ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 10 d.   

Šiauliai

     Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ŽŪK „Lietuviški javai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-5096-641/2020.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi iš dalies patenkintas kreditorės ŽŪK „Lietuviški javai“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 372 234,62 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt dviejų tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų 62 centų) reikalavimo sumos skolininkei UAB „Maltosa“, juridinio asmens kodas 125829141, buveinė – Slėnio g. 9A, Švenčionėliai, LT-18223 Švenčionių r. sav., a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, esančius tiek pas skolininkę, tiek pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą perleisti ir (arba) įkeisti, o jų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti skolininkės pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, ne didesnės kaip 372 234,62 Eur sumos, leidžiant atsiskaityti su kreditore ŽŪK „Lietuviški javai“, juridinio asmens kodas 301608713, bei išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti socialinio draudimo įmokas ir privalomas įmokas mokesčių administratoriui.

2020 m. balandžio 20 d. teisme gautas skolininkės UAB „Maltosa“ atskirasis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 8 d. nutarties, kuriuo skolininkė prašė panaikinti teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės, kad teismo sprendimas ateityje negalės būti vykdomas, nes skolininkės finansinė būklė yra stabili. Taip pat nurodė, jog skolininkei kreditorės prašoma priteisti suma nėra didelė, 2018 m. skolininkės nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai sudarė 14 012 948,00 Eur, skolininkė dirbo pelningai ir turėjo 615 033,00 Eur grynojo pelno, vien tik pardavimų pajamos sudarė 13 809 031,00 Eur. Šie duomenys yra vieši, paskelbti Juridinių asmenų registre, taigi kreditorė negali tvirtinti šių duomenų neturėjusi ir nežinojusi. Tvirtino, jog kreditorės reikalaujama suma skolininkei nėra didelė, lyginant su beveik 15 000 000,00 Eur dydžio skolininkės apyvarta bei atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį. Nėra realios grėsmės, jog skolininkė nebus pajėgi įvykdyti kreditorei galbūt palankaus teismo sprendimo. Atskirajame skunde nurodomas faktines aplinkybes grindė pridėtais rašytiniais dokumentais – 2018 metų finansinės atskaitomybės dokumentais, 2019 metų balansu, pelno-nuostolių ataskaita.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi tenkino skolininkės UAB „Maltosa“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 8 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais esminiais argumentais:

Šiuo atveju kreditorės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti argumentai, kuriais teismas rėmėsi 2020 m. balandžio 8 d. nutartyje, yra paneigti skolininkės atskirajame skunde nurodytais argumentais bei pateiktais įrodymais. Kartu su atskiruoju skundu skolininkė pateikė pasirašytą 2019 metų balansą, pelno-nuostolių ataskaitą, patvirtinančius, kad 2019 metais nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų suma sudarė 15 649 457,00 Eur, skolininkė UAB „Maltosa“ 2019 metais gavo 382 541,00 Eur grynojo pelno, pardavimo pajamos sudarė 14 872 356,00 Eur. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių duomenų, skolininkė neturi didelių finansinių sunkumų, yra moki, todėl sutiktina, jog kreditorės reikalaujama suma skolininkei nėra didelė, lyginant su beveik 15 000 000,00 Eur dydžio skolininkės apyvarta. Jokių kitų konkrečių faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, byloje nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Akcentuotina, jog aplinkybė, kad skolininkas nevykdo įsipareigojimų, yra pagrindas kreiptis į teismą, bet ne pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsižvelgęs į visas anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sutinka su skolininkės atskirajame skunde išdėstyta pozicija, jog šiuo metu nėra realios grėsmės, kad skolininkė nebus pajėgi įvykdyti kreditoriui galbūt palankaus teismo sprendimo, skolininkės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog reikalavimo suma skolininkei nėra didelė, byloje nėra duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių galimą skolininkės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, todėl skolininkės atskirasis skundas tenkintinas, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 8 d. nutartis ir skolininkės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 152 straipsnio 2 dalis, 178, 185 straipsniai).

III.                      Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius ŽŪK „Lietuviški javai“ prašo panaikinti 2020-04-23 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-5096-641/2020, kreditoriaus ŽŪK „Lietuviški javai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti ir taikyti skolininkei UAB „Maltosa“ priklausančio 372 234,62 Eur vertės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, taip pat piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių skolininkei UAB „Maltosa“ ir esančių pas skolininkę UAB „Maltosa“ arba trečiuosius asmenis, areštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

Pirma, skolininkė suklaidino teismą, kadangi byloje pateikti finansiniai duomenys nepatvirtina, kad skolininkė veikia stabiliai ir bus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą (teismo įsakymą), palankų kreditoriui. Pagal pateiktus finansinius duomenis 2019 m. skolininkė turi milijonus siekiančius įsipareigojimus – 9 452 248 Eur; skolininkės apyvarta tėra bendrosios įmonės įplaukos už parduotas prekes ir paslaugas per tam tikrą laikotarpį, tačiau ji nerodo piniginių lėšų, iš kurių būtų galimas būsimo teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymas, skolininkės pristatytas 382 541 Eur grynasis pelnas iš esmės sutampa su kreditoriaus reikalavimais, tačiau pažymėtina, jog iš pačių finansinių dokumentų matyti, kad egzistuoja daugybė kitų skolininkės kreditorių (pvz., kredito įstaigos). Be to, nors skolininkė deklaruoja gerą finansinę padėtį, pažymėtina, kad skolininkė nuslėpė faktą, jog iš esmės visas skolininkės turtas, kuris matyti ir skolininkės pateiktuose finansiniuose dokumentuose, yra įkeistas, o tai paneigia skolininkės klaidinančią poziciją, jog skolininkės finansinė padėtis yra stabili, o veikla pelninga.

Antra, skolininkė, be kita ko, savo finansinę padėtį grindžia nepasirašyta auditorių išvada. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobūdžio auditai bendrovėse yra užsakomieji ir nėra paslaptis, kad neretai nerodo tikrosios bendrovių finansinės padėties, be to, tiek auditoriaus išvada, tiek pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad 2019 m. skolininkės grynasis pelnas yra per pusę mažesnis nei 2018 m., todėl teiginys, kad įmonės veikla yra stabili, yra visiškai nepagrįstas. Tai tik reiškia, kad 2020 m. skolininkė gali neturėti jokio grynojo pelno. Darytina išvada, jog su atskiruoju skundu skolininkės pateikti duomenys niekaip nepagrindžia stabilios skolininkės finansinės padėties, priešingai, šie duomenys paaiškina, kad egzistuoja rizika, jog kreditoriaus reikalavimas gali būti nepatenkintas, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Trečia, skundžiamoje nutartyje neatsižvelgta į tai, kad skolininkė yra nesąžininga. Skolininkės nesąžiningumą patvirtina tai, kad skolininkė parengė atskirąjį skundą dėl 2020 m. balandžio 8 d. nutarties, tačiau neskuba pateikti prieštaravimo; skolininkė nepagrįstai ginčijo antstolės arešto mastą; skolininkė savo buhalterinėje apskaitoje yra apskaičiusi pareiškėjo skolą, tačiau sąmoningai jos negrąžina; pareiškėjas nėra sulaukęs jokių pasiūlymų dėl skolos išdėstymo, taikos sutarties sudarymo, o tai, pareiškėjos nuomone, patvirtina skolininkės nesąžiningumą.

Ketvirta, neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą yra skirtingos kategorijos ir tik antrosios situacijos (nenorėjimo) atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Šiuo atveju kreditorius pažymi, kad pirmiau nurodytos aplinkybės apie skolos pripažinimą, apskaitymą buhalterijoje, tačiau vengimą atsiskaityti, nebendradarbiavimą, patvirtina, jog būtent ir yra susiklosčiusi situacija, atitinkanti pačios skolininkės cituotą teismų praktiką, jog nenorėjimas (vengimas) atsiskaityti yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Pareiškėjas savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rėmėsi ypač sena – 2008 m. teismų praktika, kuri nebėra aktuali ir kuria teismai nebesiremia. Pagal nuosekliai formuojamą naujausią teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju, nesant tokių konkrečių duomenų, šis išimtinis ir skolininkės interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas. Kaip pagrįstai nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, net neatsiskaitymas su ieškovu (kreditoriumi) šia prasme negali būti laikomas atsakovo (skolininko) nesąžiningumu: neatsiskaitymas pagal prievoles yra pagrindas kreiptis į teismą, inicijuoti ginčą, bet ne pagrindas konstatuoti skolininko nesąžiningumą.

Atskirajame skunde kooperatyvo „Lietuviški javai“ prašymo argumentai papildomi spėlionėmis ir ateityje galbūt įvyksiančiais įvykiais: apeliantas tvirtina, kad skolininkės 2019 m. pelnas mažesnis, nei 2018-ųjų metų pelnas, todėl esą tikėtina, kad 2020-aisiais metais UAB „Maltosa“ apskritai nebeturėsianti pelno, ypač dėl šių dienų situacijos, susijusios su COVID-19. Tokie argumentai nėra teisiškai reikšmingi. Kaip jau nurodyta anksčiau, būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti įrodyta ir prašymo argumentai pagrįsti įrodymais, o ne spėlionėmis ir prielaidomis. Apeliantas teikia niekuo nepagrįstus samprotavimus dėl ateities įvykių ir tai nėra tinkamas įrodymas. COVID-19 ar kitos nenumatytos aplinkybės negali būti prognozuojamos, jos nėra niekaip susijusios su kokiais nors skolininkės aktyviais nesąžiningais veiksmais, nuo skolininkės nepriklauso, taigi negali būti pagrindu apelianto reikalavimui patenkinti.

Atskirajame skunde teigiama, kad skolininkė nuslėpė, jog visas jos turtas įkeistas, kad hipotekos kreditoriai turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius, ir tai reiškia, jog skolininkės padėtis nėra stabili, o veikla nėra pelninga; skolininkė turi milijonus siekiančius įsipareigojimus. Visų pirma, pažymėtina, kad skolininko turto įkeitimas gali būti siejamas su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybe tik tokiu atveju, kai pateikiami duomenys patvirtina, jog skolininkas veikia nesąžiningai, o turto įkeitimo tikslas yra siekis neatsiskaityti su kreditoriumi, apsunkinti turtą. Paties apelianto pateiktais rašytiniais įrodymais – antstolės V. M. sudarytu (duomenys neskelbtini) turto aprašu – nustatyta, kad dalis UAB „Maltosa“ turto yra apsunkinta (duomenys neskelbtini) sudaryta hipoteka. Tai reiškia, kad hipoteka ir skolininkės įsipareigojimai pagal ją neturi nieko bendra su pareiškėja ir jos reikalavimu, ši hipoteka buvo įregistruota prieš kelerius metus iki sudarant sandorius, dėl kurių vykdymo byloje kyla ginčas. Juo labiau, hipotekos sandoriai niekaip nesusiję su galimu skolininkės nesąžiningumu: skolininkė tinkamai vykdo prievoles hipotekos kreditoriams, o norėdamas įrodyti priešingai apeliantas turėtų pateikti įrodymus, kurių nėra. Be to, tuo pačiu Turto aprašu paneigtas apelianto argumentas, jog įkeistas „beveik visas“ skolininkės turtas: hipoteka yra apsunkinta tik jo dalis ir nėra įkeistas skolininkės turtas, nurodytas Turto aprašo (duomenys neskelbtini) punktuose. Pažymėtina, kad nėra įkeistas didelės vertės naujai sukurtas skolininkės turtas – nebaigta statyba, o turto rekonstrukcijos pradžią ir leidimų išdavimą patvirtina pridedamas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų banko. Antra, apeliantas elgiasi ypač nesąžiningai ir naudoja pradinius vykdomosios bylos duomenis, žinodamas, kad jie buvo patikslinti: būdamas vykdymo proceso šalimi apeliantas gavo iš antstolės V. M. visus dokumentus, taigi ir (duomenys neskelbtini) patikslintą turto aprašą, o taip pat ir skolininkės antstolei pateiktą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-6796-617/2019, kuria nutarta panaikinti 2019 m. birželio 7 d. teismo įsakymą bei nutraukti bylą; gavo UAB „Maltosa“ antstolei pateiktą teismo nutartį dėl arešto panaikinimo, (duomenys neskelbtini) pranešimą apie turto arešto akto išregistravimą iš turto arešto aktų registro. Kaip žinoma, tik pradėjus vykdyti 2020 m. balandžio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį buvo pastebėta, kad dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo padarytos klaidos nutartis panaikinti UAB „Maltosa“ turto areštą nebuvo išsiųsta turto arešto aktų registrui. Apeliantui yra žinoma, kad jos pridedamame (duomenys neskelbtini) Turto apraše ši teismo klaida vis dar neištaisyta, tačiau atskirajame skunde apie tai net neužsimenama, taip siekiant teismui sudaryti klaidinantį įspūdį, esą skolininkės turtas yra areštuotas ir kitose bylose dėl kitų pareiškėjų reikalavimų .

Apeliantas tvirtina, jog skolininkė savo stabilią padėtį grindžia nepasirašyta auditoriaus išvada, o „tokio pobūdžio“ auditai bendrovėse yra užsakomieji ir neatspindi tikrosios bendrovių finansinės padėties. Skolininkė su atskiruoju skundu dėl 2020 m. balandžio 8 d. pateikė pasirašytus 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentus ir nurodė, jog auditoriaus išvada dar nepasirašyta, bus pasirašyta ir pateikta Juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka. Nepasirašyta auditoriaus išvada nebuvo pateikta ir bus pateikta tik tuomet, kai ji bus pasirašyta. Byloje buvo pateikta 2018 m. auditoriaus išvada, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo abejoti šios išvados teisėtumu, pagrįstumu ir audito įmonės bei auditorių kompetencija.

Apelianto teigimu, skolininkės nesąžiningi veiksmai pasireiškia dar ir tuo, kad skolininkė naudojasi įstatyme nustatytu 20 dienų terminu ir neteikia prieštaravimų dėl teismo įsakymo anksčiau. Procesiniai veiksmai atliekami įstatymų ar teismo nustatytais terminais (Lietuvos Respublikos CPK 73 straipsnio 1 dalis). Procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių (Lietuvos Respublikos CPK 74 straipsnio 6 dalis). Proceso šalys terminų ribose laisvai pasirenka savo procesinių teisių realizavimo ir procesinių pareigų vykdymo laiką. Kai terminas nėra praleistas, nėra jokio pagrindo šalį kaltinti nesąžiningumu, piktnaudžiavimu procesu. Nors apeliantas pageidautų, kad skolininkė savo pareigas vykdytų nedelsdama, toks pageidavimas skolininkei neprivalomas.

Apeliantas įrodinėja skolininkę esant nesąžininga dėl skolininkės buhalterinėje apskaitoje apskaitytų sumų nesutapimo su pareiškėjo reikalavimu. Šis atskirojo skundo argumentas visiškai nereikšmingas ir atmestinas. Skolininkės veiksmų sąžiningumui ar nesąžiningumui nagrinėjamuoju aspektu visiškai neturi reikšmės faktas, jog pareiškėjo skola apskaityta (ar neapskaityta) skolininkės buhalterinėje apskaitoje; taip pat neturi reikšmės, ar ji apskaityta visa, ar tik jos dalis. Minėta, kad apelianto reikalavimų pagrįstumas dar bus nagrinėjamas ateityje.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

Skolininkė UAB „Maltosa“ 2020 m. gegužės 26 d. pateikė prašymą pridėti prie bylos naujus įrodymus – UAB „Maltosa“ auditoriaus išvadą, pasirašytą auditoriaus elektroniniu parašu 2020-05-20, patvirtinančią, kad atsakovės į bylą pateikti 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentai yra teisingi. Prašymas pridėti naujus įrodymus teisme buvo gautas 2020 m. birželio 10 d.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatyme nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir drauge užtikrinti galimybę užkirsti kelią proceso šalims piktnaudžiauti procesu, tai skatina greitesnį bylos išnagrinėjimą. Tačiau pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

Skolininkė nurodo, kad atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo metu (2020-05-18) auditoriaus išvada dar nebuvo pasirašyta, todėl jos pateiki negalėjo. Teismo vertinimu, skolininkės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį – konstatuoti po atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo atsiradusį būtinumą teikti naujus įrodymus. Nors nauji įrodymai buvo pateikti po atskirojo skundo pateikimo, konstatuotina, kad jų turinys iš esmės sutampa su anksčiau byloje pateikta auditoriaus nepasirašyta 2019 m. finansine ataskaita, todėl teismas sprendžia, kad kreditorė ŽŪK „Lietuviški javai“ turėjo galimybę įvertinti ir pasisakyti dėl šių įrodymų kartu su atskiruoju skundu. Šios konkrečios bylos atveju naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 7 straipsnis), todėl skolininkės naujai pateiktas įrodymas priimamas ir vertinamas visų bylos aplinkybių kontekste.

Dėl ginčo esmės

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016, kt.). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors skolininkė byloje pateikė prieštaravimus dėl kreditorės teismo įsakymo, byloje iš esmės nėra ginčo dėl kreditorės suformuotų reikalavimų prima facie pagrįstumo.

Dėl teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos pastebėtina, kad kreditorius sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką grindžia tuo, jog ieškinio suma yra didelė, tuo, kad skolininkė vengia atsiskaityti, neatsako į raginimus atsiskaityti, tuo, kad skolininkės veikla nėra stabili ar pelninga – 2019 m. skolininkės pelnas mažesnis, nei 2018-ųjų m. pelnas, todėl esą tikėtina, kad 2020-aisiais metais UAB „Maltosa“ apskritai nebeturėsianti pelno, tuo, kad beveik visas skolininkės turtas yra įkeistas. Kreditorius sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką taip pat grindžia tuo, kad skolininkė savo stabilią padėtį grindžia nepasirašyta auditoriaus išvada ir tuo, kad skolininkė naudojasi įstatyme nustatytu 20 dienų terminu ir neteikia prieštaravimų dėl teismo įsakymo anksčiau.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad, kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, taikant laikinąsias apsaugos priemones paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-894-790/2018). Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, pagal naujausią teismų praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo (skolininkės) nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti turimą turtą ar atlikti kitokius aktyvius veiksmus, rodančius, jog skolininkė sąmoningai, specialiai siekia sumažinti turto vertę ir taip sukelti grėsmę sprendimo vykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2 769/2014; 2016 m. sausio 7 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2 1092 943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2 50-464/2017).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skolininkas nevykdo įsipareigojimų yra pagrindas kreiptis į teismą, bet ne pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog skolininkės 2019 m. pelnas mažesnis, nei 2018 m. pelnas, neįrodo, kad 2020 m. pelno skolininkė iš viso neturės. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto įkeitimas siekiant užtikrinti prievolių vykdymą yra normali verslo praktika, o aplinkybė, kad skolininkės turtas yra įkeistas, neįrodžius, kad įkeitimas atliktas siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, neįrodo skolininkės nesąžiningumo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skolininkės atsiliepime į atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija, jog nėra realios grėsmės, kad skolininkė nebus pajėgi įvykdyti kreditoriui galimai palankaus teismo sprendimo, o kreditorė nepateikė pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ketintų savo turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip pabloginti savo turtinę padėtį, siekiant išvengti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (CPK 178 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                         Danutė Burbulienė