Civilinė byla Nr. e2A-464-638/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20859-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8.;

 (S)

 2.4.2.2.; 2.4.2.9.1.; 2.4.2.13

Kauno apygardos teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. G. ir K. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. Č. ir A. Č. ieškinį atsakovams L. G. ir K. G. dėl teisės pripažinimo be atsakovų sutikimo pagal projektuotojo parengtą tvoros statybos projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       I. R. Č. ir A. Č. (toliau – ieškovai), patikslinę ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti teisę be atsakovų L. G. ir K. G. (toliau – atsakovai) sutikimo pagal projektuotojo S. M. parengtą I grupės nesudėtingo statinio – tvoros(duomenys neskelbtini), žemės sklype statybos projektą, parengtą 2021 metais, gauti statybą leidžiantį dokumentą (toliau – 2021 m. projektas).

2.       Ieškovai nurodė ir paaiškino, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 67/100 dalys ūkinio pastato ir 131/374 dalys žemės sklypo, esantys(duomenys neskelbtini), įgyti 2016 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2605 pagrindu. Atsakovai 2017 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. MV-8920 pagrindu ir 2019 m. sausio 16 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 585 pagrindu įgijo dirbtuves, 33/100 dalis ūkinio pastato ir 243/374 dalis žemės sklypo, esančius(duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14966-920/2019 patvirtino ieškovų ir atsakovų 2019 m. rugsėjo 25 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2019 m. birželio 25 d. UAB „Žemės matavimai“ matininko M. G. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą (toliau – Naudojimosi tvarkos planas). Ieškovams nustatyta atskirai naudotis 74 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „D“. Įsiteisėjus nutarčiai ieškovai kreipėsi į UAB „Žemės matavimai“ dėl koordinačių taškų pažymėjimo ir riboženklių įkasimo žemės sklype. Matininkas 2019 m. lapkričio 4 d. žemės sklype atliko koordinačių taškų pažymėjimą ir riboženklių įtvirtinimą vietoje pagal 2019 m. birželio 25 d. parengtą Naudojimosi tvarkos planą. Ieškovai nurodė, kad net ir nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsakovai ją pažeidinėja – nesant aptvertų atskirai bendraturčiams nustatytų naudotis žemės sklypų dalių, atsakovai ir jų klientai stato transporto priemones ieškovams skirtame naudotis žemės sklype, jas stato ant bendrojo naudojimo įvažiavimo / išvažiavimo kelio. Ieškovai, įsigydami pramonės ir sandėliavimo objektų statybos paskirties žemės sklypo dalį, turi lūkestį jame vykdyti veiklą, todėl, siekdami aiškiai apibrėžti jiems nustatytą atskirai naudotis žemės sklypo 74 kv. m dalį, plane pažymėtą indeksu „D“, inicijavo žemės sklypo aptvėrimą tvora. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) surašė savavališkos statybos aktą ir administracinio nusižengimo protokolą. Ieškovai sumokėjo baudą, nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir kreipėsi į projektuotoją dėl I grupės nesudėtingo statinio – tvoros projekto parengimo. P. S. M. parengus tvoros projektą, ieškovai per informacinę sistemą „Infostatyba“ pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė įpareigojo pateikti visų žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus. Atsakovai sutikimo nedavė. Ieškovai, atsižvelgdami į atsakovų išsakytas pastabas, kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinį skyrių (toliau – KPD teritorinis skyrius) dėl parengto projekto atitikties nustatytiems paveldosaugos reikalavimams. Ieškovai nurodė, kad KPD teritorinis skyrius 2021 m. gegužės 26d. sprendime Nr. (1.29-KE)2K-1702 „Dėl tvoros statybos projekto(duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog šis žemės sklypas priskiriamas prie teritorijų, kuriose užstatymas nėra vertingoji savybė, tvarkomieji statybos darbai galimi, dėl metalinės tvoros statybos neprieštarautų, tačiau prašė nenaudoti tipinių gaminių, atsižvelgti į būdingas architektūrines išraiškos priemones. Ieškovai, atsižvelgdami į pastabas, pakoregavo projektą. Parengę patikslintą projektą, kreipėsi į KPD teritorinį skyrių dėl parengto patikslinto projekto suderinimo. Tvora projektuojama vadovaujantis naudojimosi tvarkos planu ant ieškovams tenkančio atskirai naudotis ir bendrojo naudojimo žemės sklypo, plane pažymėto indeksu „B“, ribos. Pakoregavus tvoros projektą, numatyta pakeisti tvoros medžiagiškumą į labiau atitinkantį XIX-XX a. pradžios šios miesto dalies (Naujamiesčio) architektūrą. Ieškovai 2021 m. rugsėjo 30 d. gavo KPD teritorinio skyriaus atsakymą, kad parengta dokumentacija tvirtinama. Šalims nusistačius Naudojimosi tvarkos planą, ieškovams tenkančio atskirai naudoti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „D“, aptvėrus tvora, jos pastatymas pagal parengtą projektą atitiktų proporcingumo principą ir užtikrintų teisingą ieškovų ir atsakovų teisių ir teisėtų interesų balansą, atitiktų ieškovų nuosavybės teises ir nepažeistų atsakovų nuosavybės teisių. Tačiau atsakovai atsisako duoti sutikimą tvoros statybai.

3.       A. L. G. ir K. G. (toliau – atsakovai) pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė ir paaiškino, kad 2019 m. sausio 16 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 585 pagrindu įgijo 243/374 dalį žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini). Ieškovai piktnaudžiavo savo teisėmis, siekė naudotis didesne dalimi žemės sklypo, nei jiems priklauso. Šalims nesutariant dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu, atsakovai kreipėsi į teismą. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14966-920/2019 patvirtino Naudojimosi tvarkos planą. Atsakovams nustatyta atskirai naudotis 180 kv. m dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, ieškovams nustatyta atskirai naudotis žemės sklypo 74 kv. m dalimi, plane pažymėta indeksu „D“, šalims nustatyta 48 kv. m bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „C“ ir 72 kv. m bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „B“ (privažiavimui / išvažiavimui prie ūkinio pastato). N. N. tvarkos planą, ieškovai 2020 m. kovo mėnesį savavališkai pastatė tvorą ir parengė projektą pagal faktiškai įrengtą neteisėtą tvorą. Prie ieškinio pridėtame UAB „Žemės matavimai“ 2020 m. rugsėjo 16 d. aiškinamajame rašte nurodyta, kad vietovėje esančios tvoros konstrukcijų koordinatės skiriasi nuo plane nurodytų koordinačių iki 0,04 m. Iš pateikto projekto statinio išdėstymo schemos matyti, kad statinio konstrukcijos yra už ieškovams išskirtos naudotis žemės sklypo dalies apie 0,04 – 0,20 m, kas sudaro apie 0,4 – 2 kv. m didesnį plotą, nei ieškovams nustatyta naudotis. A. S. V. 2020 m. rugsėjo 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 33 užfiksuota, kad ieškovų tvora su vartais bei varteliais žemės sklype yra pastatyta ant bendraturčių žemės sklypo ribos. Antstolė konstatavo, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane taškų, pažymėtų Nr. 4, 5 ir 7, riboženkliai nėra įkasti. Ieškovams įrengiant tvorą ir atliekant statybos darbus žemės sklype, neišliko žemės sklypo riboženkliai ties posūkio taškais plane pažymėtais Nr. 3, 4, 5. Žemės sklype ieškovai kartu su tvora įrengė ir vartus su automatiniu atidarymo mechanizmu, kuriuos naudoja patekimui į jiems išskirtą žemės sklypo dalį, naudojimo tvarkoje pažymėtą indeksu „D“. Protokole nustatyta, kad įvažiavimo vartų plotis yra 350 cm nuo stulpų. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane dalies, pažymėtos indeksu „B“, skirtos pravažiavimui, plotis yra 354 – 355 cm. Byloje nėra duomenų, kiek atidaryti tvoros vartai užima plane pažymėtos indeksu „B“ dalies pločio ir ar nepatenka į atsakovams išskirtą žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „A“. Tvoros plotis yra apie 705 cm ties žemės sklypo posūkio taškais Nr. 2 ir 3, tokiu būdu viršija ieškovams išskirtos žemės sklypo dalies plotį (685 cm) ir dėl to tvoros konstrukcijos patenka į valstybinės žemės ribas virš 0,10 m. Tvoros konstrukcijos patenka apie 20 centimetrų už žemės sklypo ribų tiek į valstybinę žemę, tiek į K. L. gatvės raudonąsias linijas. Ties šiaurės vakarų ir šiaurės rytų ribomis žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme, todėl būtinas valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) sutikimas. Žemės sklypas patenka į Kauno miesto istorinę dalį, vadinamą Naujamiesčiu. Ieškovai, pakoregavę projektą ir pakeitę tvoros medžiagas, nebenumatę į išorę atsidarančių vartų, į atsakovų argumentus atsižvelgė. Atsakovų nuomone, 2021 m. projektas yra visiškai naujas, juo nebesiekiama įteisinti savavališkai pastatytos tvoros. Atsakovai pažymėjo, kad nei 2021 m. projektas, nei patikslintas projektas atsakovams nebuvo pateiktas susipažinti. Jiems nebuvo sudaryta galimybė pateikti nei sutikimo, nei nesutikimo, nurodant nesutikimo motyvus. Jų nuomone, su jais nebuvo tartasi dėl atsakovams išskirtos žemės sklypo dalies aptvėrimo, su jais nebuvo derinamas tvoros dizainas ir stilius.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas pripažino ieškovams R. Č. ir A. Č. teisę be žemės sklypo(duomenys neskelbtini), bendrasavininkų L. G. ir K. G. sutikimų pagal projektuotojo S. M. parengtą pirmos grupės nesudėtingo statinio – tvoros, žemės sklype(duomenys neskelbtini), 2021 m. statybos projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teismas priteisė ieškovams R. Č. ir A. Č. lygiomis dalimis iš atsakovų L. G. ir K. G. po 2 276 Eur  bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė valstybei iš atsakovų L. G. ir K. G. lygiomis dalimis po 12,40 Eur  procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

5.       Teismas nurodė, kad grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bei teismui priėmus patikslintą ieškinį, atsakovė bei atsakovų atstovas teismo posėdyje paaiškino, dėl kokių priežasčių atsakovai atsisako duoti sutikimą – nei 2021 m. projektas, nei patikslintas projektas jiems nebuvo pateikti susipažinimui ar sutikimui duoti iki pateikimo į teismą dienos. Jie neturėjo galimybės pasisakyti dėl šių projektų, o tai buvo privaloma padaryti. Teismo nuomone, tiek 2021 m. projekto, tiek patikslinto projekto pateikimas į bylą kartu su ieškovų procesiniais dokumentais, yra vertintinas kaip tinkamas bendraturčio – galimo statytojo – būsimų planų atskleidimas kitiems bendraturčiams. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovai yra susipažinę su bylos medžiaga. Akivaizdu, kad teismų praktikoje pripažįstamas projektų ar projektinių pasiūlymų, kurių tikslas išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, atskleidimas, šiuo atveju yra įgyvendintas projektus pateikiant į bylą. Teismas pažymėjo, kad projektų pateikimo forma ir būdas sudarė atsakovams galimybes tinkamai ir išsamiai reaguoti bei pateikti savo pastabas. Atsakovai byloje pateikė atsiliepimus tiek į ieškinį, tiek į patikslintą ieškinį, t. y. jie, pateikdami atsiliepimus, vertino ir pasisakė dėl 2021 m. projekte bei patikslintame projekte nurodytų tvoros įrengimo sprendinių, tačiau nepasinaudojo teise pateikti byloje alternatyvų projektą arba atsakovui suteikta teise reikšti byloje priešieškinį. Teismas pažymi, kad atsakovai dalyvavo teismo procese atstovaujami aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, todėl galėjo tinkamai išreikšti savo nuomonę bei pateikti ją teismui. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad tiek 2021 m. projekte numatyta tvora, tiek patikslintame projekte numatyta tvora ir jos techniniai sprendiniai atsakovams nėra priimtini, jie įpareigoja atsakovus antrojo statybos etapo metu statyti akliną tvorą, atskiriančią jų naudojimui skirtą sklypo dalį nuo K. L. gatvės. Šios aplinkybės atsakovams yra esminės, nes atsakovai sklype vykdo komercinę veiklą, jiems aktualu, kad jiems numatyta naudotis sklypo dalis būtų matoma. Tačiau, teismo nuomone, šie atsakovų argumentai nėra pagrįsti, nes patikslintame projekte nurodyti statybos etapai neįpareigoja atsakovų privalomai aptverti jų naudojamą žemės sklypo dalį, ir nenumato termino, iki kada ši tvoros dalis turi būti pastatyta.

6.       Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad ieškovai, pastatydami tvorą, siekia atsiriboti nuo būtinybės komunikuoti su atsakovais dėl bendro turto valdymo ir taip išvengti konfliktinių santykių aštrinimo. Todėl pastačius tvorą pagal ieškovų siūlomą patikslintą projektą, naudojant jau nustatytą žemės Naudojimosi tvarkos planą, tai atitiks abiejų ginčo šalių interesus racionaliai valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą ir lems mažesnių konfliktinių situacijų tarp ginčo šalių kilimo galimybę. Teismas pažymėjo, kad atsakovų nurodyti motyvai, kad tvora yra projektuojama ir bus statoma pažeidžiant nustatytas šalims priskirtas žemės sklypo dalis ir jų ribas, atmetami atsižvelgiant į šio sprendimo 23, 24 punktuose nurodytas aplinkybes. Teismas, konstatavo, kad atsakovai neįrodė, kad jų atsisakymas duoti sutikimą gauti statybą leidžiantį dokumentą yra pagrįstas. Atsakovai taip pat neįrodė, kad ieškovų teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus. Teismas  nurodė, kad atsisakymą duoti sutikimą gauti statybą leidžiantį dokumentą, esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, vertina kaip trukdymą ieškovams įgyvendinti savo teises.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012, 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016) spręstina, jog šios kategorijos bylose viena iš būtinųjų ieškiniui pareikšti sąlygų yra bendraturčio pasikreipimas į kitą bendraturtį, pateikiant išsamią informaciją, projektą. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas motyvavo, jog tiek 2021 m. projekto, tiek patikslinto projekto pateikimas į bylą kartu su ieškovų procesiniais dokumentais yra vertintinas kaip tinkamas bendraturčio – galimo statytojo – būsimų planų atskleidimas kitiems bendraturčiams. Apeliantai kategoriškai nesutinka su tokiais sprendimo motyvais. Tokie teismo motyvai paneigia suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir sudaro galimybę proceso šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.

1.2.                      Sprendimu pirmosios instancijos teismas taip ir nenurodė, kokiais savo veiksmais ar neveikimu atsakovai pažeidė ieškovų teises, kurias pastarieji gina nauju ieškiniu. Tuo atveju, jei atsakovai būtų nepagrįstai atsisakę duoti sutikimą ieškovams vykdyti statybos darbus pagal naują S. M. parengtą 2021 m. „Pirmos gr. Nesudėtingo statinio –tvoros(duomenys neskelbtini)“ projektą, ieškovų teisės galimai būtų pažeistos, kurias jie galėtų ginti reikšdami naują ieškinį. Iki priimant 2021 m. lapkričio 26 d. naują ieškinį šioje civilinėje byloje, atsakovams nebuvo sudaryta galimybė išreikšti nuomonę – sutikti ar nesutikti su nauju projektu.

1.3.                       Sprendimo motyvas, jog ieškovai tinkamai informavo atsakovus apie projektą per EPP, prieštarauja paties teismo sprendime cituojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kad prieš kreipiantis su ieškiniu į teismą, ieškovas turi atskleisti savo planus bendraturčiui. Nagrinėjamoje byloje šie planai atsakovams buvo atskleisti pirmosios instancijos teismui rezoliucija priėmus naują ieškinį ir išsiuntus atsakovams pranešimą pateikti atsiliepimui į naują ieškinį.

1.4.                       Teismas nesivadovavo Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-671-343/2022 nustatytais prejudicinę reikšmę turinčiais faktais. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kurie iš esmės prieštarauja aukštesnės instancijos teismo motyvams dėl tų pačių aplinkybių, darytų toje pačioje byloje, vertinant tą patį teisinį santykį, pažeidžia Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, CPK 182 straipsnio nuostatas.

1.5.                       Byloje susidarė teisiškai ydinga situacija, kuomet ieškovai iškėlė bylą teisme atsakovams pagal pradinį ieškinį, o bylos nagrinėjimo iš esmės metu pateikė naują ieškinį, su nauju ieškinio dalyku ir nauju ieškinio pagrindu. Atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas liko priklausomas nuo naujo byloje pateikto ieškinio, kurias jie patyrė dar prieš ieškovams jį pateikiant į bylą. Taigi, byloje liko neišspręstas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų iki naujo byloje ieškinio priėmimo momento klausimas. Sprendimu teismas nepagrįstai visas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovų, nors ieškovai atsisakė toliau ginti savo pažeistas teises, kurias gynė pirmuoju ieškiniu, pateikdami naują ieškinį. Taip pat paminėtina, kad ieškovai nėra byloje įmokėję žyminio mokesčio už 2021 m. lapkričio 26 d. naujo ieškinio pateikimą

8.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                       Ieškovai tinkamai įgyvendino įrodinėjimo pareigą - pateikė bendraturčiui tinkamą projektinį pasiūlymą, kad atsakovai galėtų pateikti savo poziciją ir išreikšti savo valią dėl sutikimo ar nesutikimo atlikti atitinkamus statybos darbus. Teismas, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjęs civilinę bylą, visiškai pagrįstai konstatavo, jog atsakovai neįrodė, kad jų atsisakymas duoti sutikimą gauti statybą leidžiantį dokumentą yra pagrįstas. Atsakovai taip pat neįrodė, kad ieškovų teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus.

2.2.                       Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai vertino visus šalių argumentus ir byloje esančius įrodymus, analizavo tvoros statybos projektą ir vertino, ar ieškovams skirto atskirai naudotis žemės sklypo aptvėrimas tvora pagal projekto sprendinius iš esmės pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, dėl ko darė pagrįstas išvadas, jog atsakovams kaip nesutikimo motyvus nurodžius, jog numatyta tvora ir jos techniniai sprendiniai atsakovams nėra priimtini, nes jie įpareigoja atsakovus antrojo statybos etapo metu statyti akliną tvorą, atskiriančią jų naudojimui skirtą sklypo dalį nuo K. L. gatvės, jog šie atsakovų argumentai nėra pagrįsti.

2.3.                       Nagrinėjamu atveju byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nurodant, jog teismas turi aiškiai apibrėžti nagrinėjamos bylos ribas bei iš naujo vertinti atsakovų argumentus dėl ginčo esmės. Prejudicinę reikšmę turintys faktai nebuvo nustatyti, kadangi nebuvo išspręstas ginčas iš esmės, o pirmosios instancijos teismas įpareigotas iš naujo išnagrinėti civilinę bylą.

2.4.                       Teismas, atsižvelgdamas į ilgai trunkančius konfliktiškus bendraturčių (ieškovų ir atsakovų) santykius, vertindamas, jog ieškovai patikslintu ieškiniu siekia ne tik panaikinti neteisėtai pastatytą tvorą, bet ir pripažinti teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo, pagrįstai padarė išvadą, jog tai racionalus būdas išspręsti tarp bendraturčių kilusį ginčą. Todėl teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo pagal patikslinto ieškinio reikalavimus.

2.5.                       Teismas, vadovaudamasis CPK nuostatomis, įtvirtinančiomis ieškovų teisę tikslinti ieškinio dalyką ar pagrindą, sumažinti ar padidinti ieškinio reikalavimus, pagrįstai laikė, jog ieškovai pateikė patikslintą ieškinį byloje, nepažeisdami proceso teisės normų, sudarę atsakovams galimybes pasisakyti dėl ieškovų pateikto tvoros statybos projekto sprendinių, pagrįstai ir teisėtai išnagrinėjo civilinę bylą pagal patikslinto ieškinio reikalavimus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.        Apeliacinė instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

10.       Atsakovai 2023 m. kovo 31 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašo prijungti prie bylos, taip pat prašo prijungti 2022 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašo stenogramą. Teismo posėdžio garso įrašo stenograma įrodomosios reikšmės neturi, nes byloje yra visi vykusių teismo posėdžių garso įrašai, todėl stenograma neprijungiama. Papildomi atsakovų paaiškinimai taip pat neprijungiami prie bylos, nes CPK 323 straipsnis draudžia pildyti/keisti apeliacinį skundą pasibaigus jo pateikimo terminui.

11.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl bendraturčio teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą be kito bendraturčio sutikimo, kitaip tariant, dėl bendraturčio atsisakymo duoti sutikimą pripažinimo neteisėtu/nepagrįstu (4.75 straipsnio 1 dalis).

12.       Šioje byloje nustatyta, kad žemės sklypą(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo ieškovai  Č. (134/374 kv.m.) ir atsakovai G. ( 243/374 kv.m.). Šalys 2019 m. spalio 14 d. taikos sutartimi nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ieškovai, neturėdami bendraturčių sutikimo, pastatė metalinių konstrukcijų tvorą aptverdami jiems paskirtą naudotis sklypo dalį. VTPSI 2020 m. birželio 5 d. patikrino statybvietę, surašė savavališkos statybos aktą, taip pat privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-200629-00073 pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus Savavališkos statybos akte, įpareigojant nugriauti (išardyti) metalinių segmentų tvorą iki 2020 m. gruodžio 29 d., ir 2020 m. liepos 10 d.  paskyrė ieškovei A. Č. administracinę nuobaudą.

13.       Ieškovai 2020 m. parengė metalinių konstrukcijų tvoros projektą, kreipėsi į atsakovus prašydami sutikimo įteisinti savavališką statinį. Atsakovai sutikimo nedavė, ieškovai kreipėsi į teismą su 2020 m. gruodžio 31 d. ieškiniu (DOK 26899). Bylos nagrinėjimo eigoje buvo gauta duomenų iš Kultūros paveldo departamento, kad esama metalinių konstrukcijų tvora negalės būti įteisinta net ir tuo atveju, jeigu atsakovai sutiktų, nes tvoros statyba buvusios istorinės posesijos viduje skaido ją į dalis, ir tai pažeidžia Naujamiesčio vertingąją savybę - vietovės plano struktūros valdos (posesijos) - istorinių sklypų ribas. Kultūros paveldo departamentas nurodė, kad pritarti sklypo(duomenys neskelbtini), dalyje savavališkai įrengtos tvoros įteisinimui nėra pagrindo, nes darbai atlikti ne pagal paveldosaugos reikalavimus, jie sunaikins ir (ar) sužalos nekilnojamąsias kultūros vertybes ir (ar) jų vertingąsias savybes bei nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumą. 

14.       Gavę šiuos duomenis, ieškovai 2021 m. parengė naują tvoros projektą ir į bylą 2021 m. lapkričio 21 d. pateikė patikslintą ieškinį (DOK-151679), kuriuo prašė pripažinti jiems teisę be atsakovų sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal S. M. parengtą 2021 m. projektą. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą tik pagal patikslintą reikalavimą, dėl ko Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 12 d. naikino sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo ieškovai 2022 m. liepos 25 d. pateikė patikslintą ieškinį ( DOK 100388), kuriame iš esmės pakartojo reikalavimą gauti statybą leidžiantį dokumentą (toliau - ir SLD) pagal S. M. 2021 m. projektą. Nors patikslintame ieškinyje nėra konkrečiai nurodoma, kad ieškovai atsisako savo pradinio ieškinio įteisinti metalo konstrukcijų tvorą, tačiau iš paties projekto turinio, aiškinamojo rašto ir teismo posėdžiuose ieškovų pateiktų paaiškinimų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pradinį reikalavimą įteisinti metalinę tvorą  ieškovai pakeitė nauju reikalavimu gauti SLD pagal 2021 m. projektą.

15.       A. G. į jiems pareikštą ieškinį atsikirtinėjo dviem aspektais: procesiniu ir materialiuoju. Procesinių atsikirtimų pagrindas - aplinkybė, kad 2021 m. projektas nebuvo atsakovams pateiktas ikiteisminėje stadijoje, dar iki ieškinio pareiškimo. Atsakovai šią procesinę aplinkybę akcentavo tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį, tiek ir apeliaciniame skunde. Nėra ginčo, kad 2021 m. tvoros projektas atsakovams buvo pateiktas tik bylą nagrinėjant teisme, ir tai gali būti laikoma procesiniu pažeidimu. Tačiau bylą nagrinėjant antrą kartą apylinkės teisme projekto esmė atsakovams jau buvo žinoma. Todėl sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad   2021 m. projekto pateikimas į bylą kartu su ieškovų procesiniais dokumentais vertintinas kaip tinkamas bendraturčio – galimo statytojo – būsimų planų atskleidimas kitiems bendraturčiams, nes atsakovams vėliausiai nuo 2022 m. liepos 25 d. (kai pateiktas patikslintas ieškinys) buvo pakankamai laiko susipažinti su pateiktu nauju projektu ir pareikšti vienokią ar kitokią savo poziciją. Esant 2021 m. projektui pateiktam į bylą būtų neracionalu ir prieštarautų proceso operatyvumo ir koncentracijos principui atmesti ieškinį vien dėl formalių procedūros pažeidimų.

16.       Esminis šios bylos klausimas buvo tas, ar atsakovų teisės bus pažeistos, jeigu ieškovai gaus SLD statyti tvorą pagal 2021 m. S. M. parengtą projektą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3107-248/2018). Nors atsakovai, kaip minėta, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo pozicijos konkrečiai raštu neišreiškė, tačiau teismo posėdžiuose 2022 m. rugsėjo 19 d., 2022 m. lapkričio 17 d. ieškovų pageidaujamos tvoros projektas buvo aptariamas, aiškinamasi atsakovų pozicija ir iš atsakovų bei jų atstovo paaiškinimų matyti, kad atsakovų atsikirtimai yra ir teisinio materialinio turinio - atsakovai išreiškė nesutikimą, kad tvora būtų statoma pagal 2021 m. projektą.  

17.       Iš 2021 m. parengto „Pirmos gr. Nesudėtingo statinio –tvoros(duomenys neskelbtini), statybos projekto“ aiškinamojo rašto matyti, kad projekte nurodomi du etapai, pirmasis - pagal naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą aptverti sklypą „D“ (ieškovams paskirta naudotis dalis), antrasis – pratęsti tvorą prie K. L. gatvės visu sklypo ilgiu. Statyba numatoma vykdyti dviem etapais. Projekto esmė – panaikinti statytojo savavališkai atliktus darbus statybą leidžiančio dokumento gavimui, legaliam tvoros įrengimui. Suprojektuoti tvorą, atitinkančią istorinės miesto dalies, vadinamos Naujamiesčiu, reikalavimus, nepažeidžiant jo vertingųjų savybių. (...) Panaikinami vielinės tinklinės tvoros segmentai. Kiemo "D" dalies atribojimui nuo bendros įvažos B" dalies įrengiami betono ar akmens stulpeliai. (...) Projekte naikinami esantys pastatytos tvoros elementai. Panaikinamos vielinės tinklinės tvoros. Projektuojama dekoratyvinių plytų tvora su mediniais elementais. Tokie sprendiniai yra įvykdyti(duomenys neskelbtini). Kiemo atribojimui projektuojami atidalinto sklypo ribose betono ar akmens stulpeliai. Diametras 22-24 cm , aukštis - 45 cm. Jų tarpai apsodinami gyvatvore.

18.       Ieškovų atstovė  2022 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje nurodė, kad 2021 m. projekte numatoma naujos tvoros statyba iš betono stulpelių, kurių tarpai uždengiami medžio žaliuzėmis. Projektą numatoma įgyvendinti dviem etapais, tačiau ieškovai ketina aptverti tik savo sklypo dalį „D“, kitą dalį galės statyti atsakovai. Ieškovės A. Č. ir jos atstovės paaiškinimai, kad atsakovai neprivalės statyti tvoros savo sklypo dalyje, antras tvoros statybos etapas galės būti neatliekamas, esami metaliniai stulpai galbūt bus apmūryti, o gal bus priimti kiti sprendiniai, kaip tik ir parodo, kad ieškovų parengtas projektas pažeidžia atsakovų teises. Sutiktina su atsakovų atstovo 2022 m. rugsėjo 19 d. ir lapkričio 17 d. teismo posėdžiuose pateiktais paaiškinimais, kad esant ieškovų patvirtintam projektui atsakovai jau negalės rengti kitokios tvoros projekto, ir tuo pačiu negalės nestatyti tvoros, nes ieškovams aptvėrus pusę sklypo, nebaigta tvora sudarkys bendrą sklypo vaizdą. Kitaip tariant, atsakovams ginčo projektu yra primetama konkreti versija tvoros, kurios jie apskritai nepageidauja statyti.      

19.       Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pagal atsakovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, tiek 2021 m. projekte numatyta tvora, tiek Patikslintame projekte numatyta tvora ir jos techniniai sprendiniai atsakovams nėra priimtini, jie įpareigoja atsakovus antrojo statybos etapo metu statyti akliną tvorą, atskiriančią jų naudojimui skirtą sklypo dalį nuo(duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės, kaip pripažino teismas, atsakovams yra esminės, nes atsakovai sklype vykdo komercinę veiklą, jiems aktualu, kad jiems numatyta naudotis sklypo dalis būtų matoma. Tačiau, teismo nuomone, šie atsakovų argumentai nėra pagrįsti, nes patikslintame projekte nurodyti statybos etapai neįpareigoja atsakovų privalomai aptverti jų naudojamą žemės sklypo dalį, ir nenumato termino, iki kada ši tvoros dalis turi būti pastatyta. Todėl teismas sprendė, kad ieškovų siekis pastatyti tvorą ir tokiu būdu atsiriboti nuo būtinybės komunikuoti su atsakovais dėl bendro turto valdymo ir taip išvengti konfliktinių santykių aštrinimo atitinka abiejų ginčo šalių interesus racionaliai valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą ir lems mažesnių konfliktinių situacijų tarp ginčo šalių kilimo galimybę.

20.       Tokios teismo išvados, teisėjų kolegijos nuomone, yra prieštaraujančios viena kitai ir padarytos netinkamai įvertinus įrodymus. Kaip jau minėta, patikslintas 2021 m. projektas numato viso sklypo atitvėrimą nuo (duomenys neskelbtini)gatvės, su kuo atsakovai nesutinka. Projekto aiškinamajame rašte nenurodyta,  kad galima įvykdyti pirmąjį projekto etapą, o antrąjį palikti neįvykdytą. Todėl atsakovų pateikto 2021 m. projekto negalima laikyti atitinkančiu abiejų šalių interesą. Pažymėtina, kad bendraturčių tarpusavio nesutarimai gali būti sprendžiami nebūtinai tvorų statymo būdu, bet ir kitais mažiau invazyviais būdais.

21.       Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė kasacinio teismo praktiką, reglamentuojančią bendraturčių interesų derinimą sprendžiant dėl teisės statyti naujus statinius bendrame sklype, netinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl yra pagrindas priimtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.

22.       Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams. Atsakovams iš ieškovų priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kurias sudaro 106 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 4225 Eur už advokato pagalbą, iš viso 4331 Eur. Priteisiama iš ieškovų lygiomis dalimis, o atsakovų reikalavimo teisė gauti bylinėjimosi išlaidas nustatoma solidari.

23.       Teismo išlaidos procesinių dokumentų siuntimui (24,80 Eur) priteisiamos valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovams solidariai L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 2 165,50 Eur (du tūkstančius šimtą šešiasdešimt penkis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovų R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 12,40 Eur (dvylika eurų 40 ct) iš kiekvieno procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

      Teisėjai                                                           Žibutė Budžienė

                                                  Diana Labokaitė

                 Rūta Palubinskaitė