Baudžiamoji byla Nr. e1-1068-865/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04989-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.4

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Žanetos Žalėnaitės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį 2 metų laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 paras arešto; 2016 m. gegužės 16 d. atliko bausmę (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

Kaltinamasis Ž. M. 2022-02-12 apie 10.00 val. Vilniuje, Pupojų g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai 2022-02-12 10.13 val. pirmos patikros metu, alkoholio matuokliu (Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0140 (patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,27 promilės etilo alkoholio koncentracija ir 2022-02-12 10.35 val. antros patikros metu alkoholio matuokliu (Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0140, patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,11 promilės etilo alkoholio koncentracija,

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju Ž. M. pripažino savo kaltę visiškai ir parodė, kad jis teisės vairuoti transporto priemones niekada neturėjo, vairavimo egzamino niekada nelaikė, tačiau pripažįsta, kad vis tiek vairuoja transporto priemones. Jis 2021-11-11 iš E. L. nusipirko automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 400 eurų. Buvo pasirašyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Jis automobilį sistemoje „Regitra“ uždeklaravo, tačiau jo neužregistravo. Automobilis turėjo techninę apžiūrą, tačiau neturėjo draudimo. Įvykio dieną baigęs darbą su bendradarbiais pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus (duomenys neskelbtini), vėliau nusprendė važiuoti į Vilnių. Į Vilnių nuvairavo ne jis, o pažįstamas. Vilniuje toliau tęsė alkoholinių gėrimų vartojimą. Šeštadienį, tai yra 2022-02-12, apie 10.00 val., nežino, kas jam užėjo, tačiau atsisėdo girtas už savo automobilio „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir išvažiavo. Kur jis važiavo, pasakyti negali. Važiuodamas gatve nusprendė posūkyje aplenkti kitą automobilį, todėl išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nematė, kad važiuoja priešais automobilis ir į jį atsitrenkė. Atsitrenkė ir nestipriai, tačiau apgadino savo ir svetimą automobilius, asmenys nenukentėjo. Iš karto buvo iškviesta policija. Policijos pareigūnams jis iš karto prisipažino, kad buvo girtas. Dėl savo veiksmų labai gailisi, nepateisina tokio elgesio, pergyvena. Sutinka su bausme. Jei automobilis bus konfiskuotas, neprieštarauja. (b. l. 115-117)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. C. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Ji 2022-02-12 6.30 val. kartu su porininku (duomenys neskelbtini) R. B. pradėjo tarnybą ir tarnybiniu žymėtu automobiliu išvyko į nurodytą maršrutą. Apie 9 val. 50 min. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Pupojų g., važiuojant nuo Keramikų gatvės link Juodvarnių gatvės, susidūrė automobilis „SAAB“, (duomenys neskelbtini) ir mikroautobusas „VW“, (duomenys neskelbtini) Atvykus nurodytu adresu, prie jų automobilio priėjo vyriškis, kuris paaiškino, kad jis sukėlė eismo įvykį, neturi vairuotojo pažymėjimo, automobilis nėra draustas ir jis yra neblaivus, ir dėl visko prisipažįsta. Bendraujant paaiškėjo, kad vyriškis yra Ž. M., kuris paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo visą naktį, dėl kokių priežasčių jis tai darė, pasakyti nenorėjo, jam gėda. Asmuo buvo susijaudinęs, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti. Patikrinus Ž. M. blaivumą su alkotesteriu „Drager Alkotest“ 7510 Nr. ARJM- 0140, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu pūtimu 10 val. 14 min. buvo nustatytas 2,27 prom. neblaivumas, antru pūtimu 10 val. 35 min. buvo nustatytas 2,11 prom. neblaivumas. Ž. M. paaiškino, kad važiuodamas keliu lenkė automobilį ir atsitrenkė į „VW“, valst. (duomenys neskelbtini) automobilį, kurio vairuotojas A. V.. Ž. M. visą laiką jaudinosi, verkė norėjo atlyginti padaryta žalą vairuotojui. (b. l. 17-20)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo A. Ž. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022-02-12 buvo gautas (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) A. C. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2022-02-12 apie 10.00 val. Pupojų gatvėje pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad Ž. M. iškvėptame ore yra 2,11 promilės etilo alkoholio koncentracija. (b. l. 1-8)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 1-01-1-04989-22 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymius. (b. l. 9)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) A. C. tarnybiniame pranešime iš esmės nurodytos analogiškos aplinkybės, kurias A. C. nurodė ikiteisminio tyrimo apklausos metu. (b. l. 25)

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad Ž. M. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0140 (patikros Nr. (duomenys neskelbtini)) 2022-02-12 10.13 val. pirmu tikrinimu buvo nustatyta 2,27 prom. etilo alkoholio koncentracija, antru tikrinimu 2022-02-12 10.35 val. nustatyta 2,11 prom. etilo alkoholio koncentracija. (b. l. 21-23)

VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. A.. (b. l. 80, 107). 

Iš automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kopijų matyti, kad 2021-11-07 pardavėjas R. A. pardavė automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui E. L.; 2021-11-11 pardavėjas E. L. automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė Ž. M. (b. l. 118-119).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio „SAAB“ 1993 metų kaina yra 1780,00 eurų su PVM. (b. l. 81)

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog Ž. M. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore buvo 2,11 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Ž. M. patvirtino, kad iš vakaro prieš įvykį vartojo alkoholinius gėrimus. Konkrečių priežasčių, dėl kurių vairavo automobilį būdamas neblaivus nurodyti negalėjo. Norėdamas aplenkti kitą automobilį, atsitrenkė į priešpriešine eismo juosta važiuojantį automobilį. Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kita byloje esanti medžiaga – liudytojos, policijos pareigūnės, A. C. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, Liudytoja A. C. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą nuo Ž. M. sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Ž. M. iš karto jai nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo visą naktį ir, kad jis vairavo automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. M. kaltę įrodo transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto duomenys. Taip pat kaltinamojo neblaivumo būseną įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi Ž. M. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, Ž. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – Ž. M. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui (BK 2811 straipsnio 1 dalis), priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Ž. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. M. praeityje teistas vieną kartą, tačiau teistumas išnykęs. Administracinių nusižengimų išrašo duomenimis už 5 metus Ž. M. baustas administracine tvarka, dauguma administracinių nusižengimų, susiję su KET pažeidimais – Ž. M. ne kartą vairavo transporto priemones neturėdamas teisės vairuoti; paskirtos baudos nesumokėtos. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad kaltinamasis linkęs pažeisti visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir įstatymų reikalavimus. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad Ž. M. yra jauno amžiaus, turi darbą ir pastovias pajamas. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas atsižvelgdamas į prieš tai paminėtąsias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai, bus pasiekti Ž. M. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą, nustatant jos dydį šiek tiek didesnį nei šio bausmės minimumas už nesunkius nusikaltimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo nuomone, ši bausmė ir jos dydis atsižvelgus į ankščiau paminėtas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Ž. M. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Baudžiamojo poveikio priemonės

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti Ž. M. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) konfiskuoti automobilį (BK 72 straipsnis).

Ž. M. savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Jis vairavo automobilį ryte, Vilniaus mieste, sukėlė avariją, buvo apgadintos tiek jo, tiek kito asmens transporto priemonės ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių. Pažymėtina, jog bylos duomenimis, Ž. M. bylai reikšmingu laiku vairavo automobilį apskritai neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Taigi šios aplinkybės rodo didesnį Ž. M. veikos pavojingumą ir yra svarbios nustatant specialios teisės atėmimo terminą. Pažymėtina ir tai, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad Ž. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022-02-14. 

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Ž. M. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė, remiantis 2021-11-07 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopija, nuo 2021-11-11 nuosavybės teise priklausė Ž. M.. (b. l. 118-119) Taigi, iš byloje pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad automobilio faktinis savininkas yra Ž. M. nuo 2021-11-11. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors VĮ „Regitros“ išrašo duomenimis savininkas-valdytojas yra nurodytas trečiasis asmuo, tačiau transporto priemonių registras atlieka tik išviešinimo funkciją, šiuo atveju byloje yra pateikta minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kopija, kuria teismas priimdamas sprendimą ir vadovaujasi, todėl spręstinas klausimas dėl automobilio konfiskavimo iš kaltinamojo (BK 72 straipsnio 2 dalis). VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (gamybos metai – 1993 m.) vidutinė kaina Lietuvoje 1780,00 Eur (su PVM). Teismo nuomone, automobilio konfiskavimas būtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė Ž. M. padarytam nusikaltimui ir asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo Ž. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2,3 dalimis, iš Ž. M. valstybės naudai konfiskuojamas automobilis „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kiti klausimai

Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas. Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ž. Žalėnaitės 2022-02-14 nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į Ž. M. priklausantį turtą – automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)) nuo 2022-02-14 iki 2022-05-14. Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 75 MGL (3750,00 Eur) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. M. paskirti 50 MGL (2500,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 2-3 dalimis, paskirti Ž. M. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022-02-14.

–        konfiskuoti iš Ž. M. automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)).

Ž. M. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)) taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Ž. M. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                         Irma Randakevičienė