Civilinė byla Nr. e2-1299-798/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00709-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.3.2.5; 3.1.7.1.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties, kuria nustatytas terminas uždarajai akcinei bendrovei „Hidrona“ iki 2020 m. liepos   8 d., pašalinti nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus, t. y. sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjų akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“ ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Agrovet“ prašymus patenkino ir patvirtinto trečios eilės kreditoriaus AB „Klaipėdos vanduo“ 561 447,45 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Agrovet“ bankroto byloje.

2.       Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. birželio 26 d. gautas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Hidrona“ atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo                2020 m. birželio 16 d. nutarties, kuriame be kitų reikalavimų, prašo atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi nustatė terminą apeliantei iki 2020 m. liepos 8 d., pašalinti nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus, t. y. sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį.

4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantė ginčija pareiškėjo AB „Klaipėdos vanduo“ kreditorinį reikalavimą BUAB „Agrovet“ bankroto byloje. UAB „Hidrona“ sumokėjo dalį     (10 Eur) žyminio mokesčio ir prašo atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki bus priimtas procesinis sprendimas apeliacinės instancijos teisme. Prašyme UAB „Hidrona“ nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl koronaviruso plitimo paskelbus karantino režimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje iki birželio 16 d., neteko ženklios dalies savo pajamų, todėl, šiuo metu įpareigojus sumokėti visą žyminį mokestį, UAB „Hidrona“ netektų teisės kreiptis į teismą. Dėl sudėtingos ekonominės situacijos bendrovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) dėl mokesčių atidėjimo ir mokesčių grąžinimo. Kaip nurodė pati kreditorė, bendrovės finansinės ypatybės yra nulemtos karantino situacijos, todėl, nuo 2020 m. birželio 17 d. panaikinus ūkio sektoriuje taikomus apribojimus, UAB „Hidrona“ finansinė situacija pagerės. UAB „Hidrona“ 2020 m. gegužės 15 d. pateikė paraišką dėl subsidijos įmonės veiklos skatinimui, siekiant įveikti koronaviruso (COV1D-16) sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti įmonės likvidumą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantė su atskiruoju skundu nepateikė jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie apeliantės deklaruojamą sunkią finansinę padėtį ar finansinės padėties pablogėjimą nuo 2020 m. kovo      16 d., taip pat įrodymų, kaip tai susiję su buvusiu karantino režimu, taip pat įrodymų, kad suinteresuotas asmuo neturi finansinės galimybės sumokėti 50 Eur dydžio žyminį mokestį. Be to, pažymėtina, kad karantinas šalyje panaikintas 2020 m. birželio 16 d. Darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo neįrodė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83, 84 straipsnių taikymui būtinų sąlygų.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Atskirajame skunde apeliantė UAB „Hidrona“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą bei iki Lietuvos apeliaciniame teisme bus priimtas procesinis sprendimas pagal kreditorės 2020 m. liepos 10 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties, kuria UAB „Hidrona“ įpareigota primokėti žyminį mokestį, sustabdyti procesinius veiksmus dėl 2020 m. birželio 22 d. atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarties grąžinimo jį padavusiam asmeniui.

6.       Apeliantės teigimu, ji neturėjo objektyvios galimybės įvykdyti teismo nutartį, kadangi ginčijamą nutartį gavo tik 2020 m. liepos 10 d., t. y. praėjus dviem dienoms po teismo nustatyto termino atskirojo skundo trūkumų pašalinimui. Be to, apeliantės manymu pirmosios instancijos teismas turėtų laikytis suformuotos teismų praktikos dėl nagrinėjamo klausimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-794-407/2020 patikrinęs VMI informacinę sistemą apie mokesčių mokėtojus (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad apeliantė UAB „Hidrona“ priklauso juridinių asmenų grupei, kuriems be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. VMI tinklapyje nurodoma, kad mokesčių mokėtojai, kurie yra įtraukti į šį sąrašą, ir kuriems nuo 2020 m. kovo 16 d. iki ekstremaliosios situacijos pabaigos ir du mėnesius po jos, atsiras mokėtinų mokesčių, bus automatiškai, be prašymo atleidžiami nuo delspinigių, taip pat nevykdomas jų mokesčių išieškojimas. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas patenkino apeliantės prašymą ir atidėjo žyminio mokesčio mokėjimą iki bus priimtas procesinis sprendimas dėl jos pateikto atskirojo skundo pagrįstumo, tačiau priėmęs galutinį procesinį sprendimą atidėti žyminio mokesčio nebepriteisė. Apeliantei žyminis mokestis buvo atidedamas ir kitose bylose, nagrinėjamose Lietuvos apeliaciniame teisme, tačiau į suformuotus precedentus pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ji nepridėjo įrodymų apie jos prastą turtinę padėtį. Dėl ekstremalios situacijos ir karantino nulemtų padarinių apeliantė nėra pajėgi sumokėti žyminį mokestį, kadangi jos veiklos apimtys sumažėjo, ji neteko didelės dalies klientų, o jos veikla buvo suvaržyta.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl atskirojo skundo netenkinimo

8.       Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas apeliantei UAB „Hidrona“ iki 2020 m. liepos 8 d. pašalinti nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus, t. y. sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

9.       Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantė nurodė, kad neturėjo objektyvios galimybės susimokėti žyminį mokestį, kadangi teismo nutartį gavo 2020 m. liepos 10 d., t. y. praėjus dviem dienoms po teismo nustatyto termino trūkumų pašalinimui; pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo / atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio, nesilaikė teismų praktikoje suformuotų precedentų; apeliantės teigimu ji pateikė pakankamai įrodymų dėl jos sunkios finansinės padėties, susiklosčiusios dėl Lietuvoje ir pasaulyje ekstremalios situacijos.

10.       Sprendžiant ar apeliantė iš tiesų neturėjo objektyvios galimybės susimokėti žyminį mokestį, kadangi teismo nutartį gavo 2020 m. liepos 10 d., t. y. praėjus dviem dienoms po teismo nustatyto termino trūkumų pašalinimui, pasakytina, kad apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kuriais apeliantė įrodinėja nutarties išsiuntimo terminą įtakojusius termino teismo nutarties įvykdymui praleidimą. CPK 292 straipsnyje yra įtvirtinta nutarčių kopijų išsiuntimo šalims ir tretiesiems asmenims tvarka, vadovaujantis kuria, nutarčių, kurios gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, kopijos šalims ir tretiesiems asmenims išsiunčiamos ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų priėmimo dienos.  Kadangi ginčijama nutartis buvo priimta Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. birželio 30 d., tai, išsiuntęs nurodytą nutartį apeliantei 2020 m. liepos 2 d., teismas nepažeidė proceso įstatymo nuostatų. Be to, pagal apeliantės pateiktą detalią siuntos kelionės informaciją, nustatyta, kad siuntą apeliantei buvo bandyta įteikti 2020 m. liepos 3 d., tačiau jos įteikti nepavyko, buvo paliktas pranešimas dėl gautos korespondencijos. Tokiu būdu apeliantė teismo nutartį gavo tik 2020 m. liepos 10 d.

11.       Atsižvelgtina ir tai, kad apeliantė teisingai nurodė, jog pirmosios instancijos teismo nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą. Taigi, bet kokiu atveju korespondencijos atsiėmimo terminas neturėjo įtakos apeliantės teisei pateikti atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. birželio 30 d. nutarties, ką ji ir padarė.   

12.       Apeliantės teigimu, ji pateikė pakankamai įrodymų dėl jos sunkios finansinės padėties dėl Lietuvoje ir pasaulyje susiklosčiusios ekstremalios situacijos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka.

13.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus CPK 80 straipsnio 2 dalies pakeitimui, žyminiu mokesčiu yra apmokestinami atskirieji skundai bankroto ir restruktūrizavimo bylose ir už juos mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai teikiami į bylą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos sumos    (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

14.       CPK 83 straipsnyje (redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) reglamentuojama atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo tvarka. Pagal CPK 83 straipsnio     1 dalies 8 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose, išskyrus CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytus atvejus. Vadovaujantis to paties straipsnio           2 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.

15.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad įstatymų leidėjo tikslas buvo apmokestini žyminiu mokesčiu bankroto ir restruktūrizavimo bylose paduodamus atskiruosius skundus nesiejant to su jį paduodančio asmens statusu, taip siekdamas užtikrinti bankroto proceso dalyvių lygiateisiškumą, nemokumo procesų veiksmingumą ir operatyvumą, sumažinant nepagrįstą instancinį bylinėjimąsi bankroto ir restruktūrizavimo procesuose bei taip paspartinant bankroto ir restruktūrizavimo bylų nagrinėjimą. Be to, pagrįsto instancinio bylinėjimosi bankroto ir restruktūrizavimo bylose atveju įstatymų leidėjas įtvirtino žyminio mokesčio grąžinimo pagrindą, taip užtikrindamas, kad pagrįstą atskirąjį skundą pateikęs asmuo nepatirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminiu mokesčiu (CPK 87 straipsnio 1 dalies               8 punktas).

16.       Taigi įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantei UAB „Hidrona“ terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti ir sumokėti    50 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą, pateiktą BUAB „Agrovet“ bankroto byloje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė sumokėjo dalį 10 Eur žyminio mokesčio prašydama nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies atleisti arba atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki bus priimtas procesinis sprendimas apeliacinės instancijos teisme.

17.       CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Asmens prašymas atleisti jį nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl asmens prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įvertina įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, pinigines lėšas, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) ir jų pagrindu sprendžia, ar asmuo gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.

18.       Lietuvos apeliacinis teismas taip pat ne kartą yra išaiškinęs, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Kartu pabrėžtina, kad CPK numatyti atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai yra bendrųjų apmokestinimo žyminiu mokesčiu taisyklių išimtys, todėl jie negali būti aiškinami plačiai, kad nebūtų paneigti įstatymų leidėjo žyminio mokesčio nustatymu siekiami tikslai, tarp jų – asmenų lygiateisiškumo užtikrinimas, nepagrįsto instancinio bylinėjimosi mažinimas.

19.       Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantė su atskiruoju skundu nepateikė jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie apeliantės deklaruojamą sunkią finansinę padėtį ar finansinės padėties pablogėjimą nuo 2020 m. kovo 16 d., taip pat įrodymų, kaip tai susiję su buvusiu karantino režimu. Apeliantė pateikė teismui viešai prieinamus duomenis iš VMI sistemos, kuriuos turėjo galimybę gauti teismas tiek šioje, tiek ir bet kokioje kitoje civilinėje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė nepateikė teismui jokios finansinės atskaitomybės dokumentų (pavyzdžiui, balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos), ar bet kokių kitų įrodymų, iš kurių būtų įmanoma nustatyti, kad apeliantė neturi jokios finansinės galimybės sumokėti itin nedidelio žyminio mokesčio – 50 Eur. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, karantinas šalyje panaikintas dar 2020 m. birželio 16 d., t. y. jau beveik prieš du mėnesius. Be to, pati apeliantė patvirtino, kad nuo     2020 m. birželio 17 d. panaikinus ūkio sektoriuje taikomus apribojimus, jos finansinė padėtis pagerės. Apeliantė, be deklaratyvių pareiškimų apie negalėjimą sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, teismui nepateikė įrodymų, kad ji neteko ženklios dalies klientų, užsakymų, ženkliai sumažėjo jos veiklos apimtys. Priešingai, pati apeliantė pabrėžia, kad jai nėra keliama restruktūrizavimo ar bankroto byla. Vertintina, kad apeliantė turi finansines galimybes sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį visa apimtimi.

20.       Apeliantė atskirajame skunde prašo, netenkinus jos prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atidėti šio mokesčio sumokėjimą iki procesinio sprendimo priėmimo dienos apeliacinės instancijos teisme.

21.       Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

22.       Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017). Taigi prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti      (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).

23.       Remiantis viešai prieinamais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad VMI tinklapyje yra paskelbtas juridinių asmenų, kurie nuo 2020 m. kovo 16 d. iki ekstremaliosios situacijos pabaigos ir du mėnesius po jos, atsiras mokėtinų mokesčių, bus automatiškai, be prašymo, atleidžiami nuo delspinigių, taip pat nevykdomas jų mokesčių išieškojimas, sąrašas. Į minėtą sąrašą yra įtraukta ir apeliantė UAB „Hidrona“. Taigi, akivaizdu, kad apeliantei yra taikomos mokesčių lengvatos, valstybės pagalbos priemonės bei apeliantė kreipėsi dėl subsidijos jai suteikimo. Atsižvelgiant į tai, kad likusi mokėti žyminio mokesčio dalis nėra didelė, o apeliantė neįrodė savo itin prastos turtinės padėties, dėl kurios būtų pagrindas ją atleisti nuo mokėtinos žyminio mokesčio dalies, vertintina, kad nėra pagrindo tenkinti jos prašymo dėl likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies atidėjimo.

24.       Apeliantė taip pat teigė, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo / atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio, nesilaikė suformuotų precedentų.

25.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009).

26.       Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas).

27.       Kita vertus, kasacinio teismo ne kartą nurodyta ir tai, kad kai apeliacinės instancijos teismas nukrypsta nuo savo sukurtų horizontaliųjų precedentų, kurie niekada nebuvo peržiūrėti kasacine tvarka, tai ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tik dėl to skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas; kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019,   36 punktas).

28.       Taigi, išanalizavus nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, galima teigti, kad apeliantės nurodomi precedentai dėl jos atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir / arba dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo BUAB „Agrovet“ bankroto byloje buvo nulemti tam tikros ekstremalios situacijos dėl koronaviruso ligos plitimo Lietuvoje ir pasaulyje. Todėl nagrinėjamu atveju vertintina, kad tai labiau išimtinis atvejis, kuris neatspindi suformuotos teismų praktikos nagrinėjamu aspektu, o daugiau yra pavienis atvejis, suformuotas atsižvelgiant į nepaprastąją padėtį. Pabrėžtina ir tai, kad, kaip jau minėta, pagrįsto instancinio bylinėjimosi bankroto ir restruktūrizavimo bylose atveju įstatymų leidėjas įtvirtino žyminio mokesčio grąžinimo pagrindą, taip užtikrindamas, kad pagrįstą atskirąjį skundą pateikęs asmuo nepatirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminiu mokesčiu (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Todėl nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad teismo įpareigojimas apeliantei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį nepažeidžia apeliantės teisės į teisminę gynybą, juolab kad likusi primokėti žyminio mokesčio dalis nėra ženkliai didelė.

29.       Apeliantė taip pat pateikė prašymą iki Lietuvos apeliaciniame teisme bus priimtas procesinis sprendimas pagal kreditorės 2020 m. liepos 10 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d.  nutarties, kuria UAB „Hidrona“ įpareigota primokėti žyminį mokestį, sustabdyti procesinius veiksmus dėl 2020 m. birželio 22 d. atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarties grąžinimo jį padavusiam asmeniui.

30.       Apeliantei paaiškintina, kad CPK 100 straipsnis numato nutarčių dėl bylinėjimosi išlaidų apskundimą. Nurodyto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, asmenys, dėl kurių šios teismo nutartys yra priimtos, gali paduoti atskirąjį skundą. Atskirojo skundo padavimas sustabdo nutarčių vykdymą (CPK 100 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į  nurodytą reglamentavimą, apeliantės prašymas sustabdyti procesinius veiksmus dėl 2020 m. birželio 22 d. atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio    16 d. nutarties grąžinimo jį padavusiam asmeniui yra perteklinis, todėl netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Hidrona“ terminą iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. (įskaitytinai) sumokėti 40 Eur (keturiasdešimties eurų) žyminį mokestį už paduotą atskirąjį skundą bei pirmosios instancijos teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus, priešingu atveju, apeliantės 2020 m. birželio 22 d. atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarties bus laikomas nepaduotu ir gražintas jį padavusiam asmeniui.

Teisėjas                                         Antanas Rudzinskas