Baudžiamoji byla Nr. 1-1678-923/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04003-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6; 2.4.1.3
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 28 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Lina Lesinskienė,
sekretoriaujant Ievai Čiulčinskaitei,
dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei,
nukentėjusiajam D. J.,
kaltinamajam E. L., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ tiekėju, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
E. L. 2021-02-06 apie 20 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam D. J. į viršutinę lūpą, padarydamas jam nubrozdinimą su žaizda, kraujosruvą su nubrozdinimu viršutinėje lūpoje, taip mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. J. sveikatą.
Kaltinamasis E. L. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2021-02-06 dviese išgėrė butelį brendžio, jautėsi apsvaigęs. Vakare nuėjo pas savo buvusią žmoną V. J., kuri dabar gyvena su D. J.. Norėjo susitaikyti su D. J., nes prieš tai buvo susipykę. Susitaikyti jiems nepavyko, nes buvo per daug išgėręs ir nesugebėjo nieko protingo padaryti. D. J. liepė jam išeiti iš jo namų. Jis nesutiko išeiti, nuėjo ir atsigulė į jų lovą, tada D. J. vedė suėmęs jį už rankos link durų. Kadangi jis nenorėjo išeiti koridoriuje kumščiu sudavė D. J. į lūpą. Matė, kad jam pradėjo bėgti kraujas iš lūpos. V. J. mama iškvietė policiją, atvykę policijos pareigūnai jį išsivežė. Gailisi dėl tokio savo poelgio, jo elgesiui įtakos turėjo alkoholis.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Nukentėjusysis D. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-02-06 apie 20.00 val. atėjo jo sutuoktinės V. J. buvęs vyras E. L.. Jis su E. nebendrauja, tačiau jo sutuoktinė V. kažkiek palaiko ryšį su E., nes jie turi bendrą dukrą. Duris atidarė V.. E. tą vakarą buvo akivaizdžiai neblaivus. E. iš karto pasakė, kad atėjo jo atsiprašyti, nes kažkada anksčiau gatvėje, buvo jį iškoliojęs. Kai E. jo atsiprašė, jo sutuoktinė V. paprašė E. išeiti iš namų. Jie visi stovėjo koridoriuje. E. pasakė, kad neišeis ir nuėjo į jų miegamąjį, atsigulė į jų lovą. Jis nuėjo paskui E. ir pasakė, kad jam vis tiek reiks išeiti ir norėjo jį išvesti iš namų. Jis paėmė E. už rankos ir pradėjo jį vesti link lauko durų, nes kitaip jis neišėjo. Tada E. dešinės rankos kumščiu sudavė jam smūgį į viršutinę lupą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir prakirsdamas viršutinę lūpą. Jis paleido E., namuose kilo triukšmas, kurį išgirdusi jo sutuoktinės motina V. iškvietė policijos pareigūnus. E. ir toliau iš namų nesišalino, o jis nuėjo į virtuvę, kur šaldė sužalotą savo lūpą. Į namus atvyko policijos patruliai, po to jis su GMP medikai, su kuriais vyko į LSMU Skubios pagalbos skyrių, kur jį apžiūrėję medikai nustatė viršutinės lūpos sumušimą. Tą vakarą jis ir jo sutuoktinė V. alkoholio kartu su E. nevartojo, jis atvyko į jų namų nekviestas (1 t., b. l. 11–13).
Liudytoja V. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo ištekėjusi už E. L., su kuriuo nebegyvena jau 15 metų. Su E. L. palaikė ryšius dėl bendros dukters, kuri gyvena užsienyje. E. L. labai dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, būdamas neblaivus yra agresyvus, neprognozuojamas. Prieš mėnesį laiko, būdamas neblaivus, E. L. paskambino jos sutuoktiniui D. J. ir pradėjo jį įžeidinėti, išplūdo necenzūriniais žodžiais. 2021-02-06 vakare kartu su vyru buvo namuose, tą dieną buvo išgėrusi keletą kokteilių. Apie 20 val. į jų namus atėjo E. L., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Paklausė jo, ko atėjo, E. L. nurodė, jog atėjo ne pas ją, o pas D., jo atsiprašyti ir susitaikyti. Ji išėjo į lauką pavedžioti šunį. Maždaug po 10 min. grįžo, D. ir E. kalbėjosi virtuvėje, alkoholinių gėrimų nevartojo. Jai atėjus, D. pradėjo gražiai E. sakyti, jog jau susitaikė, atsiprašė ir paprašė eiti namo, tačiau E. nesutiko ir liepė D. dingti iš čia. Tuomet tarp vyrų kilo konfliktas, jie apsižodžiavo. E. išėjo iš virtuvės ir miegamajame atsigulė į jų lovą. Tuomet D. suėmė E. už rankos ir pradėjo vesti jį link durų. E. priešinosi, bandė ištraukti ranką, jog D. jo nevestų ir tuomet, būnant koridoriuje, E. vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį D. į viršutinę lūpą. Ji pradėjo šaukti, raminti E., o jis toliau plūdo D., jog mažai gavo. D. iš lūpos bėgo kraujas. Kadangi E. dar bandė pulti D., ji laikė E., kol atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnus iškvietė jos mama, kai išgirdo riksmus. Pareigūnai sulaikė E., o D. greitoji išvežė į gydymo įstaigą susiūti lūpos (1 t. b.l.62–65).
Liudytoja V. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jai nuosavybės teise priklauso gyvenamas namas, kurio pirmame aukšte gyvena dukra V. J. su vyru D. J., o antrame namo aukšte gyvena ji. E. L. buvo jos dukters V. vyras, tačiau jie jau seniai išsiskyrę. 2021-02-06 apie 20 val. būdama namuose, pirmame aukšte, kuriame gyvena dukra V. su D., išgirdo triukšmą. Atėjusi pamatė, jog yra atėjęs E. L., kuris buvo smarkiai neblaivus. Dukra ir D. iš pažiūros atrodė blaivūs. Jie visi buvo koridoriuje, vyko žodinis konfliktas. Girdėjo, kaip žentas D. ir dukra prašė išeiti E. iš namų, o E. sakė, jog atėjo pas D., nes nori jo atsiprašyti. Pamačiusi E., pradėjo jo prašyti, jog išeitų. Bandė jam paaiškinti, jog dėl karantino sąlygų E. negali būti jos namuose, tačiau E. jai atsakė, jog niekur neis, jis čia bus, gal net nakvos. Tuomet E. piktai pradėjo sakyti, jog dingtų iš jos namų, tačiau jis vis tiek nesutiko išeiti. Tuomet pagrasino, jog iškvies policijos pareigūnus. Grįžusi į savo kambarį iškvietė policiją. Maždaug per 15 minučių atvyko policijos pareigūnai. Matė pro langą, jog E. išvežė policijos pareigūnai, o D. – medikai. Išvykus pareigūnams ir medikams, dukra jai papasakojo, jog E. sumušė D.. Dukra pasakojo, jog D. buvo suėmęs E. už rankos ir norėjo išvesti iš namų, o E. priešinosi ir tuo metu E. sumušė D.. Dukra pasakojo, jog D. griuvo ir jam bėgo kraujas (1 t., b. l. 68–71).
Liudytojas M. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 3-osios kopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2021-02-06 dirbo nustatytame maršrute kartu su kolega M. A.. Apie 20.03 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), pirmame namo aukšte girdisi triukšmas, dūžtantys daiktai. Nuvykus nurodytu adresu, atidarius namo duris pamatė, jog koridoriuje V. J. užlipusi laiko gulintį E. L.. Atėjo D. J., kuris šaldė lūpą, buvo matomas lūpos sumušimas, bėgo kraujas. Visi konflikto dalyviai buvo akivaizdžiai neblaivūs. Asmenų paklausus kas įvyko, asmenys nieko neaiškino, tiesiog E. L. šaukė, jog jie atsikabintų, todėl buvo priimtas sprendimas nukentėjusį atskirti nuo galimo smurtautojo. Jo kolega M. A. liko koridoriuje su V. J. ir E. L., o jis kartu su nukentėjusiuoju nuėjo į miegamąjį. D. J. nurodė, kad tarp jo ir kaimyno E. L. kilo konfliktas, tačiau negali nurodyti priežasčių, nes neatsimena, po to E. L. tyčia ranka trenkė jam į veidą, taip sukėlė jam fizinį skausmą. Nukentėjusysis paprašė, jog jam būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba, nes jam skaudėjo, todėl buvo iškviesti medikai, kurie apžiūrėję sužalojimą, D. J. pristatė į gydymo įstaigą susiūti lūpą. Jo kolegai bendraujant su nukentėjusiojo sutuoktine V. J., ši nurodė, jog tarp sutuoktinio ir E. L. kilo konfliktas. E. L. apie įvykio aplinkybes nieko neaiškino, tiesiog plūdo D. J.. E. L. buvo pristatytas į policijos įstaigą, kur buvo nustatytas jo neblaivumas. V. J. ir D. J. atsisakė tikrintis blaivumą. D. J. nurodė, jog to negali padaryti, nes jam yra sužalota lūpa (1 t., b. l. 74–77).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 202-02-08 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad D. J. nustatytas nubrozdinimas su žaizda, kraujosruva su nubrozdinimu viršutinėje lūpoje ir toks sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 114–115).
2021-02-07 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), Kauno rajone (1 t., b. l. 20–27).
2021-02-06 21.28 val. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. ARCK-0012, E. L. nustatytas 2,43 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 33–34).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas nežymiu D. J. sveikatos sutrikdymu, pareikštas E. L., pasitvirtino.
Kaltinamasis E. L. prisipažino sudavęs smūgį kumščiu D. J. į lūpą ir taip jį sužalojęs. Paaiškino, kad taip pasielgė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir lėmė jo tokius veiksmus. Iš kaltinamojo parodymų ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo D. J. bei liudytojos V. J. parodymų nustatyta, kad nukentėjusiajam pareikalavus, E. L. atsisakė išeiti iš D. ir V. J. namų, nesutiko, kai suėmęs už rankos D. J. jį vedė durų link. Tam priešindamasis E. L. sudavė kumščiu D. J. į lūpą, padarydamas jam nubrozdinimą su žaizda bei kraujosruvą su nubrozdinimu viršutinėje lūpoje. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad E. L. suvokė, jog suduodamas smūgį kumščiu į lūpą, jis gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ir to siekė, tai yra, jis veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus E. L. nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius – nežymiai sutrikdyta D. J. sveikata – jo veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
E. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. L. ir nukentėjusysis D. J. patvirtino, jog jie susitaikė, į bylą pateikė 2021-06-14 susitaikymo susitarimą (2 t., b. l. 26–27).
Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.
E. L. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nesunkaus nusikaltimo visiškai pripažino, nukentėjusiojo D. J. atsiprašė, atlygino jam padarytą neturtinę žalą ir su juo susitaikė. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamasis savo elgesį dėl kito asmens sveikatos sutrikdymo vertina kritiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, kaltinamasis dirba, gauna pajamas, išlaiko mažametį savo vaiką, prižiūri didelių specialiųjų poreikių turintį savo tėvą A. L., gimusį (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog E. L. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju D. J.. Esant visoms baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).
Nukentėjusysis D. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 37). Iš teismui pateikto 2021-06-14 susitaikymo susitarimo, pasirašyto tarp D. J. ir E. L., nustatyta, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą ir nukentėjusysis pretenzijų dėl padarytos žalos neturi (2 t., b. l. 26–27). Tai nukentėjusysis D. J. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Gavus duomenis, kad nusikalstama veika padaryta žala yra atlyginta, procesas dėl D. J. civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str.).
Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 38,12 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 95–96). Savo ieškinį civilinė ieškovė grindžia tuo, kad nukentėjusiajam D. J. LSMU ligoninėje Kauno klinikose buvo suteiktos ambulatorinės vidaus ligų gydytojo ir žandikaulio chirurgo konsultacijos. Už suteiktas paslaugas buvo apmokėta iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, bendra paslaugų kaina –38,12 eurų. Akivaizdu, kad šiuo atveju žala padaryta ne tik nukentėjusiajam D. J., bet ir valstybei, konkrečiai – PSDF biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto lėšų (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, tai yra, asmens sužalojimu. Įvertinus teisinį reglamentavimą bei baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad Kauno teritorinė ligonių kasa turi teisę pareikšti civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, o kaltinamajam E. L. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sutrikdžius nukentėjusiojo D. J. sveikatą, kyla pareiga atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiojo gydymo išlaidomis. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas į bylą pateiktais apyrašais apie suteiktas medicinines paslaugaus ir jų įkainius (1 t., b. l. 98), laikytina, kad ieškinys įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.
Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su policijos pareigūnų kūno kameros darytu vaizdo įrašu (1 t., b. l. 80) paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Teismas, vadovaudamasis BK 38 straipsniu, BPK 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
E. L., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiuoju D. J., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš E. L. 38,12 eurus turtinei žalai atlyginti.
Procesą dėl D. J. civilinio ieškinio nutraukti.
Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.
Išaiškinti E. L., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.
Teisėja Lina Lesinskienė