Civilinė byla Nr. 2S-1587-826/2019

        Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13553-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.4.1; 3.1.11.4; 3.3.1.6; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens R. G. ir atsakovų A. B., G. B. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 pagal ieškovų A. B., V. B. ieškinį atsakovams A. B., G. B., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“, R. G. dėl įpareigojimo atlaisvinti vėdinimo kanalą nuo pašalinių medžiagų bei atsakovų A. B., G. B. patikslintą priešieškinį ieškovams A. B., V. B., R. G., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“, dėl naudojimosi vėdinimo kanalais tvarkos nustatymo, taip pat pagal ieškovų A. B., G. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. B., V. B., R. G., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, išvadą byloje teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B., V. B. ieškinį atsakovams A. B., G. B., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Paslaugos būstui“, R. G., dėl įpareigojimo atlaisvinti vėdinimo kanalą nuo pašalinių medžiagų bei atsakovų A. B., G. B. patikslintą priešieškinį ieškovams A. B., V. B., R. G., trečiasis asmuo UAB „Paslaugos būstui“, dėl naudojimosi vėdinimo kanalais tvarkos nustatymo, taip pat pagal ieškovų A. B., G. B. ieškinį atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. B., V. B., R. G., AB „Lietuvos draudimas“, išvadą byloje teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

2.       Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 12 d. išnagrinėjęs civilinę bylą priėmė sprendimą, kuriuo ieškovų A. B., V. B. ieškinį atsakovams A. B., G. B. dėl įpareigojimo atlaisvinti vėdinimo kanalą nuo pašalinių medžiagų tenkino. Įpareigojo atsakovus A. B., G. B. per 14 (keturiolika) dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, siaurajame kamine esančiame vėdinimo kanale, į kurį atsiveria buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, vėdinimo anga, kliūtį (užtvarą), esančią minėto namo trečiojo aukšto lygyje, įpareigojo atsakovus informuoti ieškovus A. B. ir V. B. apie atliekamus darbus prieš vieną dieną ir sudarant galimybę ieškovų A. B. ir V. B. pasitelktam ekspertui tikrinti atliekamų darbų kokybę. Jei atsakovai A. B. ir G. B. per nustatytą terminą neįvykdys šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų kliūties (užtvaros) pašalinimo darbų, priteisti iš atsakovų 28,96 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną ieškovams A. B. ir V. B.. Atsakovų A. B. ir G. B. patikslintą priešieškinį ieškovams A. B., V. B., R. G. dėl naudojimosi vėdinimo kanalais tvarkos nustatymo atmetė. Netvirtino teismui 2019 m. sausio 11 d. pateiktos 2019 m. sausio 10 d. taikos sutarties, sudarytos tarp atsakovų A. B., G. B. bei trečiojo asmens (atsakovės pagal priešieškinį) R. G. įgaliotos atstovės S. D..

3.       Teisme 2019 m. liepos 12 d. buvo gauta taikos sutartis, sudaryta tarp priešieškinį pareiškusių A. B. ir G. B. bei atsakovės pagal priešieškinį R. G..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nutarė netvirtinti taikos sutarties. Teismo motyvai:

4.1.                      Šalys pateikė taikos sutartį, kurios turinys iš esmės atitinka teismui 2019 m. sausio 11 d. pateiktą taikos sutartį, tik ji pasirašyta pačios R. G.. Taikos sutartimi du bendraturčiai iš trijų nori nusistatyti naudojimosi bendrosios nuosavybės objektu – vėdinimo kanalu, esančiu namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, siaurajame kamine, tvarką. Vadinasi, bendraturčiai A. B., G. B., R. G. siekia sukurti teises šios taikos sutarties nesudariusiam bendraturčiams ieškovams A. B. ir V. B.. Taikos sutartis netvirtintina kaip neatitinkanti imperatyvių įstatymo nuostatų. Papildomai išaiškino, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami teisės aktuose nustatyta tvarka, o ne atitinkamų butų savininkų sutartimi. 

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Atskiruoju skundu trečiasis asmuo R. G. prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

5.1.                      Atsakovai A. B., G. B. priešieškiniu ieškovams A. B., V. B., R. G., trečiasis asmuo UAB „Paslaugos būstui“, prašė nustatyti naudojimosi vėdinimo kanalais tvarką. Susipažinusi su dokumentais, siekdama geranoriškai nusistatyti naudojimosi ventiliaciniais kanalais tvarką pagal nuo 1936 m. namo pastatymo nusistovėjusį naudojimą, nusprendė sudaryti taikos sutartį. Pagal ją visų trijų butų savininkai turi vienodas teises naudotis dviem ventiliacinėmis šachtomis. Iš savo buto kamino atliko valymo darbus, todėl dabar ventiliacinių kanalų trauka susireguliavo ir puikiai veikia pagal savo tiesioginę paskirtį. Pasirašyta taikos sutartis nepažeidžia ieškovų interesų, nes išsprendžiamas ginčas.

6.       Atsakovai A. B., G. B. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens atskirąjį skundą, juo prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodyti argumentai sutampa su R. G. atskirojo skundo motyvais.

7.       Trečiasis asmuo UAB „Paslaugos būstui“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė trečiojo asmens atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Trečiojo asmens R. G. teiginiai yra nepagrįsti ir prieštarauja civilinėje byloje nustatytoms aplinkybėms. Bylos nagrinėjimo metu UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ ekspertas A. S. nustatė, kad (duomenys neskelbtini)buto sanitarinis mazgas visą laiką buvo ventiliuojamas V1 kanalu, nes kitų galimybių ventiliuoti patalpą nebuvo, kanalas V2 buvo užbetonuotas statybos metu. Šią aplinkybę patvirtino buvę buto (duomenys neskelbtini)savininkai.

8.       Atskiruoju skundu atsakovai A. B., G. B. prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – patvirtinti taikos sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

8.1.                      Jų 2019 m. liepos 12 d. pasirašyta taikos sutartimi buvo siekiama nustatyti ventiliacinių šachtų, esančių gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, siaurajame kamine, naudojimosi tvarką tarp bendraturčių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jie negali šio klausimo išspręsti sutartimi. Įstatyme numatyta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė patiems tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jie kreipėsi į teismą su priešieškiniu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bendro naudojimo objektu, tačiau nusprendė ginčą išspręsti taikiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš šalių dispozityvumo principo išraiškių yra šalių teisė ginčą užbaigti taikos sutartimi net ir po sprendimo priėmimo. Bendraturčiai balsų dauguma nusprendė ginčą išspręsti taikiai. Imperatyvios įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo. Yra visos galimybės patvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį.

9.       Trečiasis asmuo R. G. pateikė atsiliepimą į atsakovų atskirąjį skundą, juo prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodyti argumentai sutampa su A. B. ir G. B. atskirojo skundo motyvais.

10.       Trečiasis asmuo UAB „Paslaugos būstui“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovų atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Atsakovai A. B., G. B. priešieškiniu prašė teismo nustatyti naudojimosi tvarką, t. y. (duomenys neskelbtini) buto savininkams būtų paskirta naudotis ventiliacinė šachta Nr. 1; (duomenys neskelbtini) buto savininkams A. B., V. B. ir (duomenys neskelbtini) buto savininkei R. G. paskirta naudotis ventiliacijos kanalu Nr. 2. Pagal taikos sutarties sąlygas A. B., V. B. buvo numatoma suteikti teisę naudotis ventiliaciniu kanalu V2. Tokią taikos sutartį turėjo pasirašyti visos proceso šalys, bendraturčiai. Tad sutartis negali būti tvirtinama dėl prieštaravimų imperatyvioms teisės normoms.

11.       Ieškovai pateikė atsiliepimą į pateiktus atskiruosius skundus ir prašė juos netenkinti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

11.1.                      Teismas pagrįstai netvirtino taikos sutarties, nes iš jos nėra aišku, ar nepažeis bendraturčiams priklausančių nuosavybės teisių. Atsakovai, teikdami priešieškinį nustatyti bendrojo naudojimo objektų naudojimosi tvarką, nepateikė jokių skaičiavimų, kokia dalis priklausytų kiekvienam iš bendraturčių ir kokia dalis bendrojo naudojimo objektų atitektų kiekvienam iš bendraturčių, patvirtinus atsakovų siūlomą naudojimosi tvarką. Taikos sutartyje nurodyti namo vėdinimo kanalai negali būti vertinami kaip atskiros, izoliuotos namo dalys, nes jomis naudojasi atitinkamai keli butai. Jiems priklausančio buto sanitarinis mazgas yra prijungtas į vėdinimo kanalą V-1, o patvirtinus taikos sutartį jiems priklausančiame bute esantis tualetas liktų be vėdinimo sistemos, būtų pažeisti teisės aktai (Statybos techninio reglamentas STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ bei jo 11 priedas „Gyvenamojo pastato buto patalpų oro kiekio projektinės reikšmės“). Šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo. Atsakovų ir trečiojo asmens prašoma nustatyti naudojimosi tvarka pažeidžia imperatyvias teisės normas, nes be jų sutikimo jiems atsirastų pareigos, t. y. nesinaudoti ginčo kanalu.

11.2.                      Nepagrįsti atskirųjų skundų argumentai, kad bendraturčių balsų dauguma išspręstas ginčas dėl naudojimosi ventiliaciniais kanalais. Įstatyme numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį, tai ir darė atsakovai teikdami priešieškinį. Teismas atsakovų priešieškinį atmetė.

12.       Daugiau atsiliepimų nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai atmestini

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas prašymas patvirtinti taikos sutartį, teisėtumas ir pagrįstumas.

15.       Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje numatyta, kad taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo šios tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Taigi savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia tarp jų kilusį ginčą, pačios sutarties sąlygose apsibrėždamos savo teises ir pareigas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010).

16.       CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų padarinius, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria bylą nutraukia (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Civilinėje byloje sudaryta šalių taikos sutartis įsigalioja tik ją patvirtinus teismui bei šiai teismo nutarčiai įsiteisėjus.

17.       Teismas visais atvejais ex officio vykdo šalių pasirašytos taikos sutarties turinio kontrolę. Taigi įstatymų leidėjas nepripažįsta absoliučios proceso šalių laisvės susitarti dėl šalių ginčo išsprendimo sąlygų, o suteikia teismui prerogatyvą prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai. Tam, kad teismas patvirtintų taikos sutartį, ji turi atitikti bendrąsias ir specialiąsias sandorių galiojimo sąlygas – sutarties šalys turi turėti teisnumą ir veiksnumą; sutarties turinys neturi prieštarauti įstatymų reikalavimams; ji turi būti sudaroma raštu; neturi būti nė vieno sutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto bendrosiose sandorių pripažinimo negaliojančiais teisės normose ir specialiosiose taikos sutarties ypatumus reglamentuojančiose normose; sutartis negali prieštarauti viešajam interesui bei neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų; taip pat neturi būti akivaizdžių kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-590-619/2012).

18.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti atsakovų ir trečiojo asmens sudarytą taikos sutartį tuo pagrindu, kad ji prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, t. y. keli bendraturčiai taikos sutartimi siekia sukurti teises ir pareigas bendraturčiams (ieškovams), kurie nėra sutarties šalis. Apeliantai atskiruosiuose skunduose nurodė, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami balsų dauguma. Du bendraturčiai iš trijų išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, pasirašydami taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirųjų skundų argumentais.

19.       Klaipėdos apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir V. B. ieškinį atsakovams A. B. ir G. B., tretieji asmenys UAB „Paslaugos būstui“, R. G., dėl įpareigojimo atlaisvinti vėdinimo kanalą nuo pašalinių medžiagų bei atsakovų A. B. ir G. B. patikslintą priešieškinį ieškovams A. B., V. B., R. G., trečiasis asmuo UAB „Paslaugos būstui“, dėl naudojimosi vėdinimo kanalais tvarkos nustatymo, taip pat pagal ieškovų A. B. ir G. B. ieškinį atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. B., V. B., R. G., AB „Lietuvos draudimas“, išvadą byloje teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Ieškovai ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus A. B. ir G. B. per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ventiliacinio kanalo, išeinančio iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, į kaminą, kamštį, įrengtą iš statybinių medžiagų, įpareigojant atsakovus informuoti ieškovus apie atliekamus darbus prieš vieną dieną ir sudarant galimybę ieškovų pasitelktam ekspertui tikrinti atliekamų darbų kokybę. Atsakovai priešieškiniu prašė nustatyti ventiliacinių šachtų, esančių gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, siaurajame kamine, naudojimosi tvarką. Šioje byloje esminis ginčas buvo kilęs dėl ventiliacinio kanalo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino, o atsakovų priešieškinį atmetė. Sprendimas nėra įsiteisėjęs.

20.       Atsakovai A. B., G. B. ir trečiasis asmuo R. G. prašė patvirtinti taikos sutartį, pagal kurią nusistatė gyvenamojo namo, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, mažajame kamine esančių ventiliacijos šachtų V1 ir V2 naudojimosi tvarką, t. y. ventiliacine šachta V1 ventiliuojama atsakovams priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, virtuvės patalpa; R. G. neprieštarauja ir sutinka, kad didžiąja ventiliacine šachta V2 ventiliuojama buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, priklausančio ieškovams A. B., V. B., tualeto ir vonios patalpa. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad priešingai nei teigia apeliantai, pateikta taikos sutartimi nėra išsprendžiamas tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl ventiliacijos šachtų naudojimo nes ieškovai, kuriems sukeltų ši taikos sutartis nesutinka su prašoma patvirtinti naudojimosi tvarka.

21.       Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendime konstatavo, jog atsakovų buto virtuvės ventiliacija buvo atverta į ginčo vėdinimo kanalą V1, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šį teismo sprendimą atsakovai apskundė apeliaciniu skundu. Vadinasi, šalys taikos sutartimi negali nusistatyti tokios ventiliacijos šachtos V1 naudojimosi tvarkos, dėl kurios kyla ginčas tarp šalių  (bendraturčių), taikos sutarčiai nepritaria visi bendraturčiai ir jau yra priimtas teismo sprendimas šiuo klausimu.

22.       Ventiliacinis kanalas yra bendro naudojimo objektas daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuriame yra trys butai, t. y. ieškovams A. B., V. B. priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, esantis pirmame namo aukšte; trečiajam asmeniui (atsakovei pagal priešieškinį) R. G. priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, esantis antrame namo aukšte; atsakovams A. B., G. B. priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, esantis trečiame mansardiniame namo aukšte. Ieškovai A. B., V. B. prašomos teismo patvirtinti taikos sutarties nepasirašė, t. y. neišreiškė valios dėl ventiliacinio kanalo naudojimo pagal taikos sutarties sąlygas. Apeliantai nepagrįstai nurodė, kad šiuo atveju dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo užtenka patalpų savininkų balsų daugumos pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad tuo atveju, kai bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimo, disponavimo, ginčą sprendžia teismas.

23.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

24.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties patvirtinimą todėl pagrįstai netenkino prašymo patvirtinti taikos sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirieji skundai atmestini (CPK 337 straipsnio 1 dalie 1 punktas).

25.       Trečiasis asmuo UAB „Paslaugos būstui“ pateikė prašymą priteisti 200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atsakovų atskirojo skundo parengimą (b. l. 33–34). Atsakovų atskirasis skundas netenkintinas, prašoma priteisti išlaidų suma pagrįsta, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl trečiajam asmeniui UAB „Paslaugos būstui“ iš atsakovų A. B., G. B. priteistina po 100 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

26.       Trečiasis asmuo UAB „Paslaugos būstui“ pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į trečiojo asmens atskirojo skundo parengimą. Prie prašymo nepridėti jokie duomenys apie išlaidų pagrįstumą, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

27.       Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Prie prašymo nepridėti jokie duomenys apie išlaidų pagrįstumą, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

        Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ iš atsakovų A. B., G. B. po 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas                                                       Marius Dobrovolskis