Civilinė byla Nr. e2-428-496/2025

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04753-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.5.1.3; 2.6.39.2.5.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 30 d.

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Daiva Valčiukienė,

sekretoriaujant  G. P.,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui R. B.,

atsakovės atstovei advokatei I. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 2 108,74 Eur nuostolio sumą subrogacijai dėl padarytos žalos, 145,24 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 51 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir draudėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – draudėjas), sudarė verslo draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2022-07-13 iki 2023-07-12 buvo apdraustas draudėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2023-04-20 buvo užlietos ieškovo draudėjo patalpos (rūsys ir jame esantys daiktai), esančios (duomenys neskelbtini). Užliejimas įvyko dėl trūkusio namo įvadinio vandentiekio vamzdžio. Šias aplinkybes patvirtina draudėjo pranešimas (priedai Nr. 2-3), nuotraukos (priedas Nr. 4). Dėl užliejimu atsiradusios žalos ieškovė draudėjui išmokėjo 2 108,74 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro: 610,34 Eur draudimo išmoka (nuostolio dydis atsargoms, t.y. naujoms prekėms); 542,06 Eur draudimo išmoka (papildomas mokėjimas t.y. naujoms prekėms); 307,58 Eur draudimo išmoka (už patalpų valymą); 648,76 Eur draudimo išmoka (paspirtukas). Šios žalos dydį patvirtina defektinis aktas (Priedas Nr. 14). Žalos atlyginimo faktą patvirtina mokėjimo nurodymas (priedas Nr. 15). Civilinė atsakomybė žalą padariusiam asmeniui kyla tais atvejais, kai nustatomos CK įtvirtintos jos sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (LR CK 6.246 str. – 6.249 str.).

Pastato, (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ji privalėjo prižiūrėti jo administruojamo pastato bendro naudojimo objektus, organizuoti jų remontą. Atsakovė yra atsakinga už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinius darbus. UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas administratoriumi, atsakingu už pastato, remontą/priežiūrą nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkytos pastato bendro naudojimo objektai, konstrukcijos, nebuvo rūpestingas ar atidus, nevykdė, jam kaip administratoriui priskiriamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ nuostatas. Taip pasireiškė neteisėti Atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai, dėl kurių per pastatų bendro naudojimo objektus prasiskverbė vanduo ir apliejo draudėjo turtą.  Atsižvelgiant į atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinę atsakomybę, vadovaujantis CK 6.1015 str. 1 d., ieškovė, išmokėjusi draudimo išmokas (atlyginusi žalą) įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą, todėl prašo teismo jo naudai iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 2 108,74 Eur žalos atlyginimą. Ieškovė atsakovei pateikė pretenziją (priedas Nr. 16), bet atsakovas žalos neatlygino. Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Ieškovė prašo  iš atsakovės priteisti ieškovei 145,24 Eur kompensacines palūkanas (2 108,74 Eur [žala] x 0,06 [palūkanų dydis] / 365 [dienų skaičius metuose] x 419 [praleistų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2023-08-20 (+15 dienų nuo pranešimo (2023-08-04) atsakovei išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2024-10-11).

Ieškovės atstovas ieškinį visiškai palaiko, prašo jį tenkinti. Ieškovės atstovas teismo posėdžių metu nurodė, kad ieškovė apdraudė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kv.m. patalpas (duomenys neskelbtini). Apie (duomenys neskelbtini) kv. m. apdraustų patalpų buvo pastato 1 aukšte, kitos patalpos rūsyje. (duomenys neskelbtini) d. buvo užlietos draudėjo patalpos rūsyje, sugadinti jame esantys daiktai. Dėl trūkusio šalto vandens stovo  atsakomybė kyla bendro naudojimo objektų administratoriui, t.y. atsakovei.  Iš viso trečiojo asmens  prekėms buvo padaryta 11 105 Eur žala, tačiau pagal proporciją už sugadintas prekes ieškovė atlygino 610,34 Eur. Papildomas mokėjimas už kitas naujas (8299 Eur) prekes 542,06 Eur. Už užlietų patalpų valymą rūsyje ieškovė trečiajam asmeniui išmokėjo 307,58 Eur. Paspirtukui užliejimu buvo padaryta žala, jos dydis nurodytas defektiniame akte, už jo sugadinimą išmokėta 648,86 Eur žala. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad šalto vandens stovas, kuriame trūko surūdijęs ventilis, buvo tinkamai tikrinamas.  

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. lapkričio 4 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškininį, kaip nepagrįstą. Iš ieškinyje pateiktų dokumentų nėra aišku, kokie atsakovės veiksmai ar neveikimas galėjo sąlygoti žalos atsiradimą ieškovės draudėjo bute, kadangi visiškai neįrodomos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Ieškovė, siekdama patirtų nuostolių atlyginimo, privalo įrodyti žalą sukėlusio subjekto neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), tokio subjekto kaltę (CK 6.248 str.), žalos faktą ir tikslų jos dydį (CK 6.249 str.), taip pat priežastinį ryšį tarp tariamai atsakovės neteisėtų veiksmų bei sukeltos žalos atsiradimo (CK 6.249 str.). Atsakovė (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą apie tai, kad namo adresu (duomenys neskelbtini), rūsio patalpoje teka vanduo. Įgaliotiems asmenims nuvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, kad trūko šalto vandens stovo ventilio jungtis. Atsakovės įgalioti asmenys nedelsiant sustabdė vandens tiekimą, pašalino vandenį iš rūsio patalpos ir suorganizavo šalto vandens stovo ventilio su jungtimi pakeitimą.

Pažymėtina, jog atliekant apžiūrą nustatyta, kad vandentiekio vamzdynai rūsyje pakeisti į polipropileninius, o ventilio jungtis padaryta su papildomu perėjimu į mažesnio diametro išardomą jungtį. Tokių perėjimų metalas labai plonas, greitai korozuoja, tai galimai galėjo įtakoti trūkimą. Atsakovė nurodė, kad minėto namo rūsio patalpoje nevykdė jokių vamzdynų keitimo darbų nuo 2011 m., o ant trūkusio vamzdyno nurodyta įrengimo data 2015 m., iš to atsakovė mano, kad vamzdynų keitimo darbus suorganizavo patys namo butų ir kitų patalpų savininkai. Pažymėtina, kad atlikti darbai atsakovei, kaip bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų prižiūrėtojai, nebuvo perduoti, ji nėra pasirašiusi jokio atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto. Pagal teisinį reglamentavimą namo butų ir kitų patalpų savininkai, būdami namo bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos bendrasavininkai, gali inicijuoti ir vykdyti bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos keitimą be namo administratoriaus žinios, tačiau jei dėl to kyla žala (pvz., potvynis, vamzdžių trūkimas), atsakomybė tenka patiems bendrasavininkams. Daugiabučio namo administratorius neatlieka savarankiško valdymo ir neturi teisės priimti sprendimus, susijusius su daugiabučio namo valdymu, įskaitant remonto atlikimą, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai būtina imtis neatidėliotinų veiksmų (likviduoti avarijas ar kitus padarinius, galinčius sukelti žalą žmonių gyvybei ar aplinkai). Atsakovė nėra savarankiška valdytoja giežtosios atsakomybės taikymo kontekste, nes jai nėra perduota teisinė ir faktinė pareiga, savarankiškai, be daugiabučio namo savininkų pritarimo, valdyti daugiabutį namą, jį remontuojant ir atliekant kitus pagerinimus. Todėl sprendžiant dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, atsakomybės atlyginti ieškovės ieškinyje nurodytą žalą, negali būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnis, numatantis statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už sukeltą žalą. Kadangi atsakovė neatliko vamzdynų remonto darbų, dėl kurių draudėjas patyrė nuostolius, taip pat nedalyvavo priimant atliktus darbus, net nebuvo informuota, kad tokie darbai name bus vykdomi, tad ji nėra ir negali būti atsakingas už žalos atsiradimą.

Atsakovė, įvykio metu, administravo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Vienas iš administratoriaus uždavinių – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, užtikrinant jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Viena iš administratoriaus funkcijų yra organizuoti namo techninę priežiūrą, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, o bendrojo naudojimo objektų administratorius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus tik administruoja. Daugiabučio namo būklei įvertinti techninis prižiūrėtojas turi atlikti nuolatinius namo būklės stebėjimus ne rečiau kaip kartą per du mėnesius.  Atliekant nuolatinius stebėjimus vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai – ne tik konstrukcijos, bet ir bendrosios inžinerinės sistemos. Atsakovė savo pareigas atlieka tinkamai, nuolat ir periodiškai tikrina gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninę būklę. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ji neatliko neteisėtų veiksmų, susijusių priežastiniu ryšiu su draudėjui kilusia žala, priešingai, ji atliko visas teisės aktais keliamas funkcijas, todėl iš jos negali būti priteistas ieškovės nurodytas žalos atlyginimas. Ieškovė savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė, tai iš esmės sudarytų pagrindą ieškinio reikalavimams atmesti.

Ieškovė nurodo, kad „verslo draudimo liudijime pažymėta, kad laikotarpiu nuo 2022-07-13 iki 2023-07-12 buvo apdraustas draudėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini)“. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų pagrindžiančių, kurias patalpas ir kokiu pagrindu valdo draudėjas. Atsakovė negali vertinti ieškovės teiginių apie rūsio patalpų naudojimą. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pateiktas patalpų planas su pažymėta vieta, kurioje buvo sudėti daiktai. Pateiktos nuotraukos su tariamais apgadinimais draudiminio įvykio metu kelia abejones, ar turtui apskritai galėjo būti sukelta tokio masto žala. Nuotraukos neaprašytos, neaišku, kur ir kada jos darytos.Turto remonto sąmata, kurioje nurodomas patalpų valymas ir šiukšlių išvežimas, tačiau iš jos visiškai nėra aišku, kiek ji yra susijusi su aptariamu įvykiu. Iš pateikto dokumento neįmanoma identifikuoti adresą, sudarymo pagrindą, sudariusio asmens tapatybę.  Nuotraukose yra pateikiami sugadinti daiktai, tačiau nėra įrodymų, kad šie daiktai buvo laikomi aptariamose rūso patalpose. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie turto būklę iki užliejimo. Byloje nėra pateiktas kiekvieno galimai sugadinto daikto apibūdinimas nenurodyta, kokia žala kiekvienam daiktui padaryta, nenurodyta, koks kiekvieno daikto žalos dydis.

Atsakovės atstovė, advokatė teismo posėdžių metu nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu, prašo jį atmesti. Atstovė nurodė, kad nėra pateikta įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę naudotis rūsio patalpomis. Dėl atsargų sugadinimo yra pateikti tik skaičiai, tačiau nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys nuosavybę. Pvz. kad trečiajam asmeniui priklausė paspirtukas. Defektinis aktas neįrodo paspirtumo nuosavybės. Matosi, kad patalpų valymas 91 kv. m. kainavo 307,58 Eur, tačiau pirmo aukšto patalpos nebuvo užlietos, todėl prašoma priteisti nepagrįstai. Atsakovės atstovė sutinka, kad įvyko vandens išsiliejimas, bet nėra aišku, dėl ko jis įvyko. Paaiškėjo, kad stovo jungtis ir ventilis galimai pakeisti 2015 metais be atsakovės žinios. Trūkęs stovas buvo rūsio patalpoje, kuri priskirta butui, ne bendro naudojimo patalpoje. Iš išorės jungtis atrodė sumontuota gerai. Dėl šio stovo apžiūros, įleidimo į šią rūsio patalpą kildavo konfliktai su rūsio savininke. Bet patekdavo į patalpą ir apžiūrėdavo rūsį, yra pateikti apžiūros aktai. Ieškinys nėra pagrįstas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš verslo draudimo liudijimo matyti, kad ieškovė AB „(duomenys neskelbtini)“ ir draudėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė verslo draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2022-07-13 iki 2023-07-12,   apdraustas draudėjo naudojamos patalpos (duomenys neskelbtini). Patalpų plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., apdraustų patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (failas 1, psl.: 10-12).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas įrodo, kad negyvenamoji patalpa – parduotuvė adresu (duomenys neskelbtini), jos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jos bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., pagrindinis plotas (duomenys neskelbtini) kv. m. (failas 2, psl.: 66-68).

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025-05-26 pateikė 2024m. liepos 1 dienos nuomos sutartį dėl negyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2031 m. liepos 1 d. Taip pat pateikti patalpų planai, kad naudojasi 11,15 kv.m. rūsiu, patalpa Nr. 2, esanti šalia patekimo į rūsį laiptų, ir pirmo aukšto patalpomis.  

Byloje nekyla ginčas, kad 2023-04-20 daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), trūko šalto vandens stovo ventilio jungtis ir  vandeniu buvo užlietas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rūsys.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-04-24 statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte konstatuota, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), namo rūsyje stiprus šalto vandens pratekėjimas, semia rūsį. 2023-04-20 12.10 val. gautas iškvietimas, kad rūsyje stiprus šalto vandens pratekėjimas, atvykus buvo rastos apsemtos rūsio patalpos, iškart buvo užsuktas šaltas vanduo namui. Išpompavus vandenį iš rūsio, nustatyta, kad trūko šalto vandens stovo ventilio jungtis. Pakeistas šalto vandens stovo ventilis su jungtimi ir 17.04 val. atnaujintas vandens tiekimas (failas 1, psl.: 128-132).

Atsakovė į bylą pateikė surūdijusio ventilio ir užlietų patalpų fotonuotraukas ir 2024-04-24 PVM sąskaitą faktūrą dėl ventilio ir kitų reikalingų medžiagų įsigijimo (failas 1, psl. 69-81). Atsakovės atstovė 2025-02-04 į bylą pateikė rūsio patalpų planą, iš kurio matyti, kad šalto vandens stovas trūko (duomenys neskelbtini) numeriu plane pažymėtoje  19,30 kv. m. rūsio patalpoje, kuri yra prieš patekimo į rūsį laiptus. Šiame plane matyti ir trečiojo asmens pateiktame plane nurodyta patalpa Nr. 2, kurios plotas 11,15 kv. m.

Ieškovei 2023-04-24 pranešta apie padarytą žalą el. paspirtukui, atsargoms (prekėms) trūkus namo įvadiniam vamzdžiui ir apliejus rūsį. Nurodoma, kad pranešimas teikiamas pagal verslo turto draudimo sutartį. El. paštu nusiųstos nuotraukos. El laiške nurodyta, kad dėžėse laikomos prekės, atsargos – kompiuterių dalys, komponentai (iš viso apie 3500 vnt. prekių, kurių bendra vertė siekia apie 40 000 Eur. Buvo apsemta apie 40 procentų pakuočių. Taip pat apsemti elektriniai ventiliatoriai, atsarginės dalys, elektroninis paspirtukas, įkrovikliai, pakavimo medžiagos - volai, dėžės. Rūsyje apsemta elektros instaliacija, rozetės. Fotonuotraukose matomos nurodytų prekių rūšys (failas 1, psl.: 13-26).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025-05-19 pažymoje nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) bendrovės prekių / atsargų vertė 2023 m. balandžio 20 dienai buvo 61 240,00 Eur.

Ieškovė 2023-04-20 įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl užliejimu padarytos žalos išmokėjo uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2 108,74  Eur dydžio draudimo išmoką (610,34 + 542,06 + 307,58 + 648,76).  

Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“  nesutinka su ieškiniu. Pirmiausia nurodo, kad nėra civilinės atsakomybės sąlygų.

Šalys sutinka, kad mažiausiai nuo (duomenys neskelbtini) metų (galimai nuo (duomenys neskelbtini) metų) atsakovė yra, taigi ir įvykio metu buvo, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratorė ir valdytoja.

Dėl prievolės atlyginti žalą

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas – subrogacija) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).

Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas ( LAT 2012-10-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2013-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr 3K-3-127/2013, 2017-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą vandentiekio, kanalizacijos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo butų savininkams.

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Pagal Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. gegužės 13 d.), reglamentavimą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas). Administratorius, be kitų pareigų, privalo nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas), jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (TAR, 2016-12-30, Nr. 2016-30156, akto redakcija, galiojusi įvykio metu) nurodyta privalomųjų reikalavimų gyvenamųjų namų administratoriui visuma, tai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus, gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, užtikrinti, kad nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai, nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (11 punktas).

Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai be kita ko yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų (12.1 punktas), laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Daugiabučių gyvenamųjų namų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo būklės stebėjimu (87.1 punktas), periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūromis (87.2 punktas). Pagal Reglamento 87 punktą gyvenamojo namo būklės atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinama atliekant nuolatinį stebėjimą, periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, atliekamas pavasarį ir rudenį, neeilines apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir pan.), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas ir pan. Pagal Reglamento 91 punktą Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu įvertinami gyvenamojo namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo būtinybė. Gyvenamojo namo būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų, periodinių (sezoninių), specializuotų apžiūrų, statinio tyrimų, ekspertizės, energinio audito ar energinio naudingumo sertifikavimo metu atlikti namo būklės įvertinimai aprašomi ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale (Reglamento 2 priedas), apžiūrų aktuose (Reglamento 3 priedas), techninėse ataskaitose (101 punktas).

Daugiabučio gyvenamojo namo (toliau – namo) techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (toliau – valdytojas), paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (Reglamento STR 1.07.03:2017 84 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas, be kitų veiksmų atlikimo, užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (Reglamento STR 1.07.03:2017 87 punktas). Namo būklės nuolatinis stebėjimas turi būti atliekamas periodiškai (ne rečiau kaip kartą per du mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, – ne dažniau kaip kartą per du mėnesius), o sezoninės apžiūros organizuojamos pasibaigus šildymo sezonui bei rudenį (Reglamento STR 1.07.03:2017 87.1.1; 87.1.2; 87.2 punktai). 

Atsakovės, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorės, uždavinys yra ginčo namo patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas, atliekant veiksmus, būtinus ginčo namo bendro naudojimo objektų techninės būklės išsaugojimui ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Nustačius ir įrodžius, kad atsakovė nevykdė tinkamos ginčo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, jai kiltų atsakomybė už padarytą žalą. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką patalpų užliejimo atvejais deliktinei atsakomybei kilti ieškovas neprivalo įrodinėti, kokia buvo to trūkimo priežastis.  Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog žala atsirado dėl statinio trūkumo.

Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė ir žala (CK 6.245-6.249 straipsniai). Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis). Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Šioje civilinėje byloje nustatyta, kad namo adresu (duomenys neskelbtini), savininkai savo teises ir pareigas dėl bendrų patalpų priežiūros įgyvendina per administratorių – atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė namo administratoriui, t.y. atsakovei. Prašoma priteisti žala (nuostoliai) atsirado ieškovei išmokėjus draudėjui draudimo išmoką už užliejimu padarytą žalą. 

Kaip nurodyta anksčiau 2023-04-20 daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), trūkus šalto vandens stovo ventilio jungčiai vandeniu buvo užlietas rūsys, tame tarpe rūsio patalpa Nr. 2, kuri priklauso trečiojo asmens nuomojamoms patalpoms. Šalto vandens vamzdynas bei šalto vandens stovas priklauso namo bendrojo naudojimo įrangai.

Ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo pateikė įrodymus, kad yra nustatytas žalos faktas, žalos dydis. Žala buvo padaryta dėl šalto vandens stovo ventilio trūkimo, užkirsti kelią šiam gedimui privalėjo atsakovė – namo bendrų patalpų administratorė. O ši, būdama ginčo namo administratore, kuriai CK 4.242 straipsnio 1 dalis numato pareigą vykdant savo prievoles, laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių, turi pateikti įrodymus, kad jai priskirtas funkcijas ir pareigas vykdė tinkamai, t. y. kaip ji vykdė ir užtikrino bendrojo naudojimo vamzdynų, ginčo atveju, vandentiekio tinkamą priežiūrą.

Atsakovė, neigdama savo atsakomybę, teigia, kad ji tinkamai vykdė statinio techninę priežiūrą, nustatyta tvarka ir dažnumu. Vamzdynų apžiūrą vykdė vizualiai, nenumatytas kamerų įleidimas, tačiau ne visada defektai nustatomi (pamatomi) apžiūrint vizualiai. Kai trūko šalto vandens stovo ventilio jungtis, administratorės įgalioti atstovai nedelsiant sustabdė vandens tekėjimą, pašalino vandenį iš rūsio patalpos ir suorganizavo šalto vandens stovo ventilio su jungtimi pakeitimą. Tik  trūkus vamzdžiui galima buvo pamatyti, kad ventilis yra pažeistas korozijos. Atsakovė teigė, kad šiame name nevykdė vamzdynų keitimo darbų nuo 2011 m., o ant trūkusio vamzdyno nurodyta įrengimo data 2015 m., todėl mano, kad vamzdynų keitimo darbus suorganizavo patys namo gyventojai. Atsakovė nurodo, kad vamzdynas buvo apžiūrimas tinkamai,  periodiškai.

Teismas pažymi, kad administratoriui priskiriama pareiga ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinierinės įrangos techninę būklę, bet ir vykdyti kasmetines apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų ir bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos techninę būklę. Administratorius privalo užtikrinti vandentiekio bei kanalizacijos vamzdynų ir kitų nuotekų šalinimo įrenginių funkcionalumą. Būtent atsakovė turi įrodyti, kad tinkamai vykdė administruojamo pastato, atskirų jo konstrukcijų ir inžinierinės įrangos priežiūrą.

Atsakovė pateikė teismui įrodymus, jog 2022-09-27 atliko pastato periodinę - sezoninę apžiūrą, pateikė aktą, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta vamzdynų būklė, nustatyta, kad vandentiekio vamzdžiai pakeisti dalinai, seni metaliniai vamzdžiai paveikti korozijos, pakeisti PPR vamzdžiai be laikiklių, be izoliacijos nuo kondensato. Vandentiekio vamzdynų dalys vietomis koroduoja (jungtys, aklės) ir nėra pilnai izoliuoti vamzdynai ar izoliacija pažeista. Taip pat į bylą pateikta statinio techninės priežiūros žurnalo kopija (failas 1, psl.: 60-68). Nors atsakovė atlipo periodinę priežiūrą, tačiau matydama vandentiekio vamzdyno koroziją, neatliko jokių vamzdžių keitimo darbų iki vamzdžio trūkimo 2023-04-20.

Atsakovės atstovė teigė, kad šalto vandens vamzdyną galima patikrinti tik vizualiai, tačiau atsakovė vizualiai matydama vamzdyno pažeidimus, koroziją nieko nedarė.  Nustačius aiškius korozijos požymius, atsakovė turėjo būti pakankamai atidi ir rūpestinga, kad patikrintų vandentiekio vamzdžių ir jungčių patikimumą, privalėjo keisti vamzdyną, o ne laukti, kol trūkęs vamzdis užlies patalpas.

Taip pat atsakovė teigė, kad trūkusi jungtis buvo pakeista  2015 metais ir tai atliko butų savininkai.  Tokiu būdu atsakovė siekia paneigti savo atsakomybę. Tačiau toks paaiškinimas yra niekaip neįrodytas, vertinamas kaip prielaida, kuria teismas negali remtis.

Šioje byloje ieškovė pateikė duomenis, kad 2023 balandžio 20 dieną pastato (duomenys neskelbtini) buvo užlietas rūsys dėl trūkusio šalto vandens stovo ventilio jungties, tai pripažino ir atsakovė, kuri pateikė rūsio patalpos planą, kuriame nurodyta ir trūkusio ventilio vieta.   Atsakovė nepateikė patikimų įrodymų dėl šio stovo priežiūros, netgi nurodė, kad sunku buvo patekti į šią rūsio patalpą dėl konfliktų su rūsio savininke, nepateikė įrodymų, kokia buvo vandentiekio stovo būklė iki įvykio, o šios aplinkybės įrodymo pareiga tenka atsakovei, kuri turi pareigą tinkamai rūpintis administruojamu turtu. Į bylą pateikti įrodymai teismui sudaro pagrindą spręsti, kad žala atsirado būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo (CPK 177, 185 straipsniai).  Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad atsakovė, būdama atsakinga už vandentiekio tinklų techninę priežiūrą, už savo prievolės neįvykdymą atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad  prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Duomenų ar įrodymų, kad atsakovė ėmėsi visų veiksmų tinkamam vandens ir nuotekų sistemų bei įrenginių veikimui užtikrinti, bet žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (stichinės nelaimės, kt.), trečiųjų asmenų ar nukentėjusiojo asmens veiksmų, dėl to atsakovei turėtų būti netaikoma civilinė atsakomybė, byloje nepateikta, todėl jos atsakomybės šalinti nėra pagrindo.

Dėl žalos atlyginimo dydžio

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (LAT 2010-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Priešingu atveju draudikas prisiima riziką dėl galimybės išsiieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai.

Ieškovė dėl 2023-04-20 užliejimo trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 610,34 Eur už užliejimu padarytą žalą atsargoms, naujoms prekėms. Pagal prie ieškinio pateiktą atsargų sąrašą jų vertė yra 11 105 Eur. Atsižvelgiant į draudimo sumą (4 000 Eur) ieškovas suskaičiavo 610,34 Eur išmoką, ją sumokėjo trečiajam asmeniui 2023-07-14. Papildomas mokėjimas už naujas prekes – 542,06 išmokėtas draudikui 2023-07-31. Už nustatytą 8 299 Eur nuostolį. Atsakovės reikalavimu, 2025-01-27 ieškovė pateikė į bylą papildomas įvykio fotonuotraukas, kuriose užfiksuotos šlapios prekės – kompiuteriai ir jų priedai, mobilieji telefonai; taip pat pateikė prekių sąrašus (failas 1, psl.: 134-175).   Matant pateiktas į bylą fotonuotraukas, prekių sąrašus, pateiktą pažymą apie bendrą patalpose laikomų prekių vertę, teismas sprendžia, kad už apliejimu sugadintas prekes, atsargas pagrįstai buvo išmokėtos 610,34 Eur ir 542,06 Eur sumos.  

Ieškovė prašo priteisti žalos atlyginimą 648,76 Eur, sumokėtą už sugadintą paspirtuką. Ieškovas žalos dydį grindžia (duomenys neskelbtini) defektiniu aktu. Atsakovė kelia klausimą dėl paspirtuko priklausymo draudėjui. Teismas pažymi, kad į bylą nėra pateiktas nei vienas įrodymas, iš kurio matytųsi kam priklausė sugadintas paspirtukas, koks sugadinto paspirtuko modelis, kokiu tikslu jis buvo paliktas rūsyje. Į bylą pateikta tik viena fotonuotrauka su paspirtuku, iš jos jokių duomenų apie šį daiktą nesimato. Nesant jokių įrodymų dėl paspirtumo modelio ir savininko, teismas vertina, kad ieškovas neįrodė esant  pagrindą išmokėti trečiajam asmeniui 648,76 Eur išmoką. Šioje dalyje ieškinys netenkintinas.   

Taip pat ieškovė prašo priteisti  307,58  Eur už patalpų valymą po užliejimo. Šį reikalavimą grindžia remonto sąmata (failas 1, psl.: 37). Joje nurodyta, kad patalpų valymas ir šiukšlių išvežimas skaičiuojamas už 91 kv.m. po 3,38 Eur už vienetą ir gaunama bendra suma 307,58 Eur. Teismas pritaria atsakovės atstovės keliamam klausimui, kodėl skaičiuojamas patalpų valymas už visus 91 kv. m. nuomojamos patalpos ploto, jei patalpos pirmame pastato aukšte nebuvo užlietos. Iš visų byloje esančių įrodymų matyti, kad užlietos buvo tik rūsio patalpos, o trečiasis asmuo pateikė rūsio planą, jog naudojasi 11,15 kv.m. rūsio patalpa, todėl pagrįstas reikalavimas valymo darbams yra 37,88 Eur.   

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas išvadas, kad trečiajam asmeniui ieškovė paskaičiavo per didelę žalos atlyginimo sumą už patalpų valymą, todėl ieškovei priteistina suma mažintina iki 37,69 Eur. Teismas iš viso pripažįsta pagrįstu ieškovės ieškinį dalyje dėl 1 190,09  Eur priteisimo, t. y. ieškinys tenkintinas iš dalies (56,44 procentai).  

Ieškovė prašo jai priteisti iš atsakovės 145,24 Eur kompensacines palūkanas (2 108,74 Eur [žala] x 0,06 [palūkanų dydis] / 365 [dienų skaičius metuose] x 419 [praleistų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2023-08-20 (+15 dienų nuo pranešimo (2023-08-04) atsakovei išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2024-10-11).

Kompensacinės palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku neatlygintos žalos. Pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, kompensacinės palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Pagal bendrąją taisyklę, kompensacinės palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Kompensacinės palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuojamos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2023-08-04 raštu „Dėl išmokos išieškojimo“ pareikalavo atsakovės įvykdyti prievolę - paragino per 15 dienų pervesti ieškovei 2 108,74 Eur sumą. Atsakovė į ieškovės raginimą nereagavo ir prašomos sumos nesumokėjo, todėl iš atsakovės skaičiuotinos kompensacinės palūkanos. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, todėl ir jos reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo iš atsakovės taip pat  tenkintinas iš dalies, jai iš atsakovės priteistina 81,97 Eur (1 190,09 Eur [žala] x 0,06 [palūkanų dydis] / 365 [dienų skaičius metuose] x 419 [praleistų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2023-08-20 (+15 dienų nuo pranešimo (2023-08-04) atsakovei išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2024-10 11), kurios laikomos minimaliais nuostoliais.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės  ieškovei priteistina 6% dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.  Ieškinys tenkinamas iš dalies, 56,44 procentų dydžiu, atsakovo pozicija tenkinama 43,56 procentais.

Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 51 Eur žyminį mokestį ir 2024-10-14 pateiktas prašymas priteisti 360 Eur atstovavimo išlaidas. Iš viso 411 Eur.  56,44 procentai nuo šios sumos sudaro 231,97 Eur. Tokia suma priteistina ieškovei iš atsakovės.  

Atsakovės atstovė yra pateikusi prašymą priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 290,40 Eur už  atstovavimą.  Nuo šios sumos 43,56 procentai sudaro 126,50 Eur. Tokia suma priteistina iš ieškovės atsakovei.

Atlikus priteistinų sumų užskaitymus, lieka priteisti iš atsakovės ieškovei 105,47 Eur (231,97 Eur – 126,50 Eur).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu  byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso civilinio proceso kodekso 268 - 270 straipsniais, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini),  1 190,09  Eur (vieno tūkstančio vieno šimto devyniasdešimties eurų 09ct.) turtinės žalos atlyginimą, 81,97  Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 97 ct.) kompensacines palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 190,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. spalio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 105,47 Eur (vieno šimto penkių eurų 47 ct.) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.

Teisėja Daiva Valčiukienė