Administracinė byla Nr. AS-443-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01810-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šalčininkų rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos viršininko J. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šalčininkų rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos viršininko J. V. skundą atsakovui Valstybinei kalbos inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Šalčininkų rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos viršininkas J. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Valstybinės kalbos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2024 m. kovo 29 d. nurodymą (toliau – ir Nurodymas).

II.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gegužės 6 d. nutartimi (neteisingai nurodyta nutarties data laikytina rašymo apsirikimu ir taisytina į 2024 m.) atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad Nurodymu pareiškėjui nurodyta, jog iki 2024 m. balandžio 30 d. ant Šalčininkų rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos Butrimonių ugniagesių komandos pastato (toliau – ir Pastatas) viešieji užrašai būtų tik valstybine kalba. Nurodymu įspėta, kad už jo nevykdymą pareiškėjui gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 498 straipsnio 2 dalį. Teismas vadovavosi ANK nuostatomis ir nusprendė, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų, todėl jo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas pareiškėjui išaiškino, kad ginčus dėl administracinių nusižengimų nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai.

III.

Pareiškėjas Šalčininkų rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos viršininkas J. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1.       Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Pagal ANK 610 straipsnio 1 dalį administracinis nurodymas yra sudėtinė administracinio nusižengimo protokolo dalis. Pareiškėjui nėra surašytas joks administracinio nusižengimo protokolas, nėra paskirta bauda, nenustatyti baudos sumokėjimo terminai. Atsakovo Nurodymas yra vienintelis dokumentas, surašytas bei pateiktas pareiškėjui, kuriame nurodyta, jog už atsakovo nurodymų nevykdymą pareiškėjui gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 498 straipsnio 2 dalį. Taigi Nurodymas negali būti laikomas administraciniu nurodymu, kurį reglamentuoja ANK 610 straipsnio 1 dalis, todėl ANK 610 straipsnio 4 dalis netaikytina.

2.       Atsakovas Nurodyme nurodė jo apskundimo tvarką – Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo rašto įteikimo dienos. Pareiškėjas, nepraleidęs apskundimo termino, padavė skundą teismui.

3.       Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1, 3 dalimis, 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šių nuostatų taikymo aspektu, Nurodymas daro įtaką pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, todėl siekdamas juos apginti pareiškėjas kreipėsi į teismą. Teismas nesivadovavo precedentais Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. eI-1128-811/2017, I-6652-629/2015, I-965-142/2013, I2-2382-979/2023, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Šalčininkų rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos viršininko J. V. skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, išaiškinęs pareiškėjui, kad ginčus dėl administracinių nusižengimų nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo, teigdamas, jog teismas netinkamai taikė ANK normas, jis vadovavosi Nurodyme nurodyta apskundimo tvarka bei kreipėsi į teismą, siekdamas apginti savo pažeistas teises.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021). Dėl to skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose (Įstatymo 17 str. 2 d.). To paties įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog už šio įstatymo nuostatų tiesioginį vykdymą atsakingi institucijų, įstaigų, įmonių, tarnybų bei organizacijų vadovai. Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 24 str. 3 d.). To paties įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo vykdymą kontroliuoja Valstybinė kalbos inspekcija.

Administracinių nusižengimų kodekso 498 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais ir Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų dėl valstybinės kalbos vartojimo nevykdymas užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims arba kitiems nutarimų arba nurodymų nevykdantiems asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų (ANK 498 str. 2 d.). Pagal ANK 589 straipsnio 1 dalies 64 punktą administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo Valstybinės kalbos inspekcijos – dėl šio kodekso 497, 498, 499, 500, 501, 502, 503, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Valstybinės kalbos inspekcijos Nurodymą, kuriuo nustačius, kad ant Šalčininkų rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos Butrimonių ugniagesių komandos pastato yra viešieji užrašai „Priešgaisrinė tarnyba“ ir „STRAŽ POŽARNA“, viešasis užrašas „STRAŽ POŽARNA“ pažeidžia Įstatymo 17 straipsnį, nes yra lenkų kalba, 2023 m. rugsėjo 12 d. nurodymas užtikrinti, kad iki 2023 m. spalio 13 d. ant Pastato viešieji užrašai būtų tik valstybine kalba neįvykdytas, todėl 2024 m. sausio 16 d. buvo priimtas nutarimas pareiškėjui paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą, pareiškėjui nurodyta užtikrinti, kad iki 2024 m. balandžio 30 d. ant Pastato viešieji užrašai būtų tik valstybine kalba.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, Inspekcijos Nurodymo turinį prieina prie išvados, kad Nurodyme pirmiausiai konstatuotas faktas apie ant Pastato vis dar esantį Įstatymo reikalavimų neatitinkantį viešąjį užrašą, tačiau administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų, juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų nustatymo, kai tai nėra susiję su pareiškėjo galbūt pažeistų materialiųjų teisių apgynimu teismo sprendimu. Nurodyme suformuluotas reikalavimas pareiškėjui (kad <...> viešieji užrašai būtų tik valstybine kalba) savo pobūdžiu negali būti laikomas sukeliančiu realias materialias teisines pasekmes. Taigi, Nurodymas vertintinas kaip tarpinis, procedūrinis viešojo administravimo subjekto aktas, priimtas įgyvendinant Įstatyme nustatytą Inspekcijos kompetenciją, kuris pats savaime nesukelia teisinių pasekmių, t. y. tokių asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, kurie galėtų būti apginti administraciniame teisme. Tai reiškia, kad netgi pareiškėjo skundo tenkinimo atveju, teismo sprendimas neturėtų realios įtakos nei faktui apie ant Pastato vis dar esantį viešąjį užrašą nevalstybine kalba konstatuoti, nei pareiškėjo, kaip Šalčininkų rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos viršininko, teisės aktų pagrindu kylančioms pareigoms, susijusioms su viešuoju užrašu nevalstybine kalba, vykdyti.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento dėl Nurodyme nurodytos jo apskundimo tvarkos ir terminų, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nuoseklią ir gausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, tokie, kaip dokumento pavadinimas ar nurodyta akto apskundimo tvarka. Tai, ar dėl akto galima paduoti skundą, lemia akto turinys. Tai, kad Nurodyme buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, nepaneigia ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, aiškinant šias nuostatas, kad ABTĮ nustatyta tvarka skundai dėl teisinių pasekmių nesukeliančių viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo) nenagrinėjami.

Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl atmestini pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimais.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, tačiau priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Šalčininkų rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos viršininko J. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė