Nuorašas

Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-498-1133/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00543-2023-0

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.5; 21.10.4

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,

sekretoriaujant Renatai Vanagienei, Jurgitai Gailik,

dalyvaujant pareiškėjui A. B., jo atstovui advokatui V. S.,

Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos atstovui M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo advokato V. S., atstovaujančio pareiškėjui A. B., pateiktą skundą dėl Valstybės energetikos reguliavimo tarnybos (toliau – ir Institucija) 2023 m. balandžio 4 d. nutarimo, kuriuo A. B. paskirta 600 Eur bauda už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 327 straipsnio 3 dalyje, panaikinimo,

n u s t a t ė :

1.       A. B. Institucijos 2023 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. ANN-378 nubaustas pagal ANK 327 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 5 d., 13.30 val., iki 2022 m. lapkričio 5 d., 14.30 val., būdamas UAB „T.“ (toliau – ir Bendrovės) darbų vadovu, vadovaudamas 2022 m. birželio 17 d. statybos rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) numatytiems darbams, adresu (duomenys neskelbtini), nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų, dėl ko buvo pažeista 10kV elektros kabelių linija SP-58 – TR-797, nuosavybės teise priklausanti AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO), ir tai turėjo įtakos saugiam, patikimam ar nenutrūkstamam energetikos objektų ir (ar) įrenginių veikimui. Iš esmės tas pats nurodyta ir 2023 m. kovo 2 d. administracinio nusižengimo protokole.

1.1.       Taip pat nutarime konstatuota, kad A. B. vadovavo asfaltbetonio dangos su pagrindais įrengimų (automobilių važiuojamoji dalis), betoninių trinkelių dangos su pagrindais įrengimų (automobilių parkavimo aikštelė, įvažiavimas į parkingą, pėsčiųjų takai) ir pastatų nuogrindos įrengimų darbams, elektros tinklų apsaugos zonoje. Nurodyta, kad įvertinus darbų apimtį, daroma išvada, jog A. B. vadovavo statybos darbams, kurių metu buvo tvarkomas šaligatvis prie namo ir statomi betoniniai borteliai vietoje prieš tai buvusios automobilių stovėjimo aikštelės ir šaligatvio. Prieš pradėdamas vykdyti minėtus ir sutartyje numatytus darbus elektros tinklų apsaugos zonoje, A. B. privalėjo gauti ESO sutikimą leisti vykdyti darbus bei iškviesti ESO atstovą parodyti elektros kabelių tinklus vietoje, tačiau šių privalomų veiksmų neatliko. Dėl šių priežasčių buvo pažeista elektros kabelių linija ir tai turėjo įtakos saugiam, patikimam ar nenutrūkstamam energetikos objektų ir (ar) įrenginių veikimui. Nurodyta, kad A. B., būdamas darbų vadovu (Bendrovės direktoriaus 2022 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atsakingas už tinkamą darbų atlikimą, todėl leidimas vykdyti darbus elektros tinklų apsaugos zonoje be ESO sutikimo ir ESO darbuotojams nenurodžius konkrečios kabelių buvimo vietos, pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 „Dėl Elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 15 punkto ir 16 punkto, Specialių žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Įstatymas) 25 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) 14 punkto reikalavimus.

2.       A. B. nesutikus su Nutarimu, jo atstovas advokatas V. S. pateikė 2023 m. balandžio 25 d. skundą, kuriame prašo panaikinti skundžiamą nutarimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas šio administracinio proceso metu.

2.1.       Skunde nurodyta, kad Pareiškėjas išties vadovavo Nutarime nurodytiems darbams, tačiau visi Nutarime nurodyti sutikimai ir leidimai reikalingi tik tada, kai atliekami žemės kasimo darbai. Minėtoje zonoje nei UAB „T.“, nei darbų vadovas A. B. neatliko nei vieno iš Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytų darbų, neatliko ir jokio žemės kasinėjimo ar kasimo darbų, tuo labiau, kad būtų kasama daugiau nei 30 cm žemės paviršiaus.

2.2.       Anot Pareiškėjo, incidento dieną buvo tik surenkamos šiukšlės ir nuodrožos po anksčiau kitų rangovo atliktų darbų. Minėtoje teritorijoje ir anksčiau nebuvo atliekami jokie kasimo darbai, kadangi visa vieta buvo paklota asfaltbetonio danga, o jos pakraščiuose buvo demontuojami ir UAB „T.“ įrenginėjami (keičiami) seni borteliai.

2.3.       Skunde nurodomos tokios įvykio aplinkybės: kastuvu surenkant paviršines šiukšles ir paviršiuje lyginant gruntą, net praėjus kažkiek laiko, pasigirdo specifinis garsas ir įvyko sprogimas. Kaip vėliau paaiškėjo, buvo pažeista ir sprogo 10 kV elektros kabelių linija, kuri, kaip paaiškėjo vėliau, buvo ne už kasta po žeme ir tinkamai pažymėta, o tiesiog paklota žemės paviršiuje ir paslėpta asfaltu. Taigi, A. B. neįtarė ir negalėjo įtarti, kad paviršiaus tvarkymas, kuriam nereikalingas joks leidimas, sukels taip neapdairiai ir neatsakingai paliktos elektros linijos pažeidimą. Taip pat vertintina, ar ši linija apskritai buvo pažeista UAB „T.“ atliekamų darbų, ar tiesiog taip sutapo, kad būtent tuo metu ji sprogo.

2.4.       Anot Pareiškėjo, dėl aptartas situacijos vertinimas ir tai, kad nebuvo atliekami jokie kasimo ar kiti statybos darbai, kuriems būtų reikalingas sutikimas, o tik paviršiniai teritorijos tvarkymo darbai, lemia tai, kad Nutarimas turėtų būti naikintinas, kadangi nebuvo padarytas nei vienas Nutarime nurodyto teisės akto pažeidimas.

2.5.       Taip pat Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas šio administracinio proceso metu. Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidų dydį ir ai pagrindžiančius dokumentus pateiks iki šio proceso pabaigos.

3.       Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame prašo netenkinti Pareiškėjos atstovo skundo ir palikti Nutarimą nepakeistą. Atsakydama į skundo argumentus, Institucija teigė, kad šie teiginiai nepagrįsti jokiais faktais ar įrodymais ir nepaneigia Nutarime padarytų išvadų. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kuriais remiantis buvo daroma tokia išvada.

3.1.       Institucija atkreipia dėmesį, kad Pareiškėjas savo argumentus grindžia tuo, kad Bendrovė minėtoje teritorijoje nevykdė kasimo darbų, kurie draudžiami pagal Įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Tačiau Nutarime Institucija pažymėjo, kad A. B. pažeidė Įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, draudžiamus statyti statinius ir (ar) įrengti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį, negavus elektros tinklų savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai. Institucijos nuomone, Pareiškėjas painiojasi įvardindamas draudžiamą veiką ir nurodo ne tą Įstatymo 25 straipsnio 2 dalies punktą, kurio pažeidimu yra kaltinamas A. B..

3.2.       Institucija nurodo, kad Nutarime Bendrovės pagal Sutartį vykdyti darbai aiškiai kvalifikuoti kaip statybos darbai, kuriems atlikti elektros tinklų apsaugos zonose būtinas ESO pritarimas (derinimas) projektui ar numatomai veiklai. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, toks pritarimas statybos darbams nebuvo gautas. Pagal Sutartį Bendrovė įsipareigojo atlikti automobilių stovėjimo aikštelės (parkingo) įrengimo darbus, kuri pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, 3 lentelės 4.1 papunktį priskirta prie nesudėtingų statinių (plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.). Institucija pažymi, kad Taisyklių 16 punktas nurodo, kad elektros tinklų apsaugos zonose negavus tinklų operatoriaus pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama atlikti darbus ir veiksmus, nurodytus Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje, t.y. atlikti ne tik kasimo darbus, nurodytus minėtos dalies 5 punkte, bet ir statybos darbus, nurodytus minėtos dalies 1 punkte. Anot Institucijos, iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad Bendrovė, prieš atlikdama automobilių stovėjimo aikštelės (parkingo) įrengimo darbus pagal Sutartį, privalėjo gauti ESO sutikimą.

3.3.       Dėl Pareiškėjo skunde išreikštos abejonės, ar linija apskritai buvo pažeista dėl Bendrovės atliekamų darbų, ar tiesiog taip sutapo, kad linija sprogo būtent tuo metu, Insttiucija pažymi, kad nagrinėjamu atveju administracinė atsakomybė kyla ne už pažeidimą atliekant kasimo darbus (kurie šiuo atveju nebuvo vykdyti), o už pažeidimą, padarytą atliekant statybos darbus. Taip pat Institucija pažymi, kad elektros tinklų pažeidimas gali būti tiek formalus, tiek materialus pažeidimas (formalioji ir materialioji pažeidimo sudėtis). Taigi, net tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad kabelis sprogo savaime, vien darbų vykdymas elektros tinklų apsaugos zonoje neturint ESO pritarimo (sutikimo) yra kvalifikuotinas kaip administracinis nusižengimas.

4.       Pareiškėjas A. B., apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad jis palaiko skundo argumentus. Jų įmonė užsiima aplinkos tvarkymo darbais. Projekte jie dalyvavo kaip subrangovai. Jie atliko tvarkymo darbus, o ne statybos darbus, nieko nestatė. Pagal Sutartį vyko trečias etapas, jie sodino žolę, šienavo žolę, atstatinėjo trinkeles, statė bortelius vejai. Kasimo darbų nevykdė. Toje vietoje buvo senas asfaltas, sandėliuojamos medžiagos. Jam atrodo, kad šios vietos įregistravimas VĮ „Registrų centre“ dar nėra iki galo sutvarkyta. Anksčiau toje vietoje buvo gamyklos automobilių stovėjimo aikštelė, ten buvo sulaužytas senas bortas, kurį jie turėjo atstatyti į buvusį aukštį. Viskas buvo išlyginta, jie tik lygino žemę po bortu, kad galėtų pripilti 10 cm betono, ant kurio būtų dedamas bortas. Kai pastatomas bortas, tuomet pilamas smėlis ir statomos trinkelės. Pagal sutarties 1.2 punktą (3 etapas) apšvietimą darė ESO, asfaltavo kita įmonė, UAB „T.“ darė tik lyginimą, paruošiamuosius darbus. Pagal sutartį jie atliko vejos sodinimą, klojo trinkeles pėsčiųjų takelyje, bortelius.

4.1.       Teismo posėdžio metu apžiūrėjus byloje esančią nuotrauką, kurioje matosi trinkelės, senas bortelis ir juodas kabelis, A. B. parodė, kad iš vienos bortelių pusės turėjo būti trinkelės, o iš kitos – asfaltas. Asfaltas būtų buvęs nuvalytas ir klojamas naujas. Jį turėjo dėti kita įmonė. Nuo tos pusės, kurioje vyko statybos darbai, turėjo būti klojamos trinkelės ir sėjama žolė. Bortelis turėjo likti tokiame pačiame aukštyje, kuriame buvo prieš tai.

4.2.       Teismo posėdžio metu apžiūrėjus byloje esančią nuotrauką, kurioje matosi juoda vieta – sprogimo vieta, A. B. parodė, kad jie būtų kreipęsi dėl leidimo, jeigu būtų atlikę statybos darbus, tačiau jie atliko tvarkymo darbus, kuriems leidimas buvo nereikalingas.

5.       Pareiškėjo atstovas advokatas V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal sutartį darbai vyksta sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o tvarkymo darbai buvo atlikti ir incidentas kilo greta šio sklypo, jau kelio zonos dalyje. Tai buvo tvarkymo, o ne statybos darbai, todėl nereikėjo gauti leidimų. Reikėjo atstatyti situaciją į tą padėtį, kuri buvo iki gretimame sklype atliekamų statybos darbų pradžios. Ta aikštelė, kuri turėjo būti įrenginėjama pagal sutartį, yra įrengta, tačiau ji yra visai kitoje vietoje. Tai gerai matyti iš į bylą pateiktų nuotraukų. Jis gali pateikti tų nuotraukų spalvotas versijas,

5.1.       Teismo posėdžio metu apžiūrėjus byloje esančią nuotrauką, kurioje matosi trinkelės, senas bortelis ir juodas kabelis, pareiškėjo atstovas nurodė, kad UAB „T.“ gavo užduotį atlaisvinti teritoriją nuo šiukšlių. Žiūrint į šią nuotrauką, sklypo riba yra kairėje pusėje, maždaug apie 20 cm atstumu nuo to adreso, kur buvo atliekami statybos darbai. Borteliai yra valstybinėje žemėje, o ne to sklypo ribose. Tai yra buvusi automobilių stovėjimo aikštelė. Baigus statybas yra visada sutvarkomos gretimos teritorijos, atstatinėjama tai, kas statybos metu buvo sugadinta. Iš nuotraukos matyti, kad statybos darbai vyko kairėje pusėje. Nei statybos, nei kasimo darbai šioje vietoje nebuvo atliekami. Kasimo darbai yra aktualūs tada, kai žemės paviršiaus altitudė keičiama daugiau nei 30 cm. Keičiant bortelius viršutinė riba yra 25 cm. Šiuo atveju nebuvo naudojami nei priemonės, nei mechanizmai. Buvo apgadinta miesto infrastruktūra, kuri turėjo būti atstatyta į pradinę padėtį. Asfaltas visur buvo užkastas smėliu. Kabelis, dėl kurio kilo incidentas, turėjo būti užkastas ne mažiau nei 1 metro gylyje po žeme, tačiau jis buvo paklotas iš karto po borteliu arba net įdėtas į asfaltą.

5.2.       Teismo posėdžio metu apžiūrėjus byloje esančią nuotrauką, kurioje matosi juoda vieta – sprogimo vieta, pareiškėjo atstovas nurodė, kad statybiniai darbai vyko (duomenys neskelbtini). Bendrovės direktorius prie bylos medžiagos pridėjo sutartį, bet ši sutartis tik klaidina, kadangi šiuo atveju kalba eina apie gretutinės teritorijos, kuri turėjo būti išvalyta ir atstatyta, sutvarkymą. Šioje vietoje vyko tvarkymo darbai. Ši zona priklauso savivaldybei. Statybą leidžiantis dokumentas buvo gautas teritorijos viduje. Jis mano, kad objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo gautas ir ESO sutikimas. Pareiga įvertinti teritoriją, kurioje vykdomi darbai, Bendrovei, kuri atlieka tvarkymo darbus gretimoje teritorijoje, nekyla, ji kiltų, jeigu darbai gretimoje teritorijoje būtų atliekami giliau, nei priklauso. Didelių bortelių aukštis yra 25 cm (10 cm įgilinta). Tokio tipo kabelis, apie kurį eina kalba, turi būti užkastas ne mažiau, nei 1 m gylyje, o 70 cm gylyje nuo altitudės turi būti brėžiama, klojama signalinė „stop“ juosta. Jeigu darbuotojai būtų atsirėmę į „stop“ juostą, dar būtų likę 30 cm saugiam darbui. Tačiau šiuo atveju kabelis buvo paklotas ne vietoje, jis buvo paklotas per aukštai, tą matė ir atvykę ESO darbuotojai. Pagrindinė priežastis, kodėl įvyko incidentas, yra ta, kad kabelis buvo paklotas netinkamame gylyje ir netinkamai arba iš viso nepažymėtas. Informacinėse sistemose kabelio gylio nereikia žymėti, nes šis gylis yra daromas pagal įstatymą. Jis dar kartą pažymi, kad šioje vietoje nebuvo atliekami statybos darbai. Aikštelė ir kelias gali būti statinys, bet šiuo atveju buvo atliekami tvarkymo darbai. Šis etapas nėra išskirtas į atskirą sutartį. Kasimo darbai taip pat nebuvo atliekami. Pagal įstatymą kasimo darbai yra tokie darbai, kurie yra atliekami giliau nei 30 cm, palyginimas, pabarstymas, žolės nupjovimas, augančių samanų išardymas iš trinkelių paviršiaus nėra laikomi kasimo darbais. Bortelius demontavo ne UAB „T.“. Jis nežino, ar frontas buvo pažymėtas statybos žurnale, šis žurnalas yra pas užsakovą. Tai buvo tvarkybiniai darbai, jokio papildomo susitarimo ar sutarties dėl jų atlikimo nebuvo, už darbą buvo apmokama pagal faktą. Jam yra keista, kad protokolas yra surašomas tam, kuris pranešė apie blogai įrengtą daiktą, o ne tam, kuris paklojo tą kabelį ir vėliau yra atsakingas už jo eksploataciją. Dėl žalos atlyginimo jie apsikeitė nuomonėmis su ESO. Šis klausimas yra atviras arba užmirštas, nes ESO patys paliko draudžiamą daiktą draudžiamoje vietoje.

6.       Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas pagal ESO pranešimą apie galimai padarytą administracinį nusižengimą. Teismo posėdžio metu peržiūrėtos nuotraukos yra tos pačios, kurios buvo pateiktos pranešėjo pranešime. ESO atstovas buvo nuvykęs į įvykio vietą, jis aiškinosi, kas tuo metu vykdė darbus. Akto nebuvo, buvo tik pranešimas, kuriame įmonės vadovas pažymėjo, kad nepripažįsta. Jie (Valstybinės energetikos reguliavimo tarnyba) ESO pranešimą gavo ne iš karto, todėl negalėjo atvykti į įvykio vietą. Jo žiniomis, šį pranešimą gavo sausio 9 d., o pažeidimas buvo padarytas lapkričio 5 d. Pažeidimo vieta nurodyta pagal ESO pranešimą, surašant administracinio nusižengimo protokolą nei Bendrovė, nei Pareiškėjas adreso neginčijo. Bylos nagrinėjimas vyko rašytinio proceso tvarka. Jie gali tikėti Pareiškėjo atstovu, bet negalima nustatyti, kokiame lygyje yra asfalto danga. Matosi borteliai, kurie tikrai yra ne žemi. Tai, ar kabelis sprogo nuo atliekamų darbų, yra atskiras klausimas, bet akivaizdu, kad įvyko linijos pažeidimas, šalys to neginčija. Kaip paaiškėjo iš atstovo paaiškinimų, buvo vykdomas kitas sutarties etapas. Pareiškėjas buvo darbų vadovas konkrečiame objekte. Jis privalėjo įžiūrėti, kur dirba, ir kreiptis dėl leidimų.

7.       Peržiūrėjus antrame teismo posėdyje institucijos pateiktus dokumentus. Institucijos atstovas parodė, kad jo pateiktoje Exel lentelėje yra Eso duomenys apie pažeistą kalbelių liniją ir kitas kabelių linijas. Seniausias yra 1983 m., kaip ir byloje. Kabelio movos 2 lentelė. Čia matoma kada ir koks elementas buvo sumontuotas. Yra duomenys po kabelio linijos pažeidimo. 2011 m. lapkričio 9 d. JM3 čia jungiamosios movos, eilutė 63. Jungiamoji GUSJ 12. Tai rodo, kad buvo kabelis buvo sutaisytas. Kabelio mova buvo montuojama po avarijų. Turime iš Googl geoportalo žemėlapio fragmentus, masteliai visi yra aplink pažeidimo vietą. Pažeidimo vieta yra tarp dviejų linijų, kur išskirta šio kabelio linija. Koordinatės, kurios yra pateiktos ESO pranešime ir byloje yra.

8.       Žiūrint į regia.lt žemėlapį su sužymėtomis kabelių linijomis (ekrano nuotrauka yra byloje ir prisegta Teismų informacinėje sistemoje Liteko esančios bylos kortelės procese, prie įvykio „teismo posėdis“). Institucijos atstovas paaiškino, kad pažeidimo vieta yra, kur yra informacijos ženklas „i“, tai čia būtent greta eina dvi linijos. Pažeidimo vieta yra pagal bylos medžiagoje esančias koordinates. Kabelių linija nepapuola nei į vieną sklypą. Institucijos atstovas sutiko, kad žemėlapyje pagal koordinates incidentas įvyko ties kitu pastatu (ties pastatu 37), o ne ten kur vyko darbai (darbai vyko ties pastatu Nr. 39). Nurodė, kad jis neužnešė sklypų ribų ant šito plano. Koordinates pateikė ESO ir pagal jas, kabelio linija nepatenka nei į vieną iš sklypų. Mano, kad pasirašęs ESO darbuotojas galėtų parodyti įvykio vietą, kadangi tai įvyko 2022 m. lapkritį, kartu dalyvavo ir liudytojas, kuris galėtų paliudyti, kurioje vietoje vyko.

9.       Pareiškėjo atstovas dėl institucijos atstovo pateiktų papildomų dokumentų paaiškino, kad be to, kas buvo pasakyta anksčiau ir kas buvo išdėstyta skunde, be to, kad nurodyta vieta buvo kelio zonoje ir buvo atliekami tvarkymo darbai ir nebuvo atliekami statybos darbai, nei kasimo darbai, kaip įstatymas tai apibrėžia, kuomet yra kasama giliau negu 30 cm, paaiškėjo dar viena problema, nes incidento vieta plane nurodyta (duomenys neskelbtini), t. y. g. ne toje vietoje, kurioje nurodyta popierinėje dalyje. Akivaizdu, kad koordinatės nurodytos per klaidą.

10.       Liudytojas R. K., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad  jis yra UAB „T.“ direktorius. Rangos sutartis yra skirta teritorijos objektui, kur jų įmonė darė darbus kartu su kitais rangovais, UAB „T.“ atliko gerbūvio darbus. Sutartyje nėra pažymėta atstatymo, sutvarkymo prie gatvės darbų. Dėl leidimų atlikti darbus šioje teritorijoje jie niekur nesikreipė, nes neplanavo nei keisti aukščių, nei kasti. Visi nuardymai, nukasinėjimai ten buvo daryti gal prieš du metus, supiltas gruntas, sutankintas, o jiems (UAB „T.“ reikėjo tik nusivesti iki buvusios aikštelės, kuri dar ir dabar yra. A. B. turėjo nuvalyti asfaltą, kad šis būtų tvarkingas. Incidento vietoje jie nusivalė - nusišlavė asfaltą, šis buvo nutrupėjęs, išsilygino paviršių, kuris buvo užpiltas, ir pastatė bortelius. Naujus bortelius statė į senų vietą, kažkiek liko ir senų bortelių. Senuosius nuėmė statybų metu, prieš metus ar anksčiau. 39 namo teritorijoje buvo daromas bortų statymas, trinkelių klojimas, vejos užsėjimas, tačiau kasimo darbų jie neatliko, juos atliko kita įmonė. Apšvietimo jie taip pat neįrenginėjo. Po pastatu yra požeminė automobilių aikštelė, bet ji yra pačiame objekte, o ne įvykio vietoje. Byloje minimas kabelis buvo rastas šalia teritorijos (statybvietės). Ta teritorija, kur tvarkė bortelius, priklauso miestui. Statybos darbus vykdė įmonė „H.“. Tai, ką jie sugadino, UAB „T.“ turėjo atstatyti ir sutvarkyti. Jeigu dirba keletas rangovų, tada leidimais ir panašiai pasirūpina užsakovas. Jam (R. K.) nekilo abejonė, kad yra gauti visi leidimai, nes prieš tai vyko statybos, kasimo darbai, buvo naudojama technika. Jeigu jie daro gatvę, tada visuomet kreipiasi į ESO. Įrenginėdami ką nors nuo pradžios iki galo, visada peržiūri, kur yra apsaugos zonos, tiek dėl savo pačių saugumo, tiek dėl įstatymo reikalavimų. Tačiau šiuo atveju jie nieko negilino net kastuvu. Prieš pradėdami darbus apsižiūrėjo, kad nieko daug keisti nereikės, dėl leidimų nesikreipė, nes jie tokiu atveju neprivalomi. ESO patys rašo, kad darbams iki 30 cm gylio nereikia leidimo. Šiuos tvarkymo darbus jie atliko pagal byloje minimą sutartį, atskiros sutarties šiam darbui nebuvo. Rašytinio susitarimo dėl teritorijos sutvarkymo gretimame sklype nebuvo. Pagal sutarties 1.2 punktą „objekto statybos sklype bei už jo ribų“ tai yra už jo ribų. Šie darbai buvo susiję su pagrindinės sutarties vykdymu, darbų vadovas buvo A. B., jis nebuvo skirtas atskirai šiam objektui įsakymu ar panašiai. Už atliktus darbus buvo atsiskaityta pagal atliktus metrus. Jie turi standartinę technologinę kortelę, turi būti atsiskaitoma pagal faktiškai atliktus darbus. Jie dirba pagal techninį projektą, dar būna darbo projektas. Darbus pagal darbo projektą atlieka tie žmonės, kurie turi atestatą tam darbui. Yra darbų pridavimo aktai. Šio darbo jie nepridavė, nes jo nepadarė, kadangi nėra pastatyti bortai. Kiek jis girdėjo, ten ketinama perdaryti visą gatvę, gali būti, kad perdarinės ir aikštelę. Pagal techninį projektą šie darbai (švarinimo, trinkelių klojimo) už objekto teritorijos nebuvo numatyti, buvo numatyti darbai, kurie turėjo vykti objekto teritorijoje. Šie darbai iš esmės vyko žodinio susitarimo pagrindu. ESO darbuotojus teritorijoje jis matė ne kartą. Jie (UAB „T.“ pagal brėžinį matė, kad darbai vyko už sklypo ribos. Kadangi jie nedarė gilinimo, jie nesikreipė į ESO. Darbų metu buvo naudojami kastuvai, bet jis abejoja, kad ten UAB „T.“ darbuotojai užkabino kabelį kastuvu, kadangi viskas vyko prie naujos požeminės aikštelės ir šioje atkarpoje tas kabelis nėjo prie naujo pastato. Žalos atlyginimo klausimas su ESO nėra sprendžiamas, žala iki šiol neatlyginta. Jie turi bendrą veiklos civilinę atsakomybę, kuri galioja visiems darbams ir objektams. Kiek jam žinoma, civilinės bylos dėl žalos atlyginimo nėra.

Nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo byla grąžintina administracinio nusižengimo nutarimą surašiusiai institucijai tinkamam administracinio nusižengimo protokolui surašyti.

11.       Teismas įstatymo yra įpareigotas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

12.       Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, teisme pateiktais dokumentais, išklausęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo paaiškinimus, Institucijos atstovo paaiškinimus, liudytojo R. K. (UAB „T.“, t. y. rangovo atstovo paaiškinimus, konstatuoja, kad priimtas Institucijos nutarimas negali būti laikomas teisėtu, nes jis priimtas remiantis iš esmės tik vienu šaltiniu – ESO 2023 m. sausio 9 d. pranešimu ir papildomai pateikta informacija (žr. nutarimo I dalį), nepašalinus byloje esančių abejonių, net ir žinant, kad dėl bylos dalyko yra kilęs ginčas, t. y. iš esmės neatlikus jokio tyrimo.

13.       ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

14.       Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei nutarimą dėl administracinio nusižengimo. Teisme apklausiamas Institucijos  atstovas patvirtino, kad su paties administracinio nusižengimo padarymo faktu nuo pat pradžių pareiškėjas nesutiko, kad Institucija vadovavosi ESO pranešimais ir paaiškinimais, į įvykio vietą nebuvo nuvykę. Taip pat sutiko, kad ESO pateiktos įvykio koordinatės galimai neteisingos, kad įvykis galimai turėjo įvykti kitoje vietoje. Be to, nagrinėjat bylą paaiškėjo, kad visgi nebuvo išsiaiškinta, kokius gi darbus iš ties atliko UAB „T.“, kuriems vadovavo pareiškėjas (nepareikalauti duomenys iš užsakovo UAB „V.“ ir/ar neapklaustas sutartį pasirašęs užsakovo atstovas, apie sutarties surašymo aplinkybes ir susitarimų apimtį; neišsiaiškinta ar UAB „T.“ iš ties atliko statybos, žemės kasimo darbus, automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus ir kt. statybos darbus, nurodytus skundžiamame nutarime, ar visgi tik tvarkymo darbus ir jei taip, tai kokioje apimtyje; kas atliko bortelių išardymo darbus ir kt.), nes nuo to priklauso, kokių teisės aktų reikalavimų privalėjo laikytis pareiškėjas. Taip pat, esant ginčui dėl atliekamų darbų, kurioje vietoje darbai buvo atliekami ir kt., nenuvykta į įvykio vietą, kad ir praėjus tam tikram laikui, kas galimai leistų pašalinti bent dalį kilusių abejonių (neatlikta įvykio vietos apžiūra, dalyvaujant ESO atstovui, pareiškėjui, užsakovo atstovui, Institucijos atstovui ir pan.). Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą procesą, nes pareigūnai tiriantys bylą turintys pareigą nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, nesiėmė priemonių, jog būtų pašalintos abejonės, todėl skundžiamas procesinis sprendimas negali būti vertinamas nei kaip pagrįstas, nei kaip teisingas. Tai yra esminis proceso pažeidimas, sudarantis savarankišką pagrindą panaikinti institucijos nutarimą ir bylą perduoti tirti iš naujo.

15.       Byloje yra pareiktas pareiškėjo atstovo prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo pareiškėjui iš institucijos. Kadangi byla grąžintina institucijai tirti iš naujo, šioje proceso stadijoje šis prašymas negali būti išspręstas, nes nėra žinomas bylos baigties rezultatas ir kt. reikšmingos aplinkybės šiam klausimui spręsti.

16.       Apibendrinant konstatuojama, kad buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas, dėl nustatytų proceso pažeidimų pašalinimo reikalingas didelės apimties tyrimas ir teismui būtų sunku šias papildomas aplinkybes nustatyti, todėl Institucijos nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas nepasisako dėl byloje surinktų duomenų vertinimo, kadangi visos reikšmingos bylos aplinkybės, taip pat ir skundo argumentai, turės būti įvertinti tiriant ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

panaikinti Valstybės energetikos reguliavimo tarnybos 2023 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. ANN-378, kuriuo A. B. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 327 straipsnio 3 dalyje, ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                         Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė

Nuorašas tikras:

Teisėja                                         Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė