Baudžiamoji byla Nr. 2K-42/2012
Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00075-2009-2
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.10.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
sekretoriaujant Linai Baužienei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,
nuteistajam E. K. ,
nuteistojo gynėjui Kęstučiui Rakauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. nuosprendis.
Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. nuosprendžiu E. K. nuteistas pagal: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkiems mėnesiams už vagystę iš R. V. individualios įmonės; BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 187 straipsnio 1 dalį areštu trisdešimčiai parų už UAB „Leita“ turto vagystę ir sugadinimą, 187 straipsnio 1 dalį areštu trisdešimčiai parų už UAB „Maxima LT“ turto sugadinimą; BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, 187 straipsnio 3 dalį areštu dvidešimčiai parų už UAB „Technosrautas“ turto vagystę ir sugadinimą; BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams už vagystę iš A. M. garažo; BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams už pasikėsinimą pagrobti turtą iš UAB „Norfos mažmena“ parduotuvės; BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams už vagystę iš UAB „Norfos mažmena“ parduotuvės; BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams už vagystę iš parduotuvės Radeikiuose; BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams už vagystę 2010 m. sausio 17 d. iš parduotuvės Sudeikiuose; BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, 187 straipsnio 3 dalį areštu trisdešimčiai parų už pasikėsinimą pagrobti turtą iš parduotuvės Saldutiškyje ir turto sugadinimą; BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, 187 straipsnio 3 dalį areštu trisdešimčiai parų už vagystę 2010 m. sausio 29 d. iš parduotuvės Sudeikiuose ir turto sugadinimą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmė už vagystę iš UAB „Leita“, apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis už UAB „Maxima LT“ ir UAB „Leita“ turto sugadinimą ir paskirta subendrinta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmė už vagystę iš UAB „Technosrautas“ apėmimo būdu subendrinta su bausme už UAB „Technosrautas“ turto sugadinimą ir paskirta subendrinta septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; bausmė už pasikėsinimą pagrobti turtą iš Saldutiškio parduotuvės apėmimo būdu subendrinta su bausme už parduotuvės turto sugadinimą ir paskirta subendrinta septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; bausmė už vagystę 2010 m. sausio 29 d. iš Sudeikių parduotuvės apėmimo būdu subendrinta su bausme už šios parduotuvės turto sugadinimą ir paskirta subendrinta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2011 m. birželio 7 d. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2010 m. sausio 29 d. iki vasario 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. nuosprendis pakeistas:
E. K. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (už UAB „Maxima LT“ ir UAB „Leita“ turto sugadinimą) paskirtas laisvės apribojimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši bausmė apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, ir paskirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, E. K. paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (1300 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nustatyta sumokėti per tris mėnesius. Kardomoji priemonė suėmimas panaikinta. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Šioje byloje taip pat nuteistas D. G. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleista K. S. , tačiau kasacinis skundas dėl jų nepaduotas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo R. Baumilo pranešimą, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą tenkinti, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius kasacinį skundą atmesti,
n u s t a t ė :
E. K. nuteistas už tai, kad:
2009 m. vasario 3 d., apie 18.40 val., bendrininkų grupe su D. G. įsibrovę į R. V. individualios įmonės parduotuvę Utenoje, J. Basanavičiaus g. 127, pagrobė 12 875,94 Lt vertės turtą;
2009 m. birželio 29 d., apie 1.41 val., padedant D. G. ir K. S. , pro prekybos centre „Maxima“ Utenoje, Aušros g. 78, įsikūrusių picerijos „Charlie Pizza“ ir prekybos pasažo patalpas įsibrovęs į juvelyrinių dirbinių parduotuvę, pagrobė 19 887,40 Lt vertės UAB „Leita“ turtą bei sugadino 1800 Lt vertės UAB „Leita“ ir 2980 Lt vertės UAB „Maxima LT“ turtą;
2009 m. rugpjūčio 26 d., apie 3.40 val., įsibrovęs į UAB „Technosrautas“ parduotuvę Utenoje, Kupiškio g. 51-63, pagrobė 5700,10 Lt vertės ir sugadino 301,81 Lt vertės turtą;
2009 m. lapkričio 24 d., apie 2.45 val., įsibrovęs į A. M. garažą (duomenys neskelbtini) pagrobė 7505,20 Lt vertės turtą;
2009 m. lapkričio 30-osios naktį, tikslus laikas nenustatytas, padedant D. G. ir K. S., pasikėsino įsibrauti į prekybos centrą „Norfa 5“ ir pagrobti turtą, bet neatrakinęs durų į patalpas nepateko;
2009 m. gruodžio 2 d., apie 2.06 val., padedant D. G. ir K. S. , įsibrovęs į UAB „Norfos mažmena“ prekybos centrą Utenoje, J. Basanavičiaus g. 127, pagrobė 8840,90 Lt vertės turtą;
2009 m. gruodžio 22 d., apie 23.56 val., padedant R. G. , įsibrovęs į Utenos rajono vartotojų kooperatyvo parduotuvę Utenos r., Daugailių sen., Radeikių k., pasikėsino pagrobti 3153,95 Lt vertės turto, bet, D. G. perspėtas apie atvykstančius apsaugos pareigūnus, pagrobė 1931,55 Lt vertės turtą;
2010 m. sausio 17 d., apie 2.23 val., įsibrovęs į Utenos rajono vartotojų kooperatyvo parduotuvę Utenos r., Sudeikių mstl., pagrobė 1704,41 Lt vertės turtą;
2010 m. sausio 29 d., apie 3.46 val., įsibrovęs į Utenos rajono vartotojų kooperatyvo parduotuvę Utenos r., Saldutiškio mstl., sugadino 242 Lt vertės turtą ir pasikėsino pagrobti cigaretes, bet nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes prekybos salėje nerado cigarečių;
2010 m. sausio 29 d., apie 4.44 val., įsibrovęs į Utenos rajono vartotojų kooperatyvo parduotuvę Utenos r., Sudeikių mstl., pagrobė 1592,66 Lt vertės ir sugadino 138 Lt vertės turtą.
Pirmosios instancijos teismas, pagal kaltinamojo ir jo gynėjo prašymą spręsdamas skiriamos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, įvertino aplinkybes, kad E. K. tiesiogine tyčia padarė penkiolika nusikaltimų nuosavybei, iš kurių dešimt vertinami kaip apysunkiai ir yra padaryti įsibrovus į patalpas bei saugyklas, kiekvienam nusikaltimui kruopščiai ruošėsi pasirinkdamas veidą slepiančius drabužius, įrankius, talpyklas, kai kurias veikas padarė su bendrininkais, grobdavo lengvai parduodamus daiktus, rodančias, kad padarytų veikų pavojingumo laipsnis didesnis, o kaltininko antivisuomeniškos nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų veikų padarymo, kad nusikalstamas veikas darė vienerius metus, pagrobtus daiktus parduodavo, taip pat rodančias, jog gauti pinigai buvo pagrindinis kaltinamojo pragyvenimo šaltinis. Teismas įvertino ir tai, kad E. K. įsidarbino ir mokosi, atlygino visą nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą, t. y. jo atgaila buvo aktyvi. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nusikaltimų pobūdis, skaičius, kryptingumas ir pavojingumo laipsnis nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai E. K. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikė.
Apeliacinės instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes įvertino kitaip ir padarė išvadą, kad E. K. tikslinga taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Šio teismo nuomone, aplinkybės, kad E. K. anksčiau neteistas, nuo nusikalstamų veikų išaiškinimo iki nuosprendžio priėmimo nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų, neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog nusikalstamų veikų padarymą lėmė kaltininko gyvenimo būdas ar jau susiformavusios antivisuomeniškos nuostatos. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad yra tik viena kaltininko atsakomybę už vieną nusikalstamą veiką sunkinanti aplinkybė, o E. K. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų bei visos žalos atlyginimas jį apibūdina teigiamai, be to jis yra jauno amžiaus, apibūdinamas teigiamai.
Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria E. K. taikytas BK 75 straipsnis, ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. nuosprendį, kitą apygardos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs tiek E. K. padarytas nusikalstamas veikas, tiek jo asmenybę, nerado pagrindo manyti, jog bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes įvertino kitaip ir padarė išvadą, kad E. K. tikslinga taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, kuri yra nepagrįsta ir neteisėta.
Pagal teismų praktiką, sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika ir nuteistojo asmenybe, o kai nuteistasis yra padaręs ne vieną nusikaltimą, formuluojant išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, toks atvejis turi būti papildomai aptartas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokių naujų motyvų, kodėl 15 nusikalstamų veikų padariusiam asmeniui tikslinga taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, argumentuotai nepaneigė pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų, o nuteistojo asmenybę įvertino tik vienu aspektu, kaip jis elgėsi po nusikalstamos veikos padarymo. Prokuroras pažymi, kad kaltininkas aktyvia atgaila siekia palengvinti savo padėtį, todėl jos negalima vertinti vienareikšmiškai, be to, dalį E. K. nusikaltimais padarytos žalos atlygino draudimo kompanijos. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad E. K. apibūdinamas ne vien teigiamai, nes tuo metu, kai mokėsi, darė ir administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos baustas tris kartus administracine tvarka, kad buvo nusikalstamų veikų padarymo iniciatorius ir į jų vykdymą įtraukė kitus asmenis, jo vaidmuo dominuojantis, nusikaltimus padarė iš savanaudiškų paskatų, taip susikurdamas sau materialinę gerovę. Prokuroro manymu, visos šios aplinkybės rodo daug didesnį asmenybės pavojingumą, o kryptingas nusikaltimų darymas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad E. K. antivisuomeniškos nuostatos, nepaisant to, kad tuo pačiu metu jis mokėsi ir mokymosi įstaigoje buvo apibūdinamas teigiamai, jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų veikų padarymo.
Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo
Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. nuosprendį E. K. nuteistas už padarytas 15 nusikalstamų veikų, iš kurių 10 yra apysunkiai nusikaltimai nuosavybei įsibraunant į patalpas bei saugyklas. Įstatymas nedraudžia atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmeniui, padariusiam kelias nusikalstamas veikas, jei jos nėra sunkūs ar labai sunkūs nusikaltimai. Kaip paminėta, viena iš būtiniausių bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlygų yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Vadinasi, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirto bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas, pagal kaltinamojo ir jo gynėjo prašymą spręsdamas skiriamos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, tokio pagrindo neįžvelgė ir nutarė, jog nuteistajam E. K. bausmės tikslai, atidėjus jos vykdymą, nebus pasiekti, ir bausmės vykdymo neatidėjo. Apeliacinės instancijos teismas manė kitaip, sutikdamas su E. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai jam gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidedant, kartu skiriant teismo įpareigojimą bei baudžiamojo poveikio priemonę, todėl Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeitė.
Pagal teismų praktiką (Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalga (Baudžiamojo kodekso 75 ir 92 straipsniai) 2008 m. vasario 15 d., „Teismų praktika“ Nr. 28) laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašo nukentėjusiųjų, atlygina padarytą žalą. Taigi, šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė kelis argumentus, kuriais remdamasis atidėjo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pirma, kad aplinkybės, jog E. K. anksčiau neteistas, nuo nusikalstamų veikų išaiškinimo iki nuosprendžio priėmimo nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų, neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad nusikalstamos veikos padarytos dėl kaltininko gyvenimo būdo ar jau susiformavusių antivisuomeniškų nuostatų. Antra, kad yra tik viena E. K. atsakomybę už vieną iš nusikalstamų veikų sunkinanti aplinkybė, o prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų bei visos žalos atlyginimas jį apibūdina teigiamai, be to, jis yra jauno amžiaus ir teigiamai apibūdinamas.
Kolegijos nuomone, tokie argumentai nepakankami tam, kad būtų vertinami kaip sudarantys pagrindą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo nusikaltimų pobūdį, skaičių, kryptingumą ir pavojingumo laipsnį, t. y. kad E. K. tiesiogine tyčia padarė penkiolika nusikaltimų nuosavybei, iš kurių 10 vertinami kaip apysunkiai ir padaryti įsibrovus į patalpas bei saugyklas, kiekvienam nusikaltimui kruopščiai ruošėsi, dalį veikų padarė su bendrininkais, grobdavo lengvai parduodamus daiktus, nusikalstamas veikas darė vienerius metus, pagrobtus daiktus parduodavo. Iš šių aplinkybių teismas sprendė, kad padarytų veikų pavojingumo laipsnis didesnis, kaltininko antivisuomeniškos nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų veikų padarymo, o pagrindinis kaltinamojo pragyvenimo šaltinis – už parduotus pagrobtus daiktus gauti pinigai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad E. K. bausmės vykdymo atidėjimas esamomis aplinkybėmis netaikytinas, nes neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų kitų bausmės tikslų.
Pažymėtina, kad šioje byloje E. K. nusikalstamos veikos buvo daromos ilgą laiką, t. y. nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2010 m. sausio 29 d., per tą laiką buvo padaryta pakankamai daug (15) nusikalstamų veikų. Nusikaltimai pasižymėjo tam tikru įžūlumu, nes buvo daromi nepaisant apsaugos signalizacijos ir jos veikimo, buvo daužomi parduotuvių langai ar kitaip gadinamas turtas, dalis nusikalstamų veikų padaryta su bendrininkais. Kolegija laiko, kad, turint galvoje nusikalstamų veikų pobūdį, jų kiekį ir laiko tarpą, per kurį jos buvo padarytos, padarymo aplinkybes, padarytos ir atlygintos žalos dydį (dalį žalos atlygino draudimo bendrovės), jog pagrobti daiktai buvo parduodami ir už juos nuteistasis gaudavo pinigų, darytina išvada, kad tik realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, kad tik realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali sulaikyti E. K. nuo nusikalstamų veikų darymo. Kolegijos manymu, apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atvirkščiai – atidėjus bausmės vykdymą, šie tikslai nebus pasiekti.
Apeliacinės instancijos teismas, atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. K. , netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas. Dėl minėtų motyvų ši Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio dalis keistina, panaikinant BK 75 straipsnio taikymą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam E. K. taikytas BK 75 straipsnis ir paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas ir dėl šios dalies palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. nuosprendį be pakeitimų.
Kitų nuosprendžių dalių nekeisti.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Albinas Sirvydis
Rimantas Baumilas