Civilinė byla Nr. e2A-249-459/2022
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01877-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Aušros Maškevičienės ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. O. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. O. patikslintą ieškinį atsakovui T. O. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos priteisimo ir atsakovo T. O. priešieškinį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto ir prievolių padalinimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. O. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti ieškovės ir atsakovo bažnytinės santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) ir įregistruotos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų E. O., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. O., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 3) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal atsakovo priešieškinyje pateiktą tvarką; 4) priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą: nepilnametei E. O., gim. (duomenys neskelbtini), mokant po 240,00 Eur, o nepilnamečiui T. O., gim. (duomenys neskelbtini), mokant po 225,00 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisto išlaikymo lėšas pervedant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 5) santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą padalinti taip: 5.1) Butą / Patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 169.75 kv. m, vidutinė rinkos vertė – 83 600,00 Eur padalinti natūra: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 11/17 patalpos – buto (dalies vidutinė rinkos vertė – 54 094,11 Eur), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 6/17 patalpos – buto (dalies vidutinė rinkos vertė – 29 505,88 Eur); 5.2) 1077/6292 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso žemės sklypo (0.1573 ha) vertė – 9 410,00 Eur, padalinti natūra lygiomis dalimis po 1/2, t. y.: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 538/6292 žemės sklypo (dalies vidutinė rinkos vertė – 804,60 Eur); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti – 539/6292 žemės sklypo (dalies vidutinė rinkos vertė - 806,10 Eur); 5.3) 700/1493 dalis 0,1493 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 26 900,00 Eur (dalintinos dalies vertė – 12 600,00 Eur), padalinti natūra lygiomis dalimis po 1/2, t. y.: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti – 350/1493 žemės sklypo (dalies vidutinė vertė – 6 300,00 Eur); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti – 350/1493 žemės sklypo (dalies vidutinė vertė – 6300,00 Eur); 5.4) 1/4 kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) (viso kelio 0,083 km vidutinė rinkos vertė – Eur) ir 1/4 nuotekų šalinimo tinklų Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras ilgis – 60,14 m vidutinė rinkos vertė – 7 750,00 Eur) padalinti natūra lygiomis dalimis po 1/2, t. y.: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/8 kelio (gatvės) (dalies vidutinė rinkos vertė – 370,00 Eur); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/8 kelio (gatvės) (dalies vidutinė rinkos vertė – 370,00 Eur); ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/8 nuotekų šalinimo tinklų (dalies vidutinė rinkos vertė – 968,75 Eur); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/8 nuotekų šalinimo tinklų (dalies vidutinė rinkos vertė – 968,75 Eur); 5.5) Transporto priemonę „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), 1554,00 Eur vertės, priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui išmokant 777,00 Eur piniginę kompensaciją; 5.6) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3 388,50 Eur piniginę kompensaciją už parduotą bendrą kilnojamąjį turtą – motociklą „Harley Davidson FLHX“; 6) prievolę kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2013-04-18 Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti šalims vykdyti solidariai; 7) priteisti iš atsakovo ieškovei 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 8) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei iki santuokos nutraukimo turėtą pavardę „J.“; 9) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas T. O. pateikė atsiliepimus į ieškinį, patikslintą ieškinį, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu, patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies – sutinka dėl santuokos sudarymo įrašo panaikinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, iš dalies sutinka su išlaikymu ir bendravimo tvarka su vaikais, nesutinka su ieškovės reikalavimais dėl atsakovo kaltės nutraukiant santuoką bei neturtinės žalos priteisimo, su turto ir prievolių padalinimo tvarka.
3. Atsakovas T. O. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) bažnytinės santuokos, sudarytos tarp atsakovo ir ieškovės įrašą (duomenys neskelbtini) įtrauktą į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus apskaitą, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės kaltės; 2) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti atsakovui pavardę „O.“; 3) nustatyti nepilnametės dukros E. O., gim. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus T. O., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje; 4) nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 4.1) su dukra E. O. ir sūnumi T. O. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus šeštadienį nuo 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus sekmadienį iki 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą; 4.1) su dukra E. O. ir sūnumi T. O. bendrauja kiekvienais nelyginiais metais Kūčių, Šv. Kalėdų pirmą ir antrą dieną (gruodžio 24–26 d.), pasiimant vaikus Kūčių dieną nuo 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus antrą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą; 4.2) su dukra E. O. ir sūnumi T. O. bendrauja kiekvienais nelyginiais metais Šv. Velykų dieną, pasiimant vaikus nuo 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; 4.3) su dukra E. O. nelyginiais metais bendrauja dukros gimimo dieną – gruodžio 12 d., su sūnumi T. O. nelyginiais metais bendrauja sūnaus gimimo dieną – liepos 13 d., pasiimant vaikus nuo 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamą vietą iki 20.00 val. (jei vaikų gimimo diena sutampa su pareiga vaikams lankyti ugdymo įstaigą, pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo veiklos laikui); 4.4) su dukra E. O. ir sūnumi T. O. kasmet praleidžia tėvo dieną, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; 4.5) su dukra E. O. ir sūnumi T. O. bendrauja vieną savaitę nepertraukiamai vaikų vasaros atostogų metu, iš anksto prieš 1 mėnesį suderinęs datą su ieškove. Jei ieškovė atsisako derinti datą ar jos nederina, vienai savaitei pas save vaikus vasaros atostogų metu pasiima savo nuožiūra; 4.6) jei vaikai serga, ieškovė įpareigotina pranešti atsakovui apie vaikų sveikatos būklę bei sudaryti sąlygas aplankyti vaikus. Tuo atveju, jeigu dėl vaikų ligos nėra galimybės atsakovui su vaikais bendrauti pagal nustatytą bendravimo tvarką, ieškovė privalo pateikti gydytojo pažymą apie vaikų sveikatos būklę, trukdančią matytis su vaikais; 5) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros E. O. išlaikymą po 130 Eur per mėnesį ir nepilnamečio sūnaus T. O. išlaikymą po 132 Eur per mėnesį, mokamomis periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, paskiriant vaikų mamą J. O. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 6) 700/1493 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., gyvenamąjį namą (butą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., 1077/6292 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. su dalimi inžinerinių tinklų, t. y. 1/4 kelio (gatvės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalimi nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 95 120 Eur, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise; 7) automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 554 Eur, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise; 8) nustatyti, kad prievolė kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyrius pagal 2013-04-18 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidaria atsakovo ir ieškovės prievole, tačiau įmokas pagal šią prievolę bankui įsipareigoja mokėti atsakovas; 9) už atsakovui atitenkantį nekilnojamąjį turtą ieškovei priteisti 51 283,28 Eur kompensaciją; 10) už ieškovei tenkantį kilnojamąjį turtą – automobilį, iš ieškovės priteisti atsakovui 777 Eur kompensaciją; 11) priteisti iš ieškovės atsakovui 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 12) priteisti iš ieškovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu sutinka iš dalies – sutinka dėl atsakovo siūlomos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo; dėl kilnojamojo turto (automobilio) „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 700/1493 dalį 0,1493 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 26 900,00 Eur (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., sutuoktiniams tenkančios žemės sklypo dalies vertė – 12 600,00 Eur, padalinti natūra lygiomis dalimis po 1/2, kitą dalį priešieškinio prašė atmesti ir tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad neprieštarauja, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, institucijos vertinimu prašoma nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka yra nepagrįstai siaura, reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo atitinka vaikų interesus, o prašoma priteisti suma galėtų būti pakankama kasdieniniams vaikų poreikiams tenkinti.
6. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį, patikslintą ieškinį, priešieškinį nepateikė, nors apie iškeltą bylą teisme šiam asmeniui pranešta tinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2021-11-10 sprendimu ieškovės J. O. ieškinį ir atsakovo T. O. priešieškinį tenkino iš dalies ir, be kita ko:
7.1. panaikino santuokos apskaitos akto įrašą, padarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo apskaityta ieškovės J. O. (buvusi pavardė iki santuokos sudarymo – J.) ir atsakovo T. O. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
7.2. nusprendė po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šalims palikti santuokines pavardes: J. O. – „J.“, T. O. – „O.“;
7.3. nustatė nepilnamečių vaikų – E. O., gimusios (duomenys neskelbtini) ir T. O., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina J. O.;
7.4. nustatė atsakovo T. O. bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. O., gimusia (duomenys neskelbtini) ir T. O., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią atsakovas:
7.4.1. su dukra E. O. ir sūnumi T. O. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus šeštadienį nuo 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinu vaikus sekmadienį iki 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą;
7.4.2. su dukra E. O. ir sūnumi T. O. bendrauja kiekvienais nelyginiais metais Kūčių, Šv. Kalėdų pirmą ir antrą dieną (gruodžio 24–26 d.), pasiimant vaikus Kūčių dieną nuo 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus antrą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą;
7.4.3. su dukra E. O. ir sūnumi T. O. bendrauja kiekvienais nelyginiais metais Šv. Velykų dieną, pasiimant vaikus nuo 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;
7.4.4. su dukra E. O. nelyginiais metais bendrauja dukros gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), su sūnumi T. O. nelyginiais metais bendrauju sūnaus gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), pasiimant vaikus nuo 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamą vietą iki 20.00 val. (jei vaikų gimimo diena sutampa su pareiga vaikams laikyti ugdymo įstaigą, pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo veiklos laikui);
7.4.5. su dukra E. O. ir sūnumi T. O. kasmet praleidžia tėvo dieną, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;
7.4.6. su dukra E. O. ir sūnumi T. O. bendrauja vieną savaitę nepertraukiamai vaikų vasaros atostogų metu, iš anksto prieš 1 mėnesį suderinęs datą su ieškove. Jei ieškovė atsisako derinti datą ar jos nederina, vienai savaitei pas save, vaikus vasaros atostogų metu pasiimu savo nuožiūra;
7.4.7. jei vaikai serga, ieškovė įpareigotina pranešti atsakovui apie vaikų sveikatos būklę bei sudaryti sąlygas aplankyti vaikus. Tuo atveju, jeigu dėl vaikų ligos nėra galimybės atsakovui su vaikais bendrauti pagal nustatytą bendravimo tvarką, ieškovė privalo pateikti gydytojo pažymą apie vaikų sveikatos būklę, trukdančią matytis su vaikais;
7.5. priteisė iš atsakovo T. O. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. O., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 240,00 Eur per mėnesį nuo 2020-11-06, iki jos pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, o T. O., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 225,00 Eur per mėnesį nuo 2020-11-06, iki jo pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.;
7.6. vaikų E. O., gimusios (duomenys neskelbtini), ir T. O., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę J. O.;
7.7. padalijo ieškovės J. O. ir atsakovo T. O. santuokoje įgytą turtą taip:
7.7.1. priteisė ieškovei 3/5 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., bendrosios dalinės nuosavybės teise; 2/3 (466/1493) žemės sklypo, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., bendrosios dalinės nuosavybės teise; ½ (538/6292) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/8 kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/8 nuotekų šalinimo tinklų Nr. (duomenys neskelbtini);
7.7.2. priteisė atsakovui 2/5 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., bendrosios dalinės nuosavybės teise; 1/3 (233/1493) žemės sklypo, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., bendrosios dalinės nuosavybės teise; ½ (538/6292) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise; 1/8 kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/8 nuotekų šalinimo tinklų Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise;
7.7.3. priteisė ieškovei J. O. asmeninės nuosavybės teise keleivinį automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);
7.8. priteisė ieškovei J. O. iš atsakovo T. O. 150,00 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto ir dalintino turto sumažinimą;
7.9. priteisė atsakovui T. O. iš ieškovės J. O. 777,00 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį;
7.10. pripažino, kad prievolė kreditoriui Luminor Bank AB pagal 2013-04-18 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari ieškovės J. O. ir atsakovo T. O. prievolė;
7.11. atmetė kitas ieškinio ir priešieškinio dalis;
7.12. priteisė iš atsakovo T. O. 903,08 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. O.;
7.13. priteisė iš ieškovės J. O. 174,16 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui T. O.;
7.14. priteisė iš atsakovo T. O. 760,50 Eur žyminio mokesčio valstybei;
7.15. priteisė iš ieškovės J. O. 520,00 Eur žyminio mokesčio valstybei;
7.16. nurodė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-11-10 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo T. O. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. O. ir T. O. nuo sprendimo paskelbimo dienos;
7.17. nurodė sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
8. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
8.1. Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo. Teismas nustatė, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2018 m. liepos mėnesio, bendro ūkio nebeveda ir nebemato jokių galimybių išsaugoti santuoką. Įvertinęs tai, jog sutuoktinių ryšiai nutrūkę pakankamai ilgą laiką ir negalima tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu, teismas padarė išvadą, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra iširusi. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, vadovaudamasis pateiktų įrodymų tikėtinumo taisykle, įvertinęs atsakovo pateiktų įrodymų ieškovės neištikimybės faktui pagrįsti turinį, taip pat įvertinęs atsakovo užmegztus santykius su kita moterimi santuokos metu bei jo apsisprendimą nutraukti santuoką su ieškove ir išeiti gyventi pas kitą moterį, konstatavo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas įrodė, jog ieškovė buvo atsakovui neištikima, o atsakovas buvo neištikimas ieškovei dėl ko abiejų šalių kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalis), be to, teismas vertino, kad šalys pažeidė ir esmines sutuoktinių pareigas, nes nebuvo vienas kitam lojalūs, vienas kito negerbė, supriešino asmeninius ir šeimos interesus, nebuvo vienas kitam atviri, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos vienas kitam ir nedėjo pastangų, kad būtų atkurti santuokiniai ryšiai ir šeiminiai santykiai nesubyrėtų ir toks šalių elgesys sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti galutinai ir bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Dėl šių priežasčių nusprendė, kad šalių santuokos apskaitos įrašas panaikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).
8.2. Dėl neturtinės žalos. Teismas nurodė, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo vertinimu, pripažinus, jog šalių santuokos apskaitos įrašas panaikinamas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas priteisti jai 5 000,00 Eur ir atsakovo reikalavimas priteisti jam 5 000,00 Eur neturtinę žalą atmestini kaip neturintys teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis, CK 3.70 straipsnis).
8.3. Dėl pavardės po santuokos nutraukimo. Teismas nurodė, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šalims paliekamos šios pavardės: ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė „J.“, o atsakovui – jo prigimtinė pavardė „O.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
8.4. Dėl tarpusavio išlaikymo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nurodė, jog yra darbingas ir gali save išlaikyti, todėl neprašo priteisti išlaikymo iš ieškovės. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė yra darbinga, gauna pajamas, duomenų apie turimas sveikatos problemas nepateikta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir bylos duomenis teismas padarė išvadą, jog pagrindo priteisti išlaikymą atsakovui iš ieškovės, ir ieškovei iš atsakovo nėra, nes jie abu yra dirbantys ir pajėgūs save išlaikyti. Pažymėjo, kad byloje konstatuota abiejų šalių kaltė dėl santuokos iširimo, todėl nė vienas iš sutuoktinių neturi reikalavimo teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 1, 4 dalys).
8.5. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Įvertinęs byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybes, byloje nesant duomenų, jog ieškovė elgiasi netinkamai vaikų atžvilgiu ar negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, taip pat atsižvelgęs į institucijos pateiktą išvadą, jog šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaikų interesus, ieškovės gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaikams gyventi, augti ir vystytis, o atsakovas sutiko dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, teismas padarė išvadą, kad vaikų interesai bus maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų E. ir T. gyvenamąją vietą nustačius su ieškove (CK 3.169 straipsnis, CPK 178, 185, 187 straipsniai).
8.6. Dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos. Teismo vertinimu atsakovo pateiktas bendravimo su vaikais tvarkos variantas yra konkretus ir aiškus, leidžia atsakovui dalyvauti vaikų gyvenime, užtikrina vaikų ir tėvo emocinio ryšio palaikymą, tėvo teisės bei pareigos bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant bei vaikų teisės tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamą įgyvendinimą. Teismas nurodė, kad ieškovė sutinka su atsakovo pasiūlytos bendravimo tvarkos sąlygomis ir joms neprieštarauja, o duomenų apie tai, kad atsakovas su vaikais netinkamai elgtųsi ar bendraudamas su vaikais darytų jiems neigiamą poveikį, ar kokią nors žalą, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms teismas tenkino priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir nustatė atsakovo priešieškinyje siūlomą bendravimo tvarką (CK 3.170 straipsnio 3, 4 dalys).
8.7. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Teismas nusprendė, kad ieškovės nurodoma dukrai skirtina 550,00 Eur, o sūnui 520,00 Eur suma per mėnesį poreikiams patenkinti yra reali, būtina, jog būtų patenkinti augančių vaikų būtinieji (maistui, vaistams, drabužiams, sveikatai ir pan.) ir papildomi poreikiai (lavinimui, pramogoms ir pan.) (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas nenustatė objektyvių aplinkybių dėl kurių būtų galima mažinti reikalingas vaikų išlaikymui lėšas ir įvertinęs visas aktualias aplinkybes, šalių vaikų amžių, šalių turtinę padėtį, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, aplinkybę, kad nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais, konstatavo, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 240,00 Eur išlaikymo suma dukrai ir 225,00 Eur išlaikymo suma sūnui atitinka augančių vaikų interesus, atsakovas privalo teikti išlaikymą vaikams ir užtikrinti būtiniausių vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu mažesnės sumos priteisimas neužtikrintų šalių nepilnamečių vaikų būtiniausių poreikių tenkinimo, būtinų materialinių sąlygų vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui bei pažeistų vaiko interesus. Atsižvelgdamas į tai teismas iš atsakovo priteisė išlaikymą šalių dukrai periodinėmis išmokomis po 240,00 Eur, o sūnui – 225,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo dienos (2020-11-06) iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis). Nustatydamas tokią išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis teismas pripažino, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis).
8.8. Dėl santuokos metu dalintino turto balanso. Teismas nustatė, kad valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė bei atsakovas santuokos metu įgijo 1077/6292 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso žemės sklypo (0,1573 ha) vertė – 9 410,00 Eur; 1/4 kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/4 nuotekų šalinimo tinklų Nr. (duomenys neskelbtini); 700/1493 dalis 0,1493 ha žemės sklypo žemės sklypą, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vidutinė rinkos vertė – 12 600,00 Eur; gyvenamąjį namą (butą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vidutinė rinkos vertė 80 900 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu įregistruota transporto priemonė „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė transporto priemonės kaina – 1 554,00 Eur. Atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Santuokos metu atsakovo vardu buvo įgyta transporto priemonė – motociklas „Harley Davidson FLHX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kreditorius Nordea Bank Finland Plc (dabar – Luminor Bank AS) pagal 2013-04-18 Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kredito gavėjams – ieškovei ir atsakovui suteikė 111 503,71 Eur paskolą 700/1493 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos r. sav. (duomenys neskelbtini), pirkimui ir gyvenamojo namo statyboms. Paskolos grąžinimo terminas – 2043-04-12. Teismas nurodė, kad 2020-10-15 Luminor Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad negrąžintos bankui kredito dalies likutis 2021-08-04 – 73 280 Eur. Be to, iš VĮ Registrų centro duomenų teismas nustatė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 797/21524 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 1/27 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 1/27 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 133/3588 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Šį atsakovo vardu registruotą turtą teismas laikė jo asmenine nuosavybe, todėl į dalintino turto balansą neįtraukė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
8.9. Dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo būdo ir nukrypimo nuo santuokoje įgyto turto lygių dalių principo. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė dalijant nekilnojamąjį turtą nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi įsigyjant žemės sklypą ir pradėjus namo statybas, ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą siekdama gautas lėšas investuoti į žemės sklypo pirkimą ir namo statybas, todėl ieškovė prašė turtą priteisti natūra. Tuo tarp atsakovas pageidavo, kad dalijant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą nebūtų nukrypta nuo turto, priklausančio sutuoktiniams, lygių dalių principo, taip pat prašė visą nekilnojamąjį turtą priteisti atsakovui ieškovei išmokant kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.
8.10. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių pateiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu padarė išvadą, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šalių santuokos metu įgytą 700/1493 dalių (0,1493 ha) žemės sklypą, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., įgytą 2013-04-12 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Iš byloje esančių pateiktos ginčo žemės sklypo 2013-04-12 pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad sklypo kaina buvo 93 700,00 Lt (27 157,67 Eur). Teismas nustatė, kad siekdamos įsigyti žemės sklypą ir jame statyti namą šalys sudarė kredito sutartį su banku, kurios pagrindu sutuoktiniams buvo suteikta 385 000,00 Lt (111 503,71 Eur) paskola. Siekiant gauti minėtą paskolą pradiniam įnašui buvo panaudotos atsakovo santaupos, kurias sudarė 7 463,00 Eur, dėl to ginčo nėra. Ieškovė 2014-02-14 pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda už 93 000,00 Lt (26 934,66 Eur), iš kurių 61 700,01 Lt (17 869,56 Eur) buvo pervesti bankui paskolos daliniam padengimui, 12 299,98 Lt (3 562,32 Eur) bankiniu pavedimu buvo pervesti atsakovui, 16 000,00 Lt (4 633,92 Eur) bankiniu pavedimu pervesti ieškovei, o 3 000,00 Lt (868,86 Eur) perduoti grynaisiais pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo dieną. Įvertinus tai, jog ginčo žemės sklypo kaina buvo 93 770,00 Lt, į kurią atsakovas įnešė 25 768,25 Lt, o ieškovė 61 700,01 Lt (bendrai šalys už sklypą įnešė 87 468,26 Lt), teismas laikė, kad ieškovė tokiu būdu iš dalies padengė banko paskolą, už kurią buvo įsigytas žemės sklypas kuriame vėliau šalys statėsi namą. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė padengė 2/3 žemės sklypo kainos, o atsakovas 1/3, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokoje įgyto dalintino turto lygių dalių principo ir pripažinti, jog ieškovei priklauso 2/3 ginčo žemės sklypo, o atsakovui 1/3.
8.11. Teismas nustatė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas ir dėl gyvenamojo namo (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kurio įregistravimo pagrindas – 2019-10-24 deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, padalinimo po santuokos nutraukimo, t. y. dėl šalims priklausančios dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
8.12. Teismas nustatė, kad šalims buvo suteiktas 385 000,00 Lt (111 503,71 Eur) kreditas žemės sklypui įsigyti ir namo statyboms finansuoti. Šalys žemės sklypą įsigijo už 93 770,00 Lt (27 137,40 Eur), ši suma bankui iš dalies padengta ieškovei pervedus 61 700,01 Lt (17 869,56 Eur) gautus pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, kurio bendra pardavimo suma – 93 000,00 Lt. Likusi pinigų suma, kurią sudarė 31 299,99 Lt, buvo paskirstyta taip: 12 299,98 Lt (3 562,32 Eur) pirkėjo bankiniu pavedimu buvo pervesti atsakovui, 16 000,00 Lt (4 633,92 Eur) bankiniu pavedimu pervesti ieškovei, o 3 000,00 Lt (868,86 Eur) perduoti grynaisiais pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo dieną. Pastaroji 3 000,00 Lt suma buvo skirta šeimos bendriesiems poreikiams tenkinti ir dėl to ginčo tarp šalių nėra. Aplinkybę, jog 12 299,98 Lt (3 562,32 Eur) pirkėjo bankiniu pavedimu buvo pervesti atsakovui, patvirtina ir atsakovo pateiktas banko sąskaitos išrašas, o kad šie pinigai buvo panaudoti namo (dvibučio) statybai, atsakovas neginčijo. Tai, kad 16 000,00 Lt (4 633,92 Eur) bankiniu pavedimu pervesti ieškovei, patvirtina ieškovės į bylą pateiktas banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad ieškovė 2014-02-24 4 000,00 Lt (1 158,48 Eur) pervedė į atsakovo banko sąskaitą, esančią Luminor Bank AS; 2014-02-24 išgrynino iš savo sąskaitos 4 000,00 Lt (1 158,48 Eur) (du kartus po 2 000,00 Lt (579,24 Eur); 2014-03-12 išgryninti 2 000,00 Lt (579,24 Eur); 2014-03-17 – išgryninta 1 200,00 Lt (347,54 Eur); 2014-03-14 išgryninti 4 000,00 Eur (du kartus po 2 000,00 Lt (579,24 Eur), 2014-12-05 700,00 Lt (202,73 Eur) pervedė į atsakovo banko sąskaitą, esančią Luminor Bank AS. Iš viso šiuo laikotarpiu ieškovė išgrynino ir atsakovui pervedė 15 900,00 Lt (4 604,96 Eur).
8.13. Teismas nurodė, jog ieškovė teigė, kad 16 000,00 Lt, pervesti į jos asmeninę banko sąskaitą, buvo panaudoti išskirtinai namo statybai. Atsakovas su tuo nesutiko ir nurodė, kad minėti 16 000,00 Lt taip pat buvo panaudoti šeimos poreikiams, nesusijusiems su nekilnojamuoju turtu ar investicijomis į jį, tenkinti, tačiau teismas tokią atsakovo poziciją vertino kritiškai, kadangi pats atsakovas apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino, jog visos statybos buvo vykdomos grynaisiais pinigais, o ieškovė beveik visą minėtą (15 900,00 Lt) jai pervestų 16 000,00 Lt sumą pervedė atsakovui ar išgrynino būtent tuo laikotarpiu, kai buvo aktyviai vykdomi namo statybos darbai (2014 m. vasario–kovo mėn.). Teismo vertinimu, toks trumpas laikotarpis, per kurį buvo išgryninti pinigai didelėmis sumomis, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog tokios sumos buvo naudotos ne šeimos kasdieniniams poreikiams tenkinti, o būtent tuo metu aktyviai vykusioms nekilnojamojo turto statyboms. Teismas, įvertinęs šias faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovė likusią 12 299,98 Lt (3 562,32 Eur) ir 16 000,00 Lt (4 633,92 Eur) (bendra suma – 28 299,98 Lt arba 8 196,24 Eur) panaudojo būtent namo statybai. Teismo vertinimu byloje nėra duomenų apie atsakovo turėtas ir investuotas asmenines pinigines lėšas į gyvenamojo namo (dvibučio buto) statybas, todėl laikytina, jog kita piniginių lėšų dalis, panaudota namo statybai, buvo visiškai dengta iš banko suteiktos paskolos. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ieškovės dalis į sutuoktinių namo statybos darbus sudaro apie 10 procentų, todėl yra pagrindas nukrypti nuo santuokoje įgyto dalintino turto lygių dalių principo ir pripažinti, jog ieškovei priklauso 60 procentų ginčo namo (arba 3/5), o atsakovui – 40 procentų (arba 2/5).
8.14. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu įgijo: 1) 1077/6292 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso žemės sklypo (0,1573 ha) vertė – 9 410,00 Eur, įregistravimo pagrindas – 2013-04-12 Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1/4 kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/4 nuotekų šalinimo tinklų Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2013-04-12 Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys ginčo dėl šio turto padalijimo nekėlė, todėl teismas laikė, kad šis įgytas santuokos metu turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, priklausanti po ½ kiekvienam iš sutuoktinių, todėl dalintinas nenukrypstant nuo lygių dalių principo, t. y. kiekvienam sutuoktiniui priteisiant po ½ dalį arba 538/6292 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir po 1/8 kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/8 nuotekų šalinimo tinklų Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2013-04-12 Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).
8.15. Dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo. Teismas nurodė, kad nustačius bylos šalių dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nutraukiant santuoką svarbu nustatyti ir turto padalijimo būdą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašė ginčo nekilnojamąjį turtą priteisti natūra, motyvuodama tuo, jog neturi, kur kitur gyventi, vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškove, vaikai mokosi mokykloje, kuri yra netoli dabartinės gyvenamosios vietos, už atsakovo siūlomą kompensaciją negalėtų įsigyti tinkamo buto, kuris atitiktų vaikų poreikius, o jai priteisus visą nekilnojamąjį turtą ji neturėtų finansinės galimybės išmokėti kompensacijos atsakovui. Tuo tarpu atsakovas prašė priteisti nekilnojamąjį turtą jam, įpareigojant jį išmokėti kompensaciją ieškovei už jam tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį, kadangi turtą padalijus natūra jis nemato galimybės gyventi kartu su ieškove po vienu stogu tiek dėl to, kad šalių santykiai yra konfliktiški, tiek dėl to, kad namas / butas yra nepritaikytas gyventi dviem atskiroms šeimoms.
8.16. Spręsdamas dėl šalių santuokoje įgyto ginčo nekilnojamojo turto padalijimo būdo teismas sutiko su ieškovės pozicija, jog šiuo metu ji neturi kitos gyvenamosios vietos, į kurią galėtų išsikraustyti su dviem nepilnamečiais vaikais, kurie yra mokyklinio amžiaus, neturi lėšų, jog galėtų nuomotis gyvenamąjį būstą, tuo tarpu atsakovas turi kur gyventi bei lėšų mokėti už namo nuomą. Teismas pažymėjo, jog šeima gyvena priemiestyje ir vaikai eina į mokyklą, esančią gyvenvietėje, netoli namų, o tai visiškai atitinka vaikų interesus lankyti mokyklą netoli namų, vaikai pripratę prie namų aplinkos ir buities sąlygų. Be to, ieškovė nurodė, jog neturėtų finansinės galimybės išmokėti kompensacijos atsakovui už jai tenkančią didesnę turto dalį. Dėl atsakovo argumentų teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kaip kad itin konfliktiški šalių santykiai dėl kurių nebūtų įmanoma ateityje bendrai naudotis turtu ar kitos aplinkybės dėl kurių turto padalinimas natūra būtų negalimas, taip pat nepateikė duomenų, jog būtų negalima nusistatyti turto naudojimosi tvarkos, įvertinus name esančių patalpų skaičių, jų išplanavimą bei šalims priklausančias turto dalis. Dėl atsakovo siūlomos išmokėti kompensacijos ieškovei už jam tenkančią didesnę turto dalį teismas pažymėjo, kad šioje byloje ginčo objektas yra 2014 m. šalių statytas namas. Šalys, siekdamos nustatyti turto vertę, nepateikė nepriklausomo turto vertintojo išvados ir neprašė skirti nekilnojamojo turto ekspertizės, o vadovavosi tik VĮ Registrų centre 2021-01-01 masinio vertinimo metu nustatyta vidutine rinkos verte. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu šalių santuokos metu įgyto nekilnojamo turto vertė (95 120 Eur) neatitinka realios šio nekilnojamo turto vertės. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovė nurodė, jog už atsakovo siūlomą kompensaciją ji negalėtų nusipirkti buto, o atsakovas nepateikė duomenų, kurie paneigtų šiuos ieškovės teiginius. Todėl teismas nusprendė, jog nebūtų sąžininga, kad nekilnojamasis turtas būtų paskirtas tik vienam iš sutuoktinių, kitam išmokant realios nekilnojamojo turto vertės kainos neatitinkančią piniginę kompensaciją, kuri nesuteiktų galimybės įsigyti kito gyvenamojo būsto. Teismas padarė išvadą, jog ginčo objekto padalijimas natūra užtikrins socialinį teisingumą ir nepažeis nei vienos iš šalies bei jų nepilnamečių vaikų interesų (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
8.17. Dėl kilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė jai priteisti santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą – automobilį „Audi, A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1 554,00 Eur vertės, o atsakovui priteisti piniginę kompensaciją atsakovo naudai – 777,00 Eur už ieškovei atitenkantį automobilį. Atsakovas dėl tokio kilnojamojo turto padalinimo būdo neprieštaravo, todėl teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino. Ieškovė taip pat prašė padalinti santuokos metu atsakovo vardu įgytą transporto priemonę – motociklą „Harley Davidson FLHX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teigė, jog jo vertė pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis yra 6 777,00 Eur. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutiko, nes motociklą pirko už 110,00 Eur, jis buvo su defektais, 2019-02-23 jį pardavė už 300,00 Eur, nes buvo apgadintas priekinis stiklas, sankabos gedimas, variklio defektas. Teismas nustatė, kad atsakovas motociklą su defektais įsigijo už 110,00 Eur, motociklas registruotas 2017-04-19 atsakovo vardu, o 2019-02-23 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi jį už 300,00 Eur pardavė. Teismas pažymėjo, kad šioje sutartyje nurodyti šie defektai: apgadintas priekinis stiklas, sankabos gedimas ir variklio defektas. VšĮ „Emprekis“ pažymoje analogiško motociklo be defektų vidutinė kaina Lietuvoje yra 6 777,00 Eur (be PVM). Teismo vertinimu šiuo atveju tiek atsakovui įsigijus motociklą, tiek ir jį pardavus, rašytiniuose dokumentuose nurodyta, jog motociklas yra su defektais, todėl teigti, jog reali atsakovui priklausiusio motociklo kaina yra 6 777,00 Eur, nėra pagrindo. Atsakovas neginčijo fakto, kad toks motociklas buvo įgytas santuokos metu, taigi jis buvo bendras sutuoktinių turtas, tačiau atsakovas santuokos metu (2019 m.) jį pardavė už 300,00 Eur, tokiu būdu sumažindamas santuokos metu dalintino turto vertę. Atsižvelgęs į šias faktines aplinkybes teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas ieškovei priteisti iš atsakovo kompensaciją – ½ sumos už santuokos metu įgyto ir jos metu parduoto motociklo vertę – 150,00 Eur (CK 3.123 straipsnio 3 dalis).
8.18. Dėl prievolės kreditoriui padalijimo. Teismas nustatė, jog šalys santuokos metu, 2013-04-18, su Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland PLC) sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią suteikė 111 503,71 Eur (385 000 Lt) kreditą, kurio paskirtis – žemės sklypo pirkimui ir gyvenamojo namo statyboms sklype, iki 2043-04-12. Kadangi kreditas suteiktas sutuoktiniams kartu, šalių prievolė kreditoriui Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland PLC) pagal nurodytą kredito sutartį yra solidari (CK 3.109 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką, teismas nusprendė, jog nesant kreditoriaus sutikimo dėl prievolės modifikavimo, šalių finansinis įsipareigojimas Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland PLC) bankui pagal 2013-04-18 Kredito sutartį Nr. BK(duomenys neskelbtini), kurio įvykdymo terminas nėra suėjęs, lieka šalių solidarioji prievolė ir šalys lieka solidariais bendraskoliais (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
8.19. Dėl kompensacijos priteisimo už atsakovo mokėtą paskolą kreditoriui sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nurodo, kad šalims pradėjus gyventi skyriumi nuo 2018 m. rugpjūčio mėn., atsakovas didžiąja dalimi vis dar moka paskolą kreditoriui. Mėnesinė kredito įmoka yra 330,00 Eur. Atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki priešieškinio pateikimo dienos 2021 m. sausio mėn. sumokėjo 6 100,00 Eur kredito įmokų, o ieškovė – 3 140,00 Eur, todėl teigia, kad ieškovė jam yra skoloje 1 480,00 Eur kredito. Ieškovė su tokia atsakovo pozicija nesutiko ir nurodė, kad atsakovas, išeidamas iš namų, pasiėmė 7 000,00 Eur santaupų iš kurių, pagal šalių susitarimą, mokėjo kredito įmokas. Ieškovei tuo metu reikėjo daug dirbti, kurį laiką vaikai gyveno pas atsakovą ir jie susitarė, jog tuo laikotarpiu (9 mėn.) atsakovas padengs kredito įmokas. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji iš viso ji sumokėjo 4 228,57 Eur kredito įmokų, t. y. 2019 m. – 1 355,00 Eur, 2020 m. – 1 586,00 Eur, 2021 m. – 1 287,57 Eur.
8.20. Teismas nurodė, kad CK 6.9 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Teismas nustatė, kad šalių prievolė kreditoriui Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland PLC) pagal 2013-04-18 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. šalių pateiktų banko sąskaitų išrašų, teismas nustatė, kad atsakovas šiam atvejui aktualiu laikotarpiu (nuo 2018-08-13 iki 2020-12-12) bankui sumokėjo 8 542,55 Eur kredito įmokų, o ieškovė nuo 2019-02-12 iki 2020-12-11 – 2 941,00 Eur. Byloje nėra ginčo dėl to, jog šalys pradėjo gyventi skyriumi nuo 2018 m. liepos mėn., taip pat byloje nėra jokių duomenų apie šalių susitarimą, jog atsakovas įsipareigojo dengti kreditą už būstą (kuriame atsakovas jau nebegyveno ir kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso šalims) visa apimtimi, šalių prievolė kreditoriui yra solidari, o ieškovė nepateikė duomenų, jog šeima turėjo 7000,00 Eur santaupų ir jas atsakovas būtų paėmęs, todėl remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat įvertinęs šalių veiksmus, jog šalys, pradėjusios gyventi skyrium, mokėjo už kreditą bei palūkanas bankui per pusę, teismas sutiko, kad atsakovas yra sumokėjęs didesnę dalį įmokų bankui padengti šalims suteiktą kreditą, todėl jis, kaip solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitos bendraskolės, t. y. ieškovės, lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį. Teismas nustatė, kad šalys solidariai per laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio iki 2020 m. gruodžio turėjo sumokėti po 4 271,28 Eur (8 542,55/2), todėl padarė išvadą, kad ieškovė atsakovui yra skolinga 1 330,28 Eur (4 271,28–2 941,00), todėl šią sumą priteisė iš ieškovės atsakovui (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).
8.21. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 177 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir patikslintą ieškinį, o kita mokėtino žyminio mokesčio dalis – 1 081,00 Eur, buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo dienos; 800 Eur – ieškinio parengimas; 300,00 Eur – atsiliepimo į priešieškinį parengimas; 200,00 Eur – patikslinto ieškinio parengimas, 200,00 Eur – pasirengimas teismo posėdžiams ir dalyvavimas juose. Iš viso – 2 758,00 Eur. Atsakovas pateikė duomenis, jog patyrė 1 088,00 Eur išlaidų už žyminį mokestį, 1400,00 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidų, t. y. 100,00 Eur konsultacijos, susipažinimas su civiline byla, pasirengimas teismo posėdžiui, 600,00 Eur už priešieškinio parengimą, 200,00 Eur už kitų procesinių dokumentų parengimą, 200,00 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, 300,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Iš viso – 2 488,00 Eur. Teismas, įvertinęs šalių atstovų atliktas teisines paslaugas ir jų dydį, atstovų paruoštų procesinių dokumentų apimtis, įvykusių teismo posėdžio skaičių, trukmę, atstovų darbo laiko sąnaudas, konstatavo, jog ieškovės ir atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nuostatas.
8.22. Teismas nurodė, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimą – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju šalių reikalavimai buvo tenkinti iš dalies, ieškovės ieškinys tenkintas 60 proc., nes pripažinta, jog santuokos įrašas panaikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (50 proc.), ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams tenkintas visiškai (100 proc.), ieškovės reikalavimas dėl turto padalijimo tenkintas iš dalies (90 proc.), reikalavimas dėl neturtinės žalos – atmestas, įvertinus, jog ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo nebuvo, be to šie reikalavimai nutraukiant santuoką yra išvestiniai, todėl sprendžiant dėl ieškinio patenkinimo dalies į juos neatsižvelgiama. Vertindamas atsakovo pareikšto priešieškinio reikalavimus, teismas atsižvelgė į tai, kurie atsakovo pareikšti reikalavimai buvo priešpriešiniai ieškinio reikalavimai ir kaip jie buvo išspręsti, t. y. atsakovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintas iš dalies (50 proc.), vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos reikalavimai yra išvestiniai, be to, ginčo dėl to tarp šalių nekilo, reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo – atmestas, reikalavimas dėl turto padalinimo atmestas, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo – atmestas. Iš viso tenkinta 7 proc. reikalavimų.
8.23. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys buvo tenkintas iš dalies, t. y. 60 proc., teismas nurodė, jog iš atsakovo valstybei priteistina 760,50 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas (32,50 Eur už santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimą, 18 Eur už reikalavimą priteisti transporto priemonę, 126,00 Eur (240,00+225,00)x12 mėn.)x75 proc.) už išlaikymą periodinėmis išmokomis, 1 091,00 Eur už turtinius reikalavimus dėl nekilnojamojo turto padalijimo (priteisto turto vertė – 57 750 Eur), (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3, 9 punktai., 96 straipsnis), iš viso: 1 267,50 Eur. Likusi dalis žyminio mokesčio valstybei priteistina iš ieškovės, t. y. 507,00 Eur (1 267,50-760,50). Teismas nurodė, kad ieškovė yra sumokėjusi 77,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti 3 388,50 Eur kompensaciją už santuokoje įgytą motociklą, tačiau ieškovės reikalavimą tenkinus iš dalies (4 procentus), iš atsakovo ieškovei priteistina 3,08 Eur žyminio mokesčio. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė yra sumokėjusi 100,00 Eur žyminio mokesčio, kadangi ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos, kurio žyminis mokestis yra 113,00 Eur, buvo atmestas, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 13,00 Eur nesumokėto žyminio mokesčio. Teismas nusprendė iš atsakovo priteisti ieškovei 900 Eur, o iš ieškovės priteisti atsakovui 174,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8.24. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas nurodė, kad nuo sprendimo priėmimo panaikintinos Klaipėdos apylinkės teismo 2020-11-11 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, mokamas periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur kas mėnesį, o sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas T. O. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021-11-10 sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės J. O. patikslintas ieškinys ir atmestas atsakovo T. O. priešieškinis – šioje dalyje ieškovės patikslintą ieškinį atmesti ir visiškai tenkinti atsakovo T. O. priešieškinį: 1.1) panaikinti (duomenys neskelbtini) bažnytinės santuokos, sudarytos tarp atsakovo T. O. ir ieškovės J. O., įrašą (duomenys neskelbtini) įtrauktą į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus apskaitą, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl J. O. kaltės; 1.2) priteisti iš atsakovo T. O. nepilnametės dukros E. O. išlaikymą po 130 Eur per mėnesį ir nepilnamečio sūnaus T. O. išlaikymą po 132 Eur per mėnesį, mokamomis periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, paskiriant vaikų mamą J. O. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 1.3) 700/1493 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., gyvenamąjį namą (butą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., 1077/6292 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r. su dalimi inžinerinių tinklų, t. y. ¼ kelio (gatvės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalimi nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 95 120 Eur, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo priteisti atsakovui T. O. asmeninės nuosavybės teise; 1.4) už atsakovui T. O. atitenkantį nekilnojamąjį turtą iš atsakovo ieškovei J. O. priteisti 51 283,28 Eur piniginę kompensaciją; 1.5) priteisti iš ieškovės J. O. atsakovui T. O. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 1.6) nustatyti, kad prievolė kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyrius pagal 2013-04-18 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidaria atsakovo T. O. ir ieškovės J. O. prievole, tačiau įmokas pagal šią prievolę bankui įsipareigoja mokėti atsakovas T. O.; 2) priimti ir prijungti prie civilinės bylos teikiamus papildomus įrodymus; 3) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą surašant šį apeliacinį skundą bei sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Atsakovas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovės patikslintas ieškinys (toje dalyje buvo automatiškai atmestas atsakovo priešieškinis). Atsakovas nesutinka, su tuo, kad: 1) santuokos įrašas buvo panaikintas dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) atsakovui nebuvo priteista neturtinė žala; 3) nustatytu nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžiu; 4) nekilnojamojo turto padalijimo tvarka, padalijimo būdu, apskaičiuota tenkančios nuosavybės proporcijų tvarka; 5) bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
9.2. Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo. Apeliantas kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis buvo neištikimas ieškovei santuokos metu. Šioje byloje atsakovo neištikimybės faktas buvo įrodinėjamas išimtinai tik ieškovės subjektyviais paaiškinimais. Byloje nėra jokių įrodymų, sudarančių prielaidas kalbėjimui apie tariamą atsakovo neištikimybę. Pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu teismui nurodė, kad apie atsakovo neištikimybę sprendžia tik dėl to, kad šiuo metu atsakovas turi kitą moterį, o pati ieškovė atsakovo neištikimo nėra mačiusi. Atsakovo santuokinę neištikimybę ieškovė kildina iš atsakovo ir jo bendradarbių „pasisėdėjimo“ pas atsakovą namuose. Jokių kitų detalių apie atsakovo neištikimybę ieškovė teismui nenurodė. Apylinkės teismas pažeidė CPK 178 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai sprendė apie atsakovo neištikimybę, nors byloje tokių įrodymų nėra. Pažymi, kad skundžiamame sprendime teismas pripažino, jog atsakovas nebuvo fiziškai (lytiškai) neištikimas ieškovei, tačiau konstatavo, jog atsakovas pažeidė pareigą būti lojalus sutuoktinei, todėl yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėjo išimtinai remdamasi įstatymine prezumpcija dėl atsakovo neištikimybės (fizinės), tačiau neįrodinėjo kitų atsakovo, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimų. Į teismo klausimą ieškovei, ar neištikimybė yra pagrindinė santuokos iširimo priežastis, ieškovė nurodė, kad tai yra pagrindinis dalykas. Apelianto nuomone nepasitvirtinus ieškovės teiginiams dėl atsakovo fizinės neištikimybės, teismas neturėjo pagrindo atsakovą pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo kitais pagrindais, nei buvo nurodžiusi pati ieškovė.
9.3. Apeliantas teigia, jog D. T. pažįsta tik nuo 2017 m. gegužės mėnesio, kai ji įsidarbino toje pačioje įmonėje kaip ir atsakovas. Artimesni santykiai atsakovą ir D. T. pradėjo sieti nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio. Pažintis su ja negalėjo daryti įtakos ieškovės ir atsakovo santykiams, nes ieškovės teigimu tuo metu jie jau gyveno kaip kambariokai, be to, teismas ignoravo faktą, kad ieškovė atsakovui 2017 m. spalio mėnesio kelionės į Turkiją metu buvo neištikima ir šias aplinkybes atsakovas sužinojo. Iki šio fakto atsakovas ir D. T. apskritai buvo pažįstami vos kelis mėnesius ir tik kaip bendradarbiai. Atsakovo santykių su D. T. raida po 2017 m. spalio mėnesio teisiškai nėra svarbi, kadangi dėl ieškovės neištikimybės santuoka tarp šalių galutinai de facto iširo nuo 2017 m. spalio mėnesio. Nuo to momento atsakovas nebeturėjo pareigos būti lojaliu, ištikimu. Atsakovo santykiai su D. T. bylos nagrinėjimo metu apskritai nebuvo analizuojami, nebuvo tiriamos aplinkybės, kiek, kaip ir kada bendravo D. T. ir atsakovas, ji byloje nebuvo apklausta, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti apie atsakovo ir D. T. santykius šalių santuokos metu. Pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad iki šalims pradedant gyventi skyrium, ieškovė D. T. yra mačiusi tik kartą, kai D. T. kartu su kitais kolegomis iš uždarosios akcinės bendrovės „Gitana“ svečiavosi pas atsakovą namuose. Byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, bent iš dalies patvirtinančių atsakovo ir D. T. artimus santykius ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu, todėl teismo padaryta išvada dėl atsakovo kaltės akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, yra nepagrįsta, o tai daro šią skundžiamo sprendimo dalį neteisėta ir negaliojančia.
9.4. Apelianto nuomone teismui nepagrįstai ir neteisėtai nusprendus panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepagrįstai buvo atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo. Atsakovo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma aiškiai rodo, kad ieškovė buvo neištikima jam santuokos metu (šią aplinkybę patvirtino atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai), todėl egzistuoja visos teisinės sąlygos 5 000 Eur neturtinės žalos dydžio iš ieškovės atsakovo naudai priteisimui.
9.5. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Teismas nepilnamečio sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteisė 225 Eur, o nepilnametės dukros išlaikymui – 240 Eur. Atsakovas su šia skundžiama sprendimo dalimi nesutinka. Atsakovo nuomone ieškovės nurodoma iš viso 1070 Eur per mėnesį vaikų išlaikymo suma yra gerokai hiperbolizuota, neatitinkanti nei tikrųjų vaikų poreikių, nei pačių šalių galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą, o bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šių ypač reikšmingų aplinkybių neįvertino. Apeliantas teigia, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad vaikų poreikiai yra 1070 Eur, 140 Eur prie vaikų išlaikymo prisideda valstybė, 930 Eur per mėnesį turi skirti ieškovė ir atsakovas (po 465 Eur). Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė verčiasi individualia veikla. Ieškovė pateikė 2020 m. deklaraciją, iš kurios matyti, kad per 2020 m. ieškovės gautų pajamų suma sudarė 6 000 Eur. Ieškovė taip pat teismui pateikė duomenis apie 2021 m. savo gautas pajamas (gautų pajamų žurnalą). 2021 m. kovo mėnesį ieškovės gautos pajamos sudarė 710 Eur, 2021 m. balandžio mėnesį 880 Eur, 2021 m. gegužės mėnesį 870 Eur ir t. t. Nuo šių gautų pajamų ieškovė turi sumokėti dar ir privalomuosius mokesčius, turi skirti 465 Eur vaikų išlaikymui, mokėti 165 Eur paskolą, mokėti 300 Eur dydžio mokesčius už kotedžą, išsilaikyti save ir t. t. Apelianto nuomone ieškovės gaunamos pajamos ir viešai deklaruojami poreikiai gerokai prasilenkia, todėl ji neturi jokios galimybės teikti vaikams 465 Eur išlaikymo, o tai reiškia, kad ji siekia vaikų išlaikymo naštą perkelti išimtinai atsakovui.
9.6. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad ieškovės nurodomos 550 Eur ir 520 Eur sumos vaikų išlaikymui yra realios, būtinos, jog būtų patenkinti augančių vaikų būtinieji bei papildomi poreikiai. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis išimtinai ieškovės nurodytais deklaratyvaus pobūdžio argumentais. Prašymas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo turi būti įrodytas leistinais įrodymais. Nagrinėjamu atveju ieškovė nėra pateikusi absoliučiai jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad dviejų nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui yra reikalinga 1070 Eur suma per mėnesį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią algą, kuri šiuo metu yra 468 Eur (atskaičius mokesčius). Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas negalėjo iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti daugiau kaip po 199 Eur, t. y. minimalią mėnesinę algą (468 Eur) mažinant pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama vaiko išmoka (70 Eur) ir 398 Eur (468–70) paskirstant šalims per pusę. Taigi, iš atsakovo abiejų nepilnamečių vaikų išlaikymui negalėjo būti priteista didesnė nei 398 Eur suma. Pažymi, kad atsakovui realūs vaikų poreikiai yra gerai žinomi, kadangi ganėtinai ilgai vaikai gyveno pusę laiko pas atsakovą, kitą pusę pas ieškovę. Niekada šalys vaikų išlaikymui neskyrė tokių sumų, kokių šiai dienai išlaikymui prašo ieškovė, kadangi tokiais dideliais finansiniai resursais niekada nedisponavo.
9.7. Teismas šioje byloje 2020-11-11 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė po 180 Eur. Taigi, praktiškai metus atsakovas vaikų išlaikymui mokėjo po 180 Eur. Byloje nėra duomenų, kad tokio išlaikymo vaikams neužteko, kad vaikų poreikiai nebuvo patenkinti ar kad ieškovė turėjo prisidėti gerokai didesne suma norėdama suteikti vaikams visas būtinąsias sąlygas. Atsakovas vaikų išlaikymui ieškovei kas mėnesį viso pervesdavo 360 Eur. Vadinasi, nuo deklaruojamos 930 Eur sumos, kurią pagal ieškovę vaikų išlaikymui turi skirti šalys, ieškovė viena daugiau nei metus turėjo prisidėti 570 Eur suma. Ieškovės finansinė padėtis ir turimi įsipareigojimai neleidžia ieškovei skirti vaikų išlaikymui 570 Eur, kas rodo, kad ieškovė prašomą išlaikymo sumą yra dirbtinai pakėlusi, siekdama finansinės naudos sau, o ne vaikams. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad iš valstybės gaunamus 140 Eur vaikų išlaikymui taupo, deda į vaikų sąskaitas, nors šie pinigai turi būti leidžiami vaikų poreikiams. Tai, kad ieškovė geba šiuos pinigus taupyti, reiškia, kad jos nurodyti vaikų poreikiai neatitinka realių jų poreikių. Atsakovas pažymi, kad vaikai su juo praleidžia daug laiko, numatytomis pagal grafiką dienomis gyvena su atsakovu. Visus vaikų poreikius tomis dienomis tenkina išimtinai atsakovas. Tai reiškia, kad realus atsakovo teikiamas išlaikymas vaikams neapsiriboja vien mokamais alimentais ieškovei, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino.
9.8. Apeliantas pažymi, kad ieškovės reikalavimas dėl vaikų išlaikymo dydžio yra neproporcingas šalių finansinėms galimybėms. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės pajamos sudaro 1 000 Eur, o atsakovo 1 400 Eur. Iš teismui pateiktos pažymos apie darbo užmokestį matyti, kad atsakovo pareigos vos viršija 1 300 Eur. Palikus galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį susidarytų visiškai paradoksali ir kartu absurdiška situacija, kad sumokėjus ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vaikams, padengus turimus finansinius įsipareigojimus, atsakovui pragyvenimui liktų mažesnė suma nei numatyta minimali mėnesinė alga.
9.9. Dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Apeliantas teigia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ir objektyvios ir subjektyvios priežastys, dėl kurių šalių santuokos metu įgytas turtas negali būti padalintas natūra. Nurodo, kad objektyvi priežastis, dėl kurios turtas negali būti padalytas natūra yra tai, kad šalių santuokos metu įgytas gyvenamasis būstas (kotedžas) negali būti techniškai atskirtas į dvi ar daugiau dalių. Teismas darė išvadą, kad atsakovas nepateikė minėtas aplinkybes pagrindžiančių duomenų, tačiau tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta. Šiuo atveju ieškovė pripažino faktą, jog šalių turtas negali būti padalijamas natūra, todėl pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad atsakovas šių aplinkybių neįrodė, yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti. Nepaisant to, su apeliaciniu skundu atsakovas teikia papildomus įrodymus, kuriuose aiškiai nurodyta, kad šalių santuokos metu įgytas kotedžas negali būti atidalintas į du atskirus turto vienetus. Apelianto nuomone šiuo atveju byloje yra nustatyta, kad šalių įgytas gyvenamasis būstas yra nedalus (objektyvi priežastis), dėl to teismas padalyti turto natūra neturėjo teisėto pagrindo. Apeliantas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, kad jų santykiai yra konfliktiški. Todėl turtą padalijus ieškovės prašomu būdu, šalys neišvengiamai disponuotų bendru turtu, galbūt gyventų su atskiromis šeimomis tame pačiame kotedže, turėtų spręsti bendro turto valdymo klausimus ir t. t. Tai automatiškai užprogramuotų ginčus tarp šalių, kuriuos matytų šalių nepilnamečiai vaikai, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad turtą padalijus ieškovės prašomu būdu, bus apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai. Priešingai, nepilnamečių vaikų interesai tik dar labiau nukentėtų, nes vaikai turėtų matyti besipykstančius tėvus. Turtą padalijus natūra, šalys neišvengiamai susidurs su turto valdymo, naudojimosi, priežiūros, remonto klausimais. Jau ir dabar kotedžui yra reikalingas remontas, tačiau nė viena iš šalių to nedaro. Šalims nesutariant, priimti bendrų sprendimų bus neįmanoma, dėl to turto priežiūra taps komplikuota. Taigi, turto padalijimas natūra yra negalimas ir dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nepastebėjo.
9.10. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad turtą padalijus atsakovo prašomu būdu, ieškovė neturėtų lėšų kito būsto įsigijimui ar nuomai. Atsakovas sutinka ieškovei sumokėti didesnę nei 50 000 Eur kompensaciją, todėl teismo teiginiai, kad ieškovė neturės lėšų kito būsto įsigijimui ar nuomai visiškai nepagrįsti. Gavusi kompensaciją iš atsakovo, ieškovė iš esmės galėtų įsigyti bet kurį būstą (ne naujos statybos), atitinkantį jos ir vaikų poreikius, arba paėmusi nedidelį kreditą įsigyti ir visiškai naujos statybos būstą. Šiuo atveju reikia įvertinti ir pačios ieškovės sąžiningumą, ieškovė siekia, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ji iš atsakovo gautų tokią kompensaciją, už kurią galėtų įsigyti prabangų būstą, be jokių paskolų, o atsakovas ne tik turėtų išmokėti didžiulę kompensaciją ieškovei, bet dar ir liktų skolingas kreditoriams. Svarbu tai, kad šio turto padalyti natūra nėra galima, o atsakovo išmokamos kompensacijos dydis leistų ieškovei įsigyti ar išsinuomoti kitą gyvenamąjį būstą, todėl nei ieškovės, nei nepilnamečių vaikų interesai nenukentėtų. Nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo nurodoma bendra šalių santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertė (95 120 Eur) neatitinka realios šio nekilnojamojo turto vertės. Iš bylos medžiagos matyti, kad analogišką santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto vertę nurodė ir pati ieškovė. Be to, turi būti vertinama ne tik turto vertė, bet ir turimų įsipareigojimų balansas. Šiuo atveju neišmokėta kredito dalis už įsigytą namą ir žemės sklypą viršija 73 000 Eur.
9.11. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovei priklauso 2/3 dalys (atitinkamai atsakovui 1/3 dalis) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kad ieškovei priklauso 3/5 dalys (atitinkamai atsakovui 2/5 dalys) ginčo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas sutinka, kad ieškovei priklauso 2/3 dalys žemės sklypo, tačiau nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria konstatuojama kad atsakovui priklauso tik 2/5 dalys ginčo namo. Nurodo, kad ieškovė asmeninėmis lėšomis prisidėjo išimtinai tik prie žemės sklypo įsigijimo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė už asmeninės nuosavybės teise parduotą butą gavo 26 934 Eur. 17 869,56 Eur suma buvo pervesta paskolos dengimui už žemės sklypą, likusi dalis – 9064,44 Eur, buvo pervesta atsakovui T. O. arba pačios ieškovės išgryninta. Ieškovė patvirtino, kad 868,86 Eur suma iš 9064,44 buvo panaudota asmeniniams ieškovės ir atsakovo šeimos poreikiams tenkinti, tačiau likusi suma – 8195,58 Eur, pasak ieškovės, buvo panaudota namo statyboms (šiai ieškovės pozicijai nepagrįstai pritarė ir pirmosios instancijos teismas). Apeliantas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovės išsigryninta pinigų suma ir (ar) atsakovui pervesta pinigų suma buvo panaudota namo statyboms. Nesant jokių rašytinių įrodymų, negalima teigti, kad analizuojama pinigų suma (8 195,58 Eur) buvo panaudota namo statybai. Bylos duomenys neleidžia identifikuoti, kokiam tikslui šalys panaudojo 8 195,58 Eur sumą. Ieškovė teigia, kad tik dalis sumos (868,86 Eur) buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, atsakovas teigia, kad visa suma buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Labiau tikėtina, kad būtent šeimos poreikiams analizuojama suma ir buvo panaudota, nes namo statybos šalys buvo paėmusios 111 503,71 Eur kreditą, todėl pinigų namo statyboms netrūko, tuo tarpu pinigų šeimos poreikiams, kai vykdoma statyba, tikėtina kad galėjo trūkti. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino. Be to, didžioji dalis iš 8 195,58 Eur sumos (5 329 Eur) buvo pačios ieškovės išgryninta, todėl visiškai nelogiška, kad teismas šią sumą pripažino kaip ieškovės indėlį į namo statybą.
9.12. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas padarė šiurkščią skaičiavimo klaidą, nes nusprendė, kad ieškovei turėtų priklausyti 10 procentų daugiau (su kuo atsakovas kategoriškai nesutinka) ginčo namo, nei atsakovui. Tuo remiantis teismas namą šalims padalijo tokiomis proporcijomis – ieškovei priskyrė 3/5 dalis (60 procentų), atsakovui – 2/5 dalis (40 procentų). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad namo padalijimas proporcijomis 3/5 ir 2/5 reiškia, kad realiai ieškovei atitenka ne 10 procentų daugiau nuosavybės teisių į namą, o 20 procentų. Akivaizdu, kad tokia teismo taikyta nuosavybės dalių proporcijų skaičiavimo sistema yra klaidinga, prieštaraujanti pačiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ieškovei turėtų atitekti 10 procentų daugiau namo. Tam, kad ieškovei atitektų 10 procentų daugiau nuosavybės dalių į namą, nuosavybės teisės į namą šalims turėjo būti padalintos tokiomis proporcijomis, ieškovei: 55 procentai (11/20), atsakovui – 45 procentai (9/20). Dėl šios priežasties būtina naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje, nes priešingu atveju ieškovei tektų daugiau nuosavybės dalių į ginčo namą, nei realiai priklauso.
9.13. Apeliantas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir pripažinti, kad ieškovei priklauso didesnė namo dalis. Pripažinti kad asmeninės lėšos buvo panaudotos bendram turtui sukurti galima tik esant patikimiems įrodymams, o ieškovė šių aplinkybių visiškai neįrodė.
9.14. Dėl kompensacijos priteisimo už atsakovo mokėtą paskolą kreditoriui sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2020 metų gruodžio mėnesio atsakovas yra padengęs didesnę dalį paskolos kreditoriui, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 1 330,28 Eur kompensaciją. Atsakovas su šia pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės sutinka, tačiau atkreipia dėmesį į dvi šioje dalyje padarytas klaidas, nes teismas: 1) neteisingai paskaičiavo iš ieškovės atsakovui priteistinos kompensacijos dydį; 2) rezoliucinėje sprendimo dalyje analizuojamos kompensacijos atsakovui nepriteisė (nenurodė). Apeliantas teigia, kad teismas teisingai nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018-08-13 iki 2020-12-12 bankui sumokėjo 8 542,55 Eur kredito įmokų, o ieškovė nuo 2019-02-12 iki 2020-12-11 sumokėjo 2 941,00 Eur, tačiau suklydo skaičiuodamas atsakovui priteistinos kompensacijos dydį. Apelianto nuomone, kadangi per visą analizuojamą laikotarpį atsakovas bankui sumokėjo 8 542,55 Eur, o ieškovė 2 941,00 Eur, vadinasi ieškovas už atsakovę sumokėjo 5 601,55 Eur daugiau (8 542,55 Eur – 2 941,00 Eur), todėl mokėtinos kompensacijos dydis atsakovui turėjo būti skaičiuojamas nuo 5 601,55 Eur sumos. Taigi, teismas iš ieškovės atsakovo naudai turėjo priteisti ne 1 330,28 Eur kompensaciją, o 2800,77 Eur (5 601,55 Eur/2) dydžio kompensaciją (arba atitinkamai mažinti ieškovei mokamos kompensacijos dydį šia suma, tenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl turto padalijimo). Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė priteistinos atsakovui kompensacijos už sumokėtą didesnę kredito dalį, todėl atsakovas neturėtų galimybės šios teismo sprendimo dalies realiai įgyvendinti.
9.15. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria šalims buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, mano, kad jos buvo paskirstytos neteisingai. Teismas nusprendė, kad byloje ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaikais tvarkos nebuvo, tačiau ši teismo išvada neatitinka realybės. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė nustatyti visiškai skirtingą atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, nei ją savo procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovas. Tik vėliau, atsakovui pareiškus priešieškinį, ieškovė sutiko su atsakovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka. Kitaip tariant, ieškovė sutiko su priešieškinyje nurodoma atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, todėl šioje dalyje turėjo būti pripažinta, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo yra tenkintas 100 proc. Teismas neįvertino ir to, kad buvo tenkintas atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos už sumokėtas didesnes kredito įmokas priteisimo. Apelianto nuomone teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo priešieškinio reikalavimų tenkinta tik 7 proc. Teismas darė išvadą, kad ieškovės ieškinys tenkintas 60 proc., o atsakovo priešieškinis tik 7 proc. Apeliantui kyla klausimas, kur likę 33 proc. reikalavimų. Teismui nusprendus, kad yra patenkinta 60 proc. ieškinio reikalavimų, turėjo būti automatiškai patenkinta 40 proc. priešieškinio reikalavimų.
10. Ieškovė J. O. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė: 1) pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 700,00 Eur advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino esant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovės kaltės.
10.2. Skundžiamu sprendimu nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymo dydis yra visiškai pagrįstas, mažinti jo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo
10.3. Pirmosios instancijos teismas santuokoje šalių įgytą nekilnojamąjį turtą padalino natūra. Toks turto padalijimo būdas geriausiai apsaugo nepilnamečių vaikų interesus, atitinka suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Visiškai nesuprantama atsakovo pozicija bloginti savo nepilnamečių vaikų padėtį (sumažinant priteisto išlaikymo dydį, siekiant pabloginti gyvenimo sąlygas), taip išlaikymo naštą perkeliant ant vienos ieškovės pečių, o išmokėjus norimo dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui priteistiną turtą, palikti ieškovę solidariai atsakinga kreditoriui (bankui). Pagal kredito sutartį abu kredito gavėjai prisiėmė atsakomybę grąžinti bankui paskolą ir mokėti palūkanas. Nors atsakovas teigia, kad jis vienas gali mokėti įmokas bankui, tačiau ieškovė, nutraukus santuoką, likti solidariai atsakinga už paskolą nesutinka, tai nepagrįstai apsunkintų tinkamą prievolės įvykdymą.
10.4. Ieškovės nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo priteisdamas ieškovei didesnę nekilnojamojo turto dalį, nes ieškovė prisidėjo prie turto sukūrimo asmeninėmis lėšomis, gautomis už parduotą butą.
10.5. Dėl kompensacijos priteisimo už atsakovo mokėtą paskolą kreditoriui sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi ieškovė nurodo, kad teismas apskritai neturėjo priteisti iš ieškovės kompensacijos už atsakovo mokėtą paskolą kreditoriui, nes įmokas bankui atsakovas mokėjo iš bendrų šeimos pinigų, kuriuos pasiėmė išeidamas iš namų. Vis dėlto ieškovė nurodo, kad teismui pripažinus, kad toks atsakovo reikalavimas yra iš dalies pagrįstas, keisti teismo sprendimu priteistos 1 330,28 Eur dydžio kompensacijos sumos nėra pagrindo, nes teismo atliktas skaičiavimas yra teisingas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, žodinio proceso ir naujų įrodymų priėmimo
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-18 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
14. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – architekto V. E. 2021-11-22 pažymą dėl dviejų atskirų turtinių vienetų (butų) suformavimo galimybės nekilnojamojo turto objekte bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. savivaldybėje. Prašydamas priimti šį įrodymą apeliantas nurodo, kad jis yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla ir patvirtina reikšmingą aplinkybę, jog nėra galimybės santuokos metu įgyto gyvenamojo būsto (kotedžo) padalyti į du atskirus nekilnojamojo turto objektus. Teigia, kad šio įrodymo pateikimas aktualus tapo tik po skundžiamo sprendimo priėmimo. Susipažinusi su minėtu dokumentu teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2021-11-10. Pats atsakovas pripažįsta, kad šį 2021-11-22 datuojamą papildomą įrodymą apeliacinės instancijos teismui teikia todėl, kad jo netenkina skundžiamame sprendime padarytos išvados dėl ginčo objekto (kotedžo) padalijimo. Šios apelianto nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad minėto dokumento pateikimo būtinybė iškilo vėliau (po skundžiamo sprendimo priėmimo). Pažymėtina, kad ginčas tarp šalių dėl minėto nekilnojamojo turto objekto padalijimo vyko viso proceso, kuris truko vienerius metus, laikotarpiu, tačiau atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių duomenų (specialisto išvados, ekspertizės išvados ar pan.), kurie galėtų objektyviai patvirtinti šio nekilnojamojo turto objekto nedalumą. Išskyrus apelianto nuomone jam nepalankaus skundžiamo sprendimo priėmimą, atsakovas nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų jam sutrukdžiusios tokio pobūdžio dokumentą (pažymą) pateikti šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o ne po skundžiamo sprendimo priėmimo, todėl yra pagrindas teigti, kad šiuo atveju atsakovas piktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija šį naują įrodymą atsisako priimti.
15. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
16. Atsakovas T. O. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovo vertinimu jo neištikimybės faktas santuokos metu buvo įrodinėjamas tik ieškovės subjektyviais paaiškinimais, nes byloje nėra jokių jo fizinės neištikimybės įrodymų, byloje nebuvo analizuojami atsakovo ir D. T. santykiai, be to, teismas ignoravo aplinkybę, kad ieškovė apeliantui buvo neištikima 2017 m. spalio mėnesio kelionės į Turkiją metu, dėl ko padarė byloje surinktiems įrodymams prieštaraujančią išvadą, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti atsakovui.
17. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika santuokos nutraukimo bylose, santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 71 punktas).
18. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
19. Nors CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais (vienas iš jų – neištikimybė) sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui taip pat tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 73 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė J. O. pareikštu ieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, įrodinėdama, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir nurodė, jog su atsakovu santykiai pašlijo nuo 2016 m., kai jis susirado kitą moterį D. T., su ja palaikė artimus santykius ir buvo neištikimas ieškovei, o 2018 m. paliko šeimą ir išėjo gyventi su D. T., nuo to laiko kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Atsakovas T. O. pareikštu priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės dėl jos neištikimybės ir nurodė, kad ieškovė 2017 m. spalio mėnesį išvyko į kelionę Turkijon su draugėmis, kurios metu susipažino su vyriškiu, su kuriuo artimai bendravo, taip pat su juo palaikė ryšius ir grįžusi iš kelionės. Šiems savo teiginiams pagrįsti atsakovas į bylą pateikė ieškovės susirašinėjimus mobiliuoju telefonu bei nuotraukas, kurių turinys patvirtina, kad ieškovė artimai bendrauja su vyru, vardu „A.“. Tiek ieškovė, tiek atsakovas neigė, kad santuokos metu buvo neištikimi vienas kitam.
21. Pirmosios instancijos teismas minėtus įrodymus visapusiškai ištyrė ir dėl jų išsamiai pasisakė skundžiamame sprendime. Įvertinęs įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, vadovaudamasis pateiktų įrodymų tikėtinumo taisykle, atsakovo pateiktų įrodymų ieškovės neištikimybės faktui pagrįsti turinį, taip pat įvertinęs atsakovo užmegztus santykius su kita moterimi santuokos metu bei jo apsisprendimą nutraukti santuoką su ieškove ir išeiti gyventi pas kitą moterį, teismas pagrįstai konstatavo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas įrodė, jog ieškovė buvo atsakovui neištikima, o atsakovas buvo neištikimas ieškovei dėl ko abiejų šalių kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad šalys pažeidė ir esmines sutuoktinių pareigas, nes nebuvo vienas kitam lojalūs, vienas kito negerbė, supriešino asmeninius ir šeimos interesus, nebuvo vienas kitam atviri, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos vienas kitam ir nedėjo pastangų, kad būtų atkurti santuokiniai ryšiai ir šeiminiai santykiai nesubyrėtų ir toks šalių elgesys sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti galutinai ir bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių pagrįstų ir motyvuotų pirmosios instancijos teismo išvadų, kurias jis padarė tiesiogiai išklausęs bylos šalis ir tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.
22. Atmestinas apelianto argumentas, kad nepasitvirtinus ieškovės teiginiams ir nesant jokių įrodymų dėl atsakovo fizinės neištikimybės santuokos metu teismas neturėjo pagrindo atsakovą pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo kitais pagrindais nei buvo nurodžiusi pati ieškovė, nes ieškovė neįrodinėjo kitų atsakovo, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimų. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, neištikimybės samprata ir jos konstatavimas nėra vien tik lytinių santykių tarp vyro ir moters (fizinės neištikimybės) konstatavimas. Sutiktina su apylinkės teismo argumentu, jog neištikimybės samprata nagrinėjamu atveju apima ir lojalumo sutuoktinės atžvilgiu nebuvimą, atsakovo bendravimą su kita moterimi ir tų santykių pavertimą svarbesniais nei santykiai su sutuoktine, šių santykių slėpimą nuo sutuoktinės, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas buvo neištikimas ieškovei santuokos metu. Pažymėtina ir tai, kad, kaip jau minėta, atsakovė, įrodinėdama atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nurodė, jog šalių santykiai pašlijo nuo 2016 m., kai jis susirado kitą moterį, su ja palaikė artimus santykius ir buvo jai neištikimas, o 2018 m. paliko šeimą ir išėjo gyventi su D. T., nuo to laiko kartu negyvena ir bendro ūkio neveda.
23. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog šioje byloje nebuvo analizuojami atsakovo ir D. T. santykiai, nes iš skundžiamo sprendimo 11 lapo matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėl minėtų santykių raidos ir vystymosi pakankamai išsamiai ir motyvuotai pasisakė. Nors apeliantas teigia, kad byloje nepagrįstai nebuvo apklausta D. T., tačiau iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog nei atsakovas, nei jo atstovas advokato padėjėjas apylinkės teismo neprašė apklausti D. T., nors tokią galimybę neabejotinai turėjo. Negalima sutikti ir su apelianto teiginiu, kad teismas ignoravo ieškovės neištikimybės faktą, o atsakovo santykių su D. T. raida po 2017 m. spalio mėnesio teisiškai nėra svarbi, kadangi dėl ieškovės neištikimybės santuoka tarp šalių galutinai de facto iširo nuo 2017 m. spalio mėnesio, o nuo to momento atsakovas nebeturėjo pareigos būti lojaliu, ištikimu. Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamame sprendime apylinkės teismas padarė aiškią ir motyvuotą išvadą, jog atsakovas įrodė, kad ieškovė buvo jam neištikima santuokos metu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas šią aplinkybę ignoravo. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantas nepagrįstai mano, jog jo pareiga būti lojaliu ir ištikimu jam automatiškai visiškai išnyko nuo jo nurodomo momento (2017 m. spalio mėnesio, kai jo teigimu jis sužinojo apie ieškovės neištikimybę), nes, kaip jau minėta šios nutarties 17 punkte, Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.
24. Įvertinusi nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ginčo atveju nutraukęs santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė apeliantui neturtinės žalos atlyginimo, nes CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti tik iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Atmetus atsakovo prašymą šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nebelieka pagrindo tenkinti ir atsakovo reikalavimo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šio atsakovo reikalavimo nepasisako.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
25. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad, visų pirma, užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
26. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Be to, vertinant nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. 2021 metais minimali mėnesinė alga buvo 642 Eur, o nuo 2022-01-01 ji yra 730 Eur.
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių finansinę padėtį, atsižvelgdamas į vaikų amžių, sveikatą, būtinuosius ir papildomus vaikų poreikius, taip pat į tai, kad nepilnamečiams vaikams E. O. ir T. O. kas mėnesį dar yra mokama po 70 Eur (iš viso 140 Eur) valstybės išmoka, priteisė iš atsakovo nepilnametės dukters E. O. išlaikymui po 240 Eur, o nepilnamečio sūnaus T. O. išlaikymui po 225 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2020-11-06) iki vaikų pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
28. Nors atsakovas iš esmės neginčija savo kaip tėvo pareigos išlaikyti šalių nepilnamečius vaikus, tačiau prašo priteisti iš atsakovo T. O. nepilnametės dukros E. O. išlaikymą po 130 Eur per mėnesį ir nepilnamečio sūnaus T. O. išlaikymą po 132 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės. Plačiai dėsto argumentus, kad ieškovės nurodoma iš viso 1 070 Eur per mėnesį vaikų išlaikymo suma yra gerokai per didelė, neatitinkanti nei tikrųjų vaikų poreikių, nei pačių šalių galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą, teigia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino. Nurodo, kad apylinkės teismas negalėjo iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti didesnės nei 398 Eur sumos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ar išlaikymo dydžio pakeitimo, vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, su kuriuo iš tėvų vaikas lieka gyventi, nes šiam tėvui neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis yra tinkamas ir adekvatus vaikų poreikiams ir šalių turtinei padėčiai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodoma dukrai skirtina 550,00 Eur ir sūnui skirtina 520,00 Eur suma per mėnesį (iš viso 1 070 Eur per mėnesį) jų poreikiams patenkinti yra reali, būtina, jog būtų patenkinti augančių vaikų būtinieji (maistui, vaistams, drabužiams, sveikatai ir pan.), bei papildomi poreikiai (lavinimui, pramogoms ir pan.). Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose ir labai išsamiai pasisakė dėl šiam klausimui nagrinėti aktualių aplinkybių, taip pat ir dėl didelės dalies apeliacinio skundo argumentų, kuriais apeliantas siekia pagrįsti savo nuomonę, kad nepilnamečiams vaikams priteista išlaikymo suma turėtų būti beveik perpus sumažinta, todėl teisėjų kolegija, pritardama šiems apylinkės teismo motyvams, jų nekartoja. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovo siūlomas išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams (sūnui – 132 Eur, dukrai – 130 Eur) šiuo atveju būtų akivaizdžiai per mažas ir nepakankamas net būtiniesiems vaikų poreikiams tenkinti.
31. Nors apeliantas teigia, kad apylinkės teismas šiuo atveju turėjo nenukrypti nuo Aukščiausiojo Teismo praktikos ir nustatydamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį vadovautis orientaciniu, minimalios mėnesinės algos kriterijumi, todėl negalėjo iš atsakovo vaikų išlaikymui priteisti didesnės nei 398 Eur sumos per mėnesį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šios nutarties 26 punkte aptartoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad minimalios mėnesinės algos kriterijus paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti i protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Šiuo atveju skundžiamame sprendime taip ir buvo padaryta – pirmosios instancijos teismas išdėstė pagrįstus ir išsamius argumentus tiek dėl būtinųjų, tiek dėl papildomų nepilnamečių vaikų poreikių. Be to, skundžiamu sprendimu iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo buvo priteista 465 Eur suma, kuri šiek tiek viršija atsakovo nurodomą maksimalią 398 Eur per mėnesį sumą, kurią atsakovas tiesiogiai sieja su minimalios mėnesinės algos dydžiu, tačiau svarbu pažymėti, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2021-11-10, o, kaip jau minėta, 2021 metais minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių buvo 642 Eur (atskaičius mokesčius sudarė apie 468 Eur). Nuo 2022-01-01 ji yra 730 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro apie 518 Eur.
32. Apelianto teiginiai apie tai, kad teismas neteisingai nustatė atsakovo (1 400 Eur) ir ieškovės (1 000 Eur) per mėnesį gaunamas pajamas, todėl netinkamai įvertino jų turtinę padėtį, atmestini.
33. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).
34. Iš skundžiamo sprendimo turinio ir bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo aptartos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo vidutines pajamas per mėnesį sudaro 1 400 Eur, o ieškovės – apie 1 000 Eur. Todėl apeliaciniame skunde akcentuojami konkretūs šalių per mėnesį gaunamų pajamų dydžiai tam tikrais laikotarpiais nesudaro pagrindo teigti, jog teismas apskritai padarė neteisingas išvadas dėl atsakovo ir ieškovės galimybių mokėti vaikams išlaikymą. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nagrinėdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą pirmosios instancijos teismas ne tik aptarė atsakovo ir ieškovės kas mėnesį gaunamas pajamas, tačiau įvertino ir tai, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nemažai nekilnojamojo turto (įvairių žemės sklypų dalys), taip pat tai, kad jis gyvena nuomojamame name, kurio nuomai skiria 600,00 Eur per mėnesį, o daugiau nepilnamečių vaikų neturi, taip pat neturi sveikatos problemų. Vertindamas ieškovės turtinę padėtį teismas nustatė, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, o duomenų apie tai, jog turi sveikatos problemų teismui nepateikė.
35. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis yra tinkamas ir adekvatus vaikų poreikiams ir šalių turtinei padėčiai. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovo per mėnesį gaunamos pajamos neabejotinai yra pakankamos mokėti jo nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą. Išskyrus savo subjektyvią nuomonę, objektyvių duomenų, kad jo turtinė padėtis neleistų išlaikyti jo nepilnamečius vaikus, atsakovas nepateikė, tokių duomenų nėra ir byloje.
Dėl sutuoktinių bendro nekilnojamojo turto (buto, adresu (duomenys neskelbtini) padalijimo būdo
36. Apeliantas teigia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvi priežastis, dėl kurios santuokos metu įgytas turtas (namas / kotedžas) negali būti padalytas natūra, nes šis objektas yra nedalus (negali būti techniškai atskirtas į dvi ar daugiau dalių). Taip pat nurodo, kad egzistuoja ir subjektyvi priežastis, dėl kurios šio turto negalima dalyti natūra, nes šalių santykiai yra konfliktiški, toks padalijimas automatiškai užprogramuotų ginčus tarp šalių, kuriuos matytų šalių nepilnamečiai vaikai, be to, padalijus turtą tokiu būdu šalims galbūt tektų atskiromis šeimomis gyventi tame pačiame kotedže, šalims nesutariant nebus galima priimti bendrų sprendimų dėl šio turto priežiūros. Teisėjų kolegija šiems argumentams nepritaria.
37. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006; 2020-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).
38. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nei objektyvaus, nei subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, dėl kurių ginčo nekilnojamojo turto (ginčo namo) negalima padalyti natūra.
39. Spręsdamas dėl šalių santuokoje įgyto ginčo nekilnojamojo turto padalijimo būdo, apylinkės teismas pagrįstai sutiko su ieškovės pozicija, jog šiuo metu ieškovė neturi kitos gyvenamosios vietos, į kurią ji galėtų išsikraustyti su dviem nepilnamečiais vaikais, kurie yra mokyklinio amžiaus, taip pat neturi lėšų, jog galėtų nuomotis gyvenamąjį būstą, o atsakovas turi kur gyventi ir lėšų mokėti už namo nuomą. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog šeima gyvena priemiestyje ir vaikai eina į mokyklą, esančią gyvenvietėje, netoli namų, o tai visiškai atitinka vaikų interesus lankyti mokyklą netoli namų, vaikai pripratę prie namų aplinkos ir buities sąlygų. Teismas taip pat įvertino tai, kad ieškovė teismui nurodė, jog neturėtų finansinės galimybės išmokėti kompensacijos atsakovui už jai tenkančią didesnę turto dalį. Dėl atsakovo nurodytų argumentų teismas pagrįstai nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, tokių kaip itin konfliktiški šalių santykiai, dėl kurių nebūtų įmanoma ateityje bendrai naudotis turtu, taip pat nepateikė duomenų, jog nebūtų galima nusistatyti turto naudojimosi tvarkos, įvertinus name esančių patalpų skaičių, jų išplanavimą ir šalims priklausančias turto dalis. Dėl atsakovo siūlomos išmokėti kompensacijos ieškovei už jam tenkančią didesnę turto dalį, teismas pagrįstai nurodė, jog šioje byloje ginčo objektas yra 2014 m. šalių statytas namas, o šalys, siekdamos nustatyti turto vertę, nepateikė nepriklausomo turto vertintojo išvados ir neprašė skirti nekilnojamojo turto ekspertizės, bet vadovavosi tik VĮ Registrų centre 2021-01-01 masinio vertinimo metu nustatyta vidutine rinkos verte. Teismas, atsižvelgdamas į visuotinai žinomą aplinkybę, susijusia su dabartine nekilnojamojo turto kaina rinkoje, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo nurodyta šalių santuokos metu įgyto nekilnojamo turto vertė – 95 120 Eur šiuo metu neatitinka realios šio nekilnojamo turto vertės. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovė nurodė, jog už atsakovo siūlomą kompensaciją ji negalėtų nusipirkti buto, atsakovas nepateikė duomenų, kurie paneigtų šiuos ieškovės teiginius. Todėl teismas nusprendė, jog nebūtų sąžininga, kad nekilnojamas turtas būtų paskirtas tik vienam iš sutuoktinių, kitam išmokant realios nekilnojamojo turto vertės kainos neatitinkančią piniginę kompensaciją, kuri nesuteiktų galimybės įsigyti kito gyvenamojo būsto.
40. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šio ginčo objekto (namo) padalijimas natūra užtikrins socialinį teisingumą ir nepažeis nė vienos iš šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesų.
41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konfliktiški santykiai savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Be to, tais atvejais, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020, 63 ir 64 p.). Šiuo aspektu, be kita ko, reikšminga: 1) ar kitas bendraturtis pajėgus sumokėti kompensaciją nenukreipus jos išieškojimo į jam tenkantį po padalijimo turtą; 2) ar dėl pokyčių rinkoje nėra pagrįstų abejonių dėl turto, kaip nekilnojamojo daikto, rinkos vertės ir konkurencingumo rinkoje esminių pasikeitimų, nes tai objektyviai lemtų bendraturčio, gaunančio kompensaciją, esminį pranašumą prieš kitą bendraturtį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008).
42. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad ginčo objektas (namas) yra nedalus, tačiau, kaip jau minėta, ginčas tarp šalių dėl minėto nekilnojamojo turto objekto padalijimo vyko viso proceso, kuris truko vienerius metus, laikotarpiu, tačiau atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, pagrįstų namo techninėmis charakteristikomis ar ypatumais, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie objektyvų namo nedalumą. Be to, net jeigu šis nekilnojamojo turto objektas būtų pripažintas objektyviai nedaliu, įvertinus ginčo namo išplanavimą (namas yra 120 kv. m ploto, dviejų aukštų, antrame aukšte yra keturi atskiri kambariai, pirmame aukšte yra kambarys ir virtuvė), nėra pakankamo pagrindo teigti, kad nėra įmanoma nustatyti naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu tvarkos. Apelianto nurodomi argumentai dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, dėl kurių jo manymu negalima padalyti ginčo namo natūra, laikytini iš esmės deklaratyviais. Byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad ieškovės ir atsakovo santykiai būtų tokie konfliktiški, kad padalijus ginčo namą natūra būtų pavojingi kitiems bendraturčiams ir (ar) tikėtinai galėtų pakenkti šalių nepilnamečių vaikų interesams. Pažymėtina ir tai, kad pats atsakovas nurodo, jog nuo 2018 m. minėtame name negyvena, o nuomojasi kitą namą, todėl jo teiginiai apie potencialų šalių gyvenimą kartu atskiromis šeimomis ginčo name ir potencialiai dėl to galinčius kilti nesutarimus dėl šio nekilnojamojo turto objekto priežiūros laikytini menamo pobūdžio pamąstymais.
43. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad turtą padalijus atsakovo prašomu būdu, ieškovė neturėtų lėšų kito būsto įsigijimui ar nuomai. Nurodo, kad sutinka ieškovei sumokėti didesnę nei 50 000 Eur kompensaciją, todėl teismo teiginiai, kad ieškovė neturės lėšų kito būsto įsigijimui ar nuomai visiškai nepagrįsti, nes už tokią sumą ieškovė iš esmės galėtų įsigyti bet kurį būstą (ne naujos statybos), atitinkantį jos ir vaikų poreikius, arba paėmusi nedidelį kreditą įsigyti ir visiškai naujos statybos būstą. Nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo nurodoma bendra šalių santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertė (95 120 Eur) neatitinka realios šio nekilnojamojo turto vertės, teigia, kad analogišką santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto vertę nurodė ir pati ieškovė. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu apylinkės teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad ginčo namas buvo statytas 2014 m., o šalys, siekdamos nustatyti šio turto vertę, vadovavosi tik VĮ Registrų centre 2021-01-01 masinio vertinimo metu nustatyta vidutine rinkos verte, todėl šiuo metu šalių nurodoma nekilnojamojo turto vertė (95 120 Eur) neatitinka realios šio nekilnojamojo turto vertės, nes yra visuotinai žinoma, kad iš esmės viso Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto vertė rinkoje yra stipriai padidėjusi. Priešingai nei mano apeliantas, vien tai, kad ieškovė taip pat buvo nurodžiusi tokią šio nekilnojamojo turto vertę, savaime neįpareigojo pirmosios instancijos teismo pripažinti būtent tokios ginčo nekilnojamojo turto vertės. Teisėjų kolegija taip pat abejoja objektyvia ieškovės galimybe už atsakovo siūlomą 50 000 Eur kompensaciją įsigyti jos ir dviejų su ja gyvenančių nepilnamečių vaikų poreikius tenkinantį būstą, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ieškovė kitos gyvenamosios vietos neturi, o abu vaikai lanko mokyklą, esančią netoli namų ir yra įpratę prie savo gyvenamosios vietos, todėl tikėtina, kad pakeitus gyvenamąją vietą ieškovės ir su ja gyvenančių nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygos žymiai pablogėtų. Nors atsakovas siūlo ieškovei būsto įsigijimui imti kreditą, tačiau pažymėtina, kad skundžiamu sprendimu prievolė kreditoriui Luminor Bank AB pagal 2013-04-18 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta solidaria ieškovės J. O. ir atsakovo T. O. prievole, todėl ieškovei imti dar vieną kreditą būstui įsigyti būtų neracionalu.
Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo dalijant butą adresu (duomenys neskelbtini)
45. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).
46. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 51 punktas; kt.). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008). Be to, bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009). Todėl, vadovaudamasis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-687/2019, 43, 44 punktai).
47. Apeliantas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria buvo konstatuota, kad ieškovei priklauso 3/5 dalys (atitinkamai atsakovui 2/5 dalys) ginčo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir pripažinti, kad ieškovei priklauso didesnė namo dalis. Teigia, kad ieškovė asmeninėmis lėšomis prisidėjo išimtinai tik prie žemės sklypo įsigijimo, nes byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė už asmeninės nuosavybės teise parduotą butą gavo 26 934 Eur. 17 869,56 Eur suma buvo pervesta paskolos dengimui už žemės sklypą, likusi dalis – 9 064,44 Eur, buvo pervesta atsakovui T. O. arba pačios ieškovės išgryninta. Ieškovė patvirtino, kad 868,86 Eur suma iš 9 064,44 buvo panaudota asmeniniams ieškovės ir atsakovo šeimos poreikiams tenkinti, tačiau likusi suma – 8195,58 Eur, pasak ieškovės, buvo panaudota namo statyboms. Apelianto manymu bylos duomenys neleidžia identifikuoti, kokiam tikslui šalys panaudojo 8 195,58 Eur sumą, todėl negalima teigti, kad ši suma buvo panaudota namo statybai. Atsakovo nuomone labiau tikėtina, kad minėta suma buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija su šiais argumentais negali sutikti.
48. Pažymėtina, kad analogiški argumentai jau buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui ir šis teismas dėl jų labai išsamiai pasisakė, todėl teisėjų kolegija, pritardama išsamiems apylinkės teismo sprendimo motyvams, jų nekartoja. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad ieškovė apelianto nurodomą 8 196,24 Eur sumą (nors apeliantas nurodo, jog ši suma sudarė 8 195,58 Eur, tačiau bylos duomenys ir skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad minėta suma sudarė būtent 8 196,24 Eur) panaudojo ginčo namo statybai, o ne šalių šeimos poreikiams (maistui, laisvalaikiui, pramogoms ir kt.) tenkinti. Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo turėtas ir investuotas asmenines pinigines lėšas į gyvenamojo namo (dvibučio buto) statybas, todėl laikė, jog kita piniginių lėšų dalis, panaudota namo statybai, buvo visiškai dengta iš banko šalims suteiktos paskolos. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės dalis į sutuoktiniams suteiktą paskolą namo statybos darbams sudaro apie 10 procentų, todėl pagrįstai nukrypo nuo santuokoje įgyto dalintino turto lygių dalių principo ir pripažino, jog ieškovei priklauso 60 procentų ginčo namo (arba 3/5), o atsakovui – 40 procentų (arba 2/5).
49. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas padarė šiurkščią skaičiavimo klaidą, nes nusprendė, kad ieškovei turėtų priklausyti 10 procentų daugiau ginčo namo nei atsakovui. Todėl teismas namą šalims padalijo tokiomis proporcijomis – ieškovei priskyrė 3/5 dalis (60 procentų), atsakovui – 2/5 dalis (40 procentų). Atsakovas mano, kad namo padalijimas proporcijomis 3/5 ir 2/5 reiškia, kad realiai ieškovei atitenka ne 10 procentų daugiau nuosavybės teisių į namą, o 20 procentų. Tam, kad ieškovei atitektų 10 procentų daugiau nuosavybės teisių į namą, nuosavybės teisės į namą šalims turėjo būti padalintos tokiomis proporcijomis, ieškovei: 55 procentai (11/20), atsakovui – 45 procentai (9/20). Teisėjų kolegijos vertinimu šie apelianto argumentai yra nepagrįsti, o siūloma namo padalijimo proporcijomis metodika yra klaidinga, nes vadovaujantis tokia metodika susiklostytų situacija, jog ieškovei priklausytų ne 10, o 5 procentais daugiau ginčo namo nei atsakovui. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju būtent apylinkės teismas, o ne apeliantas teisingai apskaičiavo ir nustatė ginčo namo padalijimo proporcijas.
Dėl kompensacijos priteisimo už atsakovo mokėtą paskolą kreditoriui sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi
50. Apeliantas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2020 metų gruodžio mėnesio atsakovas yra padengęs didesnę dalį paskolos kreditoriui, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 1 330,28 Eur kompensaciją, tačiau mano, jog šioje dalyje buvo padarytos dvi klaidos, nes teismas: 1) neteisingai paskaičiavo iš ieškovės atsakovui priteistinos kompensacijos dydį; 2) rezoliucinėje sprendimo dalyje analizuojamos kompensacijos atsakovui nepriteisė (nenurodė). Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog apylinkės teismas neteisingai apskaičiavo iš ieškovės atsakovui priteistinos kompensacijos dydį, tačiau sutinka, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė priteistinos 1 330,28 Eur kompensacijos rezoliucinėje skundžiamo sprendimo dalyje.
51. Apelianto nuomone teismas teisingai nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018-08-13 iki 2020-12-12 bankui sumokėjo 8 542,55 Eur kredito įmokų, o ieškovė nuo 2019-02-12 iki 2020-12-11 sumokėjo 2 941,00 Eur, tačiau suklydo skaičiuodamas atsakovui priteistinos kompensacijos dydį, nes per aptariamą laikotarpį atsakovas bankui sumokėjo 8 542,55 Eur, o ieškovė 2 941,00 Eur, vadinasi ieškovas už atsakovę sumokėjo 5 601,55 Eur daugiau (8 542,55 Eur – 2 941,00 Eur), todėl mokėtinos kompensacijos dydis atsakovui turėjo būti skaičiuojamas nuo 5 601,55 Eur sumos. Taigi, teismas iš ieškovės atsakovo naudai turėjo priteisti ne 1 330,28 Eur kompensaciją, o 2 800,77 Eur (5 601,55 Eur/2) dydžio kompensaciją. Šis apelianto siūlomas kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodas yra klaidingas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas laikotarpiu nuo 2018-08-13 iki 2020-12-12 bankui sumokėjo 8 542,55 Eur kredito įmokų, o ieškovė nuo 2019-02-12 iki 2020-12-11 – 2 941,00 Eur (t. y. 2019 m. – 1 355,00 Eur, 2020 m. – 1 586,00 Eur). Šalys solidariai per laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio iki 2020 m. gruodžio turėjo sumokėti po 4 271,28 Eur (8 542,55/2). Iš ieškovei priklausiusios sumokėti sumos, t. y. 4 271,28 Eur atėmus jos sumokėtą kredito įmokų sumą (2 941,00 Eur), likusi jai priklausanti sumokėti suma sudaro būtent 1 330,28 Eur. Darytina išvada, jog skundžiamu sprendimu priteistos kompensacijos už atsakovo mokėtą paskolą kreditoriui dydžio (1 330,28 Eur) didinti vadovaujantis atsakovo pateiktais skaičiavimais nėra pagrindo.
52. Pažymėtina, jog iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas nusprendė, jog ieškovė atsakovui yra skolinga 1 330,28 Eur kompensaciją už atsakovo mokėtą paskolą kreditoriui sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi ir ji priteistina iš ieškovės atsakovui, tačiau rezoliucinėje skundžiamo sprendimo dalyje minėtos kompensacijos atsakovui nepriteisė (nenurodė). Teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrindas patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad atsakovui iš ieškovės priteistina 1 330,28 Eur kompensacija už atsakovo mokėtą paskolą kreditoriui sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
53. Atsakovas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria šalims buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, mano, kad jos buvo paskirstytos neteisingai. Teismas nusprendė, kad byloje ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaikais tvarkos nebuvo, tačiau ši teismo išvada neatitinka realybės. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė nustatyti visiškai skirtingą atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, nei ją savo procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovas. Tik vėliau, atsakovui pareiškus priešieškinį, ieškovė sutiko su atsakovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka. Kitaip tariant, ieškovė sutiko su priešieškinyje nurodoma atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, todėl šioje dalyje turėjo būti pripažinta, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo yra tenkintas 100 proc. Teismas neįvertino ir to, kad buvo tenkintas atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos už sumokėtas didesnes kredito įmokas priteisimo. Apelianto nuomone teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo priešieškinio reikalavimų tenkinta tik 7 proc. Teismas darė išvadą, kad ieškovės ieškinys tenkintas 60 proc., o atsakovo priešieškinis tik 7 proc. Apeliantui kyla klausimas, kur likę 33 proc. reikalavimų. Teismui nusprendus, kad yra patenkinta 60 proc. ieškinio reikalavimų, turėjo būti automatiškai patenkinta 40 proc. priešieškinio reikalavimų. Šie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
54. Teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamu sprendimu bylinėjimosi išlaidos šalims buvo paskirstytos teisingai. Apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, jog tai, kad ieškovė pradiniu ieškiniu buvo prašiusi kitokios bendravimo su vaikais tvarkos nei nurodė atsakovas ir tik vėliau (ieškovus pareiškus priešieškinį) sutiko su jo siūloma bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, reiškia, kad dėl šios dalies tarp šalių vyko ginčas ir turėjo būti pripažinta, kad priešieškinio reikalavimas buvo 100 proc. tenkintas. Apelianto teiginys, kad teismas neįvertino, jog buvo tenkintas atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos už sumokėtas didesnes kredito įmokas priteisimo, yra visiškai nepagrįstas, nes iš bylos medžiagos matyti, jog priešieškiniu atsakovas tokio reikalavimo nereiškė, todėl negalima ir teigti, jog jis buvo tenkintas. Apeliantas nepagrįstai mano, kad šiuo atveju tenkinus 60 proc. ieškinio reikalavimų automatiškai turėjo būti patenkinta 40 proc. priešieškinio reikalavimų. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šioje byloje yra patenkinta 60 proc. ieškinio reikalavimų ir 7 proc. priešieškinio reikalavimų.
55. Įvertinęs visus kitus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
56. Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, tačiau yra pagrindas patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad atsakovui T. O. iš ieškovės J. O. priteistina 1 330,28 Eur kompensacija už atsakovo mokėtą paskolą kreditoriui sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
58. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
59. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Ieškovės atstovas advokatas pateikė dokumentą, patvirtinantį, kad ieškovė už advokato pagalbą sumokėjo 700,00 Eur (2021-12-15 akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ mokėjimo nurodymo kopija, patvirtinanti, kad J. O. advokatui pervedė 700,00 Eur). Užmokestis už nurodomą teisinę pagalbą nėra viršijantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto rekomenduojamo maksimalaus užmokesčio dydžio už tokio pobūdžio teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, jos ieškovei iš atsakovo priteistinos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Į Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį įrašyti: „Priteisti atsakovui T. O. iš ieškovės J. O. 1 330,28 Eur kompensaciją už atsakovo mokėtą paskolą kreditoriui sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi.“
Priteisti ieškovei J. O. iš atsakovo T. O. 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Raimonda Andrulienė
Aušra Maškevičienė
Alvydas Žerlauskas