Civilinė byla Nr.2-4497-812/2012

                                                           Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03585-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.2;

(S)

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N  U  T  A  R  T  I  S

2012 m. gegužės 17 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Daina Lisaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“ ieškinio atsakovams V. S. ir M. S. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB ,,Kalnapilio – Tauro grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų V. S. ir M. S. skolą pagal laidavimo sutartį, sudarytą tarp šalių, kuria buvo užtikrinta tiekimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir bankrutavusios UAB „Zaudita“.

Ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Civilinio proceso kodekso 29 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 32 str. 1 d. šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Šioje teisės normoje atsispindi ginčo šalių autonomijos principas. Įstatymas suteikia laisvę šalims susitarti dėl kitos bylos nagrinėjimo vietos nei turėtų būti pagal procesinius įstatymus. Šalių valia keisti bylos teritorinį priklausymą teismams yra ribojama tik ta apimtimi, kuria pažeidžia imperatyvias išimtinio ir rūšinio teritorinio teismingumo taisykles (LR CPK 32 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu susitarimas pastarųjų taisyklių nepažeidžia, jis turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas, esant galimybei jį įgyvendinti. Įstatymas nereikalauja nurodyti konkretaus teismo, kuriam pavedama spręsti ginčą. Civilinio proceso kodekso 32 str. 1 d. prasme turi būti paisoma ne tik šalių valios perduoti ginčą spręsti kokiam nors konkrečiam teismui, bet ir jų valios perduoti ginčą spręsti kokios nors teritorijos teismui bei valios atmesti kokios nors teritorijos teismų kompetenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-748/2002).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2006-11-22 ieškovė UAB ,,Kalnapilio – Tauro grupė“ sudarė su šiuo metu bankrutavusia UAB „Zaudita“ tiekimo sutartį, kuria Šalys įsipareigojo kilusius ginčus spręsti derybų keliu, o nepavykus ginčo išspręsti derybų keliu, ginčas sprendžiamas Lietuvos Respublikos teisme, pagal Tiekėjo buveinės vietą – šiuo atžvilgiu Panevėžio miesto apylinkės teisme. Įsipareigojimų pagal šią sutartis įvykdymo užtikrinimui su atsakovais V. S. ir M. S. 2011-02-21 buvo sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurios 11 punktą, visus ginčus, galinčius kilti dėl šios sutarties, šalys turi siekti išspręsti derybų keliu, o nepavykus išspręsti ginčo derybų keliu, ginčas nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teisme pagal suinteresuotos šalies pareiškimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais norminiais aktais.

Teismas pažymi, jog laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Tais atvejais, kai laiduotojui tenka atsakyti už skolininko prievoles solidariai su skolininku arba subsidiariai, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę, vykdymo procese laiduotojo prievolė įgyja daiktinės prievolės pobūdį, nes laiduotojas atsako savo turtu pagal prisiimtą asmeninę prievolę.

Todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, nesant sutartinio teismingumo sąlygai laidavimo sutartyje, kilęs ginčas turi būti sprendžiamas teisme pagal atsakovų gyvenamąją vietą. Kadangi iš Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM išrašų matyti, kad atsakovų V. S. ir M. S. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB ,,Kalnapilio – Tauro grupė“ ieškinys pareikštas Panevėžio miesto apylinkės teismui pažeidus teritorinio teismingumo principą, todėl ieškinį atsisakytina priimti.

Ieškovei išaiškintina, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui pagal CPK 29 straipsnio nuostatas. 

Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r ė:

Atsisakyti priimti ieškovės UAB ,,Kalnapilio – Tauro grupė“ ieškinį atsakovams V. S. ir M. S. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Išaiškinti ieškovei UAB ,,Kalnapilio – Tauro grupė“, kad jis turi teisę pateikti ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja                                                        Daina Lisaitė