Civilinė byla Nr. 2A-481-241/2016
Proceso Nr. 2-57-3-00234-2014-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.6.10.2.; 3.2.6.11. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Gudžiūnienės, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo papildomo sprendimo priėmimo klausimą išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Izadora“ ir trečiojo asmens valstybės įmonės Turto banko apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Izadora“ ieškinį atsakovui R. C. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos administratorių biuras“, valstybės įmonė Turto bankas, R. M..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Byloje buvo sprendžiamas bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimas jam netinkamai vykdant fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui ir sudarant nuostolingą sandorį.
Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo 500 000 Lt (144 810 Eur) žalos atlyginimo.
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė
atsakovui R. C. iš ieškovės BUAB „Izadora“ 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 22 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės BUAB „Izadora“ ieškinį atsakovui R. C. dėl žalos atlyginimo tenkino iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs realų ieškovės patirtos žalos dydį, priteisė ieškovei BUAB „Izadora“ iš atsakovo 116 836,77 Eur žalos atlyginimo, o kitą ieškinio dalį atmetė.
Teisme gautas ieškovės prašymas priimti papildomą sprendimą ir papildomai priteisti ieškovei iš atsakovo 18 310,89 Eur žalos, kuri nebuvo priteista Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimu. Prašymas priimti papildomą sprendimą motyvuojamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismo priteista žalos suma nesutampa su ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma ir skiriasi 3 469,53 Eur. Be to, ieškovės bankroto administravimo išlaidoms padengti ir apmokėti papildomai reikalinga priteisti iš atsakovo 14 841,36 Eur.
Prašymas priimti papildomą sprendimą netenkinamas.
CPK 270 straipsnis nustato teismo sprendimo, kaip vientiso procesinio dokumento, turinį. Šiame straipsnyje nurodoma tiek bendroji teismo sprendimo struktūra, tiek konkretūs šios struktūros sudėtinių dalių elementai, turintys atsispindėti vientisame teismo sprendime. Paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Esmines teismo sprendime padarytas klaidas, jo neteisėtumą ir nepagrįstumą galima pašalinti tik apeliacine ar kasacine tvarka arba atnaujinus procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2010).
CPK 277 straipsnio 1 dalis nustato, kad priėmęs byloje sprendimą teismas dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju aktualus CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymas.
Iš byloje priimto apeliacinės instancijos teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas priteistinos žalos ir atlygintinų administravimo išlaidų dydžio klausimą, vadovavosi tiek byloje esančiais įrodymais, tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis. Tai reiškia, kad teismas vertino visus jam prieinamus įrodymų šaltinius, vadovavosi suformuota teismų praktika, taikė CK ir ĮBĮ normas bei sprendė klausimą dėl priteistinos žalos dydžio, o ne „pamiršo“ išspręsti ieškovės reikalavimą. Taigi ieškovės prašymas priimti papildomą sprendimą, kuriuo būtų padidintas teismo priteistos žalos dydis, iš esmės reiškia prašymą pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą.
Minėta, kad paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Papildomo sprendimo institutas negali būti taikomas tais atvejais, kai tai reikštų jau priimto teismo sprendimo turinio keitimą. Teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas tik aukštesnės instancijos teismo (CPK 276 str. 1 d.). Įstatymų leidėjas suteikė teismui teisę priimti papildomą sprendimą tik tada, jei jis neišsprendė kurio nors reikalavimo, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus (CPK 277 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas apeliacinės instancijos teismo sprendimu iš esmės išspręstas, o papildomo sprendimo priėmimas priteisiant papildomas sumas reikštų teismo sprendimo turinio bei rezoliucinės dalies pakeitimą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovės prašyme priimti papildomą sprendimą nurodyti argumentai iš esmės reiškia jos nesutikimą su teismo priteistu žalos dydžiu ir jo ginčijimą bei prašymą pakeisti priimtą teismo sprendimą.
Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustatytas teisinis ir faktinis pagrindai tenkinti ieškovės prašymą ir apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje priimti papildomą sprendimą (CPK 277 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302 straipsniu,
n u t a r i a:
atsisakyti priimti papildomą sprendimą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Izadora“ prašymą.
Teisėjos Virginija Čekanauskaitė
Danutė Gasiūnienė
Rasa Gudžiūnienė