Civilinė byla Nr. e2S-178-661/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22375-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.18.7; 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „BELOR“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovams J. K., V. K., UAB „Vyrja“ dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovams J. K., V. K., UAB „Vyrja“ dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės R. M. ir atsakovų J. K., V. K. bei UAB „Vyrja“ taikos sutartis.
3. Pareiškėjas UAB „BELOR“ pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovams J. K., V. K., UAB „Vyrja“ dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo.
4. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti ieškovės R. M. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo byloje nagrinėjimą, kol bus išnagrinėtas kreditoriaus prašymas atnaujinti procesą byloje, o tuo atveju, jeigu atitinkamas dokumentas jau yra išduotas, uždrausti ieškovei R. M., atsakovams J. K., V. K., UAB „Vyrja“ atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų vykdoma byloje patvirtinta ginčo šalių sudaryta 2020 m. rugpjūčio 19 d. taikos sutartis.
5. Nurodo, kad byloje teismas, patvirtindamas taikos sutartį, nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens, t. y. kreditoriaus, materialiųjų teisių ar pareigų, kadangi dėl atsakovo taikos sutarties pagrindu prisiimtų prievolių sumažėjo jo turtas ir dėl to pažeidžiama kreditoriaus teisė patenkinti kreditorinius reikalavimus iš atsakovo turto. Atnaujinus procesą ir panaikinus nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių kils teismo sprendimo atgręžimo klausimas. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas nebūtų pakankamai efektyvus siekiant atkurti teisinę padėtį, nes vykdant taikos sutartį būtų sumažintas UAB „Vyrja“ įstatinis kapitalas, tokį sumažinimą įregistruojant juridinių asmenų registre. Patenkinus kreditoriaus prašymą ir bylos nagrinėjimo metu atmetus ieškinį, kreditorius būtų priverstas ginčyti UAB „Vyrja“ įstatinio kapitalo sumažinimo veiksmus, o teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas dėl taikos sutarties objekto specifikos, nebūtų efektyvus. Laikinosios apsaugos priemonės užkirstų ginčo šalių galimybę vykdomojo rašto pagrindu perleisti areštuotą turtą UAB „Vyrja“ nuosavybėn ar sumažinti UAB „Vyrja“ įstatinį kapitalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta ieškovei R. M., atsakovams J. K., V. K., UAB „Vyrja“, atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų vykdoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-28048-861/2020 patvirtinta 2020 m. rugpjūčio 19 d. taikos sutartis.
7. Teismas nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo būtų nepažeistas šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo principas. Pareiškimo patenkinimo atveju pareiškėjas galėtų nukreipti išieškojimą iš skolininko turto, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjo skolininko turto masė sumažėtų, pareiškimo patenkinimo atveju kiltų teismo nutarties atgręžimo klausimas, kuris užvilkintų teisminį procesą, užkirstų galimybę pareiškėjui efektyviai apginti pažeistas teises.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir atmesti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; priteisti iš pareiškėjo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę, nors turėjo būti sprendžiama dėl CPK 372 str. 2 dalies taikymo. Proceso atnaujinimo metu pirmenybė turėtų būti teikiama CPK 372 str. 2 d. taikymui ir neturi būti priimami sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9.2. Pareiškėjas neįrodė savo prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo. Pareiškėjas nėra išnagrinėtoje byloje dalyvaujantis asmuo, todėl jis iš vis neturi teisės reikšti reikalavimo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje dviem iš trijų nurodytų pagrindų (CPK 366 str. 1 d. 2 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais), t. y. pareiškėjas negali pradėti proceso atnaujinimo šiais pagrindais.
9.3. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo pagal byloje pareikštą prašymą dėl proceso atnaujinimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Skirtingai nei taikant laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis), įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) vykdymo sustabdymu siekiama užtikrinti, kad nebūtų apsunkintas sprendimo vykdymo atgręžimo įvykdymas (CPK 373 straipsnis), jei pakartotinai išnagrinėjus bylą atnaujintame procese būtų priimtas priešingas teismo sprendimas.
10. Pareiškėjas UAB „BELOR“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad neuždraudus šalims taikos sutarties vykdymo, būtų nedelsiant imamasi veiksmų ją įgyvendinti, kas patį procesą šioje byloje padarytų nuviliantį ir betikslį, papildomai sukurtų pamatą teisinei nesantaikai kilti ir sąlygotų naujus ieškinius. Šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir atlieka prevencinę funkciją, užkerta galimybes kilti neigiamiems padariniams, t. y. apriboja atsakovo galimybę vykdomojo rašto pagrindu perleisti turtą kitiems asmenims.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Šioje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
13. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip numato ši procesinės teisės norma, yra būtinos dvi sąlygos: 1) ieškinio tikėtinas pagrindimas; 2) būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė). Asmuo, reikalaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo pagrįsti šias sąlygas (CPK 12 ir 178 straipsniai). Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę.
14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti tinkamą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jeigu egzistuoja faktinės aplinkybės, kurios preliminariai patvirtina, jog būsimas teismo sprendimas galimai nebus tinkamai įvykdytas be teismo įsikišimo, realizuojamo per šių užtikrinimo priemonių taikymą. Toks teismo įsikišimas yra galimas, jeigu, egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė).
15. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).
16. Pažymėtina, kad pareiškėjas UAB „BELOR“ šioje byloje yra pateikęs prašymą atnaujinti procesą, todėl šiuo atveju CPK nuostatos, reglamentuojančios proceso atnaujinimą, yra specialiosios kitų CPK normų, įskaitant reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, atžvilgiu.
17. CPK 373 straipsnyje yra nurodyta, kad panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos.
18. Byla atnaujintame procese yra nagrinėjama toliau, o ją išnagrinėjus, gali būti priimti CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai. Todėl sprendžiant, ar nesustabdžius sprendimo (nutarties) vykdymo nepasunkės teismo sprendimo įvykdymas, vertinamas ne teismo nutarties atnaujinti procesą vykdymas, o teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo galimybė (CPK 373 straipsnis), jei, išnagrinėjus bylą atnaujintame procese, tektų atgręžti sprendimo vykdymą (CPK 760 straipsnis).
19. Skirtingai nei taikant laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis), įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) vykdymo sustabdymu siekiama užtikrinti, kad nebūtų apsunkintas sprendimo vykdymo atgręžimo įvykdymas (CPK 373 straipsnis), jei pakartotinai išnagrinėjus bylą atnaujintame procese būtų priimtas priešingas teismo sprendimas.
20. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi patvirtinta taikos sutarties 1.2 punktu šalys susitarė, kad: Bendrovei (UAB „Vyrja“) įsigijus 1.1 punkte nurodytas akcijas, V. K. nuosavybės teise priklausančių Bendrovės akcijų skaičius sumažėja nuo 85 450 001 (aštuoniasdešimt penkių milijonų keturių šimtų penkiasdešimt tūkstančių ir vienos) iki 82 950 001 (aštuoniasdešimt dviejų milijonų devynių šimtų penkiasdešimt tūkstančių ir vienos).
21. Taikos sutarties 1.3 punktu šalys susitarė sumažinti UAB ,,Vyrja“ įstatinį kapitalą nuo 49 561 000 Eur (keturiasdešimt devynių milijonų penkių šimtų šešiasdešimt vieno tūkstančio eurų) iki 48 836 000 Eur (keturiasdešimt aštuonių milijonų aštuonių šimtų trisdešimt šešių tūkstančių eurų), anuliuojant pačios UAB „Vyrja“ įgytas 2 500 000 (du milijonus penkis šimtus tūkstančių) paprastųjų vardinių akcijų, kurios vienos nominali vertė yra 0,29 Eur.
22. Kaip minėta, skundžiama nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta šalims vykdyti šią taikos sutartį.
23. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 54 straipsnio 13 dalyje yra nurodyta, kad teismui priėmus sprendimą sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma ? bendrovės vadovas) privalo bendrovės įstatuose atitinkamai pakeisti įstatinio kapitalo dydį bei akcijų skaičių ir atitinkamai anuliuoti bendrovės savas akcijas. Pakeisti bendrovės įstatai turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
24. Taigi, šiuo atveju teismo sprendimas (t. y. nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis – sumažinamas UAB ,,Vyrja“ įstatinis kapitalas) realizuojamas būtent atlikus bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo registraciją juridinių asmenų registre. Tačiau jeigu būtų tenkintas pareiškėjo UAB „BELOR“ prašymas dėl proceso atnaujinimo ir panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, bei priimtas priešingas sprendimas, būtų įmanomas teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas, nes reikėtų atlikti tuos pačius veiksmus – registruoti juridinių asmenų registre teismo sprendimą, kuriuo atstatomas UAB ,,Vyrja“ įstatinis kapitalas. T. y. šiuo atveju nenustatyta jokių aplinkybių kurios kliudytų įvykdyti pareiškėjui UAB „BELOR“ palankų teismo sprendimą, nes juridinių asmenų registre įregistravus UAB ,,Vyrja“ įstatinio kapitalo sumažinimą pagal taikos sutartį, lygiai taip pat būtų galima atstatyti ir prieš tai buvusią padėtį – įregistruoti tokį įstatinį kapitalą, koks buvo prieš kylant ginčui.
25. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – nebuvo įrodyta, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė būsimo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepagrįstai.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai, yra pagrindas skundžiamą nutartį naikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo UAB „BELOR“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
27. Teismas tenkinę atskirąjį skundą vienu pagrindu (nenustačius grėsmės būsimo sprendimo vykdymui) dėl kitų atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Ieškovė pateikdama atskirąjį skundą, už jį sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį. Patenkinus atskirąjį skundą, šis žyminis mokestis ieškovei priteisiamas iš pareiškėjo UAB „BELOR“ (CPK 93 str).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u t a r i a:
Ieškovės R. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo UAB „BELOR“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Priteisti iš pareiškėjo UAB „BELOR“ (į. k. 303276665) ieškovei R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 38 Eur žyminio mokesčio.
Teisėjas Alvydas Barkauskas