Civilinė byla Nr. e2A-2388-896/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24225-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.8.11.1.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. G. ir V. E. T. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtais ir įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtais ir įsakymų panaikinimo.
2. Ieškovai nuosavybės teise nuo 2009 m. gegužės 20 d. valdo pastatą-sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. 2014 m. vasario 14 d. suformuotas 1975 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas prie ieškovams nuosavybės teise valdomo pastato buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 2014 m. rugpjūčio 22 d. valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, išnuomotas ieškovams 39 metams.
3. 2016 m. spalio 19 d. atsakovė nutraukė žemės sklypo nuomos sutartis prieš terminą, kadangi žemės sklype registruotas pastatas – sandėlis nėra eksploatuojamas ir naudojamas, apgriuvęs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas pripažino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vienašališką 2014 m. rugpjūčio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-258, sudarytos su ieškovu R. G., nutraukimą neteisėtu; pripažino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vienašališką 2014 m. rugpjūčio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-259, sudarytos su ieškovu V. E. T., nutraukimą neteisėtu; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1191-(14.8.2), kuriuo nuspręsta nutraukti prieš terminą 2014 m. rugpjūčio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-258; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1190-(14.8.2), kuriuo nuspręsta nutraukti prieš terminą 2014 m. rugpjūčio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-259; priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovui R. G. ir ieškovui V. E. T. kiekvienam po 74 Eur žyminio mokesčio.
5. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, jog negalima padaryti išvados, kad ieškovai iš esmės pažeidė pareigas naudoti išsinuomotą žemę pagal jos tikslinę paskirtį, dėl ko reikėtų taikyti kraštutinę priemonę – nutraukti žemės nuomos sutartis.
6. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl pastato būklės ir galimumo tokios būklės pastatą naudoti pagal jo paskirtį. Atsakovės sprendimas dėl nuomos sutarčių nutraukimo priimtas gavus ieškovų prašymą dėl sutikimo perleisti nuomos teisę, atlikus patikrinimą vietoje ir nustačius, kad ieškovams priklausantis statinys-sandėlis nėra naudojamas ir eksploatuojamas, yra sunykęs apgriuvęs ir neeksploatuojamas pagal paskirtį, žemės sklypas apie pastatą nėra naudojamas, auga daugiametės žolės ir savaiminiai medžiai.
7. Teismas, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžių metu ieškovų atstovo teiktų paaiškinimų bei liudytojo parodymų, duotų 2017 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu, padarė išvadą, kad pastato būklė per sutarties galiojimo laikotarpį iš esmės nepasikeitė. Sulyginęs nuotraukas apie pastato būklę, esančias Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše ir kadastro žemėlapyje, esančiose foto nuotraukose Google „streetview“ ir atsakovės pateiktose, kurios buvo padarytos atliekant patikrinimą, teismas nustatė, kad po sutarties sudarymo buvo išgriauta pastato siena ir išversti vartai. Liudytojas I. G. G. 2017 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pastato būklė iš esmės nepasikeitė, pastatas anksčiau buvo naudojamas kaip trąšų sandėlis, kosmetiškai remontuoti pastatą nebuvo ekonominės prasmės.
8. Teismas nustatė, kad nuomos sutartyse nebuvo numatyta nuomininkų pareiga rekonstruoti žemės sklype esantį statinį, žemės sklypo nuomos sutartyse numatyta tik teisė nuomininkams statyti naujus statinius ar rekonstruoti esamą statinį, terminai šios teisės įgyvendinimui nenustatyti. Žemės sklypo plano Teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio aplinkai vertinimo lentelės 8 punkte nurodyta, kad „Kurį laiką planuojamos teritorijos padėtis liks artima esamai <...>. Planuojamame sklype planuojama statyti komercinės paskirties pastatą, sutvarkyti aplinką. Žemės sklypo sprendinių brėžinyje yra atsakovės darbuotojo parašas ir antspaudas, patvirtinantys, kad atsakovė pritaria žemės sklypo planui, įskaitant ir jo aiškinamajame rašte nurodytoms žemės naudojimo perspektyvoms. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei dar prieš sutarties sudarymą buvo žinoma, kad ieškovai planuoja kurį laiką nieko nekeisti, t. y. iš esmės išlaikyti tokią faktinę situaciją iki bus parengta ir įgyvendinta pastato-sandėlio rekonstrukcija.
9. Teismas nustatė, kad ieškovai atsakovei dar iki sutarčių nutraukimo, t. y. 2016 m. rugpjūčio 2 d., pateikė projektavimo darbų sutartį, kreipėsi į atsakovę prašydami nenutraukti žemės sklypo nuomos sutarčių, neužkirsti kelio rekonstrukcijos projekto įgyvendinimui, tačiau atsakovė net nevertino ar toks siūlomas nuomos sutarčių vykdymo ištaisymas yra tinkamas. Ieškovai pateikė 2016 m. kovo 21 d. ieškovų su UAB „Tophaus“ sudarytą projektavimo darbų sutartį dėl ieškovams priklausančio pastato – sandėlio rekonstrukcijos techninio projekto parengimo, taip pat pateikė pastato rekonstrukcijos techninio projekto dalies kopiją, kurie, teismo nuomone, patvirtino aplinkybę, jog ieškovai ketino realiai naudotis žemės sklypu pagal paskirtį.
10. Teismas, atsižvelgęs į liudytojo parodymus, jog iki 2015 m. pastate buvo laikomi žemės ūkio padargai, kurie vėliau buvo parduoti į metalo laužą, kad žolė buvo pjaunama du kartus metuose, į pastato būklę, į tai, kad pati atsakovė iki 2016 m. birželio 23 d. netikrino nuomos sutarties vykdymo, laikė, kad pastato naudojimas buvo pakankamas ir atitinkamai iš esmės tinkamas nuomos sutarties vykdymas. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovai praleido terminą ginčyti administracinį aktą, o praleisto termino atnaujinti neprašo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimu netaikė ieškinio senaties. Ieškovai ieškinį dėl Įsakymų panaikinimo turėjo pateikti per vieną mėnesį nuo jų gavimo dienos, t. y. iki 2016 m. lapkričio 19 d. Ieškovai su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2016 m. lapkričio 25 d., todėl ieškinys paduotas praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.
2. Teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų apie statinio eksploatavimą. Ieškovai iš esmės statinio eksploatavimą grindžia viena aplinkybe, jog yra sudaryta projektavimo darbų sutartis, kuri iki šios dienos nėra įgyvendinta. Liudytojo I. G. G. parodymai apie išgriautą pastato sieną ir išverstas vartus, nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais – nepateikta duomenų, kad buvo kreiptasi į policiją ar draudimą, kitą instituciją dėl patirtos žalos ir išlaužtų durų. Iš esmės liudytojas patvirtino, kad po sutarties sudarymo pastatas nebuvo eksploatuojamas ar naudojamas, net nesilankyta prie jo iki 2016 m. pavasario. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių liudytojo paaiškinimus dėl sandėlyje laikyto inventoriaus. Šių aplinkybių teismas neturėjo vertinti, kaip turinčių esminę įrodomąją reikšmę bylai, sprendžiant ar ieškovai eksploatavo statinį, ar vykdė jame veiklą, ar statinys apskritai tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Be to, galima daryti išvadą, kad ne ieškovai naudojosi pastatu, o galimai pašaliniai asmenys be ieškovų žinios.
3. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir teismų praktiką. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, CK 6.551 straipsnio 2 dalimi, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau Taisyklės) 28 punktu, taip pat remiantis kasacinio teismo formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008) pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytą paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti statinius. Minėtose nuostatose įtvirtinta galimybė be aukciono, t. y. lengvatinėmis sąlygomis, išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi tam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai naudojami pagal įregistruotą paskirtį. Toks žemės sklypas gali būti išsinuomojamas tik esant konkrečiai sąlygai, t. y. kai toks žemės sklypas yra būtinas ant jo stovintiems savarankiškai funkcionuojantiems ir naudojamiems statiniams (ne jų likučiams) eksploatuoti. Nagrinėjamo ginčo atveju, žemės sklype stovi nenaudojamo sandėlio likučiai, todėl ginčo statinys negali būti naudojamas ieškovų poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį. Archyvinėje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovai naudojo jį pagal paskirtį ir nuomos sutarties sudarymo metu jis buvo naudojamas. Pastatas negali ir nuomos sutarties sudarymo metu negalėjo būti naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį. Prie statinių, kurie neturi aiškios funkcinės paskirties ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio, nei žemės sklypo nuomos, nei pirkimo–pardavimo sutartys negali būti sudarytos, o valstybinės žemės patikėtinis turi teisę reikalauti atlaisvinti žemės sklypą.
4. Sprendimu teismas pasisakė, jog viešajame registre yra aiškiai nustatyta statinio paskirtis ir naudojimo būdas, tačiau kilus ginčui teisme, turėjo būti įvertinta ne juridinė, o faktinė situacija, pagal protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Tiek iš atsakovės atlikto žemės sklypo naudojimo patikrinimo, tiek iš į bylą pateiktų visų nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog statinys yra su įgriuvusiu stogu, be langų, su išvirtusiomis lauko sienomis, be durų, aplinkui ir viduje statinio auga medžiai, krūmai ir žolės, toks statinys ne tik kad nėra ilgą laiką naudojamas, bet jis apskritai šiai dienai neturi jokios aiškios funkcinės paskirties ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio, šiai dienai šio statinio eksploatuoti negalima, jis kelia grėsmę jog dar daugiau stogo įgrius arba laikančiosios konstrukcijos neatlaikys. Teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių.
5. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad negali būti pripažįstami teisėtais ir ginami lūkesčiai, jeigu jų įgyvendinimas yra susijęs su imperatyvių įstatymo normų reikalavimų nepaisymu. Įstatymuose imperatyviai įtvirtinta, kad valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami ar išnuomojami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, kuriems eksploatuoti žemės sklypas naudojamas, todėl negali būti laikomas teisėtu lūkestis, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, išsinuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka, neeksploatuojant statinio.
6. Byloje pakankamai įrodymų, kad ieškovai žemės sklypo nenaudoja, netvarko ir neketina to daryti ateityje. Ieškovai kreipėsi į atsakovę su prašymais perleisti nuomos teisę į jų nuomojamas žemės sklypo dalis, kas akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovai toliau vykdyti veiklos žemės sklype ar renovuoti sandėlį neplanavo ir neplanuoja, ketina statinį su nuomos teise perleisti tretiesiems asmenims. 
7. Teismas neatsižvelgė, jog ieškovai savo teisę realizuoti į valstybinę žemę ir eksploatuoti statinį gali įgyvendinti kitų būdu – aukciono būdu išsinuomoti valstybinę žemę.
12. Ieškovai R. G. ir V. E. T., atstovaujami advokato Romo Venslausko, atsiliepimu į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos  apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą, priteisti iš atsakovės ieškovams visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovų reikalavimas panaikinti atsakovės 2016 m. spalio 19 d. priimtus įsakymus, kuriais buvo nuspręsta nutraukti nuomos sutartis, yra civilinio teisinio pobūdžio, jam netaikomas Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytas 1 mėnesio administracinio akto apskundimo terminas. Ieškovų reikalavimui pripažinti nuomos sutarčių nutraukimą neteisėtu turėtų būti taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų bendrasis ieškinio senaties terminas, kurio ieškovai nepraleido. Apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškinio senaties taikymo ir ieškovų procesinės teisės kreiptis į teismą termino klausimų nekėlė, todėl pirmosios instancijos teismas dėl jų nepasisakė. Be to, 1 mėnesio terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo įsakymų ieškovams įteikimo dienos. Ieškovai 2016 m. spalio 19 d. priimtus įsakymus dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo gavo ne anksčiau kaip 2016 m. spalio 26 d. Ieškovų pateikti vokai patvirtina, kad jie buvo gauti tik 2016 m. spalio 27 d., todėl ieškovai 1 mėnesio termino atsakovės įsakymams apskųsti nėra praleidę.
2. Ieškovai iš esmės nepažeidė pareigos naudoti išsinuomotą žemę pagal jos tikslinę paskirtį, todėl nebuvo pagrindo taikyti kraštutinę priemonę – nutraukti žemės nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismo sprendime buvo vertinamos būtent tos aplinkybės, kurios svarbios aiškinantis dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindo buvimo pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį ir 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pirmosios instancijos teismo išvada atitinka kasacinio teismo išaiškinimą, kad vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Nuomos sutarčių galiojimas nebūtų sukėlęs atsakovei jokių praradimų, kurių ji nebuvo numačiusi sutarčių sudarymo metu.
3. Teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo parodymais apie pastato išlaužimą ar žemės ūkio padargų laikymą pastate, kadangi liudytojo žodiniai parodymai yra viena iš įstatyme numatytų įrodinėjimo priemonių faktiniams duomenims byloje nustatyti. Atsakovei nesutinkant su liudytojo nurodyta aplinkybe, jog pastato durys buvo išlaužtos arba, jog pastate buvo laikomi daiktai, atsakovė turėjo nurodyti minėtas aplinkybes paneigiančius faktus bei juos įrodyti CPK nustatyta tvarka. Nesant atsakovės nurodytų ar kitų byloje esančių faktų, prieštaraujančių minėtoms aplinkybėms, kurias nurodė liudytojas I. G., teismas jas ištyrė, įvertino savo nuožiūra bei pagrįstai rėmėsi jomis sprendžiant bylą.
4. Teismas išsamiai įvertino aplinkybes, susijusias su pastato būkle ir galėjimu jį naudoti pagal jo paskirtį bei padarė išvadą, kad pastato būklė per sutarties galiojimo laikotarpį iš esmės nepasikeitė. Pastato būklė tiek nuomos sutarties sudarymo metu, tiek atsakovo atlikto patikrinimo metu buvo panaši. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pasikeitęs atsakovės vertinimas dėl galimybės naudoti tokios būklės pastatą pagal jo paskirtį, iš esmės nepasikeitus pačiai pastato būklei, nesudaro pagrindo nuomos teisinių santykių nutraukimui.
5. Atsakovė nuomos sutartis su ieškovais nutraukė nepraėjus nei 23 mėnesiams nuo sutarties sudarymo, o ieškovai jau iki sutarties nutraukimo buvo praėję pastato rekonstrukcijos planavimo darbus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovai ilgą laiką nenaudojo išsinuomoto sklypo nesant tam objektyvių priežasčių ar neketino naudoti žemės sklypo pagal jo paskirtį. Ieškovai nebuvo pasyvūs nuomininkai, kadangi dar sutarties galiojimo metu ėmėsi reikalingų veiksmų pastato rekonstrukcijai pradėti įgyvendinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra precedentų, kur pripažįstama, kad, nuomininkui per 6 metų laikotarpį be objektyvių priežasčių nenaudojus ir nepradėjus naudoti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, yra pakankamas pagrindas nutraukti nuomos sutartį prieš terminą.
6. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad šioje byloje sprendžiamas valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 28 punktą. Atsakovės nurodytose teisės normose nustatytos sąlygos valstybinės žemės sklypo nuomai. Šioje byloje sprendžiamas ne valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių sudarymo teisėtumo klausimas, bet atsakovės vienašališko sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnyje 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Dėl ieškinio senaties termino

14. Apeliaciniame skunde atsakovas ieškovų reikalavimams prašė taikyti ieškinio senaties institutą. Apeliacinis teismas pažymi, jog CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nekėlė klausimo dėl ieškinio atmetimo taikant ieškinio senaties terminą, todėl minėto argumento kolegija nenagrinėja (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

      Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo

15. Byloje nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-760 buvo nuspręsta išnuomoti R. G. žemės sklypo dalį- 0,0988 ha ir 2014 m. rugpjūčio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 8SŽN-258 ši dalis jam buvo išnuomota 39 metams. 2014 m. rugpjūčio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-759 buvo nuspręsta išnuomoti E. T. žemės sklypo dalį- 0,0987 ha ir 2014 m. rugpjūčio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 8SŽN-259 ši dalis jam buvo išnuomota 39 metams. 2016 m. kovo 21 d. ieškovai su UAB „Tophaus“ sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 2015/03/21. Ieškovai 2016 m. birželio 6 d. prašymais kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į nuomojamas žemės sklypo dalis, reikalingas perleidžiamam pastatui – sandėliui eksploatuoti. 2016 m. birželio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius atliko žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir surašė 2016 m. birželio 23 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ŽN-176-(14.8.71.). 2016 m. liepos 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus raštu Nr. 8SD4204-(14.8.94.) informavo ieškovus, kad žemės nuomos sutartys bus nutrauktos vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo. 2016 m. rugpjūčio 2 d. ieškovai pateikė prašymą atsakovui, kuriuo prašė įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių priimti naują sprendimą – nenutraukti žemės nuomos sutarčių, leidžiant ieškovams įgyvendinti pastato rekonstrukcijos projektą. 2016 m. spalio 7 d. raštu Nr. 155-3663-(9.5) atsakovas informavo ieškovus, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius pagrįstai jiems pranešė apie žemės nuomos sutarčių nutraukimą, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui bus pavesta spręsti dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo. 2016 m. spalio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius raštu Nr. 8SD-6362-(14.8.94) atsiuntė R. G. įgaliotam asmeniui I. G. G. 2016 m. spalio 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 8VĮ-11-91(14.8.2.), kuriuo nuspręsta nutraukti prieš terminą 2014 m. rugpjūčio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-258. 2016 m. spalio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius raštu Nr. 8SD-6361-(14.8.94) atsiuntė V. E. T. 2016 m. spalio 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 8VĮ-11-90(14.8.2.), kuriuo nuspręsta nutraukti prieš terminą 2014 m. rugpjūčio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-259. Nuomos sutartyse nebuvo numatyta nuomininkų pareiga rekonstruoti žemės sklype esantį statinį. Žemės sklypo nuomos sutartyse numatyta tik teisė nuomininkams statyti naujus statinius ar rekonstruoti esamą statinį (Nuomos sutarčių 4.1 p.). Terminai šios teisės įgyvendinimui nenustatyti. Žemės sklypo plano Teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio aplinkai vertinimo lentelės 8 punkte nurodyta, kad „Kurį laiką planuojamos teritorijos padėtis liks artima esamai <...>. Planuojamame sklype planuojama statyti komercinės paskirties pastatą, sutvarkyti aplinką (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b. l. 92).
16. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas apeliacinį skundą iš dalies grindžia teisiniais argumentais, susijusiais su teisės išsinuomoti valstybinės žemės sklypą jiems nuosavybės teise priklausančio pastato naudojimui klausimu. Sutiktina su ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad sąlygų valstybinės žemės sklypo nuomai ne aukciono būdu buvimas ir jų vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes nėra ginčijami nei atsakovo įsakymai, kuriais 2014 m. buvo nuspręsta ieškovams išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalis, nei pačios su ieškovais sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys. Apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovo argumentų, susijusių su statinio būkle sudarant sutartį, jo būklės pokyčiais sutarties galiojimo metu, nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės ginčui.
17. Byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių vienašališko nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo.
18. Sutartimi du ar daugiau asmenų susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje nustatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). Taigi viena esminių žemės nuomos sutarties sąlygų yra tai, jog nuomininkas sutartyje nurodytą žemės sklypą privalo valdyti ir naudotis pagal šio žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas. Jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, tai nuomotojas pagal įstatymą gali nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žemės nuomos įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-912 redakcija) taip pat įtvirtinta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį.
19. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos (ŽĮ 2 straipsnio 1 dalis). Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo nustatyta teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, CK XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai).
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008, sistemiškai aiškindamas Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės paskirtį, CK 6.551 straipsnio 2 dalį, taip pat įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka taisykles, yra padaręs išvadą, kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytą paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti statinius.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas pažeidimas yra galimas ne tik aktyviais veiksmais, bet ir neveikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Ethical Products Distribution“ v. Marijampolės apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-54/2008; 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Š. ir kt. v. UAB „Karneta“, bylos Nr. 3K-3-378/2010; kt.). Žemės nuomos sutarties pažeidimu laikytinas žemės nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jos naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį. Kasacinio teismo pažymėta, kad žemės naudojimo laipsnis yra vertinamoji kategorija, apie kurią turi būti sprendžiama iš tokių kriterijų, kaip naudojamo daikto pobūdis (žemė, pastatai, įrenginiai ar kt.), žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio, miško, vandens, konservacinės paskirties, kt.), naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rūšies veikla, pavyzdžiui, augalininkyste, o žemė pūdymuoja), objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai), naudojamo objekto dydis, jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi (tačiau priklausomai nuo aplinkybių gali būti svarbi ir nedidelė stambaus objekto nenaudojama dalis, bet sudaranti didelę teritoriją, skaičiuojamą dešimtimis hektarų) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Alvilė“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kt., bylos Nr. 3K-3-473/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno sporto klubas „Gintaras“ v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-196/2012; 2013 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB sveikatos centras „Energetikas“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 550/2013).
22. Ieškovai pastatą nuosavybės teise pradėjo valdyti 2009 m., parengė žemės sklypo planą. Iš duomenų apie nuomos sutarčių sudarymo eigą ir sutarčių sąlygas, matyti, kad žemės sklypo plano Teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio aplinkai vertinimo lentelės 8 punkte nurodyta, kad „Kurį laiką planuojamos teritorijos padėtis liks artima esamai <...>. Ieškovų veiksmai dar iki 2016 m. birželio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atlikto žemės sklypo naudojimo patikrinimo, t. y. statinio rekonstrukcijos projektavimo darbų sutarties sudarymas, suponuoja išvadą, kad ieškovai savo veiksmais nuosekliai siekė naudoti žemės sklypą pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį, o atsakovas su ta aplinkybe, kad žemės sklypas tam tikrą laiką bus nenaudojamas buvo supažindintas ir, sudarydamas sutartis, ją įvertino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikotarpiu nuo žemės nuomos sutarčių sudarymo iki jų nutraukimo ieškovai nei žemės sklypu, nei jame esančiu pastatu fiziškai nesinaudojo, nes šių daiktų naudingosios savybės nebuvo eksploatuojamos. Tačiau ieškovų statinio sudaryta rekonstrukcijos projektavimo darbų sutartis rodo, jog ieškovų tikslas yra parengti statinį jo tinkamai eksploatacijai, o kartu ir žemės sklypą naudoti pagal paskirtį.
23. Spręsdama dėl laikotarpio, kuriuo nuomininkai nenaudojo žemės sklypo pagal jo tikslinę paskirtį, teisėjų kolegija pažymi, kad skaičiuotinas laikotarpis nuo žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo, t. y. nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. liepos 4 d., t. y. momento, kai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius raštu Nr. 8SD4204-(14.8.94.) informavo ieškovus, kad žemės nuomos sutartys bus nutrauktos vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo. Po 2016 m. rugpjūčio 4 d. rašto atsakovas nevertino jokių ieškovų veiksmų, todėl darytina išvada, kad jau tuo metu buvo priimtas sprendimas vienašališkai nutraukti sutartis.
24. Pažymėtina, kad nuo nuomos sutarties sudarymo iki jos pradėjimo vykdyti objektyviai turi praeiti tam tikras laikotarpis, sąlygojamas sudarytos žemės nuomos sutartyje nurodytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties (pvz., žemės sklypo detaliojo plano, statybos darbų projekto rengimu, leidimų statyti ir užsiimti atitinkama veikla išdavimu ir kt.). Dėl šios priežasties pagal kasacinio teismo praktiką vien to fakto, kad nuomininkas ilgą laiką nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, nepakanka tam, kad nuomotojas galėtų pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą, taip pat būtina nustatyti, kad nuomininkas tai darė be objektyvių priežasčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Ethical Products Distribution“ v. Marijampolės apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-54/2008; 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Š. ir kt. v. UAB „Karneta“, bylos Nr. 3K-3-378/2010; kt.). Taigi, vertinant, ar valstybinės žemės nuomininko veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą nutraukti nuomos sutartį pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teisiškai reikšminga aplinkybė yra ne tik laiko tarpas, kai žemė nenaudojama pagal paskirtį, bet ir priežastys, dėl kurių nuomininkas nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį.
25. Vertindama, ar pagrįstai ieškovai laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. liepos 4 d. nesinaudojo pastatu ir žemės sklypu pagal jų tikslinę paskirtį, teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo nuomotojai yra fiziniai asmenys. Iš 2016 m. kovo 21 d. ieškovų su UAB „Tophaus“ sudarytos projektavimo darbų sutarties Nr. 2016/03/21 matyti, kad projektavimo darbų kaina yra 6000 Eur plius PVM (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 69). Darytina išvada, kad 22 mėnesių laikotarpis fiziniams asmenims sukaupti lėšas, skirtas atlikti pastato rekonstrukcijos darbus, nėra pernelyg ilgas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tokios būklės pastatą kosmetiškai remontuoti ekonomiškai nenaudinga, todėl pagrįstais laikytini ieškovų veiksmai siekiant pastato rekonstrukcijos. Darytina išvada, kad laikotarpis, kuriuo ieškovai nesinaudojo pastatu ir žemės sklypu pagal jų tikslinę paskirtį, nėra pernelyg ilgas ir toks laikotarpis, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nebuvo pagrindas vienašališkai nutraukti nuomos sutartis.
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad valstybinės žemės nuomos tikslas yra ne tik nuomos mokesčio gavimas, bet ir tinkamas valstybinės žemės valdymas, teritorijų sutvarkymas, darbo vietų sukūrimas ar kitų visuomenės poreikių patenkinimas. Tačiau, atsižvelgtina į tai, kad žemės sklypo plotas yra 1975 kv.m., iš fotonuotraukų galima spręsti, kad pastatas, priklausantis ieškovams, yra viduryje žemės sklypo, žemės sklypas nėra socialiai reikšmingoje vietoje. Darytina išvada, kad nutraukus žemės sklypo nuomos sutartis, nebus pasiekti įstatymuose nurodyti viešieji tikslai. Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunkčiu (galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2015-02-11), valstybinės žemės pardavėjai ir nuomotojai kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo –pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų – reikalauja juos pašalinti arba inicijuoja šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai. Darytina išvada, kad atsakovas, būdamas valstybinės žemės nuomotoju, turi ir kitų instrumentų užtikrinti valstybinės žemės nuomos sutarties laikymosi sąlygų vykdymą, kad būtų įgyvendinti viešieji tikslai, o vienašališkas nuomos sutarčių nutraukimas šiuo atveju laikytinas neproporcingu.
27. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, yra pagrindas atsakovų naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovai nėra pateikę patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, teismas plačiau dėl to nepasisako (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                            Nijolia Indreikienė

                                                                                                                             Virginija Lozoraitytė

                                                                                    Tomas Romeika