Civilinė byla Nr. 3K-3-99/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1; 41; 75.7; 99.1.1; 99.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Janinos Januškienės ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. T. ir ieškovo G. E. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. E. ieškinį atsakovams S. T., B. T., L. T., M. V., dalyvaujant trečiajam asmeniui notarei I. M., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo bei atsakovės M. V. priešieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. E. prašė pripažinti negaliojančia 2006 m. birželio 23 d. sudarytą S. T. ir B. T. 0,06 ha žemės sklypo ir pastatų (duomenys neskelbtini) dovanojimo L. T. sutartį ir panaikinti Nekilnojamojo turto registre atsakovės L. T. vardu atliktą šio turto teisinę registraciją; taikyti restituciją ir, sugrąžinus atsakovus į ankstesnę turtinę padėtį, solidariai priteisti ieškovui iš atsakovų S. T. ir B. T. 350 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo terminų prievolėms įvykdyti pažeidimo iki ieškinio pareiškimo teisme dienos (55 446,28 Lt), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti negaliojančia nurodyto turto 2007 m. vasario 23 d. atsakovių L. T. ir M. V. pirkimo-pardavimo sutartį, panaikinti Nekilnojamojo turto registre įrašą apie šį juridinį faktą, 2007 m. kovo 8 d. ir 2007 m. kovo 20 d. sudarytus priėmimo-perdavimo aktus; priteisti ieškovui iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo teigimu, 2001 m. rugsėjo 28 d., 2001 m. lapkričio 13 d., 2002 m. liepos 5 d., 2002 m. gruodžio 5 d. ir 2005 m. vasario 12 d. su atsakovu S. T. buvo sudarytos 350 000 Lt paskolos sutartys. S. T., siekdamas išvengti skolos grąžinimo, su sutuoktine atsakove B. T. neteisėtai padovanojo vienintelį jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su pastatais (duomenys neskelbtini) dukteriai atsakovei L. T., kuri šį turtą 2007 m. vasario 23 d. pardavė atsakovei M. V.. Dėl to šiuo atveju taikytinas jo, kaip kreditoriaus, interesų gynimo būdas ? actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis).
Atsakovė M. V. priešieškiniu prašė pripažinti jos nuosavybės teisę į 2007 m. vasario 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytą žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais(duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad ji negali teisiškai įregistruoti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą dėl jo arešto, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl šis faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio, priešieškinį atmetė – pripažino negaliojančia 2006 m. birželio 23 d. dovanojimo sutartį, kuria atsakovai S. T. ir B. T. padovanojo dukteriai L. T. 0,06 ha žemės sklypą ir jame esančius gyvenamąjį namą bei kiemo statinius(duomenys neskelbtini); taikė restituciją ir grąžino atsakovų S. T. ir B. T. nuosavybėn šį turtą, solidariai iš atsakovų S. T. ir B. T. priteisdamas 350 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo terminų prievolėms įvykdyti pažeidimo iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, t. y. 55 446,28 Lt, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažino negaliojančia 2007 m. vasario 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria L. T. pardavė M. V. nurodytą turtą, ir priteisė M. V. iš L. T. 1 000 000 Lt; priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų S. T. ir B. T. 21 004 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 21 054,46 Lt žyminio mokesčio ir 297,01 Lt išlaidų, susijusių su teismo 2007 m. gegužės 11 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ir procesinių dokumentų įteikimu. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
Teismas konstatavo, kad S. T. neįrodė, jog pagal paskolos sutartis gauti pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmėms. Pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalį, galioja prezumpcija, jog sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui reikia rašytinio kito sutuoktinio sutikimo. Atsakovai šios prezumpcijos nepaneigė, todėl vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė laikyta bendrąja sutuoktinių prievole. Atsakovas pinigus iš ieškovo gavo būdamas susituokęs, todėl pasiskolinti pinigai laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Byloje nesant įrodymų, kad pasiskolinti pinigai buvo panaudoti S. T. asmeniniams poreikiams tenkinti, teismas sprendė, kad lėšos buvo panaudotos bendriems šeimos ir jos narių poreikiams tenkinti. Teismas atmetė atsakovės L. T. argumentus, kad dalį už parduotą turtą gautų pinigų ji paskolino atsakovams S. ir B. T., nes šios aplinkybės neįrodytos. Teismas, atsižvelgdamas ir į tai, kad atsakovas S. T. patvirtino, jog už parduotą turtą gautų pinigų nėra, nes jie buvo grąžinti kitiems kreditoriams, t. y. jis disponavo už turtą gautais pinigais, sprendė, kad dovanojimo sutartimi nebuvo siekiama sukurti realių padarinių, sandorio šalys buvo nesąžiningos, o sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Be to, pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalies nuostatas neatlygintiniam dovanojimo sandoriui nuginčyti šalių nesąžiningumas neturi reikšmės. M. V. nebuvo sąžininga nuosavybės teisės į ginčo objektus įgijėja, nes šis turtas jai nebuvo perduotas pagal CK 6.393 straipsnio 4 dalies ir 6.398 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. liepos 28 d. nutartimi paliko nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis solidariai iš S. T. ir B. T. ieškovui priteista 350 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo terminų prievolėms įvykdyti pažeidimo iki ieškinio pareiškimo teisme dienos – 45 446,28 Lt (ši klaidingai nurodyta suma kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ištaisyta į 55 446,28 Lt) bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei pripažinta negaliojanti 2006 m. birželio 23 d. dovanojimo sutartis, pagal kurią S. T. ir B. T. padovanojo L. T. ginčo turtą, taip pat sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai panaikinti 2007 m. kovo 8 d. ir 2007 m. kovo 20 d. nuosavybės priėmimo-perdavimo aktus bei įrašą Nekilnojamojo turto registre. Kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis taikyta restitucija – S. T. ir B. T. nuosavybėn gražintas 0,06 ha žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas, kiemo statiniai(duomenys neskelbtini), bei pripažinta negaliojanti L. T. ir M. V. 2007 m. vasario 23 d. pirkimo-pardavimo sutartis, M. V. priteista iš L. T. 1 000 000 Lt, ir šią ieškinio dalį atmetė. Kolegija panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas M. V. priešieškinis, jį tenkino – pripažino M. V. nuosavybės teisę į nurodytą turtą. Kolegija priteisė ieškovui solidariai iš S. T. ir B. T. 8054 Lt žyminio mokesčio ir 7001 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, 100 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; iš ieškovo M. V. priteisė 115 Lt žyminio mokesčio ir 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, o S. T. – 3000 Lt advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį kolegija paliko nepakeistą. Taip pat kolegija priteisė iš ieškovo valstybei 13 000 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme, S. T. – 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, priteisė valstybei solidariai iš S. T. ir B. T. 1369,20 Lt ir L. T. – 684,66 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme, ieškovui priteisė solidariai iš S. T. ir B. T. 1288 Lt ir L. T. – 644 Lt advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme; priteisė iš ieškovo M. V. 126 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, valstybei – 73,07 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė valstybei iš S. T., B. T. ir L. T. po 24,36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Kolegija nurodė, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta bendru S. T. ir B. T. sutarimu; jų nesąžiningumas preziumuojamas (CK 6.67 straipsnis), todėl jų prievolė grąžinti kreditoriui skolą yra solidarioji (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 6.6 straipsnis). Spręsdamas dėl restitucijos taikymo apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė M. V. yra nesąžininga įgijėja. Teismas nurodė, kad, pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia, šiuo atveju negalima ginčo turto išreikalauti iš atsakovės L. T., nors ji šį turtą gavo neatlygintinai, nes turtas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra parduotas atsakovei M. V.. Dėl atsakovės M. V. apeliacinio skundo kolegija nurodė, kad atsakovė ginčo turtą įgijo nuosavybės teise pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, todėl jai nuosavybės teisė perėjo nuo šio perdavimo (CK 6.393 straipsnio 4 dalis). Ieškovas prašė panaikinti 2007 m. kovo 8 d. ir 2007 m. kovo 20 d. ginčo turto priėmimo-perdavimo aktus, tačiau pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino. Taigi atsakovei M. V. ginčo turtas priklauso nuosavybės teise. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs 21 054,46 Lt žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas – tenkinta dalis ieškinio – ieškovui priteista 405 446,28 Lt, reikalavimas dėl restitucijos taikymo yra atmestas, todėl iš atsakovų S. T. ir B. T. ieškovui žyminis mokestis priteisiamas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 8054 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Taip pat proporcingai patenkintų reikalavimų daliai yra priteisiamos išlaidos, turėtos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, ir išlaidos, turėtos taikant laikinąsias apsaugos priemones ir įteikiant procesinius dokumentus (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovai S. T., B. T. ir L. T. už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 21 054,46 Lt, tačiau sumokėjo 6000 Lt, kitos dalies – 15 054,46 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas atsakovams atidėtas. Kadangi atsakovai realiai nėra valstybei sumokėję viso žyminio mokesčio, tai iš ieškovo 13 000 Lt (21 054 Lt – 8054 Lt) žyminis mokestis yra priteisiamas valstybei. Atsakovų B. T. ir S. T. apeliacinis skundas dėl 405 446,46 Lt skolos priteisimo yra atmestas, iš 8054 Lt žyminio mokesčio jie yra sumokėję 6000 Lt, todėl iš jų priteistina nesumokėto žyminio mokesčio dalis – 2054 Lt valstybei (CPK 84 straipsnis).
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė B. T. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 28 d. nutarties dalį, kuria skola ieškovui pagal paskolos raštelius priteista solidariai iš B. T. ir šią ieškinio dalį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Dėl solidariosios sutuoktinių prievolės. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Tai reiškia, kad visos prievolės yra dalinės, jeigu neįrodyta priešingai (išskyrus įstatyme įtvirtintas prievolės solidarumo prezumpcijas). Šioje teisės normoje neįtvirtinta solidarioji sutuoktinių atsakomybė pagal vieno iš jų sudarytas paskolos sutartis. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė B. T. turi atsakyti solidariai kartu su S. T. pagal jo pasirašytus paskolos raštelius CK 6.6 straipsnio pagrindu. Kasatorės B. T. nuomone, paskolos rašteliai ir dovanojimo sutartis yra du savarankiški, tarpusavyje nesusiję sandoriai, todėl nėra pagrindo teigti, jog solidarioji skolininkų pareiga pagal dovanojimo sutartį lemia ir solidariosios sutuoktinių prievolės pagal paskolos sutartį atsiradimą ir yra solidariosios pareigos atsiradimo pagrindas. CK 3.109 straipsnio 2 dalyje nustatytas vienintelis atvejis, kai sutuoktiniai atsako solidariai - kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai paskola yra imama ir naudojama ne bendriems šeimos poreikiams tenkinti, iš tokio sandorio kylančios prievolės yra laikomos asmeninėmis tokį sandorį sudariusio asmens prievolėmis. Ginčo atveju S. T. paskolos rašteliais prisiimtos prievolės yra jo asmeninės ir negali būti pripažintos solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis, nes šių sandorių pagrindu gautos lėšos nebuvo panaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
2. Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). CK 3.109 straipsnio 2, 3 dalyse nenustatyta CPK 178 straipsnyje įtvirtintos bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės išimtis, t. y. šiose teisės normose nėra įtvirtintos konkrečios įrodinėjimo tvarkos, nustatančios, kuri ginčo šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Dėl to sprendžiant klausimą, ar pagal vieno sutuoktinio sudarytą paskolos sutartį kylančios prievolės yra jo asmeninės ar solidariosios sutuoktinių prievolės, turi būti laikomasi bendrosios CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės, t. y. kiekviena ginčo šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Reikšdamas reikalavimą priteisti skolą solidariai iš abiejų sutuoktinių pagal vieno iš jų sudarytas paskolos sutartis, ieškovas privalėjo įrodyti, kad egzistuoja visos būtinosios sąlygos solidariajai sutuoktinių atsakomybei pagal paskolos sutartis atsirasti - paskolos buvo imtos ir panaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, sutartys buvo sudarytos be kito sutuoktinio sutikimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei.
Pagal bendrąją taisyklę įrodymų pakanka tada, kai jie yra neprieštaringi ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjimo dalyko buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Muaro krautuvė“ v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-31/1999). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis prielaida, konstatavo, kad paskolos sutartimi gauti pinigai buvo panaudoti S. T. ir B. T. reikmėms - nekilnojamam turtui įsigyti, nes byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų (CPK 185 straipsnis). Pagal byloje esančius duomenis, poreikių, kuriems patenkinti būtų reikalinga skolintis 350 000 Lt, 2001-2005 m. S. T. ir kasatorės šeima neturėjo, atsakovo pasirašytų paskolos raštelių pagrindu gautos lėšos nebuvo naudojamos šeimos namų ūkiui išlaikyti, vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, apie paskolos sutarčių sudarymą ir lėšų perdavimą S. T. atsakovė nežinojo, sutikimo sudaryti tokias paskolos sutartis nedavė. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos įrodinėjimo klausimu (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Ū. v. O. I., bylos Nr. 3K-3-862/2002). Pagal byloje esančius įrodymus ginčo turtas buvo įsigytas už asmenines atsakovės lėšas ir banko paskolą, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad pagal S. T. pasirašytus paskolos raštelius gautos lėšos buvo panaudotos būtent tam nekilnojamajam turtui įsigyti.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistas teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis skola ieškovui priteista solidariai iš B. T. ir S. T., priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas kasacinės instancijos teisme. Procesiniame dokumente nurodoma, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Ginčo atveju paskolos buvo paimtos S. T., todėl tapo bendrąja jo ir B. T. nuosavybe. Pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Paskolos sutartims sudaryti kito sutuoktinio rašytinio sutikimo nereikia, todėl ši prezumpcija ginčo atveju yra taikoma B. T. ir S. T., ir jie šios nepaneigė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sutuoktinių turtas yra ir jų skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal H. Ž. prašymą, bylos Nr. 3K-3-423/2006). Teismai nustatė, kad prievolė grąžinti ieškovui paskolą yra bendroji B. T. ir S. T. prievolė, nes gauta paskola panaudota šeimos namų ūkiui išlaikyti - nekilnojamajam turtui įsigyti bei išlaikyti, todėl pripažintina solidariąja jų prievole. Pažymėtina, kad pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį, jeigu sandoris sudaromas su kito sutuoktinio sutikimu, iš jo kylanti prievolė yra solidari nepaisant to, ar būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. B. T. ir S. T., sudarydami dovanojimo sutartį, buvo nesąžiningi - siekė išvengti prievolės ieškovui vykdymo (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Dėl to galima spręsti, kad ieškovo suteikta paskola buvo paimta abiejų sutuoktinių sutarimu šeimos ūkiui išlaikyti. CPK 182 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka. Teismai sprendė, kad ieškovas įrodė ir pagrindė savo reikalavimo priteisti solidariai iš atsakovų B. T. ir S. T. jiems suteiktas paskolas, todėl būtent atsakovė, teigdama priešingai, turėjo pateikti įrodymus, kad ši prievolė nėra solidari.
Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės L. T. atsakovams S. T. ir B. T. 405 446,28 Lt, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą: priteisti ieškovui iš atsakovų S. T. ir B. T. visą jo sumokėtą žyminį mokestį – 21 054,46 Lt ir visas pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 21 004 Lt; panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuriomis iš ieškovo priteista: 1) S. T. – 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, 2) valstybei – 13 000 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme, 3) S. T. – 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme; priteisti valstybei solidariai iš atsakovų S. T. ir B. T. 13 000 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme; priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų S. T., B. T. ir L. T. apeliacinės instancijos teisme patirtas 5793,80 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, taip pat bylinėjimosi išlaidas kasacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
1. Dėl restitucijos taikymo. Palikdamas galioti Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dalį dėl 2006 m. birželio 23 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir ex officio nepritaikęs restitucijos, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.80 straipsnio 2 dalį, 6.145 straipsnio 1 dalį, 6.146 straipsnį, 145 straipsnio 2 dalį. Sandorius pripažinus negaliojančiais CK 6.66 straipsnyje nustatytais pagrindais, jų negaliojimo teisiniai padariniai nustatomi teismo sprendimu pritaikius restituciją tokia apimtimi, kiek tai reikalinga kreditorių teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis, 6.145 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Spaudos magnatai” v. UAB ,,Sekundės redakcija”, bylos Nr. 3K-3-176/2008). Tais atvejais, kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vinukas“ v. UAB „LCL“, bylos Nr. 3K-3-339/2009). Restitucijos netaikymas galimas išimtiniais atvejais (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Jeigu yra prašymas ieškinyje pripažinti negaliojančiu sandorį, tai teismas, kuris patenkino reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, toje pačioje byloje privalo išspręsti restitucijos klausimą (CK 6.145 straipsnis). Teismas dėl restitucijos turi svarstyti: 1) taikyti ją ar ne; 2) jeigu taikyti, tai kokiu būdu - natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. J. N., bylos Nr. 3K-3-328/2006). Pripažinus atsakovės M. V. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, restitucijos taikymas natūra tapo negalimas, tačiau tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turėjo taikyti restituciją, sumokant ekvivalentą pinigais, t. y. pakeisti restitucijos būdą ir iš atsakovės L. T. priteisti atsakovams S. T. ir B. T. nekilnojamojo turto vertę pinigais tokia apimtimi, kiek tai reikalinga ieškovo teisių pažeidimui pašalinti – 405 446,28 Lt.
2. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovas buvo pareiškęs du pagrindinius reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančia S. T., B. T. ir L. T. 2006 m. birželio 23 d. dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją; 2) priteisti solidariai iš atsakovų S. T. ir B. T. skolą. Kadangi buvo reiškiamas reikalavimas dėl dovanojimo sutarties, kuria padovanotas 1 300 000 Lt vertės turtas, pripažinimo negaliojančia ir dėl 350 000 Lt skolos bei 55 446,28 Lt palūkanų priteisimo, tai ieškovas sumokėjo 21 054,46 Lt žyminio mokesčio nuo 1 705 446,28 Lt sumos. Reikalavimas taikyti restituciją po to, kai sandoris bus pripažintas negaliojančiu, gali būti ir nereiškiamas, nes išspręsti restitucijos klausimą pripažinus sandorį negaliojančiu yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. J. N., bylos Nr. 3K-3-328/2006). Dėl to už prašymą taikyti restituciją nėra mokamas žyminis mokestis. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nutartimi buvo patenkintas tik vienas ieškovo reikalavimas - priteisti ieškovui iš atsakovų S. T. ir B. T. skolą ir sumažino iš atsakovų priteistinas bylinėjimosi išlaidas, paskirstė apeliacinės instancijos teisme atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismui palikus nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dalis dėl 2006 m. birželio 23 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir skolos priteisimo, buvo patenkinti visi ieškovo reikalavimai, nuo kurių buvo sumokėtas žyminis mokestis, todėl jam iš atsakovų turėjo būti priteistos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atitinkamai nebuvo pagrindo konstatuoti, kad atsakovų S. T. ir B. T. apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies ir priteisti iš ieškovo atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė M. V. prašo bylą spręsti teismo nuožiūra, nes skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimi nebuvo spręsta dėl atsakovės teisių ir pareigų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Šioje byloje kasaciniais skundais yra ginčijama sutuoktinio atsakomybė pagal kito sutuoktinio sudarytas paskolos sutartis, keliama netinkamo restitucijos taikymo problema panaikinus sandorį actio Pauliana pagrindu, taip pat netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Kadangi kasatoriai apibrėžė kasacinio nagrinėjimo ribas ir nenustatytas šioje byloje viešasis interesas, teikiantis pagrindą peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis), tai kolegija pasisako dėl teisės normų taikymo kasaciniuose skunduose iškeltais klausimais dėl konkrečių teismų procesinių sprendimų dalių teisėtumo. Taip pat kolegija pažymi, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl kasacinio teismo procesinis sprendimas šioje byloje priimamas remiantis byloje jau nustatytais faktais.
Dėl sutuoktinio solidariosios atsakomybės pagal kito sutuoktinio sudarytus sandorius
Šioje byloje teismai nustatė visus požymius, būtinus actio Pauliana institutui taikyti konkrečiu atveju – ginčijant skolininko S. T. ir jo sutuoktinės (kasatorės) B. T. 2006 m. birželio 23 d. dovanojimo sutartį, kuria perleistas nekilnojamasis turtas dukteriai L. T.. Kasatorė (atsakovė) B. T. neginčija šios teismų procesinių sprendimų dalies, todėl, minėta, kolegija nepasisako dėl actio Pauliana pagrindu dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia teisėtumo. Teisėjų kolegija sutinka su B. T. kasacinio skundo argumentacija, kad šalių nesąžiningumas, sudarant actio Pauliana pagrindu panaikintą dovanojimo sandorį, negali lemti išvados, jog skolininko sutuoktinė turi atsakyti solidariai pagal sutuoktinio sudarytas paskolos sutartis, tačiau kolegija sutinka su teismų išvadomis, kad šiuo konkrečiu atveju kasatorei B. T. tenka pareiga atsakyti solidariai pagal atsakovo-sutuoktinio priimtas prievoles paskolos sutarčių pagrindu.
CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo turto teisinio režimo atžvilgiu. CK 3.109 straipsnio, reglamentuojančio prievoles, vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos solidariosios sutuoktinių prievolės. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti; pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CPK 3.109 straipsnio 2 dalis). Taigi sudarant sandorius, susijusius su bendru jungtiniu turtu, jo naudojimu ir disponavimu, paprastai turi būti abiejų sutuoktinių sutarimas, išimtis – kai sandoriai sudaromi siekiant tenkinti būtinus šeimos poreikius.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas-kreditorius prašė priteisti solidariai iš atsakovų S. T. ir B. T. skolą pagal 2001 m. rugsėjo 28 d., 2001 m. lapkričio 13 d., 2002 m. liepos 5 d., 2002 m. gruodžio 5 d. ir 2005 m. vasario 12 d. su atsakovu (kasatorės B. T. sutuoktiniu) S. T. sudarytus sandorius. Bylą nagrinėję teismai nustatė faktinę aplinkybę, kad iš ieškovo G. E. pasiskolintos lėšos buvo panaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Kasatorė B. T. kasaciniame skunde kelia klausimą dėl netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo, nustatant, kaip buvo panaudotos iš ieškovo pasiskolintos lėšos. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu pagal byloje esančius įrodymus, gautus CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi ir panašiai. Bylą nagrinėję teismai analizavo ir vertino įrodymų visetą, jų įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padarė išvadą apie ieškovo reikalavimo pagrįstumą ir pateikė argumentuotą įrodymų įvertinimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti kasatorės B. T. nurodytų proceso teisės normų pažeidimo, nes teismai vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus. Remiantis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, minėta, kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, nes tai priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustačius, jog pasiskolintos iš ieškovo lėšos buvo panaudotos būtiniems šeimos poreikiams tenkinti, taip pat nekonstatavus, kad paskolų sutarčių kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga, kasatorė B. T. turi atsakyti solidariai pagal sutuoktinio sudarytas paskolos sutartis su ieškovu ir bylą nagrinėję teismai pagrįstai priteisė skolą iš kasatorės B. T. ir paskolos sutartis su ieškovu sudariusio jos sutuoktinio-atsakovo solidariai (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Dėl restitucijos taikymo pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu
Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB Litimpeks bankas v. UAB „Pajūrio paslaptys“, bylos Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-424/2003; kt.). Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. I. G., bylos Nr. 3K-3-497/2006). Taigi viena iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – kreditoriaus reikalavimo nukreipimas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Teismas, taikydamas restituciją, turi išsiaiškinti svarbias restitucijai taikyti aplinkybes, t. y. ar ginčijamas turtas yra išlikęs, ar nėra pagerintas, ar apskritai galima taikyti restituciją natūra.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismų pripažinta negaliojančia actio Pauliana pagrindu 2006 m. birželio 23 d. dovanojimo sutartimi atsakovų S. T. ir B. T. nekilnojamąjį turtą L. T. 2007 m. vasario 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido M. V., kurią apeliacinės instancijos teismas pripažino sąžininga įgijėja ir pripažino jos nuosavybės teisę į ginčo turtą; ši teismo nutarties dalis kasacine tvarka neskundžiama, todėl dėl jos teisėtumo kolegija nepasisako (CPK 353 straipsnio 3 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju restitucija natūra negalima, nes pagal CK 6.66 straipsnio 5 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas. Tačiau kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą actio Pauliana instituto paskirtį ir teisės normų aiškinimą, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas nekilnojamojo turto 2006 m. birželio 23 d. dovanojimo sutarties neteisėtumą ir palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ši sutartis pripažinta negaliojančia, nepagrįstai netaikė restituciją reglamentuojančių teisės normų kartu su actio Pauliana institutą reglamentuojančio CK 6.66 straipsnio 4 dalies nuostatomis.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl restitucijos taikymo pripažįstant sandorį negaliojančiu, yra nurodęs, kad jeigu yra prašymas ieškinyje sandorį pripažinti negaliojančiu, tai teismas, kuris patenkino šį reikalavimą, toje pačioje byloje privalo išspręsti restitucijos klausimą (CK 6.145 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. J. N., bylos Nr. 3K-3-328/2006; kt.). Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. Taigi įstatymas nukreipia šiuo atveju į CK 6.66 straipsnio 4 dalį, kurioje įtvirtinta actio Pauliana institutui būdinga restitucijos forma – sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Taigi tiek skolininkui, tiek asmeniui, kuriam perleistas turtas ir kuris privalo grąžinti iš skolininko įgytą turtą (bylos atveju – atlyginti turto vertę pinigais, nes turto grąžinimas natūra negalimas), sandorio pripažinimas negaliojančiu taip pat sukels teisinius padarinius tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.
Nagrinėjamojoje byloje yra patenkintas actio Pauliana ieškinys dėl nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia visa apimtimi, neatsižvelgiant į tai, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, ir ši bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis kasacine tvarka neskundžiama (CPK 353 straipsnio 3 dalis). Pagal byloje esančius duomenis, ieškovas šioje byloje reiškė reikalavimą pripažinti negaliojančia 2006 m. birželio 23 d. dovanojimo sutartį, kuria atsakovai S. T. ir B. T. nekilnojamąjį turtą perleido L. T., ir grąžinti šį turtą S. T. ir B. T. nuosavybėn solidariai iš jų priteisiant 350 000 Lt skolą ir 55 446,28 Lt palūkanas. Kasaciniu skundu ieškovas sutinka, kad restitucija natūra negalima, todėl prašo, esant teismų procesiniais sprendimais pripažintai negaliojančia 2006 m. birželio 23 d. dovanojimo sutarčiai, priteisti ir iš L. T. ieškinyje nurodytą sumą, kuri teismų priteista iš atsakovų S. T. ir B. T.. Taigi akivaizdu, kad kasatoriaus turtinis interesas šioje byloje yra išreikštas konkrečia suma – 405 446,28 Lt. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį, siekia apginti tik savo interesus, todėl, patenkinus tokį ieškinį ir pritaikius restituciją, turtas perduodamas ne skolininkui, o remiantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi skiriamas šį ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-584/2006; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-543/2007; kt.). Dėl to kolegija sprendžia, kad ieškovo kasacinio skundo prašymas tenkintinas ir restitucija taikytina tokiu būdu – iš L. T. atsakovams S. T. ir B. T. priteistina 405 446,28 Lt suma, įvykdyti išieškojimui Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimu G. E. iš atsakovų S. T. ir B. T. solidariai priteistos 350 000 (trijų šimtų penkiasdešimties tūkstančių) Lt skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo terminų prievolėms įvykdyti pažeidimo iki ieškinio pareiškimo teisme dienos – 55 446,28 Lt (penkiasdešimt penkių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt šešių Lt 28 ct).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasatoriaus G. E. teigimu, apeliacinės instancijos teismas patenkino visus jo reikalavimus, todėl jam iš atsakovų turėjo būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos.
Kolegija sutinka su kasatoriaus (ieškovo) pozicija, kad teismai netinkamai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas ir sprendžia, kad jas būtina perskaičiuoti. Šioje byloje buvo reiškiami šie ieškinio reikalavimai: 1) pripažinti negaliojančia ginčo turto 2006 m. birželio 23 d. sudarytą S. T., B. T. ir L. T. dovanojimo sutartį; 2) panaikinti Nekilnojamojo turto registre atsakovės L. T. vardu atliktą šio turto teisinę registraciją; 3) taikyti restituciją – sugrąžinus atsakovus į ankstesnę turtinę padėtį, solidariai priteisti iš atsakovų S. T. ir B. T. 350 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo terminų prievolėms įvykdyti pažeidimo iki ieškinio pareiškimo teisme dienos (55 446,28 Lt), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) pripažinti negaliojančia ginčo turto 2007 m. vasario 23 d. atsakovių L. T. ir M. V. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį; 5) panaikinti Nekilnojamojo turto registre įrašą apie pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą; 6) panaikinti 2007 m. kovo 8 d. ir 2007 m. kovo 20 d. sudarytus priėmimo-perdavimo aktus; 7) priteisti ieškovui iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi turtinis ieškovo reikalavimas buvo priteisti jam 405 446,28 Lt (350 000 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo terminų prievolėms įvykdyti pažeidimo iki ieškinio pareiškimo teisme dienos). Dėl to kolegija nurodo, kad žyminis mokestis šioje byloje turėjo būti skaičiuojamas atsižvelgiant į ieškovo pareikštą turtinį reikalavimą šioje byloje (kitus reikalavimus apmokant žyminiu mokesčiu kaip neturtinius), ir teismai nepagrįstai skaičiavo žyminį mokestį nuo ginčijamais sandoriais perleisto turto, kurio priteisti ieškovas pareikštu ieškiniu jam nereikalavo, vertės. Taigi kolegija konstatuoja, kad šioje byloje ieškovas, paduodamas ieškinį, permokėjo žyminio mokesčio, kuris mažintinas ir dalis jo grąžintina ieškovui. Atitinkamai neteisingai skaičiuotas ir žyminis mokestis, atsakovams paduodant apeliacinį skundą, todėl ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 395 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Taip pat kolegija sutinka su ieškovo kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai akcentavo atmestą ieškinio reikalavimą taikyti restituciją. Reikalavimas taikyti restituciją pripažinus sandorį negaliojančiu nėra savarankiškas, todėl atskirai gali būti nepareikštas. Jeigu yra prašymas ieškinyje pripažinti negaliojančiu sandorį, tai teismas, patenkinęs reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, toje pačioje byloje privalo išspręsti restitucijos klausimą (CK 6.145 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. J. N., bylos Nr. 3K-3-328/2006). Taigi reikalavimas taikyti restituciją atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, nes yra išvestinis iš reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu. Šioje byloje turtinis ieškovo reikalavimas tenkintas visiškai, atmesti neturtiniai reikalavimai, atsižvelgiant į tai ir pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šioje byloje (CPK CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).
Kasatorės B. T. prašymu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Atsižvelgiant į šios bylos teisinį rezultatą kasaciniame teisme iš kasatorės B. T. priteistina atitinkamo dydžio nesumokėta žyminio mokesčio dalis (CPK 84 straipsnis).
Vadovaudamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytais dydžiais, CPK 98 straipsniu kolegija sprendžia priteisti kasatoriui (ieškovui) iš atsakovų S. T., B. T., L. T. po 700 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant kasacinį skundą, apmokėti ir iš atsakovės B. T. – 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.
Iš atsakovų S. T., B. T. ir L. T. priteistina valstybei po 60,43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 28 d. nutarties dalį dėl restitucijos taikymo ir priimti naują sprendimą – priteisti atsakovams S. T. ir B. T. iš atsakovės L. T. 405 446,28 Lt (keturis šimtus penkis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt šešis Lt 28 ct), Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškovui G. E. iš atsakovų S. T. ir B. T. solidariai priteistos 350 000 (trijų šimtų penkiasdešimties tūkstančių) Lt skolos ir 5 procentų dydžio – 55 446,28 Lt (penkiasdešimt penkių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt šešių Lt 28 ct) – metinių palūkanų nuo terminų prievolėms įvykdyti pažeidimo iki ieškinio pareiškimo teisme dienos išieškojimui įvykdyti.
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 28 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priimti naują sprendimą:
grąžinti ieškovui G. E. (a.k. (duomenys neskelbtini) 12 208,46 Lt (dvylika tūkstančių du šimtus aštuonis Lt 46 ct) žyminio mokesčio, permokėto kreipiantis į pirmosios instancijos teismą;
priteisti ieškovui G. E. iš atsakovų S. T., B. T. ir L. T. po 2728,66 Lt (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt aštuonis Lt 66 ct) žyminio mokesčio, sumokėto kreipiantis į pirmosios instancijos teismą;
priteisti ieškovui G. E. iš atsakovų S. T., B. T. ir L. T. po 2333,66 (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt tris Lt 66 ct) išlaidoms advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti;
priteisti ieškovui G. E. iš atsakovų S. T., B. T. ir L. T. po 33,33 Lt (trisdešimt tris Lt 33 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme;
priteisti iš ieškovo G. E. atsakovei M. V. 115 Lt žyminio mokesčio ir 3000 (tris tūkstančius) Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti;
priteisti iš ieškovo G. E. atsakovui S. T. 500 (penkis šimtus) Lt advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti;
priteisti valstybei iš atsakovų S. T., B. T. ir L. T. po 816,82 Lt (aštuonis šimtus šešiolika Lt 82 ct) žyminio mokesčio, nesumokėto paduodant apeliacinį skundą;
priteisti atsakovui S. T. iš ieškovo G. E. 600 (šešis šimtus) Lt išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
priteisti ieškovui G. E. iš atsakovų S. T., B. T. ir L. T. po 644 (šešis šimtus keturiasdešimt keturis) Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti;
priteisti iš ieškovo G. E. atsakovei M. V. 126 (vieną šimtą dvidešimt šešis) Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą;
priteisti valstybei iš ieškovo G. E. ir atsakovų S. T., B. T. ir L. T. po 36,53 Lt (trisdešimt šešis Lt 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovės B. T. 5954 (penkis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt keturis) Lt žyminio mokesčio dalį, nesumokėtą paduodant kasacinį skundą, kurios sumokėjimas buvo atidėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi.
Priteisti ieškovui G. E. iš atsakovų S. T., B. T., L. T. po 700 (septynis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant kasacinį skundą, apmokėti.
Priteisti ieškovui G. E. iš atsakovės B. T. 1000 (vieną tūkstantį) Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.
Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2009 m. spalio 26 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi taikytą Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 28 d. nutarties vykdymo sustabdymą.
Priteisti valstybei iš atsakovų S. T., B. T., L. T. po 60,43 Lt (šešiasdešimt Lt 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Janina Januškienė
Zigmas Levickis