Byla Nr. 1S-346-318/2022

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00306-2014-5

                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.2.12

 (S)

 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

                                                       N U T A R T I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 6 d. iki 2023 m. birželio 6 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. D. ir J. D. priklausantį nekilnojamąjį turtą – apartamentus Nr. F 408, esančius gyvenamojo komplekso „(duomenys neskelbtini)“ 1-ojo ir 2-ojo korpuso 4 aukšte, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) (toliau – apartamentai (duomenys neskelbtini)).

Teisėja

n u s t a t ė :

                                             I. Žemesniojo teismo nustatytos aplinkybės 

1.       Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, be K. B., L. G., M. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 300 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos), o J. D. – padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

2.       Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2014 m. birželio 6 d. nutarimu, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, galimą turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, laikinai apribotos M. D. ir J. D. nuosavybės teisės į jiems priklausančius apartamentus (duomenys neskelbtini).

                                                    II. Apygardos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi 6 (šešiems) mėnesiams pratęsė laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą į M. D. ir K. D. priklausantį turtą – apartamentus (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad nėra išnykę sąlygos ir pagrindai, kuriems esant šioje baudžiamojoje byloje taikoma procesinė prievartos priemonė. Byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai, kurių bendra sumą sudaro 704 223,74 Eur, o byloje duomenų, kad pastarieji būtų atlyginti, nėra. Be to, byloje gali būti taikomas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Todėl teismas sprendė, kad esamoje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje, siekiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų tikslų, yra pagrindas paminėtam turtui tęsti laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą dar 6 (šešiems) mėnesiams.

                                                     III. Skundo argumentai

4.       Skunde M. D. ir J. D. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį, kuria jų turtui pratęstas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas. Kaltinamieji skundą grindžia šiais argumentai:

4.1.                      Teismas, pratęsdamas laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamiesiems priklausantį turtą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 11 ir 151 straipsnių reikalavimus.

4.2.                      Teismas neįvertino, kad byloje nėra jokių duomenų, jog kaltinamieji padarė jiems inkriminuotas veikas. Šioje byloje yra neteisėtai kriminalizuoti sutartiniai teisiniai santykiai, nes visos lėšos, kurias VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš automobilių nuomos, nepagrįstai vertinamos kaip neteisėtai gautos lėšos. Lėšos, gautos iš nuomos (nuompinigiai) ir paskolos (palūkanos) sutarčių, fiksuotos įstaigų buhalteriniuose dokumentuose, registruotos įstatymo nustatyta tvarka, sumokėti mokesčiai, t. y., jos gautos iš legalios VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė-komercinė veiklos.

4.3.                      Teismas taip pat neįvertino, kad kaltinamieji viso proceso metu nepadarė jokių procesinių pažeidimų, pavyzdingai vykdė savo procesines pareigas, todėl tęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jiems priklausantį turtą ir dėl nėra jokio pagrindo.

5.       Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

                   IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundas atmestinas.

6. Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą į M. D. ir J. D. priklausančius apartamentus (duomenys neskelbtini), laikėsi bendrųjų ir specialiųjų šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų, nepažeidė baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo ir procesinių prievartos priemonių taikymo būtinybės tik siekiant įstatyme numatytų tikslų.

7. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad M. D. ir J. D. galimai padarė jiems inkriminuotas, įskaitant ir sunkias, nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų parodymuose, apžiūrų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose bei kituose rašytiniuose dokumentuose, esančiuose baudžiamosios bylos medžiagoje. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinės prievartos priemonės taikymo klausimą, tinkamai įvertino šiuos duomenis ir jų pakankamumą.

8.Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. D. ir J. D. nuosavybes teise priklausančius apartamentus (duomenys neskelbtini) taikytas, siekiant užtikrinti esamus civilinius ieškinius, turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą. 

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius dėl turtinės žalos atlyginimo šioje byloje yra pareiškę civilinius ieškinius, kurių bendra suma viršija 704 223,74 Eur. Taigi, apygardos teismo išvada, kad, siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, yra pagrindas tęsti M. D. ir J. D. turtui taikomos procesinės prievartos priemonės terminą, pagrįsta bylos duomenimis.

10. Anot kaltinamųjų, visos lėšos, kurias gavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, yra gautos teisėtai, t. y. iš legalios VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė-komercinė veiklos. Šiuo aspektu aukštesnysis teismas pažymi, kad, kaip jau ne kartą nurodyta ankstesnėse aukštesniojo teismo nutartyse, esamoje baudžiamosios bylos nagrinėjamo stadijoje (tęsiamas įrodymų tyrimas po bylą nagrinėjančio teismo sudėties pasikeitimo) nėra galimybės daryti neabejotinų išvadų dėl M. D. ir J. D. vardu registruoto turto kilmės, nes faktas, ar konkretus turtas (ne)atitinka konfiskuotino turto požymius, numatytus BK 72 straipsnio 2 dalyje, ar yra visos sąlygos pagal BK 72 ir 723 straipsnius taikyti turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, bus patvirtinta arba paneigta tik išnagrinėjus bylą iš esmės, priimant teismui galutinį baigiamąjį aktą. Tačiau tai nesuponuoja išvados, kad kaltinamųjų nuosavybės teisės į nurodytą turtą suvaržytos nepagrįstai ar neproporcingai. Kaip matyti iš M. D. ir J. D. pareikštų kaltinimų, jie galimai padarė (ir padėjo padaryti) nusikalstamas veikas, susijusias tiek su piniginių lėšų pasisavinimu, tiek jų iššvaistymu, o M. D. dar galimai ir legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą. Taigi, M. D. ir J. D. pareikšti kaltinimai sudarė pagrindą bylą nagrinėjančiam teismui manyti, kad apartamentai Bulgarijoje gali būti gauti iš nusikalstamu būdu gautų lėšų.

11.Todėl, esant nustatytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl M. D. ir J. D. turtui taikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo, laikėsi bendrųjų ir specialiųjų šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Laikinai apribojus M. D. ir J. D. nuosavybės teisę į jų vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, pastarųjų teisės suvaržytos teisėtai. Šiuo metu nėra išnykę ar pasikeitę aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, todėl pagrįsta žemesniojo teismo išvada, kad jos taikymas yra būtinas (BPK 151straipsnio 1 ir 7 dalys).

12.Taikant procesines prievartos priemones, visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, o jų taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytais tikslais. Kaip minėta, šiuo atveju siekiama užtikrinti civilinius ieškinius, taip pat galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių suvaržymai į M. D. ir J. D. nekilnojamąjį turtą, yra laikino pobūdžio, jų taikymas galioja iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės. Nors nagrinėjamu atveju nuosavybės teisių apribojimas į pirmiau aprašytą kaltinamųjų turtą iš tiesų trunka ilgą laiką, tačiau atsižvelgiant į pateiktų M. D. ir J. D. kaltinimų kiekį, mastą, sunkumą bei bylos apimtį (kaltinimai pareikšti 4 asmenims; byloje yra 4 civiliniai ieškovai, 120 liudytojų; bylą sudaro 91 tomas) pripažintina, kad taikoma procesinės prievartos priemonė, kitaip, negu manoma skunde, užtikrina proporcingumo principą (BPK 11 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad dėl kaltinamųjų turtui taikomų suvaržymų jie patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas.

13.Tai, kad M. D. ir J. D. viso proceso metu nepadarė jokių procesinių pažeidimų, pavyzdingai vykdė procesines pareigas, nepaneigia teismo išvadų, pagrįstų bylos duomenimis. (duomenys neskelbtini)straipsnio 8 dalyje aiškiai nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas, jeigu jis tampa nebereikalingas, tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju aukštesnysis teismas nenustatė.

14.Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apskųstoji teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti kaltinamųjų M. D. ir J. D. skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Regina Pocienė