Civilinė byla Nr. e2T-94-516/2020

        Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00084-2020-7

        Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1; 3.6.6

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo U. H. (U. H.) prašymą pripažinti Izraelio teismo šeimos klausimams Petah Tiqua 2020 m. vasario 25 d. sprendimą, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,

n u s t a t ė:

1.       Pareiškėjas kreipiasi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydamas pripažinti Izraelio Valstybės Petah Tiqua miesto Teismo šeimos reikalams 2020 m. vasario 25 d. sprendimą (toliau – Sprendimas) civilinėje byloje 28322-09-19, kuriuo pagal ieškovo U. H. pareiškimą buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad mirusi H. H., asmens liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), gimė R. L. G. vardu, M.-L. ir S.-C. dukra, gimimo data (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

2.       Nurodė, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) Pilietybės skyrius nagrinėja I. H., gim. (duomenys neskelbtini), O. H., gim. (duomenys neskelbtini), N. H., gim. (duomenys neskelbtini), S. H.-U., gim. (duomenys neskelbtini), H. H., gim. (duomenys neskelbtini), A. H., gim. (duomenys neskelbtini), Z. L. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. G., gim. (duomenys neskelbtini), G. S.  G., gim. (duomenys neskelbtini), S. G., gim. (duomenys neskelbtini), S. G., gim. (duomenys neskelbtini), A. O. S., gim. (duomenys neskelbtini), T. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir Z. Z. G., gim. (duomenys neskelbtini), prašymus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Kartu su dokumentais dėl pilietybės atkūrimo yra pateikta Petah Tiqua m. teismo šeimos reikalams sprendimo (byla Nr. 28322-09-19) kopija dėl H. H. pripažinimo gimus vardu L. R. Migracijos departamentas savo rašte, pateiktame pareiškėjui nurodė, kad norint remtis minėtu teismo sprendimu atkuriant Lietuvos Respublikos pilietybę pareiškėjams, jis turėtų būti pripažintas Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka.

3.       Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nesutiko su pareiškėjo prašymu. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas Migracijos departamentui nėra pateikęs prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, taigi, pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neturi jokio teisinio suinteresuotumo. Nei pareiškėjo prašyme, nei pateiktame teismo sprendime nėra nurodyta, kad šis sprendimas būtų vykdomas užsienio valstybėje, t. y. Izraelyje (ginčas kilęs ne tarp Lietuvos Respublikos piliečių, o tarp pareiškėjo ir Izraelio, o nustatytas juridinis faktas nėra vykdytinas Izraelyje). Priešingai, pats pareiškėjas nurodo vienintelį šių sprendimų pripažinimo tikslą – sprendimo pripažinimas reikalingas, sprendžiant klausimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo Migracijos departamento rašte nurodytiems asmenims. Nurodo, kad šioje byloje teismas turėtų vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo analogiškose bylose Nr. e2T-70-798/2020 ir Nr. e2T-79-790/2020 priimtais išaiškinimais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4.       Užsienyje priimtų teismų sprendimų pripažinimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 – 812 straipsniuose, o tokių sprendimų vykdymą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja CPK 813 – 815 straipsniai. Užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota pripažinti sprendimą institucija (CPK 809 straipsnio 1 dalis), jei kituose teisės aktuose nėra nustatyta kitaip.

5.       Nagrinėjamu atveju prašoma pripažinti Izraelio Valstybės Petah Tiqua miesto Teismo šeimos reikalams 2020 m. vasario 25 d. sprendimą.

6.       Lietuvos Respublikos ir Izraelio valstybės (pripažintino dokumento kilmės valstybės) tarptautinė sutartis dėl teisinės pagalbos nesieja. Europos Sąjungos reglamentų ir konvencijos nuostatos, kurios nustato teismų sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti procedūrų įgyvendinimo tvarką, šiuo atveju netaikytinos, todėl užsienio valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti sprendžiamas pagal CPK nuostatas (CPK 810 straipsnis).

7.       CPK 810 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, o minėtame straipsnyje nustatytos užsienio teismų sprendimų nepripažinimo sąlygos taikomos tik tais atvejais, kai užsienio valstybės su Lietuva nesieja tarptautinė sutartis. Lietuvos Respublika ir Izraelio valstybė nėra sudariusios tarptautinės sutarties, kurioje būtų reglamentuoti teismų sprendimų pripažinimo kitoje valstybėje klausimai. Nesant tarptautinės sutarties, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji buvo neveiksni tam tikroje srityje ar jos veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas, – tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.

8.       Vadovaujantis CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinei Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai. Šioje nuostatoje yra įtvirtinta vadinamoji netiesioginė jurisdikcija (angl. indirect jurisdiction), kai bylą išnagrinėjusio ir teismo sprendimą priėmusio teismo kompetenciją tikrina kitos valstybės teismas, sprendžiantis užsienio teismo sprendimo pripažinimo savo valstybėje klausimą. Pagal CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos prasmę yra tikrinama, ar nebuvo Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų išimtinės kompetencijos pažeidimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-70-381/2016).

9.       Nagrinėjamu atveju teismas pareiškėjo pateiktą teismo sprendimą atsisako pripažinti, kadangi juo išspręsti klausimai, kurie pagal Lietuvos Respublikos teisę priskirtini išimtinai Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai.

10.       Iš prie pareiškėjo prašymo pateiktų prašomo pripažinti teismo sprendimo matyti, kad Petah Tikva 2020 m. vasario 25 d. sprendimu nustatyta, jog velionė H. H., asmens liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), gimė R. L. G. vardu, M.-L. ir S.-C. dukra, gimimo data (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo prašymo ir pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas siekia šio užsienio teismo sprendimo pripažinimo, nes tokiu būdu bus nustatyta, jog L. R. ir H. H. yra tas pats asmuo ir minėtu sprendimu bus galima remtis atkuriant Lietuvos Respublikos pilietybę.

11.       Jurisdikcijos taisyklės turi būti taikomos atsižvelgiant į tarptautinį bylos pobūdį ir bylų su užsienio (tarptautiniu) elementu specifiką. Civilinės bylos užsienio (tarptautinis) elementas lemia, kad byla priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai, jeigu yra tam tikras šalių ginčo (reikalavimo) ryšys su Lietuva. Teismas, spręsdamas dėl tarptautinės jurisdikcijos (išskyrus Europos Sąjungos), turi atsižvelgti į šalių, įrodymų buvimo vietą, juridinių faktų, sudarančių reikalavimo pagrindą, įvykimo ar atsiradimo vietą, kitas aplinkybes, iš kurių nustatoma, ar byla turi ryšį su teismo vietos valstybe. Be to, teismas, spręsdamas, ar byla, turinti užsienio (tarptautinį) elementą, priklauso Lietuvos teismų kompetencijai, turi apsvarstyti tai, ar priimtas byloje sprendimas būtų pripažįstamas ir vykdomas užsienio valstybėje ar Lietuvoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-70-798/2020).

12.       CPK 789 straipsnyje nustatytos išimtinės Lietuvos Respublikos teismų teismingumo taisyklės, dėl ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų ginčų. Šiame straipsnyje nurodyti klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos ypatingosios teisenos tvarka, atsižvelgiant į jų specifinį pobūdį, dalyvaujančių byloje asmenų teisinį suinteresuotumą, teismo aktyvumą, sukeliamas teisines pasekmes.

13.       Iš pateikto pripažinti užsienio teismo sprendimo matyti, kad juo nuspręsta dėl fizinio asmens teisinio statuso (asmens gimimo vietos ir datos, asmens vardų, pavardžių, giminystės). Tokio pobūdžio ginčai laikytini ginčais dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kurie nagrinėjami specialia CPK XXVI skyriuje reglamentuojama ypatingosios teisenos tvarka. Teismo vertinimu, tokių juridinių faktų nustatymas yra išimtinai susijęs su faktinių aplinkybių Lietuvos Respublikoje vertinimu, jo nagrinėjimui gali kilti poreikis vertinti Lietuvos Respublikoje esančius duomenis, apklausti liudytojus, nagrinėti kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į bylos nagrinėjimą įtraukti ir Lietuvos Respublikos piliečius, kurie gali būti suinteresuoti tokių juridinių faktų nustatymu (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Priimtas teismo sprendimas būtų pripažįstamas Lietuvoje, siekiant Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Tai rodo tokio pobūdžio bylos išimtinį ryšį su Lietuvos Respublika.

14.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad pareiškėjo pateiktas užsienio teismo sprendimas priimtas pažeidus išimtinę Lietuvos Respublikos teismų teismingumo taisyklę, nustatytą CPK 789 straipsnyje. Nustačius, kad užsienio teismas išsprendė išimtinai Lietuvos Respublikos teismams teismingus klausimus, tai yra pagrindas atsisakyti pripažinti šį užsienio teismo sprendimą (CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

        atsisakyti pripažinti Izraelio Valstybės Petah Tiqua miesto Teismo šeimos klausimams 2020 m. vasario 25 d. sprendimą.

Teisėja                                                  Rasa Gudžiūnienė