Civilinė byla Nr. e2A-691-921/2022
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00298-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17.; 2.6.10.8.; 3.3.1.18.4
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. B. įmonės ir atsakovų R. M., A. M. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. įmonės ieškinį atsakovams R. M., A. M. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 21 562,30 Eur turtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji su S. K. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovei nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2039 m. gruodžio 18 d. buvo išnuomota 7,91 ha žemės ūkio naudmenų dalis iš 8,13 ha, esanti (duomenys neskelbtini) (toliau –žemės sklypas). Ieškovė minėtame žemės sklype vykdė ir vykdo žemės ūkio veiklą, augina grūdines kultūras, kiekvienais metais iš to gaudama pajamas bei išmokas dėl vykdomos žemės ūkio veiklos. M. S. K., nuosavybės teisė į žemės sklypą 2017 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perėjo atsakovams. Atsakovai 2017 m. gegužės 23 d. išsiuntė ieškovei siūlymą pakeisti žemės sklypo nuomos sutarties sąlygas, o 2017 m. birželio 19 d. pranešimu informavo ieškovę apie vienašalį žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. Atsakovai su ieškovu sudarytą nuomos sutartį nutraukė neteisėtai. Ieškovė, nepaisant gauto atsakovų pranešimo, toliau nuomos sutarties pagrindu naudojosi žemės sklypu, 2017 m. rugsėjo 27 d. savo lėšomis ir pastangomis pasėjo žieminius kviečius. 2017 m. spalio 31 d. atsakovai žemės sklypą išnuomojo kitam asmeniui. 2018 m. balandžio 21 d. ieškovės žieminiai kviečiai buvo sunaikinti atsakovo nurodymu, sulėkščiuojant žemės sklypą su atsakovams priklausančiu traktoriumi, dėl ko ieškovė patyrė tiesioginius nuostolius dėl kviečių sunaikinimo – 3 440 Eur turtinę žalą (piniginės lėšos, kurios buvo išleistos sėjant ir auginant žieminius kviečius). Be to, ieškovė dėl atsakovų vienašališko žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo negavo ir pajamų, kurias ji būtų gavusi, jei atsakovai būtų tinkamai vykdę žemės sklypo nuomos sutartį. Ieškovė 2018 m. negavo 6 684,80 Eur pajamų (atskaičius patirtas 3 440 Eur išlaidas) ir 1 351,50 Eur išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – NMA). Kadangi ieškovė 2019 m. žemės sklype planavo auginti rapsus, už šiuos metus patyrė 8 700,60 Eur (atskaičius sėjimo ir auginimo išlaidas) ir 1 385,44 Eur išmokų iš NMA. Iš viso ieškovė už 2018–2019 m. patyrė 21 562,30 Eur turtinę žalą. Ieškovė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, vienašališkai nutraukiant nuomos sutartį, kreipėsi į teismą. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019, kuris buvo paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi, pripažino atsakovų vienašališką nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, įpareigojo atsakovus vykdyti šią sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-684/2020 taip pat pripažino, jog atsakovai neteisėtai nutraukė žemės sklypo nuomos sutartį. Taigi, atsakovų neteisėti veiksmai nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismų procesiniais sprendimais nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę ir jų šioje byloje įrodinėti iš naujo nereikia.
3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko.
4. Nurodė, kad pranešimas apie žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą ieškovei įteiktas 2017 m. birželio 22 d., todėl 2017 m. rugsėjo 23 d. (praėjus trims mėnesiams nuo įteikimo), nuomos sutartis nutraukta teisėtai. Ieškovė tuo metu į teismą nesikreipė, laikinųjų apsaugos priemonių, skirtų užtikrinti status quo (esamai padėčiai) neprašė (ieškovė į teismą kreipėsi tik praėjus daugiau nei metams). 2017 m. rugsėjo 13 d. atsakovai raštu informavo ieškovę apie tai, kad antstolė nustatė, jog ieškovė nuėmė žemės sklype užaugintą derlių ir rašto rengimo dieną žemės sklypas nėra neužsėtas. Atsakovai minėtu raštu informavo ieškovę, jog ji neturės teisės naudotis žemės sklypu 2018 m. ir vėlesniais metais, kadangi tarp atsakovų ir ieškovės egzistavę nuomos teisiniai santykiai (po 10 dienų) bus pasibaigę. Atsakovai minėtu raštu geranoriškai įspėjo ieškovę, jog, tuo atveju, jeigu ieškovė ignoruos faktą, kad nuomos sutartis nutraukta ir neteisėtai užsės žemės sklypą, ieškovė veiks išimtinai savo rizika. Ieškovės prašė susilaikyti nuo naudojimosi žemės sklypu, tačiau faktiškai ieškovė dalį laiko žemės sklypu naudojosi, juo naudojasi ir šiuo metu. Ieškovė sureikšmina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kuria nuomos sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu, kadangi minėtoje byloje nenagrinėtas žalos atlyginimo ieškovei klausimas. Ieškovės prašoma priteisti turtinė žala (3 440 Eur) nepagrįsta įrodymais, išskyrus jos pačios atliktais paskaičiavimais, vadovaujantis normatyvinėmis kainomis. Be to, ieškovė buvo įspėta ir užsėjo žemės sklypą 2017 m. rudenį, prisiimdama riziką dėl galimo derliaus netekimo. Dėl prašomų priteisti negautų pajamų, ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės pelningumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Ieškovės naudai iš atsakovų priteisė 2 069,95 Eur negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš ieškovės atsakovų naudai priteisė 1 470,06 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio
20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-37-390/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-260-684/2020 turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamu atveju, nes nurodytose bylose teismai sprendė dėl šioje byloje aktualios žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo. Minėtose bylose konstatuoti atsakovų neteisėti veiksmai dėl vienašališko žemės sklypo sutarties nutraukimo, todėl teismas sprendė, ar yra ir kitos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti.
7. Teismas nurodė, kad atsakovai tyčia siekė neįvykdyti nuomos sutartimi prisiimtų prievolių, žinodami, kad ieškovė patirs arba labai tikėtina, kad patirs, žalą – negaus numatytų pajamų iš žemės sklypo. Teismas sprendė, kad atsakovų neteisėti veiksmai tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su 2018 m. ir 2019 m. ieškovės negautomis pajamomis, kurios kilo dėl ieškovės prarastos galimybės naudotis žemės sklypu ir gauti iš to žemės ūkio produkciją bei pajamas.
8. Teismas, spręsdamas dėl ieškovei padarytos turtinės žalos už atliktus žemės įdirbimo darbus, nustatė, kad ieškovė prašo priteisti ir sąnaudas, ir negautas pajamas, kurios nepriteistinos kartu. Byloje nebuvo ginčo, kad 2017 m. rudenį – 2018 m. pavasarį ieškovė patyrė sąnaudas gauti numatomoms pajamoms. Kadangi ieškovė minėtu laikotarpiu, atlikdama žemės įdirbimo darbus, patyrė sąnaudas kaip darbo kaštus, jos teisėtu lūkesčiu tapo užaugintos produkcijos nuėmimas, kuris pasireiškė ieškovės reikalavimu dėl negautų pajamų priteisimo. Atsakovų veiksmai, nulėkščiuojant žemės sklypą, atėmė ieškovei galimybę nusiimti derlių, bet ne atlikti pačius veiksmus, t. y. ieškovė šias sąnaudas būtų patyrusi, kurias galimai padengtų užaugintos produkcijos pardavimai. Teismas sprendė, kad atlyginimas už žemės įdirbimo darbus nesuderinamas su kitais ieškovės reikalavimais. Ieškovė, prašydama priteisti 6 684,80 Eur negautas pajamas, šią sumą laikė grynuoju pelnu, tačiau ši reikalavimo dalis nesuderinama su reikalavimu priteisti sąnaudas, kurios patirtos, siekiant gauti šį pelną. Tenkinant šį ieškovės reikalavimą, būtų sukuriamas ydingas traktavimas, kai priteisiamas ne grynasis pelnas, bet visos tikėtinos gauti pajamos iš ieškovės veiklos žemės sklype 2018 m., neatlikus sąnaudų ir kitų būtinų atskaičiavimų, t. y. būtų priteisiama 10 124,80 Eur suma (6 684,80 Eur + 3 340 Eur), nuo kurios pati ieškovė atliko atskaitymus. Tokiu pačiu atskaitymo principu paremtas ir kitų ieškovės prašomų sumų priteisimas. Teismas laikė, kad 3 440 Eur suma laikytina sąnaudomis, nesuderinama su reikalavimu priteisti dėl šių sąnaudų planuotas gauti pajamas, todėl nevertino ir nepasisakė dėl įrodymų apie patirtus žemės darbų kaštus.
9. Teismas, spręsdamas dėl negautų pajamų dydžio už žemės ūkio produkciją, sprendė, kad pateikti ieškovės skaičiavimai ir negautų pajamų dydžiai nepagrįsti, nes ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai. Teismas nurodė, kad NMA duomenys apie ieškovės paraiškose deklaruotus žemės plotus (toliau – paraiškos) nebūtinai turi sutapti su realiu ieškovės dirbamu žemės plotu, tačiau kitų duomenų ieškovė nepateikė į bylą, o ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo laikotarpiu dirbo 170–190 ha žemės, kas atitiko duomenis paraiškose. Teismas iš ieškovės 2016–2020 m. metinių pelno mokesčio deklaracijų sprendė, kad nėra ženklaus faktinio priežastinio ryšio tarp dirbamų žemės sklypų ploto kitimo ir gaunamo grynojo pelno; taip pat, kad didėjant ieškovės gaunamoms pajamoms (ne dirbamos žemės plotams) už parduotą žemės ūkio produkciją, tolygiai didėja ir sąnaudos šioms pajamoms gauti (sąnaudas sudaro lėšos apyvartai įsigyti – įsigyti kurą, sėklą, trąšas, tvarkyti techniką, taip pat mokėti darbo užmokestį ir kt.). Teismas įvertinęs tai, kad ieškovės metinės pelno mokesčio deklaracijos gali nerodyti konkretaus objekto (ginčo žemės sklypo) duodamo grynojo pelno, o ieškovė neįrodė ginčo žemės sklypo duodamo realaus grynojo pelno, taip pat, kad žemės sklypą ieškovė nuomojosi ir prieš ginčą dėl nuomos sutarties nutraukimo, sprendė žemės sklypo pelningumą vertinti neatsietai nuo deklaracijų. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė 2016–2020 m. laikotarpio deklaracijas, tačiau nepateikė deklaracijų už ilgesnį žemės sklypo naudojimosi laikotarpį, kuriame galėtų atsispindėti jo įtaka ieškovės pelningumui. Be to, ieškovė nepateikė faktiškai pagamintos produkcijos bei sąnaudų, jų buhalterinę apskaitą už laikotarpį iki 2017 m., rėmėsi tariamais paskaičiavimais. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė patyrusi nurodomų nuostolių dydžio. Teismas pažymėjo, kad nepriklausomai nuo galimybės naudotis žemės sklypu, ieškovė nuo 2016 m. iki 2020 m. generavo apylygį metinį pelningumą. Pasisakydamas dėl ketinimo 2019 m. žemės sklype auginti rapsus, teismas nustatė, kad 2018 m. iš 177,13 ha 49,4 ha buvo apsėti rapsais, o 2019 m. iš 178,65 ha –21,03 ha, taigi apsėtų plotų rapsais skirtumas 28,37 ha, tačiau pelningumas skiriasi tik 256 Eur, o ne 2 015,80 Eur (8 700,60 Eur – 6 684,80 Eur), kai žemės sklypo plotas 7,91 ha. Be to, šio ketinimo ieškovė nepagrindė rašytiniais įrodymais. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė jos negautų pajamų dydžio – 6 684,80 Eur už 2018 m. ir 8 700,60 Eur už 2019 m. – realumo, tačiau negalėjimas naudotis žemės sklypu 2018–2019 m. turėjo įtakos ieškovės pelningumui. 2018 m. ir 2019 m. ieškovė atitinkamai dirbo 177,13 ha ir 178,65 ha. Už šiuos metus, ieškovė gavo atitinkamai 692 Eur ir 436 Eur pelną, kas reikštų, jog už 1 ha žemės vidutiniškai turėjo 3,90 Eur grynojo pelno (692 Eur / 177,13 ha) 2018 m. ir 2,44 Eur (436 Eur / 178,65 ha) 2019 m. Ieškovė, negalėdama naudotis 7,91 ha žemės sklypu nurodytu laikotarpiu, negavo 50,15 Eur (3,90 Eur x 7,91 ha + 2,44 Eur x 7,91 ha) grynojo pelno. Šią sumą priteisė solidariai iš atsakovų kaip ieškovės nuostolių atlyginimą, nustačius visas būtinąsias sąlygas dėl civilinės atsakomybės kilimo.
10. Teismas nustatė, kad, atsakovai neteisėtai vienašališkai nutraukdami žemės sklypo nuomos sutartį, pažeidė nuomos sutarties sąlygas, dėl ko ieškovė laikinai prarado teisę naudotis žemės sklypu ir negalėjo teikti paraiškos NMA, dėl ko prarado jai priklausančią teisę gauti tiesiogines išmokas kaip pajamas (vaisius) iš nuomos sutarties. Teismas nesutiko su ieškovės pateiktais skaičiavimais. Byloje pateiktas NMA atsakymas, kuriame nurodyta, jog NMA negali pateikti informacijos apie išmokėtas išmokas atskirai tik už ginčo žemės sklypą, be kita ko, VĮ Registro centro nustatytas žemės sklypo plotas nebūtinai gali būti visas tinkamas paramai. Teismas, atsižvelgęs į NMA išaiškinimus, vertino, kad ieškovė 2018–2019 m. už naudojimąsi žemės sklypu būtų gavusi atitinkamai 991,67 Eur ir 1 028,13 Eur sumas, kurios gaunamos iš tais metais bendros išmokėtos sumos, ją padalijant 1 ha ir dauginant iš žemės sklypo ploto, pvz. 22 206,72 Eur / 177,13 ha x 7,91 ha = 991,67 Eur; 23 220,77 Eur / 178,65 ha x 7,91 ha = 1 028,13 Eur. Teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 2 736,94 Eur negautas pajamas dėl tiesioginių išmokų ir priteisė 2 019,80 Eur negautų pajamų (991,67 Eur + 1 028,13 Eur).
11. Nustačius, kad ieškovė patyrė nuostolius dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir šie nuostoliai iki šiol neatlyginti, iš atsakovų priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, priteistų palūkanų terminą skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
12. Teismas sprendė, kad ieškovės bei atsakovų užmokestis advokatams už atstovavimą teisme nebuvo aiškiai per didelis. Atsakovai pirko ekspertinio tyrimo paslaugas už 1 500 Eur, tačiau atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo eigą ir sprendimo turinį, sprendė, kad teismas nesivadovavo (nevertino) ekspertinio tyrimo išvadomis, pateiktas įrodymas perteklinis, neturi esminės įtakos priimant teismo sprendimą, todėl šių išlaidų atsakovams nepriteisė. Patenkinus 9,60 proc. ieškovės reikalavimų, teismas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgdamas į šią procentinę išraišką. Be to, teismas taikė šalims nustatytų atlyginti atstovavimo išlaidų abipusį įskaitymą ir iš ieškovės atsakovams priteisė 1 470,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir šią ieškinio dalį tenkinti visiškai arba perduoti skundžiamos bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
13.1. Teismas teisingai nustatė visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas atsakovų atžvilgiu, tačiau, netinkamai vertino bylos duomenis dėl žalos ir jos dydžio, netinkamai aiškino nuostolių dydžio nustatymą reglamentuojančias teisės normas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausio Teismo išaiškinimais.
13.2. Teismas nepagrįstai nepriteisė 3 440 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo už atsakovo sunaikintus žemės sklype pasėtus žieminius kviečius. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė prašo priteisti ir sąnaudas, ir negautas pajamas. Ieškiniu ieškovė prašė iš atsakovės papildomai priteisti 6 684,80 negautas pajamas už negalėjimą naudotis žemės sklypu 2018 m., į jas neįtraukė sąnaudų. Pažymėjo, kad prašoma priteisti 3 440 Eur turtinė žala sudaro pinigines lėšas, išleistas sėjant ir auginant žieminius kviečius, sunaikintus atsakovo. Ieškovė nurodė, kad, jei atsakovas nebūtų sunaikinęs žieminių kviečių, ieškovė būtų gavusi ne mažiau kaip 10 124,80 Eur (1 280 Eur/ha x 7,9100 ha) pajamų, kadangi iš vieno hektaro pasėtų kviečių vidutiniškai išauginama ne mažiau kaip 8 t užaugintų kviečių, kas reiškia, jog iš 1 ha užaugintų kviečių žemės sklype ieškovė būtų gavusi ne mažiau, kaip 1 280 Eur pajamų už 1 ha (160 Eur x 8 t.). Ieškovei investavus 3 440 Eur sumą, įmonė gautų 10 124,80 Eur pajamų, iš kurių 6 684,80 Eur laikoma grynuoju pelnu (10 124,80 Eur – 3 440 Eur). Tačiau ieškovė negavo jokių pajamų, patyrė atsakovų atlygintinus 3 440 Eur tiesioginius nuostolius. Reikalavimas atlyginti 3 440 Eur tiesioginius nuostolius nepersidengia su reikalavimu atlyginti 6 684 Eur negautas pajamas, nes, pastarąjį reikalavimą patenkinus, ieškovė neatsidurtų geresnėje padėtyje, nei tuo atveju, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų. Teismas kasacinio teismo išaiškinimus dėl negautų pajamų dydžio nustatymo nepagrįstai pritaikė ieškovės patirtiems nuostoliams.
13.3. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, nevertindamas įrodymų dėl patirtos žemės darbų kaštų (tiesioginių nuostolių), neišnagrinėjo šio reikalavimo esmės. Tai sudaro pagrindą bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius tiesioginių nuostolių dydį. Taip pat byloje apklaustas liudytojas R. B., kurio parodymai atitinka bylos duomenis, juos papildo. Liudytojas pats dirbo minėtą žemės sklypą ir žino, kokie darbai atlikti bei kokios medžiagos panaudotos.
13.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų dydžio. Nėra ginčo, kad ieškovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų prarado galimybę 2018–2019 m. auginti grūdines kultūras, negavo pajamų. Teismas painiojo negautas pajamas su pelnu, nepagrįstai tyrė įmonės pelningumą, tai yra skirtingi dalykai. Įmonės pelnas skaičiuojamas išskaičius įmonės išlaidas, kurios gali būti patirtos didelės vertės technikai įsigyti ir pan., tačiau jis nerodo negautų pajamų. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Žemės ūkio ministerijos 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3D-768 „Dėl Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2018 metais sąrašo patvirtinimo“, kuriuo nustatytos 2018 m. buvusios vidutinės kviečių kainos, patvirtinančios ieškovės negautas pajamas. Ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos už 2018 m. mažintinos kviečių sėjimo ir auginimo išlaidų suma. Ieškovė taip pat įrodė savo ketinimus 2019 m. auginti žemės sklype rapsus (dėl sėjomainos reikalingumo) ir šių metų 8 700,6 Eur negautų pajamų dydį. Ieškovas ieškinį įrodė pateiktais produkcijos pardavimo dokumentais, Žemės ūkio ministerijos įsakymais, 2016–2020 m. sąskaitomis faktūromis, tačiau teismas dėl jų nepasisakė. Sąskaitose faktūrose matyti ieškovės sudaryti sandoriai, parduodant grūdus, grūdų kaina. Teismas nepagristai analizavo ir vadovavosi ieškovės pateiktomis deklaracijomis NMA ir metinėmis pelno mokesčio deklaracijomis. Šie dokumentai neįrodo 2018–2019 m. galėto uždirbti piniginių lėšų dydžio. Į pelno mokesčio deklaraciją įtraukiamos ne tik gautos pajamos ir išleistos piniginės lėšos, tačiau ir išlaidos technikai, įvairaus turto pirkimui, skolos ar kitos įmonės išlaidos. Pastarosios išlaidos mažina įmonės pelną ir nėra susijusios su gaunamomis pajamomis už grūdų pardavimus. Tai, kad ieškovės pelningumas nėra didelis, nereiškia, kad ieškovė, parduodant grūdus, negauna nurodomų pajamų. Kiekviena įmonė sprendžia kaip panaudoti gaunamas pajamas (atsinaujinti techniką, įgyti turto ar pan.). Teismas nevertino, jog atsakovai neteikė jokių įrodymų nei dėl ieškovės nurodytų grūdų išgavimo kiekių, nei dėl kainų.
13.5. Teismas, nustatydamas negautų pajamų dydį, nukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos dėl negautų pajamų ir jų dydžio nustatymo, kas lėmė netinkamą materialinės teisės normų, reglamentuojančių negautas pajamas, taikymą ir aiškinimą. Teismas privalėjo vertinti ne pačios bendrovės pelningumą (nepelningumą), bet kokių pajamų ieškovė neteko dėl neužaugintų ir neparduotų grūdų. Tokiu būdu teismas neatskleidė bylos esmės.
13.6. Teismas nepagrįstai sumažino iš atsakovų priteistinos žalos dydį dėl ieškovės negautų išmokų iš NMA. Neaišku, kaip aplinkybė, jog NMA negali konkretizuoti negautos išmokos dydžio už žemės sklypą, gali paneigti bendrai ieškovės deklaruotų plotų kiekį pagal byloje pateiktas deklaracijas, taip pat tai, kad ieškovė už užsėtą ir deklaruotą ginčo žemės sklypo plotą būtų gavusi išmokas, įskaitant pagrindinę išmoką, išmoką už pirmuosius hektarus ir žalinimo išmoką.
14. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys iš dalies, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
14.1. Teismas laikė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima apskaičiuoti ieškovės pelningumą, jos negaunamas pajamas, tačiau ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies. Ieškovė duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti jos negautas pajamas ar apskaičiuoti pelningumą, nepateikė, todėl ieškinys atmestinas.
14.2. Teismas nepagrįstai priteisė NMA išmokas. Teismas neaiškiais motyvais išvedė vidurkius pagal NMA išaiškinimus, nereikalavo sąnaudas pagrindžiančių ar kitų dokumentų. Atsakovams liko neaišku kaip teismas nurodomus skaičiavimus kvalifikavo – žala ieškovei, negautos pajamos ar negautas pelnas. Jei teismas sprendė dėl negautų pajamų, vertindamas ieškovės deklaracijas ir apskaičiuodamas negautą pelną, tai negautas pelnas apima ir kitas ieškovės gautinas hipotetines ar realias pajamas, iš jų ir NMA išmokėtinas sumas. Teismas nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos. Byloje nėra duomenų apie ieškovės išlaidas, dėl ko negalima nustatyti ieškovės pelningumo. Teismas, nustatydamas grynąjį pelną ir priteisdamas atitinkamas sumas, neišskaičiavo pelno mokesčio pagal Pelno mokesčio įstatymą. Ieškovė NMA išmokas už žemės sklypą gavo 2016, 2017, 2020 m., tačiau jos pelningumas nuo to nepasikeitė, 2017 m. ieškovės veikla buvo nuostolinga, nors ieškovė dirbo ginčo žemės sklypą. Už pusantrų metų laikotarpį, kai ieškovė negalėjo naudotis žemės sklypu, teismas iš atsakovų priteisė 2 069,95 Eur sumą, kuri viršija sudėjus 4 metų (2016, 2018, 2019, 2020) ieškovės pelną.
14.3. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles. Teismas nurodė, kad nevertino atsakovų atliktos ekspertinio tyrimo išvados. Teismo sprendimas nevertinti vieno iš byloje esančių įrodymų, kuriuo, be kita ko, detaliai aptariami ieškovės įrodinėjimo trūkumai, neteisėtas.
14.4. Teismas nepagrįstai sprendė dėl atsakovų kaltės ir priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovai neturėjo jokių duomenų, kad žemės sklype jo suarimo metu (kuris įvyko praėjus daugiau nei pusei metų nuo žemės sklypo sutarties nutraukimo) būtų kas nors užsėta. Atsakovo parodymai duoti policijai jau po žemės sklypo suarimo, kada buvo aišku, kad jis buvo užsėtas. Be to, pati ieškovė prisiėmė riziką, kad šio derliaus gali netekti, nes atsakovai įspėjo ieškovę, kad, esant nutrauktai žemės sklypo nuomos sutarčiai, ieškovės savavališkas derliaus užsiėjimas bus laikomas veikimas savo rizika ir atsakovai nebus atsakingi dėl tokio derliaus netekimo.
14.5. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovės kaltės, jei visgi ieškovei turėjo būti priteistos sumos. Ieškovė, kaip juridinis asmuo, besiverčianti žemės ūkio veikla, turėjo suvokti, kad nutraukus žemės sklypo nuomos sutartį ir nusiėmus paskutinį derlių, ji teisės naudotis žemės sklypu nebetenka. Ieškovės nurodoma žala kilo dėl jos pačios savavališkų veiksmų. Tuo metu ieškovė neginčijo nuomos sutarties nutraukimo, nebuvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, todėl atsakovai elgėsi savo teisių ribose.
14.6. Teismas nepagrįstai sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų už ekspertinio tyrimo paslaugas paskirstymo. Ieškovė, reaguodama į atsakovų pateiktą ekspertinį tyrimą, pateikė deklaracijas, kuriomis teismas rėmėsi patenkindamas ieškinį iš dalies. Taigi atsakovų pateiktas ekspertinis tyrimas nulėmė, kad byloje atsirado ieškovės deklaracijos, kurios teismo buvo vertintos kaip esminės, todėl tyrimas buvo svarbus ir už jį patirtos išlaidos priteistinos.
15. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Atsakovai neteisingai teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė atsakovų kaltę ir priežastinį ryšį. Ieškovė privalėjo įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį. Atsakovų kaltė preziumuojama. Byloje visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos atsakovų atžvilgiu įrodytos. Atsakovų neteisėtus veiksmus ir kaltę patvirtino objektyvūs duomenys, įsiteisėjusiais teismų sprendimais, turinčiais prejudicinę reikšmę šiai bylai, nustatytos aplinkybės. Atsakovų motyvai dėl nežinojimo apie užsėtą žemės sklypą prieštarauja atsakovo duotiems parodymams policijoje, todėl jie laikytini gynybine pozicija. Atsakovai atsakingi už ieškovės patirtus nuostolius, atsakovams neteisėtai nutraukiant žemės sklypo nuomos sutartį, žemės sklypą neteisėtai išnuomojant kitam asmeniui ir sunaikinant žemės sklype užsėtas grūdines kultūras. Nepagrįsti atsakovų motyvai dėl mišrios kaltės ir kreditoriaus neatsargumo nuostatų taikymo. Ieškovė teisėtai, pagal galiojančią sutartį naudojosi ginčo žemės sklypu. Atsakovai, teigdami, kad ieškovė kalta dėl žalos atsiradimo, turėjo tai įrodyti.
15.2. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad ieškovė neįrodė žalos ir jos dydžio. Byloje nustatyta, kad ieškovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų 2018–2019 m. negavo pajamų, kurios buvo planuotos gauti. Atsakovai painioja negautas pajamas su pelnu. Ieškovės pelno mokesčio deklaracijos nepatvirtina 2018–2019 m. galėto uždirbti piniginių lėšų dydžio iš grūdų pardavimo. Į pelno mokesčio deklaraciją traukiamos ne tik gautos pajamos, tačiau ir išlaidos. Nustatant negautų pajamų dydį ir jų realumą, vertintinas ne ieškovės (ne)pelningumas, bet kokias pajamas ieškovė būtų uždirbusi. Ieškovė byloje įrodė visą prašomą iš atsakovų priteisti negautų pajamų dydį, pateikė produkcijos pardavimo dokumentus, visuotinai patvirtintas grūdų kainas. Atsakovai nepaneigė vidutinių produkcijos kiekių, gaunamų iš 1 ha.
15.3. Atsakovai nepagrįstai ginčija teismo priteistas negautas pajamas dėl NMA išmokų. Aplinkybė, kad ieškovės pelnas atitinkamais metais buvo nežymus ar veikla nuostolinga nepaneigia fakto, kad, jei nebūtų atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškovė 2018–2019 m. žemės sklype būtų auginusi grūdines kultūras ir gavusi išmokas iš NMA. Sutinka, kad teismas neaiškiai apskaičiuoja ieškovei iš atsakovų priteistinos žalos dydį dėl NMA išmokų, nepagrįstai sumažino šias negautas išmokas.
15.4. Atsakovai, sunaikinę žemės sklype ieškovės pasėtus grūdus, yra atsakingi ir už ieškovės patirtus tiesioginius nuostolius. Ieškovė įrodė, kad dėl atsakovo nurodymu neteisėtai sunaikintų žieminių kviečių patyrė 3 440 Eur tiesioginių nuostolių, kurių teismas nepagrįstai iš atsakovų nepriteisė.
15.5. Teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovų pateikta konsultacine teismo eksperto išvada. Ši konsultacinė išvada nepatvirtino ir nepaneigė ieškovės negautų pajamų dydžio. Aplinkybė, kad byloje buvo pateikti kiti dokumentai, kuriais teismas vadovavosi, nepatvirtina minėtos išvados reikalingumo ir bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.
16. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Teismas teisingai nurodė, kad ieškovė negali reikalauti ir negautų pajamų, ir patirtų sąnaudų atlyginimo, kadangi šie reikalavimai yra vienas kitą naikinantys ir prieštaraujantys. Nesutinka, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovo nurodymu sunaikintus žemės sklype pasėtus kviečius. Nuomos sutartis, sėjant kviečius, buvo nutraukta ir nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. ieškovė neturėjo teisės sklypu naudotis, ieškovė nenurodė atsakovams apie atliktus sėjos darbus. Ieškovė neginčijo sutarties nutraukimo teisėtumo, neprašė laikinųjų apsaugos priemonių tam, kad išlaikyti status quo ir pan. Tik po to, kai ieškovė iškvietė policiją, tapo žinoma, kad ieškovė žemės sklype atliko sėjos darbus. Ieškovė turėjo suvokti, kad nutraukus nuomos sutartį ir nusiėmus paskutinį derlių, teisės naudotis žemės sklypu nebetenka. To nepaisydama, dėl pačios didelio neatsargumo patyrė žalą.
16.2. Ieškovės reikalavimas dėl 3 440 Eur žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas rašytiniais įrodymais. Reikalavimą ieškovė įrodinėjo žodiniais paaiškinimais, deklaratyviomis prielaidomis. Ieškovė nepaaiškina, kaip pateikti pirkimo dokumentai, sąskaitos faktūros ir kt. patvirtina aplinkybę, kad ieškovė patyrė prašomus priteisti tiesioginius nuostolius. Pateikti dokumentai fragmentiški, nėra galimybės įsitikinti, ar dokumentai atitinka ieškovės finansinėse ataskaitose ir buhalteriniuose dokumentuose fiksuotas ūkines operacijas. Ieškovė patirtas išlaidas grindžia ne nuostolių atsiradimo laikotarpiu (2017–2019 m.) surašytais ir buhalterinėje apskaitoje privalomai registruotais buhalteriniais dokumentais, o 2021 m. rugsėjo mėn. ir gruodžio mėn. pažymomis. Tai leidžia manyti, kad nurodomi nuostoliai neapskaityti laiku, o skaičiavimai atlikti remiantis ne pagal faktines išlaidas, o viešai skelbiamus žemės ūkio paslaugų įkainius. Liudytojas R. B. nurodė, kad žemės sklype atlikti abstraktūs darbai, tačiau jokių konkrečių sumų nenurodė.
16.3. Teismas teisingai ieškovei nepriteisė prašomų negautų pajamų už 2018–2019 m., jų neįrodžius. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas supainiojo negautas pajamas su pelnu. Ieškovė nenurodo, kodėl turėtų būti keičiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Paskutinius 5 metus dirbdama nuostolingai, ieškovė siekia, kad jai būtų priteista negautų pajamų. Teismas pagrįstai nevertino ieškovės pateiktų produkcijos sąskaitų faktūrų, kitų dokumentų, kurie nepakankami nustatyti ieškovės (ne)gautoms pajamoms iš žemės sklypo ar jos negautam pelnui. Nesant ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų, nėra galimybės nustatyti, kokio dydžio pajamas ieškovė iš žemės sklypo gaudavo ankstesniais laikotarpiais (iki negalėjimo naudotis žemės sklypu), kokias sąnaudas patirdavo, kokį grynąjį pelną gaudavo. Negalima nustatyti, ar ieškovė buhalterinėje apskaitoje apskaitydavo gautas pajamas ir patirtas sąnaudas bei kokius duomenis deklaruodavo valstybei, todėl nėra galimybės nustatyti kokius nuostolius (patirtų sąnaudų, negauto grynojo pelno ir negautų išmokų forma) patyrė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama apeliantų apeliaciniuose skunduose apibrėžtose ribose.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 18 d. ieškovė ir S. K. sudarė privačios žemės nuomos sutartį, pagal kurią ieškovei iki 2039 m. gruodžio 18 d. buvo išnuomotas 7,91 ha ploto iš 8,13 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame buvo vykdoma žemės ūkio veikla. M. S. K., žemė sklypą paveldėjo jo sutuoktinė A. K.. 2017 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu A. K. minėtą žemės sklypą pardavė atsakovams. Atsakovai 2017 m. birželio 19 d. pranešimu ieškovę informavo apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą, praėjus 3 mėnesiams po pranešimo įteikimo dienos. Atsakovai 2017 m. rugsėjo 13 d. raštu papildomai informavo ieškovę, jog nuomos sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. Minėtame rašte atsakovai nurodė, kad ieškovė neturės teisės naudotis žemės sklypu 2018 m. ir vėlesniais metais, kadangi tarp atsakovų ir ieškovės egzistavę nuomos teisiniai santykiai bus pasibaigę. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad 2017 m. rugsėjo mėn. ieškovės lėšomis ir pastangomis ginčo žemės sklype buvo pasėti žieminiai kviečiai. 2017 m. spalio 31 d. atsakovai žemės sklypą nuomos sutarties pagrindu perleido kitam asmeniui. Atsakovo pavedimu, ieškovės pasėti žieminiai kviečiai 2018 m. balandžio 21 d. buvo sunaikinti, sulėkščiuojant žemės sklypą. Ieškovė dėl atsakovų veiksmų, vienašališkai nutraukiant nuomos sutartį, pripažinimo neteisėtais kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019, be kita ko, pripažino atsakovų vienašališką nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-37-390/2020 paliko Marijampolės apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-684/2020 tiek Marijampolės rajono teismo sprendimo, tiek Kauno apygardos teismo nutarties dalį, kuria buvo pripažintas atsakovų vienašališkas nuomos sutarties nutraukimas neteisėtu, paliko nepakeistą.
19. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų 21 562,30 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovų 2 069,95 Eur negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines palūkanas, paskirstė tarp šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinius skundus pateikė ir ieškovė, ir atsakovai.
20. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl patirtos žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų atsakovų atžvilgiu (ne)buvimo
21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei taikyti. Atsakovai su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo nesutinka. Atsakovai nurodo, kad jie neturėjo jokių duomenų, kad ginčo žemės sklype (jo suarimo metu) būtų kas nors užsėta. Be to, atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju neatsižvelgė ir į tai, kad dėl atsiradusios žalos yra ir ieškovės kaltės.
22. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinės atsakomybės atveju turi būti nustatytos sutartinės atsakomybės sąlygos: i) neteisėti veiksmai; ii) kaltė; iii) žala ir iv) priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.
23. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju atsakovų veiksmai, vienašališkai nutraukiant nuomos sutartį, buvo pripažinti neteisėtais Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje e2A-37-390/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-260-684/2020.
24. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Pažymėtina, kad nagrinėjant šios nutarties 23 punkte nurodytas civilines bylas dalyvavo tie patys asmenys. Be to, nagrinėjant nutarties 23 punkte nurodytas civilines bylas atsakovų veiksmai, vienašališkai nutraukiant 2014 m. sausio 20 d. nuomos sutartį, buvo pripažinti neteisėtais. Tuo tarpu ši nagrinėjama civilinė byla buvo iškelta pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovė turtinę žalą kildino iš atsakovų neteisėtų veiksmų, nutraukiant 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutartį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarties 23 punkte nurodytose civilinėse bylose nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis dėl atsakovų veiksmų, nutraukiant nuomos sutartį, teisėtumo vadovavosi kaip prejudiciniais faktais, nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad neteisėtas sutarties nutraukimas yra sutarties nevykdymas, t. y. jos pažeidimas, sudarantis pagrindą taikyti sutartinę civilinę atsakomybę – reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė ir tuomet, kai atsakovo pavedimu 2018 m. balandžio 21 d. buvo suartas žemės sklypas, kuriame buvo ieškovės lėšomis ir pastangomis pasėti ir auginami žieminiai kviečiai. Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovai ieškovės atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, sudarančius pagrindą jų atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliantų (atsakovų) neteisėti veiksmai buvo įrodyti.
25. CK 6.248 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (1 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (3 dalis). Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad jie neturėjo jokių duomenų, kad žemės sklype jo suarimo metu būtų kas nors užsėta. Tačiau aptariamu atveju nustačius, jog atsakovai nuomos sutartį nutraukė neteisėtai, vertintina, jog įrodyta ir atsakovų kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Be to, atsakovų nurodyta aplinkybė, kad ginčo žemės sklypo suarimo metu, t. y. 2018 m. balandžio 21 d., jie nežinojo, kad jame yra kas nors užsėta yra paneigta byloje esančiu 2018 m. gegužės 4 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus liudytojo (atsakovo) apklausos protokolu (toliau – ir protokolas). Minėtame protokole užfiksuota, kad pats atsakovas apklausos metu nurodė, jog ieškovė savavališkai 2017 m. rugsėjo 27 d. užsėjo jam priklausantį žemės sklypą. Taigi, atsakovas apklausos metu patvirtino, kad jam buvo žinoma tai, kad žemės sklypas buvo užsėtas. Be to, minėtame protokole, kaip teisingai atkreipė dėmesį ir ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, yra užfiksuota ir tai, kad atsakovas apklauso metu nurodė, jog: „į žemės sklypą 2017 m. rudenį, kuomet sklypas buvo G. B. įmonės neteisėtai užsėtas, dėl blogų oro sąlygų neįvažiavau, todėl 2018-04-21 paprašiau darbuotojo P. J. išdirbti žemę, paruošti ją naujam nuomininkui“. Šios protokole užfiksuotos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog atsakovui apie tai, kad ginčo žemės sklypas buvo ieškovės užsėtas tapo žinoma dar 2017 m. rudenį. Nepaisant to, atsakovas 2018 m. pavasarį davė nurodymus kitam asmeniui suarti žemės sklypą, dėl ko buvo sugadinti ieškovės lėšomis ir pastangomis pasėti žieminiai kviečiai.
26. Sutiktina su atsakovų argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių šalies, turinčios pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, veiksmus. Tačiau nesutiktina su atsakovų argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad nagrinėjamu atveju dėl atsiradusios žalos yra ir ieškovės kaltės.
27. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Ši norma yra bendroji civilinės atsakomybės norma, kuri detalizuojama specialiąja sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančia CK 6.259 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Tai reiškia, kad, kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus. Kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Taigi, kreditoriaus kaltę pagal CPK 178 straipsnį privalo įrodyti skolininkas, kuris remiasi šia aplinkybe.
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu atliko atsakovai, t. y. neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė nuomos sutartį. Be to, kaip minėta, atsakovo pavedimu buvo suartas žemės sklypas, kuriame ieškovė buvo pasėjusi ir augino žieminius kviečius. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje esančių duomenų, priešingai nei teigia atsakovai, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovė būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus ir (ar) pažeidusi sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, kuriems esant būtų pagrindas sumažinti atsakovų civilinę atsakomybę ar nuo jos atsakovus visiškai atleisti. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog atsakovams neteisėtai nutraukus nuomos sutartį, ieškovė neatliko ar atliko atsakovų nurodytus veiksmus (pasėjo kviečius po pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą gavimo; neginčijo iš karto nuomos sutarties nutraukimo; neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių), nėra pagrindo laikyti aplinkybėmis, sumažinančioms atsakovų civilinę atsakomybę ir (ar) atleidžiančiomis atsakovus apskritai nuo civilinės atsakomybės.
29. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas, kt.). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių žalos faktą. Žalos faktas, kaip minėta, sukuria prievolę atlyginti žalą. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos dydžio, teisėjų kolegijos vertinimu, netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos tokio pobūdžio bylose (žr. šios nutarties 32–47 punktus).
30. Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Ieškovė prašė priteisti žalą, kurią patyrė dėl to, kad atsakovai neteisėtai nutraukė sudarytą nuomos sutartį, be to, dėl to, kad atsakovo pavedimu buvo suartas žemės sklypas, kuriame buvo užsėti žieminiai kviečiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju padarė pagrįstą išvadą, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos yra priežastinis ryšys
. 31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 21–30 punktuose, yra pagrindas daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme nustatytos teisinės prielaidos taikyti atsakovų atžvilgiu civilinę atsakomybę.
Dėl nuostolių dydžio nustatymo
32. Kaip minėta nutarties 29 punkte, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal šią CK normą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos). Pažymėtina, kad tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas.
33. Ieškovė prašė iš atsakovų priteisti 3 440 Eur tiesioginius nuostolius (išlaidas, kurias patyrė sėjant ir auginant žieminius kviečius) ir 18 122,30 Eur negautas pajamas (pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu būtų galėjusi 2018 m. ir 2019 m. auginti kviečius ir rapsus, taip pat tiesiogines išmokas, kurias būtų gavusi iš NMA).
34. Kasacinio teismo praktikoje tiesioginiai nuostoliai yra suprantami kaip realiai patirti nuostoliai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011). Tuo tarpu negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 24 punktas; kt.).
35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ginčo žemės sklypą nuomojosi ir jame vykdė ūkinę veiklą. Kaip ne kartą minėta šioje nutartyje, atsakovai 2017 m. birželio 19 d. pranešimu informavo ieškovę, kad nutraukia su ieškove sudarytą ginčo žemės sklypo nuomos sutartį. Atsakovų vienašališkas žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad ieškovė 2017 m. rugsėjo 27 d. ginčo žemės sklype pasėjo žieminius kviečius, kurie, atsakovo pavedimu, 2018 m. balandžio 21 d. buvo sunaikinti, sulėkščiuojant žemės sklypą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė buvo numačiusi 2018 m. gauti pajamas iš žieminių kviečių pardavimo. Be to, ieškovė pagrįstai tikėjosi jas gauti esant normaliai veiklai. Ieškovė galimybės ginčo žemės sklype vykdyti ūkinę veiklą neteko dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. neteisėto nuomos sutarties nutraukimo, taip pat ginčo žemės sklypo suarimo, dėl ko buvo sunaikinti pasėti žieminiai kviečiai. Atsakovams buvo žinoma aplinkybė, kad ginčo žemės sklype ieškovė vykdė žemės ūkio veiklą ir iš tos veiklos gaudavo pajamas. Pažymėtina, kad šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino ir nustatė tinkamai. Kita vertus, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog ieškovės ketinimas ginčo žemės sklype 2019 m. auginti rapsus yra nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad ieškovės pateiktos paraiškos iš kurių nustatyta, kad ieškovė 2018 m. iš 177,13 ha buvo apsėjusi rapsais 49,44 ha, o 2019 m. iš 178,65 ha buvo apsėjusi rapsais 21,03 ha, nepatvirtina ir negali patvirtinti, kad ginčo žemės sklype buvo numatyti sėti rapsus. Juolab, įvertinant ir tai, kad ginčo žemės sklypo plotas yra tik 7,91 ha, o skirtumas tarp 2018 m. ir 2019 m. apsėto ploto rapsais yra 28,37 ha, t. y. beveik keturis kartus didesnis nei ginčo žemės sklypo plotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei neįrodžius, kad ji 2019 m. ketino ginčo žemės sklype auginti rapsus jos reikalavimas priteisti negautas pajamas už 2019 m. iš rapsų pardavimo apskritai turėjo būti atmestas. Nes tokiu atveju, jeigu yra nustatyta, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių vykdomą sėjomainą ginčo žemės sklype rapsais, yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos neatitinka vieno iš nutarties 34 punkte nurodytų negautų pajamų kriterijų, t. y. jos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Tai reiškia, jog tokio pobūdžio nuostolių apeliantė byloje neįrodė. Kita vertus, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes dėl ieškovės ketinimo vykdyti 2019 m. sėjomainą rapsais ginčo žemės sklype. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šiuo atveju nebuvo analizuoti, tirti, vertinti šalių paaiškinimai ir (ar) liudytojo parodymai apie vykdomą sėjomainą ginčo žemės sklype prieš nuomos sutarties nutraukimą ir po nuomos sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių paaiškinimai, liudytojo parodymai, jų įvertinimas, taip pat sudarytų pagrindą padaryti teisingą išvadą byloje dėl planuotos vykdyti sėjomainos ginčo žemės sklype ir ieškovės reikalavimo priteisti negautas pajamas už 2019 m. pagrįstumo.
36. Pažymėtina, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius turto praradimą (sužalojimą) ar realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Pažymėtina ir tai, kad ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų jo nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).
37. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai reiškia, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 28 punktas). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta nutarties 29 punkte, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, buvo įrodytas. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovų argumentai, nurodyti apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad nėra pakankamai duomenų padaryti išvadas apie ieškovės negautas pajamas, neturėjo pagrindo tenkinti ieškinio iš dalies. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės ir atsakovų apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl ko neteisingai nustatė ieškovės patirtos ir iš atsakovų priteistinos žalos dydį.
38. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog negautos pajamos neturi būti suprantamos kaip visa tikėtina gauti iš asmens veiklos suma, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas apmokestinamasis pelnas, kuris taip pat dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį, liktų grynasis pelnas, t. y. tai, dėl ko būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2015; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, kt.).Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti byloje esančius įrodymus ir nustatyti, kokio dydžio pajamas ieškovė tikėjosi gauti iš vykdytos veiklos ginčo žemės sklype, tada iš tų pajamų išskaičiuoti visas sąnaudas, kurias ieškovė būtų turėjusi. Atskaičius iš visų pajamų sąnaudas, gaunamas apmokestinamasis pelnas, nuo kurio turėjo būti atskaitomas pelno mokestis.
39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės negautų pajamų, kaip nuostolių, skaičiavimą grindė metinėmis pelno mokesčio deklaracijomis (iš esmės įmonės pelningumu), o ne grynojo pelno nustatymo principu, kuris nurodytas šios nutarties 38 punkte nurodytoje kasacinio teismo praktikoje, taikant CK 6.249 straipsnį. Taigi, sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas prašomų priteisti nuostolių negautų pajamų forma dydį, pasirinko netinkamą tokio pobūdžio nuostolių dydžio nustatymo metodiką, kas lėmė tai, jog buvo netinkamai nustatytas žalos dydis ir pažeistas visiško žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad metinis pelnas negali būti sutapatinamas su negautomis pajamomis. Negautas pajamas sutapatinus su įmonės metiniu pelnu, nuostolingai dirbanti įmonė prarastų teisę į žalos, padarytos pajamų negavimą lėmusiais atsakovų neteisėtais veiksmais, atlyginimą. Tai, kad ieškovės deklaruotas metinis pelningumas yra (buvo) mažesnis, nei ketinta gauti iš ginčo nuomos sutarties sudarytos su atsakovais vykdymo, negali būti vertinama kaip argumentas, paneigiantis ieškovės teisę į teisingos žalos, padarytos pajamų negavimą lėmusiais atsakovų neteisėtais veiksmais, atlyginimą.
40. Atsakovai nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės išlaidas, kas esmingai trukdo nustatyti kokias pajamas iš ginčo žemės sklypo gaudavo ieškovė bei kokias sąnaudas patirdavo. Teisėjų kolegija išaiškina, kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju įrodinėjimo prasme apsunkintame negautų pajamų priteisimo procese, kai ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka teismo įsitikinimui dėl tikslaus nuostolių dydžio susiformuoti, teismas, atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje nustatytus principus ir CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, turi teisę pats nuspręsti, kokio dydžio negautų pajamų atlyginimas ieškovei būtų sąžiningas ir teisingas pagal konkrečios bylos aplinkybes. Be to, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokios žalos kaip negautų pajamų įrodinėjimo specifika yra ta, kad planuojamos sąnaudos negali būti įrodomos buhalterinės apskaitos dokumentais, nes jos dar nėra patirtos, todėl įprastai planuojamų sąnaudų dydį įrodinėjanti šalis pateikia savo skaičiavimus dėl planuojamų sąnaudų dydžio. Jeigu teismui nekyla abejonių dėl pateiktų skaičiavimų, o kita šalis nepateikia savo atsikirtimų dėl šių skaičiavimų, tai teismas gali laikyti žalos dydį įrodytu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018, 39 punktas).
41. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje nurodė savo skaičiavimus dėl planuotų gauti pajamų ir sąnaudų dydžio. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateikti skaičiavimai, ypatingai dėl planuotų sąnaudų 2018 m., yra neišsamūs, reikalaujantys patikslinimo. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertindama tai, kad, pavyzdžiui, ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės negautas pajamas už 2018 m. iš kviečių pardavimo, vadovavosi Žemės ūkio ministerijos 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3D-768 „Dėl Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2018 metais sąrašo patvirtinimo“, kuriuo nustatytos biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinės kainos 2018 metais. Iš esmės ieškovė pati pripažįsta, kad minėtame įsakyme yra nurodytos žieminių kviečių 1 tonos pardavimo kainos, neatskaičius sąnaudų. Ieškovė ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodo, kad jos sąnaudas, auginant kviečius 2018 m., sudarė 3 440 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kas sudaro minėtą sumą, t. y. žemės arimas, žemės dirbimas prieš sėją, tręšimas ir trąšos, sėjimas, sėklos, rudeninis purškimas nuo žolių, pavasarinis tręšimas, tręšimas su salietra. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė iki žieminių kviečių užauginimo ir pardavimo, t. y. suplanuotų pajamų gavimo, būtų turėjusi ir daugiau išlaidų, pavyzdžiui, susijusių su žieminių kviečių derliaus nuėmimu. Nepaisant to, ieškovė bylos nagrinėjimo metu visų sąnaudų, kurias būtų turėjusi iki žieminių kviečių derliaus nuėmimo ir pardavimo, nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovė nagrinėjamu atveju privalo patikslinti visas sąnaudas, kurias būtų turėjusi, siekdama gauti pajamas iš žieminių kviečių pardavimo ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovai turi teisę, kaip minėta nutarties 40 punkte, pateikti prieštaravimus dėl ieškovės pateiktų skaičiavimų ir (ar) įrodymų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas turi šalių pateiktus paskaičiavimus tinkamai įvertinti ir nuspręsti, kokio dydžio negautų pajamų atlyginimas ieškovei būtų sąžiningas ir teisingas pagal bylos aplinkybes.
42. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs ieškovę pateikti bylai reikšmingus įrodymus 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi. Tačiau nepasiūlė atsakovei pateikti įrodymų, paneigiančių ieškovės ieškinyje pateiktus paskaičiavimus dėl prašomų priteisti tiesioginių išmokų ir (ar) negautų pajamų dydžio ir kt.
43. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas už 2019 m. vadovavosi Žemės ūkio ministerijos 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3D-824 „Dėl Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2019 metais sąrašo patvirtinimo“. Tuo tarpu sąnaudas grindė 2017 m. lapkričio 30 d. Žemės ūkio ministerijos įsakymu (tikėtina, kad tai tas pats Žemės ūkio ministerijos 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. 3D-768 „Dėl Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2018 metais sąrašo patvirtinimo“). Minėtų ieškovės paskaičiavimų pagrįstumo pirmosios instancijos teismas nevertino, kaip ir netinkamai įvertino ieškovės ketinimą ginčo žemės sklype 2019 m. auginti rapsus (žr. šios nutarties 35 punktą).
44. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės prašomas priteisti 3 440 Eur tiesiogines išlaidas atmetė, laikydamas jas negautų pajamų sąnaudomis.
45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 3 440 Eur tiesiogines išlaidas. Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovė tvirtina, kad minėtas išlaidas ji patyrė sėdama ir augindama ginčo žemės sklype žieminius kviečius, kurie atsakovo nurodymu buvo sunaikinti. Taigi, ieškovė tvirtina, kad sėdama ir augindama žieminius kviečius patyrė tam tikras išlaidas, t. y. tiesioginius nuostolius (turėjo tam tikrų išlaidų, realiai jas patyrė). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti įrodymus ir nustatyti, kokio dydžio tiesioginę žalą ieškovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas byloje esančių ieškovės įrodymų, kuriais ieškovė įrodinėjo patirtas tiesiogines išlaidas apskritai netyrė, jų nevertino ir nepagrįstai, minėtas išlaidas priskirdamas prie sąnaudų, dėl jų visiškai nepasisakė. Kitaip tariant, – ieškovės reikalavimą priteisti 3 440 Eur tiesiogines išlaidas nepagrįstai atmetė.
46. Dėl ieškovės prašomų priteisti tiesioginių išlaidų priteisimo pažymėtina ir tai, kad teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų priteisimo, sąnaudos turi būti išskaičiuojamos iš planuotų gauti pajamų, t. y. jos negali būti priteisiamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, sąnaudos, kurios negali būti priteisiamos iš atsakovų ir kurios nurodytos kasacinio teismo praktikoje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas ir kuria vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą (žr. šios nutarties 38 punktą), yra realiai nepatirtos sąnaudos. Kitaip tariant tai planuojamos patirti sąnaudos, kurias galėtų turėti ieškovė, jeigu būtų vykdžiusi veiklą ir gavusi pajamas. Tuo tarpu šiuo atveju ieškovė nurodo, kad prašomas priteisti 3 440 Eur išlaidas ji realiai patyrė, nes savo lėšomis ir pajėgomis ginčo žemės sklype pasėjo žieminius kviečius, kurie atsakovo pavedimu buvo sunaikinti. Taigi, šios išlaidos yra tiesioginės išlaidos, jų negalima sutapatinti su sąnaudomis, kurios nurodytos nutarties 38 punkte minėtoje kasacinio teismo praktikoje. Kita vertus, pažymėtina, kad tiesioginės išlaidos gali būti priteisiamos tik tos ir tokio dydžių, kiek jų įrodys ieškovė. Tuo tarpu skaičiuojant negautas pajamas turi būti išskaičiuojamos iš planuotų negauti pajamų visos sąnaudos, t. y. ir tos, kurias ieškovė įrodys, kaip patirtas išlaidas, ir tos, kurias realiai galėjo patirti ieškovė iki derliaus nuėmimo ir pardavimo.
47. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovės planuotos gauti tiesioginės išmokos iš NMA, yra priskirtinos prie negautų pajamų. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies ir priteisė ieškovei ne jos prašomas 1 351,50 Eur ir 1 385,44 Eur sumas, o atitinkamai 991,67 Eur ir 1 028,13 Eur sumas. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jai 2018 m. už kiekvieną dirbamą hektarą priklausė 170,86 Eur dydžio metinė išmoka, o 2019 m. – 175,15 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, dėl kokių priežasčių būtent jos ieškinyje pateiktas skaičiavimas turi būti nagrinėjamu atveju taikomas, sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų dalies (tiesioginių išmokų, kurias planavo gauti iš NMA) priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime parinktu tiesioginių išmokų paskaičiavimo būdu (metodu). Kita vertus, pažymėtina, kad minėtos tiesioginės išmokos, ką yra nurodę ir atsakovai apeliaciniame skunde, yra tiesiogiai susiję su kitais reikalavimais, t. y. prašomomis priteisti negautomis pajamomis iš kviečių ir rugių auginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios negautos pajamos turėtų būti skaičiuojamos kartu, neatsietai, su kitomis negautomis pajamomis atsižvelgiant ir į tai, kad paramą gauti turi teisę tik asmenys, kurie žemės sklype vykdo tam tikrą žemės ūkio veiklą, t. y. atlieka tam tikrus darbus. Taigi, šių reikalavimų pagrįstumas turi būti sprendžiamas kartu, kompleksiškai su kitais reikalavimais priteisti ieškovės planuotas gauti pajamas 2018 m. ir 2019 m. Teisėjų kolegijos vertinimu, pavyzdžiui, ieškovei neįrodžius negautų pajamų už 2019 m. gavimo iš rapsų pagrįstumo, nebūtų jokio pagrindo priteisti ir planuotas gauti pajamas iš NMA, nes visos negautos pajamos ir išlaidos yra tiesiogiai, viena su kita, susiję.
Dėl kitų argumentų, nurodytų apeliaciniuose skunduose
48. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniuose skunduose keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
49. Apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad ieškovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė 2 069,95 Eur nuostolių, netinkamai taikė žalos nustatymą reglamentuojančias CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes liko neatskleista bylos esmė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
50. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
51. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Tomas Romeika
Jurgita Sujetienė
Rasa Urbonavičiūtė