Baudžiamoji byla Nr. 1S-8-898/2020

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00315-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.1.3.2.; 2.12.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla grąžinta prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, panaikinimo.

Teismas,

n u s t a t ė:

I.       Priimtų sprendimų esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. birželio 13 d. buvo gauta baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kuriame kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį pareikštas T. S..

2.       2019 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byla perduota prokurorui nustačius, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, pažeista kaltinamųjų teisė į tinkamą gynybą. Šioje nutartyje teismas akcentavo, kad kaltinamajame akte nėra atskleista dėl kokio turto (buto ar negautos pinigų sumos) yra kilęs ginčas – dėl negautos 80 000 litų (23 169,60 eurų) sumos neva nesumokėtos už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ar dėl paties buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ar jo vertės – 31 100 eurų. Konstatuota, kad šioje dalyje kaltinamasis aktas nėra aiškus, todėl turi būti tikslinamas.

3.       2019 m. lapkričio 11 d. prokuroras, atlikęs papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir pakoregavęs kaltinimą, bylą su kaltinamuoju aktu vėl perdavė teismui.

4.       T. S. yra kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą bei suklastojo dokumentus, o būtent: padengimą jis, būdamas UAB „T“ direktoriumi, įm. k. (duomenys neskelbtini), veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą bei suklastojo dokumentus, t .y. 2014 m. gegužės 8 d. atstovaudamas UAB „T“ sudarė refinansavimo paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 40 000 litų sumai, tarp L. M., E. N. M. ir UAB „T“, kurios užtikrinimui E. N. M. įkeitė nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), po ko toliau geranoriškai sutikdamas su L. M. nereguliariomis paskolos dengimo išmokomis ir matydamas nukentėjusiosios E. N. M. siekį geresnių paskolos mokėjimo sąlygų anūkui L. M. ir taip piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios E. N. M. pasitikėjimu, suklaidino pastarąją nurodydamas, kad 2014 m. gruodžio 19 d. 15:50 val. Vilniaus m. 45-ajame notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tarp aukščiau nurodytų asmenų bus pasirašoma nauja paskolos sutartis, numatanti sumažintą už paskolą mokomą įmokų sumą, pakeičiant 2014 m. gegužės 8 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)sąlygas, bei pasinaudodamas nukentėjusiosios E. N. M. pasitikėjimu, kurį įgavo geranoriškai sutikdamas su nereguliariais L. M. pinigų už paskolą mokėjimais ir nukentėjusiosios teisiniu neišprusimu, nesuderinęs su nukentėjusiąja buto, (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo sąlygų bei kainos, 2014 m. gruodžio 19 d., 15:50 val. Vilniaus m. 45-ajame notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, vienasmeniškai nurodė notarei buto (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo – pardavimo sutarties E. N. M. sąlygas ir kainą, ir tokią notarės paruoštą sutartį nukentėjusiai E. N. M. neperskaičius ir pasirašius, iškart po to kartu su buto pirkimo pardavimo sutartimi pateikęs kitą šio buto Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią jo prašymu E. N. M., būdama suklaidinta ir supratusi kaip buvusios ankstesnės paskolos sutarties sąlygų pakeitimą – sumažintas įmokas už paskolą, pasitikėdama juo, neskaitydama pasirašė ir tokiu būdu E. N. M. buvo sukurta turtinė prievolė mokėti nuomos mokestį po 800 litų (kas sudaro 231,70 eurų) kas mėnesį, pagal 2014 m. gruodžio 19 d. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Įmokų grafike numatytas įmokas, kurios buvo aiškiai mažesnės už mokėtas įmokas už L. M. paskolą, kurios padengimą nukentėjusioji buvo garantavusi ankstesne paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)įkeičiant savo butą UAB „T“. Taip pat jis, 2014 m. gruodžio 19 d. siekdamas užsitikrinti buto, (duomenys neskelbtini), Vilnius, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Pirkimo – pardavimo sutarties tikrumą, būdamas Vilniaus m. 45-ajame notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, L. M. pateikė pasirašyti tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku suklastotus kasos pajamų orderius Nr.0012 ir 0013, įrašydamas juose tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. jog neva L. M. padengė 67 389,05 litų (kas sudaro 19 517,22 eurų) įsiskolinimą UAB „T“ pagal 2014 m. gegužės 8 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)bei 12 610,95 litų (kas sudaro 3652,38 eurų) įsiskolinimą už suteiktas konsultacines paslaugas bei Vilniaus m. 45-ajame notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, notarei melagingai nurodė apie L. M. padengtą įsiskolinimą UAB „T“, nors pinigai nurodytiems aukščiau įsiskolinimams nebuvo sumokėti, po ko 2014 m. gruodžio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, kavinėje „Fortas“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, jis toliau piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios pasitikėjimu, siekiant užtikrinti ką tik sudarytos buto pirkimo - pardavimo sutarties (Notarinio registro Nr(duomenys neskelbtini)) tikrumą, pateikė E. N. M. pasirašyti tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku suklastotus, jo paties paruoštus, tikrovę neatitinkančius 2014 m. gruodžio 19 d. kasos išlaidų orderius Nr. 0031, įrašydamas juose, kad buto pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytą sumą 80 000 litų (kas sudaro 23 169,60 eurų) E. N. M. gavo, kurį pasitikėdama juo nukentėjusioji E. N. M. neskaitydama patvirtino savo parašu, nors pinigai 80 000 litų (kas sudaro 23 169,60 eurų) sumoje nukentėjusiajai sumokėti nebuvo, tokiu būdu jis veikdamas tyčia, pasinaudodamas asmens teisiniu neišprusimu ir pasitikėjimu, įtikinęs, kad Vilniaus m. 45-ajame notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, geresnėmis sąlygomis bus pratęsiama L. M. 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokomos mažesnės mėnesio įmokos, apgaule UAB „T“ naudai užvaldė E. N. M. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio rinkos vertė 31 100 eurų, ir taip padarė didelę turtinę žalą E. N. M., o taip pat suklastojo tikrus dokumentus – kasos pajamų orderius Nr.0012, 0013 ir kasos išlaidų orderį Nr.0031. Tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi bylą vėl perdavė prokurorui, kadangi buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Teismas nurodė, kad naujai pateiktame kaltinamajame akte prokuroras nepataisė ankstesnių kaltinimo trūkumų. Kaltinime vis dar nėra atskleista dėl kokio turto yra kilęs ginčas – dėl negautos 80 000 litų (23 169,60 eurų) sumos neva nesumokėtos už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ar dėl paties buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ar jo vertės – 31 100 eurų. Be to, apylinkės teismas nurodė, kad papildžius kaltinimą dėl dokumentų klastojimo nėra atskleistas kasos pajamų orderių Nr. 0012 ir 0013 suklastojimo mechanizmas ir tuo pačiu tokios veikos esminiai požymiai. Neaišku kokį vaidmenį kasos pajamų orderiai atliko kaltinime T. S. dėl sukčiavimo E. M. atžvilgiu. Taip pat kaltinamajame akte nurodoma, kad T. S. apgaule UAB „T“ naudai užvaldė E. N. M. nuosavybės teise priklausantį butą, tačiau dėl UAB „T“ procesinės padėties kaltinamajame akte nieko nėra paminėta.

II.       Skundo argumentai ir prašymai

6.       Skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroras prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

6.1.       Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog kaltinamajam nėra aišku, dėl ko kilęs ginčas (pinigų, buto, buto vertės). Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad įtariamojo veiksmai buvo nukreipti savo naudai apgaule įgyti nukentėjusiajai priklausantį butą. Šiuo tikslu buvo fiksuotas faktas apie L. M. gautą 40 000 litų paskolą iš T. S., kuris atstovavo UAB „T“. Kaltinime aiškiai įvardinta, kad įgavęs pasitikėjimą ir nukentėjusiajai E. N. M. manant, kad bus koreguojama anūko L. M. paskolos sutartis T. S. pateikė nukentėjusiajai pasirašyti iš anksto notarės paruoštą buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje ir buvo nurodyta pardavimo suma – 80 000 litų. Nesumokėjęs ir neketinęs mokėti nukentėjusiajai 80 000 litų už buto įsigijimą, notariate pasitikėjimo kaltinamuoju įtakotai nukentėjusiajai pasirašius sutartį, T. S. užvaldė svetimą turtą. Prokuroro manymu, kaltinamojo teisės nėra pažeidžiamos, nes kaltinime yra įvardinta, kad užvaldant butą, pinigai nukentėjusiajai nebuvo sumokėti. Žala apgaule yra padaryta užvaldant nukentėjusiosios turtą – butą, o kita suma 80 000 litų kaltinime nurodoma, kaip apgaulei panaudota suma, kuri buvo įrašyta į sutartį ir sugalvota paties kaltinamojo pagrindžiant sutarties teisingumą ir pagrįstumą. 

6.2.       Prokuroras nurodo, kad T. S. siekdamas, kad nukentėjusiosios butas neturėtų jokių suvaržymų, kurie kilo E. N. M. savo butu garantavus už L. M. paskolą, atspausdino kasos pajamų orderius, kurie užpildyti pažeidžiant taisykles ir pasirašyti L. M., taip patvirtinant, kad paskola buvo grąžinta jau su procentais. Ši aplinkybė nukreipta klaidinant notarę, apie L. M. paskolos sandorio pabaigą, leido nuimti apribojimus nuo nukentėjusiajai priklausančio buto ir taip atlikti tolimesnius apgaulės veiksmus užvaldant nukentėjusiosios butą. Šių orderių tikslas buvo įteisinti sandorio dėl 40 000 litų paskolos užbaigimo faktą bei pirkimo-pardavimo sutarties pagrįstumo faktą, kad pardavėjas gavo pinigus.

6.3.       T. S. veiksmai, kaip jo sukurta išperkamosios nuomos sutartis bei kasos išlaidų orderis 80 000 litų sumai, buvo nukreipti siekiant paslėpti ir nutolinti E. N. M. susižinojimą apie įvykdytą buto užvaldymą. Nukentėjusioji nesuprasdama, kad anūkas moka už jos buto išsipirkimą, manė, kad jis toliau moka už paskolą, tik ženkliai mažesne suma. Apgaulės visuma pasireiškia tuo, kad pasinaudojus paskola buvo sukurtas planas, kaip užvaldyti nukentėjusiajai priklausantį butą.

6.4.       Teismo argumentas, kad kaltinamasis negali apsiginti nuo pareikšto kaltinimo yra visiškai nepagrįstas, kadangi visos aplinkybės kaltinamajam yra žinomos – sutarčių, ir kasos pajamų, išlaidų orderių pasirašymo laikas, vieta, sumos bei dėl kokio turto užvaldymo vyksta ginčas. Ar tokie kaltinamojo veiksmai buvo nusikalstami, turi nustatyti teismas. Teismas nagrinėdamas bylą posėdžių metu turės galimybę spręsti ar duomenų pakanka sprendimui priimti.

7.       Atsiliepimų į skundą negauta.

III.       Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

8.       Prokuratūra skundžia apylinkės teismo sprendimą pripažinti kaltinamąjį aktą neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų. Apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje aiškiai nurodė konkrečius kaltinamojo akto turinio trūkumus ir dėl kokių priežasčių pateiktas kaltinamasis aktas negali būti tinkamai nagrinėjamas teisme. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo pozicija dėl kaltinimo trūkumų, o prokuratūros skunde pateikiami motyvai nepaneigia apylinkės teismo nutarties argumentų.

9.       BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2013, 2K-223/2013, 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-254/2013, 2K-392/2014, 2K-88-942/2016, 2K-111-677/2016, 2K-34-303/2017 ir kt.).

10.       Teismų praktikoje pažymima, jog kaltinamasis aktas ir jame aprašyti asmens veiksmai (kaltinimas) yra bylos nagrinėjimo ašis. Kaltindamas nusikalstamos veikos padarymu prokuroras teigia, kad kaltinamasis konkrečiu metu, konkrečioje vietoje, konkrečiais veiksmais padarė nusikaltimą. Prokuroro pareiga yra įrodyti, kad kaltinamojo veiksmai yra nusikalstami ir šiai prokuroro pareigai sėkmingai vykdyti svarbus tiksliai ir aiškiai surašytas kaltinimas. Kaltinamajam aktui nesant konkrečiam, jame nesant konkrečių laiko ar vietos aplinkybių, konkrečių kaltinamojo veiksmų, kaltinamasis negalės efektyviai gintis, negalės pateikti savo versijos, ginčyti aplinkybių, nes jos nėra aiškiai suformuluotos. Tuo pačiu taip yra pažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Surašydama nekonkretų kaltinamąjį aktą prokuratūra perkelia įrodinėjimo naštą kaltinamajam, nes tokiu atveju jis, nežinodamas, kokie jo veiksmai, atlikti konkrečiu laiku tam tikroje vietoje ir sukėlę konkrečias pasekmes, yra nusikalstami, turi spėlioti šias aplinkybes, nuspėti ar sukurti, apie kokius veiksmus gali kalbėti prokuroras ir teikti savo įrodymus dėl nekaltumo. Tačiau nesant konkrečių ribų kaltinamasis gali pateikti su įvykių nesusijusius įrodymus ir taip pabloginti savo padėtį (Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-318-654/2019).

11.       Apylinkės teismas tinkamai nurodė visus prokuratūros pakartotinai pateikto kaltinamojo akto trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog iš kaltinamojo akto turinio nėra aišku kokio turto pasisavinimu yra kaltinamas T. S. – dėl nukentėjusiosios negautų 80 000 litų (23 169,60 eurų) sumos, neva nesumokėtos už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ar dėl paties buto pasisavinimo, ar jo vertės – 31 100 eurų. Šios aplinkybės prokuroras nesugebėjo paaiškinti ir savo skunde, kur prieštaringai vienoje skundo dalyje teigiama, kad užvaldant butą, pinigai nukentėjusiajai nebuvo sumokėti, o kitoje nurodoma, kad žala apgaule yra padaryta užvaldant nukentėjusiosios turtą – butą. Jei apgaulė pasireiškė dėl nesumokėtų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų pinigų sumos, tai ji negali būti prilyginama buto pasisavinimui ir atvirkščiai. Lieka neaišku, koks konkretus sukčiavimo dalykas apgaule buvo užvaldytas. Jei buvo užvaldytas konkretus objektas – butas, neaišku, kokią įtaką kaltinamojo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta pinigų sumos išraiška (80 000 litų) turėjo apgaulės įgyvendinimui. Jei nukentėjusioji neskaičiusi (kaip teigiama kaltinime) pasirašė pateikiamus dokumentus, galimai suklastotų dokumentų turinys neturi jokios įtakos apgaulės įgyvendinimui.

12.       Apylinkės teismui pagrįstai kilo klausimų ir dėl išlaidų orderių vertinimo ir jų vaidmens baudžiamojoje byloje. Neaiškus šių dokumentų suklastojimo ir panaudojimo (apgaulei) mechanizmas. Neatskleista, kokią įtaką šie, galimai suklastoti dokumentai, turėjo E. N. M., nėra aišku ar šiais orderiais buvo apgauta notarė ar pati nukentėjusioji, ar suklastotais dokumentais buvo apgautas ir L. M.. Kaltinamajame akte įvardijama, kad suklastotais dokumentais buvo apgauta notarė, tačiau toks veiksmas T. S. iš esmės nėra inkriminuojamas. Be to, apylinkės teismas teisingai akcentavo, kad kaltinamajame akte nurodžius, jog T. S. apgaule UAB „T“ naudai užvaldė E. N. M. nuosavybės teise priklausantį butą, dėl UAB „T“ procesinės padėties detalesnių argumentų nepateikia. Inkriminuojant juridinio asmens naudai atliekamus nusikalstamus veiksmus, tokio juridinio asmens padėtis turėtų būti detaliai aptariama. Papildomai pažymėtinas ir kaltinamojo akto teiginių prieštaringumas, nes kaltinamojo akto pradžioje teigiama, kad T. S. turtą apgaule pasisavino savo naudai, o kaltinamojo akto pabaigoje nurodoma, kad T. S. turtą užvaldė UAB „T“ naudai. Tokie esminiai prieštaravimai turi būti pašalinti.

13.       Išvardinti neatitikimai, netikslumai bei pati kaltinamojo akto surašymo forma daro šį procesinį dokumentą itin painų ir klaidingą. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad didžiąją kaltinamojo akto dalį sudaro, prokuroro manymu, reikšmingų faktinių aplinkybių aprašymas, kuris dėl sudėtingos sakinių konstrukcijos, yra nekonkretus ir sunkiai suprantamas. Kaltinamojo akto sakinių struktūra yra ydinga. Sakinio pradžioje aptariama situacija minčių dėstymo eigoje pakinta, reikšmingos aplinkybės lieka neatskleistos, nesukonkretinamos, o didelis dėmesys sutelkiamas šalutinių aplinkybių aprašymui, taip atsiranda minčių šuoliai. Kaltinamojo akto turinyje trūksta apibendrinančių išvadų, pateikiama informacija nėra susisteminta ir išvardijama bendrai. Kaltinime aptariami T. S. veiksmai, bet aiškiai neatskleidžiama kaip jie susiję su sukčiavimu, koks elgesys tiksliai parodo kaltinamojo naudotą apgaulę. Visa tai daro kaltinamąjį aktą nesuprantamą ne tik kaltinamajam, jo gynėjui, bet ir teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pati bylos situacija nėra sudėtinga – ginčas vyksta dėl turto, kuris galimai užvaldytas apgaule, tačiau dėl išvardintų aplinkybių susidaro įspūdis, jog nusikalstama veika yra itin komplikuota. Siekiant aiškumo kaltinamasis aktas turėtų būti suprantamas ir tikslus.

14.       Skunde teigiama, kad kaltinamajam visos aplinkybės žinomos – sutarčių, ir kasos pajamų, išlaidų orderių pasirašymo laikas, vieta, sumos bei dėl kokio turto užvaldymo vyksta ginčas. Visgi kaltinamajame akte nurodoma, kad T. S. nukentėjusiajai ir jos anūkui pateikė pasirašyti pajamų ir išlaidų orderius, kurie buvo suklastoti tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku. Be kita ko, nenurodytas ir klastojimo būdas. Jei nenustatyta ir kaltinime nėra nurodoma, neva suklastotų dokumentų klastojimo vieta, laikas bei būdas, tuomet nėra aišku, kaip tokia informacija galės būti patikrinta kitais bylos duomenimis, ir neaišku kaip nuo tokio kaltinimo gintis.

15.       Skunde teigiama, kad visus kylančius neaiškumus ir trūkumus galima išsiaiškinti ir ištaisyti bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Su šiuo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. Teismų praktikoje akcentuota, jog teismai gali ištaisyti tam tikras kaltinimo technines klaidas (neteisingai apskaičiuotą žalos dydį), sukonkretinti faktines aplinkybes (laiką ar vietą, veiksmų apimtį), netgi nustatyti jas skirtingas, tačiau teismas negali pats surašyti kaltinimo, kai prokuroro pateikiamas kaltinimas turi ne vieną trūkumą. Tokiu atveju teismas tampa tiek kaltinančiuoju, tiek teisingumą vykdančiuoju subjektu. Tai prieštarauja teismo vykdomai teisingumo funkcijai, teismo, kaip tam tikro nešališko arbitro, vaidmeniui. Teismo aktyvumo modelis nereiškia, kad teismas turi būti beribiai aktyvus ir perimti kaltinimo funkcijas. Surašant kaltinamąjį aktą yra svarbus įstatymo nustatytas pareigų paskirstymas tarp teismo ir prokuratūros. Įstatymas nustato, kad kaltinamąjį aktą turi surašyti prokuratūra ir jis turi būti surašytas tinkamai. Tokia yra prokurorų pareiga, kurią jie turi atlikti profesionaliai (Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-318-654/2019). Tiksliai ir pilnai surašytas kaltinamasis aktas užtikrina, kad operatyviai bus priimtas teisingas sprendimas, teismui nereikės spėlioti, kokie kaltinamojo veiksmai galėtų reikšti vieną ar kitą požymį, kokiomis priemonėmis nustatyti, ar buvo padaryti kokie nors veiksmai, teismui nereikės prašyti proceso dalyvių pildyti ar tikslinti kaltinimo, tikėtis, kad tokie prašymai bus įvykdyti ir laukti, kada tai bus padaryta. Kaltinamajame akte į kiekvieną taikomos nusikaltimo sudėties požymį įdėjus konkretų ir aiškų turinį, teismas gali aiškiai nustatyti jo įrodinėjimo ribas, kokius asmens veiksmus reikia nustatyti ir patvirtinti juos buvus, kokiomis priemonėmis tai padaryti.

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja                                                Jurgita Kolyčienė