Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-12-16][nuasmeninta nutartis byloje][A15.-1917-322-2019].docx
Bylos nr.: A15.-1917-322/2019
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Ðiauliø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės r. policijos komisariatas 190547027 institucija/pareigūnas, atlikęs AN tyrimą
Kategorijos:
Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena

N U T A R T I S

                                                                                     Administracinio nusižengimo byla 

                                                                                     Nr. A15.-1073-322/2019

                   Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00130-2019-8

 (S)

                   Procesinio sprendimo kategorijos:21.9.9; 

 

img1 

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2019 m. gruodžio 12 d.

Kelmė

 

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė,

sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. D.,

nukentėjusiajam V. J.,    

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nevedusio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

M. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad „2019 m. spalio 11 d. 15 val. 58 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę F. D., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,38 promilių girtumo laipsnis. Nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui. Vairuodamas automobilį išvertė ir apgadino tvorą, priklausančią V. J. taip padarydamas 200 Eur turtinį nuostolį.“

Administracinėn atsakomybėn traukiamas  M. D. kaltu neprisipažino, nurodė, kad V. J. tvorą yra užsitvėręs savavališkai. 2019 m. spalio 11 d. apie 15 val. jis (M. D.) automobilio F. D. nevairavo ir tvoros neišvertė, dėl kokios priežasties tą dieną V. J. iškvietė policiją jis nesuprato.

 

Administracinio nusižengimo byla grąžintina administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai.

 

 Administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus numato ANK 609 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad  administracinio nusižengimo protokole be kitų reikalavimų turi būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos pareiga yra tinkamai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, kaip to reikalauja ANK 609 straipsnio nuostatos.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio nusižengimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Todėl įstatymas reikalauja administracinio nusižengimo protokole tiksliai aprašyti pažeidimo esmę ir nurodyti atsakomybę už nusižengimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio nusižengimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą)užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Taigi ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo esmė yra neblaivių <.....> asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris<...> ar lėmė kito turto sugadinimą (apgadinimą).

Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokole administracinis kaltinimas suformuluotas naudojant kelių eismo taisyklių pažeidimo formuluotę, kad M. D., be to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus taip pat  ir „... Nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui. Vairuodamas automobilį išvertė ir apgadino tvorą, priklausančią V. J. taip padarydamas 200 Eur turtinį nuostolį.“

Vienok, faktinės aplinkybės yra kitokios. Kaip anksčiau minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. D. kaltės nepripažino, teigė automobiliu F. D. nevažiavęs ir tvoros neišvertęs. Teismo posėdžio metu apklaustas ir dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą įspėtas nukentėjusysis V. J. nurodė, kad 2019 m. spalio 11 d. apie 15 val. M. D. atėjo į jo namus būdamas akivaizdžiai neblaivus ir kai V. J. atsisakė su M. D. kalbėti, pastarasis pasiėmė savo tėvo kieme stovėjusį automobilį F. D. ir nukentėjusiojo akivaizdoje išvertė V. J. ir R. D. teritoriją skiriančią tvorą. Išvertė 5-6 tvoros stulpus, tai darė  automobiliu privažiuodamas prie stulpo, jį išversdamas, atsitraukdamas ir vėl grįždamas ir taip išversdamas sekantį stulpą, dėl ko V. J. iš karto iškvietė policiją. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino liudytojai, policijos pareigūnai J. K. ir M. J., kurie parodė, jog atvykę į įvykio vietą pagal V. J. pranešimą bendruoju pagalbos telefonu,  pamatė išverstą teritorijas skiriančią tvorą, o ant žvyruotos kiemo dangos matė „ šviežias“ automobilio važiavimo vėžes, kurių žymės sutapo su automobilio F. D. ratų protektoriaus raštu ir pagal vėžias matėsi, kad link tvoros ir stulpų buvo važiuota „pirmyn- atgal, pirmyn- atgal“, o apžiūrėto apgadinto automobilio F. D. priekinio bamperio aukštis sutapo su žymėmis ant išverstų tvoros stulpų.   Įvykio vieta nufotografuota. Teismo posėdžio metu peržiūrėta vaizdo medžiaga, patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus.

Iš to seka, kad  teritorijas skirianti tvora buvo išversta ir apgadinta ne dėl neatsargių,   eismo įvykiui būdingų veiksmų, kaip nurodyta protokole ( vairuodamas transporto priemonę nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui ir vairuodamas automobilį išvertė ir apgadino tvorą),  o dėl galimai tyčinių transporto priemonę vairavusio asmens veiksmų, kuomet asmuo suvokė savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti atitinkami padariniai ir jų siekė.

 Taigi administracinis  kaltinimas nėra suformuluotas aiškiai ir suprantamai, faktinės aplinkybės yra kitokios nei nurodyta kaltinime, skiriasi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės forma( ANK 7-9 straipsniai), dėl to veika kvalifikuota neteisingai. Nagrinėdamas bylą pagal tokio turinio kaltinimą, teismas turėtų vykdyti jam nepriskirtinas funkcijas ir suformuluoti kaltinimo turinį.

Teismas sprendžia, kad M. D. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, nurodyti protokolo trūkumai pripažįstami esminiais, trukdančiais nagrinėti bylą teisme iš esmės, todėl yra pagrindas administracinio nusižengimo bylą grąžinti administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai (ANK 609 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 627 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. D. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 423 straipsnio 3 dalį, grąžinti Telšių AVPK Kelmės rajono PK nusižengimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

 

 

Teisėja                        Laima Borkovskienė