1 d. nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo ir jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Pažymėtina, kad darbuotojo rašytinis pasiaiškinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo garantija. Šios garantijos nepaisymas trukdo tinkamai ištirti darbo drausmės pažeidimą ir drausminės nuobaudos skyrimo sąlygas. Darbdavio rašte turi būti nurodytas protingas terminas darbuotojui pateikti pasiaiškinimą raštu, padaryti darbo drausmės pažeidimai, dėl kurių darbuotojas turi pateikti pasiaiškinimus, pasiūlymas darbuotojui pasiaiškinime nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės nuobaudos taikymui. Kaip matyti iš bylos medžiagos (1 tomas, b. l. 11-12), toks rašytinis pasiaiškinimas iš ieškovės buvo pareikalautas, nes procedūros nesilaikymas turi svarbią reikšmę sprendžiant klausimą dėl darbuotojų teisių gynimo. Prašyme pateikti pasiaiškinimą buvo nurodytas konkretus darbo drausmės pažeidimas bei darbo drausmės pažeidimo aplinkybės, pasiūlytas laikas pateikti pasiaiškinimą, todėl pripažintina, kad ieškovė žinojo nuo ko gintis. Ir nors pasiaiškinimą buvo prašyta pateikti iki tos pačios dienos- 2016-12-01 16 valandos, ieškovė pasiaiškinimą pateikė (1 tomas, b. l. 13), nurodydama, kad darbdavio nurodytos aplinkybės neegzistavo ir neegzistuoja. Nustatyti terminą pasiaiškinimui pateikti yra darbdavio diskrecijos teisė, tik jis turi būti protingas. Tačiau iš to, kad nustatytu terminu ieškovė pateikė pasiaiškinimą, neprašė jo pratęsti ir iš esmės paaiškino dėl prašyme pasiaiškinti nurodytų aplinkybių, jas neigdama, rodo, kad terminas buvo pakankamas, o pažeidimo turinys aiškus, juolab, kad ir iš liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad gavusi prašymą pasiaiškinti, ieškovė grasino darbuotojams teismu.

                      Dėl darbo drausmės pažeidimo sudėties, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus( DK 136 str. 3 d. 2 p.).

              Lietuvos Respublikos darbo kodekse šiurkštus darbo pareigų pažeidimas išskirtas atskiru straipsniu, atsižvelgiant į darbo sutarčių socialinę ir ekonominę reikšmę, jos įtvirtintos vienoje normoje.

              Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas toks darbuotojo elgesys, kuris atsižvelgiant į jo padarymo pobūdį, pasekmes bei darbuotojo kaltę yra rimtas, labai sunkus darbo pareigų pažeidimas, kuris jokiais būdais negali būti toleruojamas darbovietėje, ir į kurį neturi būti žiūrima atlaidžiai, atskirais atvejais sukeliantis ar galintis sukelti sunkias neigiamas pasekmes tiek darbdavio, tiek kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų teisėms ir interesams.

              Todėl darbo pareigos pažeidimo priskyrimas prie šiurkščių yra vertinamasis kriterijus ir reikia atskirti tokio pažeidimo elementus.

              Drausminės atsakomybės taikymo pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas. Pagal DK 234 str. darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimas yra viena iš teisės pažeidimo rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai- objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę.

              Darbo drausmės pažeidimo subjektu laikomas nusižengęs darbuotojas, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą. Darbo drausmės pažeidimo objektu pripažįstama darbovietėje nustatyta darbo tvarka. Darbo drausmės pažeidimo objektyvioji pusė- tai darbuotojo neteisėtas elgesys (darbo pareigų, nustatytų darbo sutartyje ir vietiniuose norminiuose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Darbo drausmės subjektyvioji pusė- tai darbo drausmę pažeidusio darbuotojo kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Kaip jau minėta, vienu iš darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis- darbuotojo neteisėtas elgesys, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, taip pat taisyklėms, nustatytoms lokaliniuose aktuose- darbo tvarkos taisyklėse ar pareiginėse instrukcijose.

Pažymėtina, kad darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtą drausminę nuobaudą, pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų buvimą tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2007-02-26 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-69/2007, I.Č. v. UB „K. r.“).

Pripažintina, kad atsakovė įrodė aplinkybes, kurios leidžia daryti išvadą, jog buvo pažeistos jos kaip darbdavio teisės ir pažeisti jos interesai. Todėl yra pagrindas konstatuoti ieškovės neteisėtą elgesį ir kaltę.

Ieškovė iš darbo atleista už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. už veiksmus, tiesiogiai pažeidžiančius žmonių konstitucines teises (DK 235 str. 2 d. 1 p.), nes dirbdama meistre (jai buvo pavaldūs ir ji organizavo darbą 40- čiai siuvinėjimo, lyginimo, pakavimo skyrių darbuotojų) su jais elgėsi neleistinai, nepagarbiai, žemino darbuotojų orumą dėl ko sukeldavo nuolatinį stresą ir įtampa darbuotojų darbe, o tai neleisdavo jiems susikaupti, ir todėl buvo trukdomas darbuotojų darbas, sulygtas jų darbo sutartimi.

Ieškovė nesutikdama su atleidimu iš darbo, kelia darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimo kaip šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo klausimą, neigdama nurodytas aplinkybes ir akcentuodama atleidimo iš darbo nepagrįstumą.

Tokiu atveju teismo pareiga įvertinti ar ieškovės padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų ir dėl to buvo pagrindas taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą- atleidimą iš darbo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintos žmogaus teisės ir jų apsauga.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes“.

1998-12-09 nutarime Konstitucinis teismas konstatavo, kad „Prigimtinės žmogaus teisės, tai individo prigimtinės galimybės, kurios užtikrina jo žmogiškąjį orumą socialinio gyvenimo srityse.“

Vertinant įrodymų visetą- rašytinius įrodymus- 2016-12-02 įsakymą skirti drausminę nuobaudą, iš kurio matyti, kad ieškovės veiksmai žemina darbuotojų orumą ir sukelia nuolatinę įtampą darbe, dėl ko darbuotojai negali susikaupti ir tinkamai vykdyti savo pareigų (1 tomas, b. l. 9-10), Meistro pareiginius nuostatus (1 tomas, b. l. 35-38), iš kurių matyti, kad meistro pareigos ir funkcijos yra organizuoti ritmingą pamainos gamybinių užduočių vykdymą, siekti aukšto darbo našumo ir saugoti įmonės vardą, UAB „H.“ Vidaus darbo tvarkos taisykles (1 tomas, b. l. 44-50), kurių 11.3.1 p. numato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra laikomi veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises, 2016-11-29 ir 2016-11-29  darbuotojų kolektyvinius prašymus direktoriui (2 tomas b. l. 35), kurie buvo apklausti bylos nagrinėjimo metu liudytojais ir patvirtino tas pačias prašymuose nurodytas aplinkybes dėl darbuotojų žeminimo, trukdymo susikaupti darbui dėl keliamos įtampos, atskirų darbuotojų nusiskundimus (2 tomas, b. l. 127-131), šalių bei jų atstovų paaiškinimus bei išklausius liudytojus O. S., Ž. M., K. K., A. P., J. B., J. J., I. U., R. J., N. P., R. T., G. I., D. B., J. L., R. S., J. P., D. A., E. B., I. G., L. J., L. K., S. P., D. K., R. A., N. M., I. P., kurios patvirtino aplinkybes dėl ieškovei pavaldžių darbuotojų orumo žeminimo, vadinant juo įžeidžiamais žodžiais kitų darbuotojų akivaizdoje- „siuvinėjimo debylkos“,  „nukirsti rankas ir užmušti maža“, „smirdė (smirdžius), „nukaposiu nagus“, „netikėlės“, „vištos“ ir kt., dėl nuolatinio jų stebėjimo (stovėjimo už nugaros, darbuotojams atliekant operacijas, ir laiko fiksavimo kiek užtrunkama tualete, draudimo atsiliepti ir kalbėti telefonu, nors dalis darbuotojų turi nepilnamečių vaikų ir buvo priverstos slėptis po siuvimo mašinos stalu, kad galėtų atsiliepti telefonu). Tokie veiksmai žemina darbuotojų orumą- prigimtinę žmogaus teisę, negali būti toleruojami darbo kolektyve, nes sukelia nuolatinį stresą ir įtampą kolektyve, kas besąlygiškai atsiliepia darbo rezultatams, o tai pažeidžia ir darbdavio interesus, o taip pat jo reputacijai. Tokių ieškovės veiksmų negalima įvardyti vadovo reiklumu, siekiant paruošti reikiamą produkcijos kiekį išsiuntimui.

Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, darytina išvada, jog jie patvirtina, kad ieškovės atlikti veiksmai darbdavio pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, todėl už jį galėjo būti skiriama DK 237 str. 1 d. 3 p. nurodyta drausminė nuobauda- atleidimas iš darbo. Ieškovė pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą pareigą gerbti žmogaus teises bei tiesiogiai jos darbą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų nuostatas, ir tokie veiksmai kvalifikuotini kaip šiurkštūs. Vadovo (meistro) veikla organizuojant darbą, susijusi su žmonių bendravimu ir mandagiu elgesiu su jam pavaldžiais darbuotojais, ir todėl ypač jautri pažeidimams. Pripažintina, kad ieškovė darbo drausmės pažeidimą padarė ne dėl aplaidumo ir neatsargumo, o tyčiniais veiksmais, neatsižvelgdama į  Vidaus darbo tvarkos taisyklėse (IX Darbo etika) nurodytus reikalavimus, kad darbo santykiai grindžiami padorumu ir sąžiningumu, o sąžiningumą ir pagarbą turi rodyti abi pusės: ir darbdavys ir darbuotojas. DK 35 str. 1 d. taip pat numato, kad darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Žmogaus (šiuo atveju ieškovei pavaldžių darbuotojų) orumo žeminimas negali būti siejamas su vadovo reiklumu. Vertintina ir tai, kad šiuo atveju darbuotojos, buvusios pavaldžios ieškovei, darbo santykiuose yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o ieškovei, kaip vadovaujančiam gamybos procese vadovui ir kaip stipresnei darbo santykių šaliai, suteikiama daugiau įgaliojimų vykdant darbinę veiklą, todėl keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti savo galiomis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos- išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.).

Sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo apimties, tai atsakovė  pateikė duomenis (2 tomas, b. l. 1-17) ir prašo priteisti iš ieškovės 10 461,06 Eur už byloje dalyvavusių dviejų advokatų pagalbą.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, tai jos neturi viršyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą advokatų darbo ir darbo laiko sąnaudas (CPK 98 str. 1 d.).

Atsakovės atstovai nepateikė detalizuotos užmokesčio apskaičiavimo pažymos, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės atstovai parengė procesinius dokumentus- atsiliepimą į ieškinį, kurio parengimo maksimalūs kaštai pagal Rekomendacijas yra 2000 Eur ir dalyvavo 2017-02-28 parengiamajame teismo posėdyje nuo 9 val. 11 min. iki 9 val. 29 min., 2017-03-22 teismo posėdyje nuo 9 val. 13 min. iki 16 val. 26 min., 2017-05-03 teismo posėdyje nuo 9 val. 10 min. iki 13 val. 43 min., 2017-06-02 teismo posėdyje nuo 9 val. 13 min. iki 11 val. 26 minučių. P. R. už vieną atstovavimo teisme valandą maksimalus dydis yra apie 80 Eur. Iš viso teismo posėdžiuose praleista 14 valandų, todėl  už atstovavimą teismo posėdžiuose priteistina 1120 Eur, iš viso: 3120 Eur.

Taikytini maksimalūs užmokesčio už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teisme dydžiai, atsižvelgiant į tai, kad atstovams buvo būtina išvykti į kitą vietovę nei yra advokatų registruota darbo vieta. Nenustatyta, kad kelių advokatų byloje dalyvavimas buvo būtinas. Atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad ieškovė gindama savo interesus taip pat turėjo panašaus dydžio išlaidų- 3640 Eur (2 tomas, b. l. 22). 

Iš ieškovės taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.).

              Teismas, vadovaudamasis CPK 268-270 str.,

n u s p r e n d ž i a:

              ieškinį atmesti.

          Priteisti iš I. V. Uždarajai akcinei bendrovei „H“ 3120 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginti.

           Priteisti iš I. V. 15,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. 

          Sprendimas per 30 dienų  nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                   Dalia Kvederavičienė