Civilinė byla Nr. e2A-255-370/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00149-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordic Power Management“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2524-855/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių gatvių apšvietimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nordic Power Management“ dėl žalos atlyginimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordic Power Management“ priešieškinį ieškovei UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos bei palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių gatvių apšvietimas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 35 625,76 Eur žalos atlyginimą, 2 815,16 Eur palūkanas nuo žalos atsiradimo dienos (2019 m. vasario 1 d.) iki ieškinio pateikimo dienos; 6 proc. dydžio procesines palūkanas iki galutinio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; bylinėjimosi išlaidas. Jeigu teismas tenkintų atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir 32 953,83 Eur skolos iš ieškovės priteisimo, prašė tenkinti alternatyvų reikalavimą ir priteisti iš atsakovės ieškovei 68 579,59 Eur žalos atlyginimą.
2. Nurodė, kad po viešojo pirkimo procedūrų ieškovė ir atsakovė 2017 m. gruodžio 6 d. sudarė aktyvios elektros energijos (toliau – prekė) tiekimo (pirkimo pardavimo) sutartį Nr. CPO104871 (toliau – Sutartis), kuri įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d., ir kuria atsakovė įsipareigojo ieškovei tiekti elektros energiją į sutartyje nurodytus objektus, o užsakovė įsipareigojo už tai sumokėti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Šalys susitarė, kad Sutartis galioja iki užsakovė nupirks pasirinktų prekės tarifų maksimalius kiekius, bet ne ilgiau kaip 24 mėnesius. Nors ieškovė tinkamai vykdė savo pareigas ir demonstravo suinteresuotumą tęsti teisinius santykius, tačiau 2018 m. lapkričio 15 d. gavo atsakovės raštą, kuriame ji nurodė, jog dėl „Nordic Power Management“ įmonių grupės struktūrinių pokyčių atsakovė nuo 2019 m. sausio 1 d. nutraukia elektros tiekimo veiklą Lietuvoje, todėl inicijuoja sutarties su ieškove nutraukimą, o savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį vykdys iki 2018 m. gruodžio 31 d. (imtinai). Tokiu būdu atsakovė nutarė vienašališkai nutraukti Sutartį ankščiau termino, nepaisant ieškovės noro ir toliau ją vykdyti. Ieškovės nuomone, tikrasis sutarties nutraukimo pagrindas buvo ekonominis atsakovės išskaičiavimas, kad jai nebus naudinga vykdyti Sutartį, kadangi joje fiksuota kaina, pasikeitus (padidėjus) kainoms elektros energijos rinkoje, tapo ekonomiškai nenaudinga.
3. Ieškovės nuomone, struktūriniai pokyčiai negali būti laikomi tinkama ir pakankama priežastimi sutartiniams įsipareigojimams nevykdyti ir Sutarčiai nutraukti, todėl ieškovė 2018 m. lapkričio 26 d. rašte atsakovei nurodė, jog nesutinka nutraukti Sutarties, ir pareikalavo, kad atsakovė tinkamai vykdytų sutartį mažiausiai iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsakovė 2018 m. gruodžio 3 d. atsakyme nurodė, jog nutraukia elektros energijos tiekimo veiklą visiškai, taip pat nurodė konkrečią datą, iki kada vykdys sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė tokiais pareiškimais nepaliko jokios galimybės ieškovei tikėtis, kad Sutartis galėtų būti toliau vykdoma, taip pati pripažindama, jog yra techniškai ir finansiškai nepajėgi realiai vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir tos priežastys tiesiogiai ir betarpiškai susijusios išskirtinai tik su atsakove.
4. Ieškovė pažymėjo, kad ji yra specialią veiklą vykdanti įmonė (Šiaulių miesto gatvių apšvietimą tamsiu paros metu, eismo reguliavimą techninių priemonių pagalba), todėl elektros energijos tiekimas jai gyvybiškai svarbus, turi būti užtikrinamas nepertraukiamai ir nuolat, nes elektros energijos tiekimo sutrikimai gali reikšti padidėjusį autoįvykių kiekį, kriminogeninės situacijos pablogėjimą, grėsmę gyventojų gyvybei ir sveikatai, ir tą atsakovė, sudarydama Sutartį, žinojo. Dėl minėtų priežasčių ieškovė 2019 m. sausio 30 d. raštu paprašė atsakovės pateikti aiškią informaciją, ar atsakovė pasiruošusi toliau vykdyti sutartį, o jeigu ne, tai privalo atlyginti visą vienašaliu sutarties nutraukimu padarytą žalą, kurią sudarytų prekės kainų skirtumas, lyginant Sutartyje numatytą kainą su mažiausia prekės kaina, pasiūlyta ieškovei naujos viešųjų pirkimų procedūros, kurią ieškovė bus priversta organizuoti, metu, preliminariai – 93 838,10 Eur sumą. Atsakovė atsisakė atlyginti ieškovei patirtą žalą, nepateikė jokių garantijų, kad yra finansiškai ir techniškai pajėgi vykdyti elektros energijos tiekimą, nesutiko nė su viena ieškovės pasiūlyta alternatyva, visiškai nusišalindama nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.
5. Ieškovė akcentavo, kad pagal galiojančius teisės aktus atsakovė neturėjo teisės nutraukti su ieškove sudarytos Sutarties vienašališkai ar atsisakyti vykdyti sutartį, todėl laikytina asmeniu, atlikusiu neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, lėmusius žalos padarymą. Elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, kuri gali būti nutraukta, tik jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, o šiuo atveju nėra ginčo, kad ieškovė visiškai ir tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Be to, energijos tiekimą nutraukti, sustabdyti ar apriboti leidžiama tik sutarties šalių susitarimu, o atsakovės veiksmai rodo, kad ji pažeidė šias imperatyvias teisės normas. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė buvo priversta organizuoti naują viešąjį pirkimą ir naujos elektros energijos pirkimo sutarties sudarymą. Ieškovė sudarė Elektros energijos tiekimo sutartį Nr. CPO119199 su viešąjį pirkimą laimėjusiu tiekėju UAB „Elektrum Lietuva“, nustatant naujas, didesnes, lyginant su atsakove sudaryta Sutartimi, kainas, todėl atsakovė turi atlyginti kainų skirtumą. Ieškovės patirtos žalos per 11 mėnesių, skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 1 d., kai atsakovė visiškai nutraukė elektros energijos tiekimą, iki 2019 m. gruodžio 31 d., iki kada minimaliai Sutartis turėjo būti vykdoma, ieškovei patikslinus ieškinio dalyką, dydis buvo 68 579,59 Eur. Paskutinis mėnuo, kai atsakovė tiekė elektros energiją ieškovei, buvo 2019 m. sausis, už kurį ieškovei pateikta 2019 m. sausio 31 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaita faktūra 32 953,83 Eur sumai, todėl ieškovei 2019 m. birželio 18 d. atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir išrašius atsakovei PVM sąskaitą faktūrą padarytos žalos dydžiui, realus neatlygintos ieškovei žalos dydis sudaro 35 625,76 Eur.
6. Atsakovė UAB „Nordic Power Managemant“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
7. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė vienašališkai nenutraukė Sutarties ir tinkamai vykdė savo įsipareigojimus tiekti elektros energiją, 2018 m. lapkričio 14 d. rašte tik siūlė nutraukti Sutartį abiejų šalių sutarimu, pridėdama susitarimo dėl Sutarties nutraukimo projektą, tačiau šalys tokio susitarimo nepasiekė, o 2018 m. lapkričio 26 d. rašte ir 2019 m. vasario 1 d. el. laiške nurodė, kad atsakovė vienašališkai Sutarties nenutraukia, tačiau tikisi, kad ieškovė sutiks su atsakovės siūlymu nutraukti Sutartį šalių susitarimu. Atsakovė tiekė elektros energiją ieškovei 2019 m. sausio mėnesį ir buvo pasiruošusi tiekti vėlesniu laikotarpiu, tačiau ieškovė pati neteisėtai, nesant jokio sutartinių įsipareigojimų pažeidimo iš atsakovės pusės, vienašališkai nutraukė Sutartį ankščiau jos galiojimo termino pabaigos, nuo 2019 m. vasario 1 d., pasirinkdama naują elektros energijos tiekėją – UAB „Elektrum Lietuva“. Todėl, atsakovės įsitikinimu, ieškovė pati turi prisiimti riziką už tokius veiksmus ir jų pasekmes, įskaitant dėl elektros energijos pirkimo už didesnę kainą.
8. Pažymėjo, kad atsakovė buvo pasiruošusi bendradarbiauti ir atnaujinti Sutartį, tiekti elektros energiją 2019 m. kovą ir vėlesniais laikotarpiais, apie tai pranešė ieškovei 2019 m. kovo 6 d., 2019 m. kovo 12 d., 2019 m. kovo 22 d. raštais ir el. laiškais, tačiau ieškovė nebendradarbiavo, nepagrįstai reikalavo pateikti garantijas dėl Sutarties vykdymo ir atlyginti žalą dėl naujo tiekėjo pasirinkimo už 2019 m. vasario ir kovo mėnesius.
9. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė ne tik neteisėtų atsakovės veiksmų, bet ir patirtos žalos fakto bei dydžio. Ieškovė žalos dydį nepagrįstai skaičiuoja su PVM, nes PVM objektas yra prekių ir paslaugų tiekimas už atlygį, o pagal teismų praktiką netesybos yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų bei civilinės atsakomybės forma, bet ne atlygis už prekių ir paslaugų teikimą. Ieškovė taip pat neįrodė priežastinio ryšio, nes žalos atsiradimas yra susijęs su pačios ieškovės veiksmais ar nuo bylos šalių nepriklausančių aplinkybių. Atsakovė vienašališkai sutarties nenutraukė, vykdė savo įsipareigojimus, didesnei elektros energijos kainai atsirasti turėjo įtakos ne kokie nors atsakovės veiksmai ar neveikimas, bet pačios ieškovės vienašališkas sprendimas pakeisti elektros energijos tiekėją ir nutraukti Sutartį su atsakove.
10. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovės išvestinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, nesant pagrindo tenkinti pagrindinį reikalavimą, taip pat negalima tenkinti. Be to, 2019 m. vasario 1 d., nuo kada ieškovė skaičiuoja palūkanas, ji dar nebuvo faktiškai patyrusi jokios žalos.
11. Atsakovė UAB „Nordic Power Management“ pateikė priešieškinį, prašydama pripažinti negaliojančiu ieškovės 2019 m. birželio 21 d. atliktą įskaitymą, priteisti iš ieškovės atsakovei 32 953,83 Eur skolą už 2019 m. sausio mėnesį tiektą elektros energiją, 3 069,67 Eur palūkanų, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai įskaitė atsakovei pagal paskutinę jos pateiktą 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą už 2019 m. sausio mėnesį ieškovei patiektą elektros energiją mokėtiną sumą – 32 953,83 Eur į ieškovės neva patirtų nuostolių sumą, kadangi ieškovė neturėjo ir neturi galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę dėl atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų, o nesant priešpriešinio reikalavimo, įskaitymas negalimas ir laikytinas niekiniu. Atsakovė, gavusi 2019 m. birželio 21 d. pareiškimą dėl įskaitymo, 2019 m. birželio 21 d. el. laišku ir vėliau aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad nesutinka su įskaitymu.
12. Ieškovė UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad įskaitymas yra teisėtas ir galiojantis, atitinka visus jam keliamus reikalavimus. Be to, atsakovė 2019 m. kovo 29 d. raštu iš dalies pripažino pareigą atlyginti ieškovei nuostolius, atsiradusius dėl jos kaltės įvykus tarpusavio sutarties nutraukimui, nes pasiūlė nuostolių atlyginimui skirtiną sumą – 9 886,20 Eur, t. y. 30 proc., skaičiuojant nuo paskutinės atsakovės sąskaitos. Abi šalys viena kitos atžvilgiu turėjo priešpriešinių teisių ir pareigų, atsakovė iki šiol, t. y. beveik metus laiko neskundė ieškovės atlikto įskaitymo ir taip savo konkliudentiniais veiksmais pripažino ieškovės teisės atlikti tokį įskaitymą pagrįstumą, įstatymuose nėra draudimo ieškovei atlikti atsakovės ginčijamo įskaitymo. Pažymėjo, kad būtent atsakovė turi įrodyti, jog nebuvo sąlygų, būtinų atlikti įskaitymą, tačiau nei atsikirsdama į ieškinį, nei priešieškinyje atsakovė įskaitymo neteisėtumo neįrodo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės UAB „Nordic Power Management“ ieškovei UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ 35 615,96 Eur žalos atlyginimą, 587,93 Eur palūkanas, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 830,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Atsakovės UAB „Nordic Power Management“ priešieškinį ieškovei UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ atmetė. Priteisė atsakovei UAB „Nordic Power Management“ iš ieškovės UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ 240 Eur bylinėjimosi išlaidas.
14. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl Sutarties nutraukimo, o taip pat dėl sutartinių teisinių santykių pasibaigimo padarinių – atsakovei civilinės atsakomybės taikymo, ieškovei teigiant, kad atsakovei be teisinio pagrindo, t. y. neteisėtai vienašališkai nutraukus Sutartį, ji turi atlyginti dėl to ieškovei padarytą žalą, pasireiškusią didesnės kainos už tą pačią prekę mokėjimu pagal su kitu elektros energijos tiekėju sudarytą sutartį, o atsakovei teigiant, kad Sutartis buvo neteisėtai nutraukta pačios ieškovės, atsakovei neatlikus jokių neteisėtų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą žalos atlyginimui priteisti.
15. Teismas, nustatęs, kad atsakovė 2018 m. lapkričio 14 d. ir 2018 m. gruodžio 3 d. raštuose aiškiai ir nedviprasmiškai ieškovei išreiškė savo ketinimus nebetiekti elektros energijos pagal Sutartį nuo 2019 m. sausio 1 d., atsakovės teiginius apie tai, jog ji vienašališkai nenutraukė Sutarties ir siekė tęsti sutartinius teisinius santykius su ieškove, atmetė kaip nepagrįstus.
16. Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys neįrodė, jog ieškovė savo valia atsisakė Sutarties, ją nutraukė, sąmoningai, be jokios atsakovės valios ir kaltės, nusprendė pasirinkti kitą (šiuo atveju – brangesnį) elektros energijos tiekėją ir pan. Ieškovė tiek 2018 m. lapkričio 26 d. atsakyme į atsakovės 2018 m. lapkričio 14 d. raštą, tiek 2019 m. sausio 30 d. rašte reiškė norą ir valią toliau tęsti sutartinius santykius su atsakove, nesutiko nutraukti Sutartį bendru sutarimu, ragino atsakovę toliau vykdyti Sutartį, tuo pačiu įspėdama apie teisines pasekmes tuo atveju, jeigu atsakovė nebevykdytų Sutarties. Ieškovei nesutikus pasirašyti Sutarties nutraukimo dokumento, atsakovė 2018 m. gruodžio 3 d. pranešė laiške, kad nenutraukia susitarimo vienašališkai ir toliau tieks elektros energiją ieškovei 2019 m. sausio mėnesį. Vėliau gautą informaciją, kad pasirinktas naujas elektros energijos tiekėjas, atsakovė vertino kaip ieškovės valią nutraukti sutartį. Atsakovė 2019 m. kovo 6 d. el. laišku, prašydama atsiskaityti už 2019 m. sausio mėnesį tiektą elektros energiją, nurodė ieškovei, kad nusprendė nutraukti pardavimo veiklą Lietuvoje nuo 2019 m. sausio mėnesio, uždarė vietinį biurą ir nutraukė darbo sutartį su pardavimo atstovu.
17. Teismas iš atsakovės 2018 m. lapkričio 14 d. ir 2018 m. gruodžio 3 d. raštų ieškovei nustatė, kad atsakovė nebuvo aiškiai nurodžiusi aplinkybių, jog nenutrauks elektros energijos tiekimo veiklos, nebeturi finansinių sunkumų, struktūriniai pokyčiai nevyks ir nebesiekia teisinių santykių pasibaigimo, todėl padarė išvadą, kad atsakovė nebuvo suteikusi pagrįsto lūkesčio ieškovei tikėtis Sutarties įvykdymo ateityje ir paneigusi visuose savo ankstesniuose raštuose ieškovei nurodytas aplinkybes bei siūlymus. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ji kitiems savo klientams po 2019 m. sausio mėn. būtų tiekusi elektros energiją.
18. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog aplinkybės, kad ieškovė atsisakė nutraukti Sutartį bendru sutarimu, bei, siekdama užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą Šiaulių mieste tamsiu paros metu, ji per viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) CPO LT įgyvendino viešojo pirkimo procedūras dėl naujos elektros energijos tiekimo sutarties su UAB „Elektrum Lietuva“, niekaip nepaneigia fakto, jog dėl pačios atsakovės veiksmų buvo nutrauktas jos sutartinių įsipareigojimų ieškovei pagal Sutartį vykdymas, t. y. Sutartis vienašališkai buvo nutraukta būtent atsakovės, o ne ieškovės.
19. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, nusprendusi dalyvauti viešame pirkime, susipažinusi su skelbimu apie pirkimą, Pirkimo sąlygomis, viešojo pirkimo sutarties projektu ir kitais pirkimo dokumentais, kuriuose, be kita ko, numatyta, jog tiekėjas turi užtikrinti elektros energijos tiekimą užsakovei 24 mėnesius (arba kol užsakovė įsigys maksimaliai numatytą energijos kiekį), turėjo prieš dalyvaudama pirkime apsvarstyti būsimos sutarties įvykdymo galimybes, naudingumą, planuoti savo veiklą. Dalyvaudama pirkime išreiškė sutikimą su jo sąlygomis, todėl tokie vėlesni jos veiksmai, kaip „apsigalvojimas“, veiklos krypties pasikeitimas ir oficialūs rašytiniai pareiškimai, sukeliantys kitai šaliai teisines pasekmes, negali būti laikomi paneigiančiais ieškovės teisėtus lūkesčius dėl sutarties vykdymo.
20. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė jokių nesąžiningų ieškovės veiksmų, pačios atsakovės atsisakymą vykdyti Sutartį vertino kaip nepagrįstą objektyviomis priežastimis, todėl sprendė, jog nutraukdama Sutartį atsakovė šiuo atveju atliko neteisėtus veiksmus, tai yra viena būtinųjų jos civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, jeigu ginčo teisinė situacija būtų vertinama ne kaip atsakovės atliktas Sutarties nutraukimas, ji galėtų būti vertinama, kaip galiojančios Sutarties nevykdymas iš atsakovės pusės, aiškiai informuojant ieškovę apie savo ketinimus nebetiekti elektros energijos, o ieškovei pareikalavus garantijų ir papildomo patvirtinimo dėl tolesnio sutartinių įsipareigojimų vykdymo – tokio patvirtinimo nepateikimas, taip pat vėlesni veiksmai, kurie pagrįstai leido ieškovei nesitikėti, jog Sutartis bus toliau tinkamai vykdoma. Net laikant, jog nagrinėjamu atveju atsakovė vienašališkai nenutraukė Sutarties, vis tiek egzistuotų pagrindas Sutarties nutraukimui dėl atsakovės padaryto jos esminio pažeidimo, nes nuo 2019 m. vasario mėnesio atsakovė nebevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir nebetiekė elektros energijos ieškovei, nors tokia pareiga buvo numatyta iki 2019 m. gruodžio 31 d. Šalims nepasiekus susitarimo dėl sutarties nutraukimo, atsakovė iš esmės savo veiksmais atsisakė toliau vykdyti Sutartį dėl jos pačios nurodytų aplinkybių, tuo pačiu sudarė pagrindą ieškovei tikėtis tolesnio sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.
21. Atsakovės teiginius, jog nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp atsiradusių ieškovės nuostolių ir atsakovės veiksmų, teismas atmetė pažymėjęs, kad ieškovė patyrė turtinę žalą, pasireiškusią didesnėmis išlaidomis perkant elektros energiją iš kito tiekėjo per tą patį laikotarpį, kurį elektros energija turėjo būti perkama iš atsakovės.
22. Teismas nustatė, kad ieškovė, atsakovei nutraukus sutartį, per centrinę pirkimo instituciją VšĮ CPO LT buvo priversta organizuoti naujas viešo pirkimo procedūras ir sudaryti elektros tiekimo sutartį su naujai paskelbtą pirkimą laimėjusiu tiekėju UAB „Elektrum Lietuva“, kuris pasiūlė didesnius, nei buvo sutarta su atsakove, elektros energijos tarifus ir įkainius. Atitinkamai ieškovė už 2019 m. vasario – gruodžio mėnesius, t. y. už 11 mėnesių laikotarpį, kurį būtų galiojusi su atsakove sudaryta Sutartis, sumokėjo naujam tiekėjui 68 569,79 Eur daugiau, negu už tą patį faktiškai suvartotos elektros energijos kiekį būtų sumokėjusi atsakovei.
23. Atsakovės teiginį, kad ieškovė neįrodė žalos fakto ir dydžio, teismas atmetė nustatęs, jog ieškovės poziciją šiuo klausimu pagrindžia į bylą pateikti įrodymai – su UAB „Elektrum Lietuva“ sudaryta Pirkimo sutartis Nr. CPO119199, kurios 1 priede nurodomi atitinkami ieškovės už elektros energijos tiekimą mokėtini tarifai, kurie yra didesni nei ieškovės sudarytoje Sutartyje su atsakove. Be to, UAB „Elektrum Lietuva“ ieškovei už laikotarpį nuo 2019 m. vasario iki gruodžio mėn. tiektą elektros energiją išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei ieškovės atlikti mokėjimai ir šių pirminių dokumentų pagrindu ieškovės parengta suvestinė patvirtino, kad ieškovė, per 11 mėnesių laikotarpį pirkdama elektros energiją iš UAB „Elektrum Lietuva“, sumokėjo 281 588,97 Eur (su PVM), tačiau, jeigu ji būtų pirkusi identišką elektros energijos kiekį iš UAB „Nordic Power Management“ pagal Sutartį, būtų sumokėjusi 213 019,19 Eur, t. y. 68 569,79 Eur mažiau.
24. Teismas atsakovės argumentus, kad ieškovė neturi teisės prašyti priteisti žalos atlyginimą kartu su PVM, laikė nepagrįstais. Teismas pažymėjo, kad ieškovė įgijo teisę į žalos atlyginimą tokį, kokį yra pati realiai patyrusi.
25. Dėl įskaitymo, teismas pažymėjo, kad nepriklausomai nuo atsakovės nesutikimo, jeigu įskaitymas atliktas nepažeidžiant įstatyme nustatytų įskaitymo sąlygų, tai vienai prievolės šaliai pareiškus apie įskaitymą, jo teisiniai padariniai atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios dėl šio sandorio. Teismas, nustatęs, jog ieškovės pranešimo apie įskaitymą metu atsakovė turėjo reikalavimo teisę į ieškovę 32 953,83 Eur sumai pagal ieškovės neapmokėtą PVM sąskaitą – faktūrą už 2019 m. sausį tiektą elektros energiją, bei tai, kad ieškovė pranešimo apie įskaitymą metu turėjo reikalavimo teisę į atsakovę jos dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patirtų nuostolių sumai, konstatavo abiejų ginčo šalių tarpusavio galiojančių priešpriešinių turtinių vykdytinų reikalavimų buvimą, kaip sąlygas teisėtam įskaitymui atlikti. Teismas, nustatęs, kad UAB „Nordic Power Management“ turėjo reikalavimo teisę į 32 956,83 Eur dydžio sumą, o ieškovė UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ turėjo reikalavimo teisę į 32 216 Eur sumą, atitinkamai darė išvadą, kad ieškovė teisėtai atliko įskaitymą, dėl to tiek UAB „Nordic Power Managemant“ prievolė atlyginti ieškovei 32 216 Eur dydžio nuostolius, tiek ieškovės UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ prievolė sumokėti atsakovei už elektros energiją 32 216 Eur laikytinos pasibaigusiomis įskaitymu. Tačiau teismas pažymėjo, kad dėl likusių sumų šalys viena kitai privalo įvykdyti prievoles: ieškovė UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ privalo sumokėti atsakovei už elektros energiją likusią jai išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą – 827,83 Eur (32 953,83 Eur – 32 126 Eur), o atsakovė UAB „Nordic Power Management“ turi atlyginti ieškovei likusią jos patirtos turtinės žalos sumą – 36 443,79 Eur (68 569,79 Eur – 32 126 Eur).
26. Teismas nustatė, kad ieškovė pripažino 827,83 Eur įsiskolinimą atsakovei, todėl sprendė, kad ieškovei patikslinus skundą ir savo reikalavimą sumažinus šia suma (atlikus įskaitymą), iš atsakovės priteistina turtinės žalos suma sudaro 35 615,96 Eur (36 443,79 Eur – 827,83 Eur).
27. Teismas, spręsdamas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo iš atsakovės ieškovei, žalos atsiradimo momentą siejo su ieškovės atliktais UAB „Elektrum Lietuva” mokėjimais ir konstatavo, kad ieškovei priteistina iš viso 687,93 Eur kompensacinių palūkanų. Taip pat teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 4 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteisė procesinės 6 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
28. Teismas atsakovės reikalavimo dėl ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyto alternatyvaus reikalavimo palikimo nenagrinėto, tuo pagrindu, kad ieškovė jo neapmokėjo žyminiu mokesčiu, netenkino, pažymėdamas, kad šis klausimas galėtų būti išspręstas per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą, galutiniu procesiniu sprendimu priteisiant atitinkamą žyminio mokesčio sumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93, 96 straipsniuose nustatyta tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovės alternatyvaus reikalavimas netenkintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
29. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Nordic Power Management“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys buvo tenkintas, o atsakovės priešieškinis atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės UAB „Nordic Power Management“ priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktą poziciją bei nurodo šiuos argumentus:
29.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, kad atsakovė vienašališkai nutraukė Sutartį. Teismas klaidingai interpretavo atsakovės 2018 m. pabaigoje teiktus raštus ieškovei, nes atsakovė, 2018 m. gruodžio 3 d. atsakydama į ieškovės 2018 m. lapkričio 26 d. raštą, nurodė, jog vienašališkai Sutarties nenutraukia, tačiau tikisi, kad ieškovė sutiks su atsakovės siūlymu nutraukti Sutartį abiejų šalių susitarimu. Kadangi atsakovė vienašališku sprendimu nenutraukė sutarties, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo. Atsakovės vertinimu, jos poziciją patvirtina tai, kad atsakovė 2019 m. sausio mėn. ieškovei tiekė elektros energiją.
29.2. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad ieškovė pati vienašališkai nutraukė Sutartį. Vartotojui pateikus operatoriui pranešimą apie sudarytą sutartį su nepriklausomu tiekėju, laikoma, kad sutartis su ankstesniuoju nepriklausomu tiekėju yra nutraukta. Nagrinėjamu atveju šalims nesusitarus dėl sutarties tolesnio vykdymo ar nutraukimo, ieškovė nuo 2019 m. vasario 1 d. pasirinko naują elektros energijos tiekėją ir su juo sudarė sutartį. Tokiu būdu ieškovė vienašališkai nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį anksčiau jos galiojimo termino pabaigos. Atsakovės įsitikinimu, tai, kad ieškovė turi savivaldybei priklausančios įmonės statusą bei jos vykdoma veikla negali lemti civilinės atsakomybės atsakovei, kai ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, taikymą.
29.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė patyrusi žalą, ją skaičiuojant su PVM, nes atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų; ieškovės nurodyti nuostoliai nevertintini kaip žala, nes pasirinkdama naują tiekėją, ji prisiėmė kainos skirtumo riziką; ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jos patirtą žalą. Teismas, priteisdamas ieškovei žalos atlyginimą su PVM, įteisino jos nepagrįstą praturtėjimą.
29.4. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį, nes netinkamai įvertino ieškovės atlikto įskaitymo teisėtumą. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė neturėjo ir neturi atsakovės atžvilgiu pagrįstos teisės reikalauti patirtos žalos atlyginimo. Be to, įskaitymui atsakovė prieštaravo, todėl ir likusių sumų įskaitymas bei priteisimas ieškovei iš atsakovės negali būti teisėtas.
29.5. Atsakovės vertinimu, teismas turėjo tenkinti jos priešieškinį ir priteisti jai iš atsakovės ne tik 32 953,83 Eur įsiskolinimą, tačiau ir 3 069,67 Eur (8 proc.) kompensacines palūkanas.
29.6. Atsakovė taip pat prašo išreikalauti iš ieškovės dokumentus ir duomenis apie tai, ar ieškovė įtraukė (ketina įtraukti) į PVM atskaitą ieškovės mokėtiną PVM pagal UAB „Elektrum Lietuva“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras už elektros energijos tiekimą laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsakovė teigia, jog šie duomenys gali pagrįsti tai, kad ieškovė pagal naujojo tiekėjo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras už elektros energiją mokėtiną PVM įtraukė ar galės įtraukti į PVM atskaitą ir tokiu būdu susimažinti valstybei mokėtiną PVM už ieškovės parduotas prekes ar suteiktas paslaugas tretiesiems asmenims arba susigrąžino (-s) atitinkamą PVM sumą iš valstybės biudžeto. Tokios aplinkybės pagrįstų faktą, kad ieškovė jos tariamai patirtą žalą nepagrįstai ir neteisėtai skaičiuoja su PVM bei kad atlikdama byloje ginčijamą įskaitymą taip pat tariamą žalą nepagrįstai ir neteisėtai skaičiavo su PVM, tokiu būdu siekdama nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.
30. Ieškovė UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti. Atsiliepime iš esmės pakartojo savo poziciją, teiktą pirmosios instancijos teismui. Papildomai atsiliepime pažymi, jog:
30.1. Teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir sprendime padarė teisingas bei pagrįstas išvadas. Ieškovė nesutinka su atsakovės vertinimu, kad Sutarties nutraukimas buvo ne dėl jos kaltės. Pažymi, kad atsakovės visi argumentai, jog sutartis nutraukta ne dėl jos kaltės, yra išvestiniai ir iš esmės tik jos pačios subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais įrodymais, o ieškovė pateikė ieškinį pagrindžiančius įrodymus. Atsakovės argumentus, kad ji siekė tęsti su ieškove sutartį, vertina kaip visiškai nepagrįstus, nes ji savo raštuose, teiktuose ieškovei, aiškiai nurodė savo ketinimus nebetiekti nuo 2019 m. sausio mėn. elektros energijos. Ieškovė neturėjo jokio intereso nutraukti sutartį su atsakove, nes kitų operatorių kainos buvo didesnės.
30.2. Ieškovės vertinimu, byloje buvo atskleistos visos atsakovės civilinės atsakomybės kilimo sąlygos, ieškovė įgyvendino savo pareigą įrodyti žalos dydį ir pateikė jos apskaičiavimus. Ieškovė patirtą žalą įrodinėjo kainų skirtumu ir duomenimis, patvirtinančiais realų elektros energijos suvartojimą.
30.3. Ieškovė savo poziciją dėl kainų skirtumo priteisimo kartu su PVM įrodinėjo remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-494-370/2020, kur teismas priteisė ieškovei kainos skirtumą kartu su PVM. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, kad neįskaičius PVM į kainų skirtumą, pirkėjui nebūtų kompensuotas visas kainų skirtumas ir tai prieštarautų CK 6.251 straipsnyje įtvirtintam visiško nuostolių atlyginimo principui.
30.4. Ieškovė atsakovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su priešieškinio tenkinimu, vertina kaip nepagrįstus. Nurodo, kad jos atlikti įskaitymai yra pagrįsti ir teisėti. Apeliantė beveik metus laiko neskundė ieškovės atlikto įskaitymo, o 2019 m. kovo 29 d. rašte pripažino savo pareigą ieškovei atlyginti jos patirtus nuostolius, atsiradusius dėl jos kaltės įvykus tarpusavio sutarties nutraukimui, tik mažesne proporcija (30 proc.).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
32. Byloje kilo ginčas dėl Sutarties nutraukimo ir su tuo susijusių padarinių. Ieškovė teigia, kad atsakovė be teisinio pagrindo nutraukė sutartį, dėl to ji turi atlyginti ieškovei padarytą žalą, pasireiškusią didesnės kainos už tą pačią prekę mokėjimu pagal su kitu elektros energijos tiekėju sudarytą sutartį. O atsakovė teigia, kad Sutartis buvo neteisėtai nutraukta pačios ieškovės, atsakovei neatlikus jokių neteisėtų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą žalos atlyginimui priteisti, atitinkamai atsakovė ginčija ieškovės atliktus įskaitymus už jos suteiktas paslaugas.
Bylos faktinės aplinkybės
33. Ieškovei per VšĮ CPO LT įvykdžius viešąjį pirkimą, ieškovė UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ ir atsakovė UAB „Nordic Power Management“ 2017 m. lapkričio 24 d. sudarė Sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo ieškovei tiekti aktyviąją elektros energiją į Sutarties priede nurodytus objektus, o ieškovė įsipareigojo už ją mokėti sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka. Sutartis įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d. ir galiojo, kol užsakovė nupirks pasirinktų prekės tarifu maksimalius prekės kiekius, nurodytus Sutarties priedo 1 lentelės 2 stulpelyje, bet ne ilgiau kaip 24 mėnesius (Sutarties 9.1. – 9.2. punktai). Sutarties galiojimo trukmė buvo susieta su maksimaliu numatytu tam tikru prekės kiekio įsigijimu arba su konkrečiu terminu – 24 mėnesiai.
34. 2018 m. lapkričio 14 d. raštu atsakovė UAB „Nordic Power Management“ informavo ieškovę apie tai, kad dėl „Nordic Power Management“ įmonių grupės struktūrinių pokyčių (akcininkų / savininkų pasikeitimo) atsakovė nuo 2019 m. sausio 1 d. nutraukia elektros tiekimo veiklą Lietuvoje, todėl inicijuoja su ieškove sudarytos Sutarties nutraukimą, savo sutartinius įsipareigojimus pagal Sutartį vykdys ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d., rekomenduoja pradėti ieškovei ieškoti naujo tiekėjo, kuris tiektų elektros energiją nuo 2019 m. sausio 1 d., ir pasirašyti naują elektros tiekimo sutartį iki 2018 m. gruodžio 10 d. tam, kad būtų išvengta siūlomos ESO garantinio tiekimo kainos, kuri pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą yra 25 proc. didesnė nei vidutinė praėjusio ataskaitinio mėnesio elektros energijos biržos kaina. Prie šio rašto atsakovė pridėjo susitarimo dėl sutarties nutraukimo abiejų šalių sutarimu nuo 2019 m. sausio 1 d. projektą, kuriame numatoma, kad paskutinė tiekėjo įsipareigojimų vykdymo diena – 2018 m. gruodžio 31 d., o ieškovei atsiskaičius už elektros energiją, tiektą iki Sutarties nutraukimo, visos prievolės bus laikomos tinkami įvykdytomis ir pasibaigusiomis.
35. 2018 m. lapkričio 26 d. rašte ieškovė nurodė, kad atsakovės 2018 m. lapkričio 14 d. raštą laiko pranešimu apie Sutarties nutraukimą. Ieškovė pažymėjo, kad vienašališkas atsakovės Sutarties nutraukimas vertintinas kaip nutraukimas dėl jos kaltės. Nurodė, jog nesutinka nutraukti sutartį atsakovės prašyme nurodytomis sąlygomis ir reikalauja, kad atsakovė tiektų jai elektros energiją Sutartyje numatytomis sąlygomis, t. y. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Pažymėjo, kad atsakovei vis dėl to nutraukus Sutartį su ieškove, ji pasinaudos Sutarties 5.4. nuostata, numatančia, kad tiekėjas įsipareigoja sumokėti užsakovui kainų skirtumą tarp jo prekės kainos ir užsakovo perkamos naujos prekės kainos bei atlyginti kitus užsakovo patirtus nuostolius.
36. 2018 m. gruodžio 3 d. atsakovė rašte ieškovei patikslino, kad ji nenutraukia vienašališkai Sutarties, bet tikisi, kad ieškovė sutiks su jos siūlomu Sutarties nutraukimu. Pažymėjo, kad 2018 m. lapkričio 14 d. raštu ji informavo ieškovę, jog dėl tam tikrų aplinkybių ji nebegali tęsti ir pirkti elektros energiją iš Nord Pool Spot, todėl yra grėsmė netekti leidimo verstis elektros energijos tiekimo veikla, o tai reiškia elektros energijos tiekimo Sutarties pasibaigimą.
37. Ieškovei per VšĮ CPO LT įvykdžius viešąjį pirkimą, ieškovė 2019 m. sausio 8 d. su UAB „Elektrum Lietuva“ sudarė sutartį Nr. CPO119199 dėl elektros energijos pirkimo, nustatant naujas, didesnes, lyginant su UAB „Nordic Power Management“ sudaryta Sutartimi, kainas.
38. 2019 m. sausio 30 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama patikslinti, ar ji yra pasiruošusi tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ieškovei ir ar ji gali patvirtinti raštu, kad turės technines ir finansines galimybes vykdyti Sutartį ir užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ bent iki 2019 m. gruodžio 31 d.
39. 2019 m. vasario 1 d. atsakovė elektroniniu laišku pranešė ieškovei, kad Sutarties nenutraukė, atkreipė dėmesį, jog 2019 m. sausio mėn. ieškovei tiekė energiją ir buvo pasiruošusi ją tiekti ir vasario mėn., tačiau 2019 m. sausio 28 d. sužinojo, kad UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ nuo 2019 m. vasario 1 d. yra pasirinkusi naują elektros energijos pardavėją ir nebėra atsakovės paslaugų portfelio dalis. Pažymėjo, kad UAB „Nordic Power Management“ vienašališkai nenutraukė Sutarties su ieškove, todėl nėra jokio pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo.
40. 2019 m. vasario 8 d. atsakovė pateikė raštą ieškovei, kuriuo prašė pakartotinai įvertinti situaciją ir apsvarstyti galimybę nutraukti Sutartį šalių sutarimu be papildomų pasekmių ir apribojimų nei vienai iš šalių. Pažymėjo, kad nesant galimybės nutraukti Sutartį abipusiu sutarimu, atsakovė tęs bendradarbiavimą ir tieks prekę bei galbūt reikalaus patirtų nuostolių atlyginimo.
41. 2019 m. vasario 28 d. ieškovė informavo atsakovę, kad: nesutinka nutraukti Sutartį bendru sutarimu ir vertina, jog Sutarties nutraukimą inicijavo atsakovė; ieškovė sudarė sutartį su nauju tiekėju, kad laikinai, iki paaiškės tikroji Sutarties vykdymo su atsakove situacija, užtikrintų savo veiklą ir nebūtų priversta pirkti elektros energiją iš ESO, kaip garantinio tiekėjo, labai brangiai; ieškovės sudaryta sutartis su kitu tiekėju negali būti pagrindu atsakovei atsisakyti vykdyti Sutartį ir konstatuoti, kad Sutartis buvo nutraukta ieškovės valia; atsakovei informavus ieškovę, kad ji teisiškai, finansiškai ir techniškai pajėgi toliau vykdyti Sutartį su ieškove, ji nutrauks sutartinius įsipareigojimus su kitais elektros energijos tiekėjais; jeigu atsakovė nėra pajėgi bent vienerius kalendorinius metus tęsti Sutartį su ieškove ir negali jai pateikti rašytinių garantijų, Sutarties šalys privalo tarpusavyje konstatuoti, kad sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės, todėl turi būti išspręstas ieškovės patirtos žalos atlyginimo klausimas. Kartu su šiuo raštu ieškovė pareiškė, kad, kol nebus išspręsti jos iškelti klausimai, ji sustabdo mokėjimą pagal paskutinę atsakovės jai išrašytą sąskaitą.
42. 2019 m. kovo 6 d. ieškovė iš „Nordic Power Management“ (atsakovės įmonių grupės) gavo elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad „Nordic Power Management“ nusprendė nutraukti pardavimo veiklą Lietuvoje nuo 2019 m. sausio mėn., uždarė vietinį biurą ir nutraukė darbo sutartį su savo pardavimo atstovu. Laiške pažymėta, kad atsakovė vienašališkai nenutraukė sutarties, o sutartis buvo nutraukta ieškovei pasirinkus naują tiekėją.
43. 2019 m. kovo 22 d. atsakovė ragino ieškovę apmokėti sąskaitą už sausio mėn. ir pateikti pasiūlymą raštu dėl tolesnės galimybės bendradarbiauti.
44. 2019 m. kovo 25 d. ieškovė raštu nurodė atsakovei, kad ji vienašališkai Sutarties nenutraukė bei yra suinteresuota tęsti Sutarties vykdymą pagal Sutarties sąlygas. Pažymėjo, jog atsakovei negalint garantuoti, kad ji turi sąlygas teikti paslaugas ieškovei iki 2019 m. gruodžio 31 d., šalys privalo tarpusavyje konstatuoti, kad Sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės ir turi būti išspręstas patirtos žalos atlyginimo klausimas.
45. 2019 m. birželio 21 d. ieškovė pranešė atsakovei dėl atlikto 32 126 Eur įskaitymo. Pažymėjo, kad ieškovė liko skolinga atsakovei 827,93 Eur su PVM.
46. 2019 m. birželio 21 d. atsakovė nurodė ieškovei, kad ji nesutinka su jos atliktu įskaitymu. Prašė sumokėti 32 953,83 Eur iki 2019 m. liepos 31 d. „Nordic Power Management“ (atsakovės įmonių grupė) 2019 m. liepos 24 d. raštu ieškovei pakartojo, kad su įskaitymu nesutinka.
47. 2020 m. sausio 7 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės priteisti 37 224,86 Eur patirtos žalos atlyginimo, 2 889 Eur metinių palūkanų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už atitinkamo dydžio reikalavimo pareiškimą byloje iki galutinio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; bylinėjimosi išlaidas. Jeigu teismas tenkintų atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir 32 953,83 Eur skolos iš ieškovės priteisimo, prašė tenkinti alternatyvų reikalavimą ir priteisti iš atsakovės ieškovei 68 579,59 Eur žalos atlyginimo.
48. 2020 m. balandžio 28 d. atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu ieškovės UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ 2019 m. birželio 21 d. pareiškimu atliktą įskaitymą; priteisti iš ieškovės UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ atsakovės UAB „Nordic Power Management“ naudai 32 953,83 Eur skolą bei 3 069,67 Eur kompensacinių palūkanų; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo kreipimosi su šiuo priešieškiniu į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
49. 2020 m. gegužės 14 d. ieškovė patikslino ieškinio dalyką. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 35 625,76 Eur žalos atlyginimo, 2 815,16 Eur palūkanų nuo žalos atsiradimo dienos (2019 m. vasario 1 d.) iki ieškinio pateikimo dienos; 6 proc. dydžio procesines palūkanas už atitinkamo dydžio reikalavimo pareiškimą byloje iki galutinio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; bylinėjimosi išlaidas. Jeigu teismas tenkintų atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir 32 953,83 Eur skolos iš ieškovės priteisimo, prašė tenkinti alternatyvų reikalavimą ir priteisti iš atsakovės ieškovei 68 579,59 Eur žalos atlyginimo. Ieškovė patikslino ieškinį atėmusi iš ieškinio sumos jos atsakovei mokėtiną 827,83 Eur sumą. Atitinkamai patikslino ir palūkanų sumą.
Dėl vienašališko sutarties nutraukimo
50. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, jog atsakovė vienašališkai nutraukė Sutartį su ieškove. Jos vertinimu, teismas klaidingai interpretavo atsakovės 2018 m. pabaigoje teiktus raštus ieškovei, nes atsakovė, 2018 m. gruodžio 3 d. atsakydama į ieškovės 2018 m. lapkričio 26 d. raštą, nurodė, jog vienašališkai Sutarties nenutraukia, tačiau tikisi, kad ieškovė sutiks su atsakovės siūlymu nutraukti Sutartį abiejų šalių susitarimu.
51. Pirmosios instancijos teismas atsakovės teiginius, susijusius su tuo, kad ji vienašališkai nenutraukė Sutarties, o tai padarė ieškovė, atmetė. Teismas pažymėjo, kad byloje esančių įrodymų visuma pagrindė tai, kad pati atsakovė iniciavo, siekė ir galiausiai nutraukė Sutartį, apie tai aiškiai ir nedviprasmiškai pranešdama ieškovei, o ieškovė, priešingai, savo veiksmais siekė Sutartį tęsti.
52. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Vienašalio sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.
53. Šalių sudarytos Sutarties 9.4. punkte numatyta, kad Sutartis gali būti nutraukta abipusiu šalių susitarimu. Sutarties 9.5. punkte numatyta, kad užsakovė turi teisę raštišku pranešimu nutraukti Sutartį, įspėjus tiekėją prieš 30 dienų, kai jis nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų. Sutarties 9.6. punkte numatyta tiekėjo teisė raštišku pranešimu nutraukti Sutartį, įspėjus užsakovę prieš 30 dienų, kai užsakovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų. Taigi, Sutartyje neaptarta galimybė ją nutraukti kitu, nei aptarta, pagrindu. Tačiau Sutarties 5.4 punkte numatyta, kad, jei Sutarties galiojimo laikotarpiu prekė užsakovui būtų nepatiekta išimtinai dėl tiekėjo kaltės (bei nesant užsakovo kaltės) ir dėl šios priežasties galiojant Sutarčiai užsakovas turėtų pirkti prekę brangiau, nei numatyta Sutartyje, iš tiekėjo, kuriam pagal įstatymus priskirta vykdyti prekės tiekimą tais atvejais, kai nepriklausomas tiekėjas nevykdo įsipareigojimo tiekti ir vartotojas negali pasirinkti kito nepriklausomo tiekėjo, tokiu atveju tiekėjas įsipareigoja sumokėti užsakovui kainų skirtumą tarp ankščiau minėto tiekėjo patiektos prekės kainos ir Sutartyje nurodytos prekės kainos bei atlyginti kitus užsakovo patirtus nuostolius.
54. Nagrinėjamu atveju, atsakovė siekia, kad jos pranešimas apie ketinimą nutraukti veiklą Lietuvoje ir Sutarties nutraukimo inicijavimas būtų vertinamas ne kaip Sutarties nutraukimas, tačiau kaip pasiūlymas Sutartį nutraukti abipusiu sutarimu, o ieškovės 2019 m. sausio 8 d. su UAB „Elektrum Lietuva“ sutarties sudarymas, vertinamas kaip Sutarties nutraukimas ieškovės iniciatyva.
55. Šios nutarties 34 punkte nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 14 d. raštu atsakovė UAB „Nordic Power Management“ informavo ieškovę apie tai, kad dėl „Nordic Power Management“ įmonių grupės struktūrinių pokyčių (akcininkų / savininkų pasikeitimo) atsakovė nuo 2019 m. sausio 1 d. nutraukia elektros tiekimo veiklą Lietuvoje, todėl inicijuoja su ieškove sudarytos Sutarties nutraukimą. Atsakovė nurodė, kad Sutartį vykdys iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir ieškovei rekomenduoja kuo skubiau (iki 2018 m. gruodžio 10 d.) susirasti naują tiekėją, kad būtų išvengta siūlomos ESO garantinio tiekimo kainos. Kartu su šiuo raštu atsakovė pridėjo susitarimo dėl sutarties nutraukimo abiejų šalių sutarimu nuo 2019 m. sausio 1 d. projektą. Vėlesni atsakovės raštai ieškovei patvirtino 2018 m. lapkričio 14 d. rašte nurodytus ketinimus.
56. CK 6.204 straipsnyje numatyta, kad visų pirma siekiama išsaugoti sutartinius santykius, t. y. kai sutarties šalis nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pirminėmis sutarties sąlygomis dėl aplinkybių, atsiradusių ne dėl jos kaltės, ir kita sutarties šalis atsisako sutartį pakeisti ar ją nutraukti, tai gali padaryti teismas. Jeigu sutarties išsaugojimas nebegalimas, teismas turi teisę nuspręsti, kokia tvarka ir sąlygomis sutartis bus nutraukta. Tokiu atveju teismas nesaistomas šalių sutarties nuostatų, reglamentuojančių sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). Tačiau atsakovė, siekdama nutraukti sutartį, jos nutraukimo būtinumo neįrodinėjo CK 6.204 straipsnyje nurodytais pagrindais (tik nurodė, jog dėl jos įmonių grupėje vykstančių restruktūrizavimo procesų ji nutarė nutraukti elektros tiekimo veiklą Lietuvoje nuo 2019 m. sausio 1 d.). Atsakovė, gavusi neigiamą atsakymą dėl sutarties nutraukimo abipusiu sutarimu, nesikreipė į teismą su prašymu spręsti dėl tolesnio Sutarties likimo (pvz.: jos nutraukimo pasikeitus aplinkybėms), nors šalis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl vykdymo suvaržymo esant pasikeitusiomis aplinkybėmis, turi nedelsti ir spręsti sutarties pakeitimo klausimą kuo greičiau, kad būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra. Taip pat, kad išvengtų Sutartyje nurodytų sutarties nutraukimo pasekmių, susijusių su vienašališku jos nutraukimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-370/2020).
57. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė su atsakovės siūlymu nutraukti Sutartį abipusiu sutarimu nesutiko ir, siekdama tęsti su atsakove Sutartį, pareikalavo patvirtinti, kad ji turi finansines ir technines galimybes vykdyti savo įsipareigojimus toliau, o jai negalint to patvirtinti, vertins jos elgesį kaip Sutarties pažeidimą ir atitinkamai, pasinaudodama Sutarties 5.4. nuostata, reikalaus, kad atsakovė sumokėtų jai kainų skirtumą tarp jos prekės kainos ir ieškovės perkamos naujos prekės kainos bei atlygintų kitus jos patirtus nuostolius.
58. CK 6.220 straipsnyje numatyta, kad šalis, kuri atsižvelgdama į aplinkybes tikisi, kad kita šalis gali iš esmės pažeisti sutartį, turi teisę iš pastarosios šalies pareikalauti patvirtinti, kad ši sutartį įvykdys tinkamai. Šalis gali sustabdyti savo sutartinių prievolių vykdymą tol, kol kita sutarties šalis patvirtina, kad ji sutartį tikrai įvykdys tinkamai (1 dalis). Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyto patvirtinimo šalis negauna per protingą terminą, ji gali sutartį nutraukti (2 dalis).
59. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė, gavusi atsakovės 2018 m. lapkričio 14 d. pranešimą ir vėlesnius jos raštus, pagrįstai suabejojo atsakovės galimybėmis toliau tęsti Sutarties vykdymą, ypač, kai ji aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. nutraukia elektros energijos tiekimą Lietuvoje. Be to, įvertinus tarp šalių vykusį visą susirašinėjimą, matyti, kad atsakovė ieškovei nepateikė rašytinio patvirtinimo, kad ji Sutartį galės vykdyti bent iki 2019 m. gruodžio 31 d.
60. Atsižvelgiant į tai, kokių paslaugų teikimui ir nepertraukiamam jų užtikrinimui ieškovė perka elektros energiją (Šiaulių miesto gatvių apšvietimas tamsiu paros metu bei eismo reguliavimo techninių priemonių priežiūra ir eksploatacija), pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovė pagrįstai prašė atsakovės suteikti jai aiškią informaciją ir garantijas (patvirtinimą), jog atsakovė toliau vykdys Sutartį, o atsakovei to nepadarius, turėjo pagrindą jos veiksmus vertinti kaip vienašalį Sutarties nutraukimą arba tolesnį savo Sutartinių prievolių nebevykdymą dėl savo kaltės. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad abiem atvejais atsakovės veiksmai vertintini kaip pažeidžiantys Sutartį bei sudarantys pagrindą reikalauti patirtų nuostolių (turtinės žalos) atlyginimo. Taip pat pritartina ir tam, kad ieškovė, įgyvendinusi savo CK 6.220 straipsnyje numatytą teisę (reikalauti atsakovės patvirtinti, kad ji bus pajėgi vykdyti Sutartį visą minimalų jos laikotarpį) bei, siekdama užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą Šiaulių mieste tamsiu paros metu, sudariusi naują sutartį su UAB „Elektrum Lietuva“, pakeičiančią su atsakove sudarytą Sutartį, jos vienašališkai nenutraukė. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės atsakovei teikti raštai, kuriuose ji nurodė, kad atsakovei pateiktus patvirtinimą, kad ji Sutartį galės įvykdyti, ieškovė sutartį su naujuoju elektros energijos tiekėju nutrauks. Atsakovė tokių duomenų, kad ji pateikė garantijas ieškovei dėl tinkamo savo Sutartis sąlygų vykdymo, o pastaroji sutarties su naujuoju tiekėju nenutraukė, nepateikė. Be to, aplinkybė, kad ieškovė, sudariusi Sutartį su UAB „Elektrum Lietuva“, už tą patį elektros energijos kiekį sumokėjo 68 569,79 Eur daugiau, patvirtina, jog ji buvo suinteresuota tęsti Sutartį su atsakove ir jos teikti raštai jai, siekiant sutartį išsaugoti, tai pagrindžia.
61. Todėl, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, egzistuojant visiems žalos atlyginimo sąlygoms (CK 6.246 straipsnio 1 dalis; CK 6.249 straipsnio 1 dalis; CK 6.247 straipsnis), ieškovė įgijo teisę į patirtų nuostolių atlyginimą, susijusį su atsakovės Sutarties nutraukimu / nevykdymu, todėl teismas pagrįstai ieškovei priteisė 35 615,96 Eur žalos atlyginimą, o atsakovės priešieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu atsakovei neginčijant pirmosios instancijos teismo priteisto žalos dydžio, jo dydžio pagrįstumo apeliacinės instancijos teismo kolegija nevertina.
Dėl įskaitymo
62. Ieškovė 2019 m. birželio 21 d. raštu atsakovei pranešė apie atliktą tarpusavio reikalavimų įskaitymą, t. y. apie tai, kad pirkdama elektros energiją iš kito tiekėjo brangesniais tarifais 2019 m. vasario – gegužės mėnesiais ieškovė patyrė 32 126 Eur su PVM nuostolių.
63. Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdomi; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013).
64. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovės pranešimo apie įskaitymą metu atsakovė turėjo reikalavimo teisę į ieškovę 32 953,83 Eur sumai pagal ieškovės neapmokėtą PVM sąskaitą – faktūrą už 2019 m. sausį tiektą elektros energiją, ir konstatavęs, jog ieškovė pranešimo apie įskaitymą metu turėjo reikalavimo teisę į atsakovę jos dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patirtų nuostolių sumai, sprendė apie abiejų ginčo šalių tarpusavio galiojančių priešpriešinių turtinių vykdytinų reikalavimų buvimą, kaip sąlygas teisėtam įskaitymui atlikti. Teismas darė išvadą, kad ieškovė turėjo teisę atlikti ir teisėtai atliko įskaitymą 32 126 Eur sumai, todėl ieškovės UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ prievolę sumokėti atsakovei už elektros energiją 32 126 Eur, laikė pasibaigusia įskaitymu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka ir jo nurodytų argumentų nekartoja.
65. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalys viena kitai dar turi įvykdyti prievoles: ieškovė UAB „Šiaulių gatvių statyba“ privalo sumokėti atsakovei už elektros energiją likusią jai išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą – 827,83 Eur (32 953,83 Eur – 32 126 Eur), o atsakovė UAB „Nordic Power Management“ turi atlyginti ieškovei likusią jos patirtos turtinės žalos sumą – 36 443,79 Eur (68 569,79 Eur – 32 126 Eur), pažymėjo, kad nors toks įskaitymas (teismo procesu), būtų šioks toks nukrypimas nuo įskaitymo tvarkos ir sąlygų, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste pateisinama proceso operatyvumo ir teisingumo siekiu. Atitinkamai teismas sprendė, kad galutinė ieškovei iš atsakovės priteistina suma yra 35 615,96 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismo motyvus bei atsižvelgęs į tai, kad yra visos sąlygos įskaitymui atlikti ir šioje dalyje jo neatlikus, ateityje galėtų būti inicijuojami papildomi teisminiai procesai, tokiam teismo sprendimui pritaria.
Dėl atsakovės prašymo išreikalauti iš ieškovės įrodymus, susijusius su jos PVM įtraukimu į mokėtino PVM ataskaitas bei prievolės atlyginti žalą kartu su PVM
66. Atsakovė prašo išreikalauti iš ieškovės dokumentus ir duomenis apie tai, ar ieškovė įtraukė (ketina įtraukti) į PVM atskaitą ieškovės mokėtiną PVM pagal UAB „Elektrum Lietuva“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras už elektros energijos tiekimą laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsakovė teigia, jog šie duomenys gali pagrįsti tai, kad ieškovė pagal naujojo tiekėjo išrašytas PVM sąskaitas faktūras už elektros energiją mokėtiną PVM įtraukė ar galės įtraukti į PVM atskaitą ir tokiu būdu susimažinti valstybei mokėtiną PVM už ieškovės parduotas prekes ar suteiktas paslaugas tretiesiems asmenims arba susigrąžino (-s) atitinkamą PVM sumą iš valstybės biudžeto. Nurodė, jog tokios aplinkybės pagrįstų faktą, kad ieškovė patirtą žalą nepagrįstai ir neteisėtai skaičiuoja su PVM ir tokiu būdu siekia praturtėti atsakovės sąskaita.
67. Taigi, iš esmės atsakovė, prašydama išreikalauti duomenis, susijusius su ieškovės PVM įtraukimu į PVM ataskaitą, siekia, kad pareiga atlyginti žalą, kurią sudaro PVM suma, būtų paneigta, įrodžius, kad ieškovė galbūt sumokėtą PVM UAB „Elektrum Lietuva“ sumažino savo mokėtiną PVM valstybei ar jį susigrąžino.
68. Mokesčių įstatymai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Apmokestinimą PVM, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu, nustato Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – PVMĮ). Šis įstatymas, be kitų šio mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklių, nustato ir PVM atskaitos sąlygas (57–64 straipsniai).
69. Pagal PVM įstatymo 2 straipsnio 28 dalį PVM atskaita – pirkimo ir (arba) importo PVM dalies atskaitymas, kai pagal šio Įstatymo nuostatas apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą ar padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma. Pažymėtina, kad PVM atskaita nėra besąlyginė, siekiantis pasinaudoti šia teise asmuo turi atitikti įstatymo nustatytas sąlygas.
70. Siekiant nustatyti, ar asmuo galės pasinaudoti PVM atskaita, reikia nustatyti, ar asmuo turi tokią teisę pagal įstatymą: ar jis yra PVM mokėtojas (paminėtina, kad pagal PVMĮ 57 straipsnį teisę į PVM atskaitą turi ne visi PVM mokėtojai, o tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais ją turi ir PVM mokėtojais neįregistruoti asmenys, be to, asmenys, turintys teisę į PVM atskaitą, gali šia teise nesinaudoti); ar įsigytos PVM apmokestintos prekės ir paslaugos panaudotos tokiai veiklai, kai leidžiama PVM atskaita (PVMĮ 58 straipsnis); ar asmuo laikėsi PVM sumų įtraukimo į PVM atskaitą reikalavimų, nustatytų PVMĮ 64 straipsnyje (tinkamai įforminta PVM sąskaita faktūra, įtraukimas į PVM deklaraciją ir kt.). Paminėtina ir tai, kad PVMĮ nustato PVM atskaitos tikslinimo institutą, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms (PVMĮ 65–70 straipsniai).
71. Lietuvos Respublikoje už mokesčių administravimą atsakinga valstybės institucija yra Valstybinė mokesčių inspekcija. Mokesčių administratorius, be kitų, atlieka ir kontrolės, ar mokesčiai teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti, funkciją. PVM apskaičiavimą, sumokėjimą bei jo atskaitą taip pat kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 1 dalies 7 punktas, PVMĮ 120 straipsnis).
72. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei jo pagrindu padarytas išvadas, sprendžia, kad teismai, priteisdami nuostolių atlyginimą, privalo vadovautis CK normomis (CK 6.251 straipsnio 1 dalis) ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galbūt kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną žalos atlyginimą, todėl nėra pagrindo reikalauti iš ieškovės papildomų duomenų, susijusių su PVM. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. civilinėje byloje Nr. e2A-494-370/2020, kurioje atsakove buvo UAB „Nordic Power Management“. Šioje byloje nurodyta, kad užsakovo patiriamos papildomos išlaidos susidaro iš mokesčio už elektros suvartotą energiją bei pridėtinės vertės mokesčio, todėl užsakovas (šiuo atveju ieškovė) įgijo teisę į visų savo faktiškai patirtų papildomų išlaidų kompensavimą. Atitinkamai teisėjų kolegija, nenustačiusi priežasčių, dėl kurių šioje byloje ieškovės patirti nuostoliai jai turėtų būti atlyginami be PVM, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovės patirti nuostoliai turi būti apskaičiuojami nustatant ieškovės faktiškai patirtų išlaidų skirtumą perkant paslaugas iš kito tiekėjo, į kurį įeina ir ieškovės UAB „Elektrum Lietuva“ sumokėtas PVM.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
73. Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, bei tai, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Priešingai, teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, priimdamas sprendimą vadovavosi ginčui aktualiomis teisės normomis ir jas taikė tinkamai, išsamiai argumentavo priimtą sprendimą, su juo apeliacinės instancijos teismas sutinka. Todėl atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
74. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).
75. Apeliacinio skundo netenkinus, UAB „Nordic Power Management“ patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 str.). Tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą turi teisę ieškovė UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“.
76. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
77. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. antrąjį ketvirtį (atsiliepimas į apeliacinį skundą surašytas ir teismui išsiųstas 2020 m. spalio 14 d. (2020 m. ketvirtąjį ketvirtį)) sudarė 1 398,5 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma sudaro 1 818,05 Eur (1 398,5 Eur x 1,3).
78. Ieškovė 2020 m. spalio 20 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kartu pateikė duomenis, kad ji faktiškai patyrė 800 Eur atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą paruošimo ir pateikimo teismui išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos (800 Eur) neviršija Rekomendacijose maksimalios už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui atlygintinos sumos, jos ieškovei yra priteisiamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Nordic Power Management“ (juridinio asmens kodas 302548646) ieškovei UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ (juridinio asmens kodas 144129510) 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Dalia Kačinskienė
Danguolė Martinavičienė