Baudžiamoji byla Nr. 1-267-932/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20211-2018-0

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.2.; 1.2.5.4.1.; 2.1.15.1.2. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 29 d.  

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,

sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei ir Kristinai Juodelytei,

dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,

kaltinamajam V. D. ir jo gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui,

nukentėjusiosioms A D. ir A. D.,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nebedirbantis, senatvės pensininkas, šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų) ir 140 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų), 

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė : 

V. D. mušdamas ir smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo žmonos sveikatą, o būtent: 2018 m. balandžio 30 d., apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini), savo bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,38 prom. girtumo laipsnis), tyčia kumščiu 1 (vieną) kartą sudavė savo žmonai A. D. į kaktos sritį ir ją stipriai pastūmė, dėl ko nukentėjusioji griūdama atsitrenkė į spintelę, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą nugaros dešinėje pusėje, dešiniame žaste, vertinamus nežymiu sveikatos sutrukdymu. Šiais savo veiksmais V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

V. D. buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti savo dukrą, o būtent: 2018 m. balandžio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), rankoje laikydamas medžioklinį peilį, priėjo prie dukros A. D. ir jai garsiai pasakė, kad ją užmuš, kas buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais savo veiksmais V. D. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat V. D. buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti savo žmoną, o būtent: 2018 m. balandžio 30 d., apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,38 prom. girtumo laipsnis), garsiai pasakė savo žmonai A. D., kad ją užmuš ir ji bus negyva, kas buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais savo veiksmais V. D. kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat V. D. buvo kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė savo dukrai fizinį skausmą, o būtent: 2018 m. balandžio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, adresu  (duomenys neskelbtini), rankomis stipriai tyčia pastūmė savo dukrą A. D., dėl ko ji griūdama kaire koja trenkėsi į lovos kraštą ir tokiu būdu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Šiais savo veiksmais V. D. kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nukentėjusiosios A. D. nežymaus sveikatos sutrikdymo

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. D. kaltę dėl nukentėjusiosios A. D. sveikatos sutrikdymo pripažino iš dalies. Parodė, jog 2018-04-30 viskas prasidėjo dėl to, kad jis kaip ir 2018-04-28 bei daugeliu kitų atvejų bandė išsiaiškinti su sutuoktine, kokį vyrą ši turi susiradusi. Apie tai, kad žmona turi meilužį, žinojo jau apie metus ar dvejus, bet ši niekaip to nepripažino ir nieko nenorėjo jam paaiškinti. Taigi 2018-04-30 jis vakarop grįžęs į namus parsinešė 4 buteliukus po 0,5 l alaus ir juos išgėrė. Buvo įsitempęs dėl situacijos darbe ir namuose. Išgėręs ėmė raginti, kad žmona atsisėstų ir pasikalbėtų apie jų santykius, kitą vyrą, tačiau A. D. nereagavo į jo žodžius ir tylėjo. Ji nieko jam neatsakė, tik mėtėsi provokuojančiais žvilgsniais, kratė galvą, šypsojosi ir tiek. Jis susierzino, buvo aišku, kad ši jį tokiu elgesiu provokuoja. Iš pradžių jiedu buvo virtuvėje, paskui išėjo į koridorių. Jame, paėmęs žmonai už kairės rankos, dar sykį prašė eiti pasikalbėti, tačiau, šiai ir toliau tylint bei niekaip į jį nereaguojant, pastūmė nukentėjusiąją už minėtos rankos žasto (o galbūt už peties, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu). Jo pastūmimas buvo, matyt, per stiprus, nukentėjusioji užsikabino už plintuso ir pargriuvusi trenkėsi į spintelę. Taigi pripažįsta sutuoktinę pastūmęs, tačiau kategoriškai neigia sudavęs jai smūgį, kumščiu trenkęs į kaktą (pats nuo vaikystės yra sportininkas, taigi, jeigu būtų sudavęs, žmona nebūtų iš ligoninės išėjusi). Nukentėjusiajai atsikėlus, jokių sužalojimų ant jos nematė, ji pati niekuo nesiskundė. Viso įvykio metu namuose buvo dukra; po to, kai atsikėlė, A. D. liepė dukrai kviesti policiją, ką ši ir padarė. Kaltinamojo teigimu, policijos pareigūnus jis tą vakarą ir pats buvo kvietęs, t. y. prieš kokią valandą iki minimas įvykis. Prašė pagalbos, kadangi jautė, jog žmona nori jį išprovokuoti, gali kilti konfliktas. Atsakydamas į teismo klausimus, kodėl kvietimo kortelėje užfiksuota esą sutuoktinė jį muša, kaltinamasis paaiškinimo nepateikė, taip pat pažymėjo, kad minimą dieną jokio konflikto dėl to, kad jis geria namuose alų, nebuvo kilę (vėliau patikslino, kad visgi žmona jam neleido eiti nusipirkti dar alaus), taip pat nepamena, kad žmona būtų jį įžeidinėjusi. Kas liečia alkoholio vartojimą, tai, kaltinamojo teigimu, jis išgeria retai (nuo gegužės mėn. alkoholio išvis nebevartoja). Kaip minėjo, įvykio dieną buvo pavartojęs alaus, girtas nesijautė, agresyvus taip pat nebuvo, nors sutinka, kad jo sprendimas išgėrus aiškintis su žmona nebuvo tinkamas. Įvykio metu necenzūrinių žodžių nevartojo, nieko negali paaiškinti dėl apžiūrų protokoluose užfiksuotų keiksmažodžių. Nukentėjusiosios A. D. civilinio ieškinio nepripažįsta. Sutuoktinė dar prieš 5 metus iš jo tetos apgaulingu būdu išprašė 25 000 Lt, nelankė jo klinikose, kai jį buvo ištikusi klinikinė mirtis, net neskambino, todėl mano, kad tai ji jam turėtų sumokėti. Visa situacija kilo dėl vykstančių ginčų dėl turto. Sutuoktinė siūlė užbaigti bylą, jeigu jis paliks butą, tačiau jis nesutiko. Šiuo metu yra ruošiamas ieškinys dėl santuokos nutraukimo (t. 1, b. l. 177-185).

Apklausiamas ikiteisminiame tyrime kaltinamasis V. D. kaltu prisipažino taip pat iš dalies. Nurodė su A. D. santuokoje gyvenantis 38 metus (gyvena abiem priklausančiame bute), turi du bendrus vaikus. Dukra A. gyvena su jais, yra neįgali. Konfliktai su žmona būdavo labai retai, tačiau paskutiniu metu jų vis kyla, kadangi sutuoktinė susirado meilužį. 2018-04-30 po darbo nuėjo atsigerti alaus. Grįžus namo, juose buvo dukra A., su ja nekonfliktavo. Apie 17-18 val. į namus grįžo žmona; žodis po žodžio tarp jų prasidėjo konfliktas. Pykosi virtuvėje. A. D. pradėjo jį įžeidinėti, o jis ją pastūmė. Nematė, ar žmona nukrito, ar ne. Pastebėjo tik tai, kad ji rankose turi telefoną ir pradėjo skambinti į policiją. Atvykę pareigūnai jį išsivežė. Pabrėžė sutuoktinei A. D. nesudavęs, ją tik pastūmė. Po to, kai pastūmė sutuoktinę, nieko nebuvo, ji nedejavo, iš karto pasiėmė telefoną ir skambino policijai. Pastumdamas paėmė A. už peties. Norėtų su žmona susitaikyti (b. l. 100). Apklaustas papildomai V. D. liko prie anksčiau duotų parodymų, teigė 2018-04-30 konflikto metu ranka pastūmęs žmoną A. D. už žasto, dėl ko ši nugriuvo. Daugiau prieš ją nesmurtavo (t. 1, b. l. 103).

Teisiamajame posėdyje apklausiama nukentėjusioji A. D. parodė, kad 2018-04-30, apie 19 val., grįždama į namus, sulaukė dukros A. skambučio, kuriuo ši įspėjo, kad V. D. yra neblaivus. Sakė, jog kaltinamasis bando skambinti į (duomenys neskelbtini), norėdamas ją (A. D.) apskųsti, be to, grasina kviesti policiją. Anot nukentėjusiosios A. D., sutuoktinis ne kartą ją psichologiškai terorizavo, kontroliavo, kur ji eina ir ką daro. Viso to priežastis buvo ilgalaikis kaltinamojo girtavimas. Užėjusi į namą, dar užsuko pas kaimynę A. J., abi pasikalbėjo apie buitinius reikalus, tačiau bekalbant atbėgo dukra, pasakė, kad kaltinamasis skambina policijai ir paprašė greičiau grįžti. Parėjusi į namus, pamatė, jog sutuoktinis iš tiesų yra neblaivus, pastarasis buvo agresyviai nusiteikęs, keikėsi, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Ji stengėsi tylėti, nieko jam nesakyti, bet jis nuo jos neatstojo, sakė visokius necenzūrinius žodžius, vis klausė, su kuo ir kur ji buvo, mėgino išprovokuoti konfliktą. Kadangi paskutiniu metu iki įvykio sutuoktinio girtavimas ir agresija tik didėjo, stengėsi nieko jam nesakyti, tylėjo, prašė, kad ir dukra nesiveltų į ginčus su girtu tėvu. Jos tylėjimą supratęs kaip provokavimą, sutuoktinis išsikvietė pareigūnus. Pastarieji atvyko gana greitai, vienas pareigūnas bendravo su V. D. (prieškambaryje), kitas su ja (virtuvėje). Ji paaiškino, kad jokio konflikto nebuvo, kad tai yra melagingas iškvietimas, trumpai papasakojo šeimos istoriją apie tai, kad vyras jau apie 15 metų vartoja alkoholį, prieš tai gydėsi dėl depresijos, buvo pagerėjimas, po to pablogėjimas, ėmė vartoti alkoholį kartu su antidepresantais, maždaug 2007-2008 m. gydymą išvis nutraukė, liko tik alkoholis. Ne kartą prašė sutuoktinio nebegerti, gydytis, tačiau jis nepripažįsta turintis priklausomybę. Vėliau palydėjo pareigūnus iki tarnybinio automobilio, šie jai kompiuteryje parodė iškvietimo tekstą, sakė jiems bijanti vyro, kadangi šis grasina, yra agresyvus ir neprognozuojamas. Pareigūnai jai paaiškino su tokiu elgesiu nesitaikstyti ir, kilus grėsmei, iš karto kreiptis į policiją. Pareigūnams išvažiavus, ji pakilo į 12 aukštą ir bendro naudojimo koridoriuje sutiko dukrą, kuri laukė jos pareinant, kadangi bijojo likti bute su tėvu. Dukra buvo išsigandusi, ją išgąsdino pareigūnų vizitas. Užeinant į butą, tik atidarius duris, ji (A. D.) iškart sulaukė kaltinamojo smūgio, t. y. pastarasis dešinės rankos kumščiu trenkė jai tiesiai į kaktą. Smūgis buvo netikėtas, jai trenkta tik atidarius duris, dėl ko mano, jog kaltinamasis jos jau laukė sugrįžtant, stebėdamas pro durų akutę. Smūgis buvo stiprus, ji net palėkė kelis metrus atgal, tačiau nenugriuvo. Po smūgio pajuto skausmą galvoje ir burnoje, kakta buvo pabrinkusi, paraudusi, vėliau matėsi nedidelis raudonas patinimas. Labai išsigando, nes nebežinojo, kuo visa tai gali baigtis. Pradėjo šaukti, jos rėkimą išgirdo kaimynė A. Suprato, kad reikia kviesti policiją, nes buvo baisu, nežinojo, kas toliau jos laukia. Tada ji paskambino policijai (skambučio garso įrašo metu girdisi vyro keiksmai ir grasinimai), išgirdęs, kad ji pranešė apie įvykį, kaltinamasis V. D. pradėjo grasinti (sakė, kad ją užmuš, ji neliks gyva, visaip koneveikė), dėl ko ji įsijungė telefoną ir tuos grasinimus įrašė. Supratęs, kad pareigūnai atvažiuos, kaltinamasis nuėjo į vonią persirengti. Jam besirengiant, ji ėjo į virtuvę ir, praeinant vonios kambarį, kaltinamasis V. D. dešine ranka stūmė ją į sieną, po ko ji dešine nugaros puse trenkėsi į spintelę (įraše girdisi dūžtantys daiktai). Dėl pastūmimo ir atsitrenkimo ji nusibrozdino dešinės rankos žastą, šoną, susidarė hematomos šone ir dešinės rankos pažastyje, taip pat juto skausmą. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį ir prašo jį tenkinti. Dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį smurtą, emocinį sukrėtimą, baimę (t. 1, b. l. 177-185).

Ikiteisminiame tyrime apklausta nukentėjusioji A. D. parodė 2018-04-30 į namus grįžusi apie 18.50 val. Namuose buvo neblaivus jos vyras V. D., kuris kaip ir kiekvieną kartą pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais, grasinti, kad užmuš, ji nebus gyva. Ji vyrą ignoravo ir nieko jam neatsakė. Tuomet vyras pasakė, kad iškvies policiją ir pasakys, kad ji jį sumušė, nors ji prie jo net nebuvo prisilietusi. Visa tai girdėjo kartu gyvenanti neįgali jų dukra A. D. Tuomet vyras išsikvietė pareigūnus, kurie atvyko gana greitai. Sutuoktinis pareigūnams nieko neaiškino, ji jiems papasakojo, kad vyras nuolat vartoja alkoholį, yra agresyvus, pasakė pareigūnams, kad ji bijo vyro. Pastarasis (V. D.) tuo metu elgėsi ramiai, todėl pareigūnai pabendravo ir išvyko. Po to, kai ji išlydėjusi pareigūnus grįžo atgal į butą, jos ten laukė vyras, kuris, nesakęs nei žodžio, iškart smūgiavo jai dešinės rankos kumščiu į kaktą. Ji susvyravo, pajuto stiprų fizinį skausmą galvos srityje ir burnoje. Pasimetusi pasakė, kad dabar ji kvies policiją, ką ir padarė. Iškvietus policiją, vyras nuėjo į vonią ir pradėjo persirenginėti. Po to, kai iškvietusi policijos pareigūnus ėjo į virtuvę, koridoriuje vyras ją stipriai pastūmė ir ji, neišlaikiusi pusiausvyros, atsitrenkė į koridoriuje stovinčią spintelę bei susižalojo dešinę ranką (atsirado kraujosruva), pajuto fizinį skausmą. Atvykusiems pareigūnams paaiškino situaciją, parašė pareiškimą ir jos vyrą išvežė į komisariatą (t. 1, b. l. 14-14).

Teisiamojo posėdžio metu apklausiama A. D. parodė, kad 2018-04-30 tėvas V. D. buvo neblaivus, matė, kaip jis namuose išgėrė 2 skardines alaus, gerdamas vis agresyvėjo. Jis pradėjo jai grasinti, kad užmuš, jei tik ji gins motiną, vartojo necenzūrinius žodžius. Vienu metu pasakė, kad skambins į (duomenys neskelbtini), kažką nurodys dėl mamos darbo. Tada kurį laiką aprimo, bet netrukus pasakė, jog skambins į policiją ir pasakys, kad A. D. jį muša. Nukentėjusiosios teigimu, iš pradžių ji dar pagalvojo, kad tėvas juokauja, bet tuomet išgirdo, kaip jis telefonu diktuoja namų adresą. Kadangi tuo metu mama buvo užsukusi pas kaimynę A. (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji nurodė nuėjusi pakviesti mamą, kad ši pargrįžtų namo, pasakė, kad tėvas iškvietė policiją. Mama sugrįžo į namus, o tėvas ėmė ją visaip įžeidinėti, keikėsi, abiem grasino. Netrukus atvyko pareigūnai, vienas iš jų bendravo su tėvu, kitas – su mama. Ji (A. D.) neklausė, ką pareigūnams aiškino tėvai, ko pastarųjų klausinėjo pareigūnai (nukentėjusioji nurodė tuo metu buvusi prieškambaryje). Paskui mama pareigūnus išlydėjo į lauką, o ji ir tėvas liko bute. Jai stovint prie lovos, priėjęs tėvas, nieko nesakydamas, netikėtai abiem rankomis ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji parodė atsitrenkusi į lovą ir nukritusi ant jos. Susitrenkė kairės kojos šlaunį, suėmė stiprus fizinis skausmas, po kelių dienų pamatė ant kojos delno dydžio mėlynę. Tėvas matė, kad ji atsitrenkusi nugriuvo ant lovos, tačiau nekreipė dėmesio. Tuomet ji išėjo į laiptinę, kadangi namie likti bijojo. Stovėdama laiptinėje, sulaukė pargrįžusios mamos ir abi ėjo į butą. Vos tik mama atidarė duris, tėvas, nieko nesakydamas, jai (A. D.) iškart iš dešinės rankos sudavė smūgį tiesiai į kaktą, nuo smūgio mama kelis metrus net žengtelėjo atgal, tačiau pusiausvyros neprarado. Po smūgio mamai ant kaktos buvo paraudimas. Mama susijaudino, klausė, ką daryti, į laiptinę išėjo kaimynė A. Patarė mamai kviesti policiją, ši paklausė ir iškvietė pareigūnus. Jų laukė laiptinėje, tik vienu metu nukentėjusioji nurodė trumpam užėjusi į prieškambarį, norėdama uždaryti kompiuterį. Mama į butą taip pat buvo užėjusi, tačiau, ką ji ten darė, nematė, nes pati tuo metu buvo laiptinėje. Anot nukentėjusiosios, ji tik girdėjo, kaip iš buto pasigirdo stiprus spintelės garsas (subarškėjo), kažkas viduje vyko, tačiau ji nematė. Išskyrus anksčiau nurodytą smūgį, ji (A. D.) daugiau nematė, kad tėvas būtų sudavęs mamai.

Apklausta ikiteisminiame tyrime (2018-05-07) A. D. parodė, kad 2018-04-30, po pietų tėvas V. D. nuėjo į parduotuvę, iš jos į namus parsinešė dvi skardines alaus. Išgėręs vieną skardinę, tėvas pradėjo kabinėtis prie jos, keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, grasino, kad ji negintų mamos. Ji stengėsi nekreipti dėmesio ir neklausyti jo kalbų, bet tėvas nesiliovė grasinęs ir gąsdinęs. Kai pastarasis išgėrė antrą skardinę alaus, pradėjo sakyti, kad skambins į STT, vėliau pareiškė skambinsiąs į policiją ir pasakysiantis, kad jį sumušė mama. Anot A. D., iš pradžių ji pagalvojo, kad tėvas juokauja, tačiau, išgirdusi jų adresą, suprato, jog šis nė kiek nejuokauja. Tada ji mamai (ši tuo metu buvo pas kaimynę A.) pasakė grįžti namo ir žiūrėti, ką tėvas daro. Mamai sugrįžus, tėvas pradėjo grasinti, kad jas abi užmuš, visaip provokavo mamą, keikėsi ir jas abi įžeidinėjo. Kai atvažiavo policija, vienas pareigūnas bendravo su mama, o kitas su tėvu. Pasikalbėję su jais, policijos pareigūnai išvažiavo. Mamai išėjus juos išlydėti, tėvas ją pastūmė, dėl ko, bijodama ilgiau likti su V. D., išėjo į laiptinę laukti sugrįžtančios mamos. Kai pastaroji sugrįžo po išlydėjimo, atidarė buto duris ir, net nespėjus užeiti į butą, tėvas jai (A. D.) vieną kartą kumščiu labai stipriai trenkė į kaktą, mama nuo tokio stipraus smūgio nulėkė kelis metrus į laiptinę, tačiau pusiausvyrą išlaikė. Tada mama pradėjo garsiai šaukti, ką jai dabar daryti, po ko į laiptinę išėjo kaimynė A. iš (duomenys neskelbtini) buto. Mama klausė nurodytos kaimynės, ar kviesti policiją, A. liepė tą daryti iš karto, nieko nelaukiant (t. 1, b. l. 49).   

Teisme apklausta kaip liudytoja A. J. parodė įvykio metu buvusi D. kaimynė, šiuo metu gyvena kitoje vietoje. Aplinkybes atsimena tik bendrai, iš esmės nuotrupas. Tą dieną būnant namuose į duris paskambino kaimynė A. D., kuri prašė pagalbos (pabūti kartu su ja koridoriuje, kol atvyks pareigūnai), sakė, kad namuose kilo konfliktas. D. buto tarpduryje stovėjo ir kaimynas V. (D.). Dabar jau nepamena, ką vienas ir kitas konkrečiai sakė. Kiek suprato, pareigūnus buvo iškvietęs kaimynas. Jai pasirodė, jog pastarasis buvo neblaivus, elgėsi neadekvačiai, kažką grasino. A. D. atrodė išsigandusi, ji nėjo į namus, o laukė koridoriuje. Atvykus pareigūnams, liudytoja grįžo į savo butą ir daugiau situacijos nebematė. Kažkur po 15 min. vėl pasigirdo beldimas į duris. Atidarius jas, stovėjo kaimynė A., rankoje laikė akinius. Ji nurodė, kad vyras jai trenkė į veidą, pataikė kažkur į dešinę veido pusę. Atsimena, kad matėsi paraudimas (dešinėje veido dalyje). Kaimynė buvo išsigandusi, drebėjo, klausė, ką daryti, ji (A. J.) patarė kviesti pareigūnus, po ko A. D. taip ir padarė. Iki atvykstant pareigūnams, jos su kaimynė jų laukė laiptinėje, kaltinamasis V. D. buvo tai tarpduryje, tai bute vaikščiojo (buto durys visąlaik buvo atidarytos). Kiek pamena, jis apsirengė, pasiėmė pasą, buvo pasiruošęs pareigūnų atvykimui. Kažkuriuo momentu jis pasakė A., kad „kai aš grįšiu, tau bus šakutės“. Atrodo, vienu metu iki atvykstant pareigūnams kaimynė buvo nuėjusi į butą, pasigirdo kažkoks trenksmas, tačiau ji mati nematė, kas bute vyko. Liudytoja A. J. kaip teisingus ir tikslesnius patvirtino ikiteisminiame tyrime duotus savo parodymus (t. 1, b. l. 193-200).

Ikiteisminiame tyrime apklausta kaip liudytoja A. J. parodė, kad 2018 m. balandžio mėn., tikslios dienos nebepamena, jos kaimynai sutuoktiniai A. ir V. kvietė policiją. Pamena, kad išėjo į bendro naudojimo laiptinę (koridorių) (dėl kokios priežasties ten ėjo, nepamena, galimai išnešti šiukšles), koridoriuje stovėjo nurodyti kaimynai, jie tarpusavyje kažką aiškinosi. Kiek suprato, V. dėl nesuprantamos priežasties pyko, be to, jis pats tuo metu jau buvo iškvietęs policijos pareigūnus. Atvažiavę pareigūnai atskirai bendravo su V. (bute) ir su A. (lauke). Tuo metu liudytoja nurodė grįžusi į savo butą, pareigūnų ir kaimynų pokalbių turinys jai nežinomas. Po pareigūnų išvykimo (praėjus +- 30 min.), išgirdo skambutį į jų duris. Atidarius jas, pamatė kaimynę A., kuri pasakė, kad V. jai trenkė. A. rankose laikė akinius ir pakartojo, kad V. jai trenkė. Tada, liudytos teigimu, ji atkreipė dėmesį į kaimynės veidą. Atrodo, dešinėje veido pusėje matėsi paraudimas. Ji pasiūlė kviesti policiją; kokie pareigūnai atvyko, nepamena (t. 1, b. l. 59).

Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaip liudytojas I. M. (vyriausiasis patrulis) parodė, jog tarnybos metu, dirbant kartu su porininku R. M., iš budėtojo buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Kiek pamena, nuvykus paaiškėjo, kad tarp sutuoktinių kilo tik žodinis konfliktas, smurto nebuvo. Pamena, kad jis (I. M.) bendravo su moterimi, o kolega R. M. – su vyru. Moteris papasakojo, kad konfliktas kilo tik dėl to, jog vyriškis geria, ji klausinėjo, kokią pagalbą galima suteikti tokiam asmeniui, ar yra galimybė jį gydyti. Tuo tarpu vyriškis, kiek pamena iš bendrų aplinkybių, skundėsi, kad žmona jam neleidžia gerti, išeiti iš namų. Kadangi smurto faktas nebuvo nustatytas, pabendravę su asmenimis, išvyko. Neužilgo (po kokių 10-15 min.) vėl buvo gautas iškvietimas vykti tuo pačiu adresu. Kai atvyko, moteris paaiškino, kad vyras ją pastūmė. Ar ji daugiau ką nors nurodė, nebeatsimena. Atrodo, sužalojimų pas moterį nebuvo. Jis su pastarąja nuėjo į virtuvę paimti iš nukentėjusiosios trumpą pareiškimą; taip pat surašė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Liudytojo teigimu, nuo pirmojo jų atvykimo moters būsena buvo pasikeitusi, buvo matyti, kad kažkas įvyko – moteris buvo susinervinusi, jai drebėjo rankos, netgi laukė, kol ji apsiramins, kad galėtų parašyti pareiškimą. Tuo tarpu vyriškis, po to, kai jie atvyko antrą kartą, pasakė „dabar jau galite mane vežti, smurtas yra“, pastarasis buvo ramus, vežamas į komisariatą nesipriešino. Pamena, kad vyras buvo pavartojęs alkoholio, bet, kaip atrodė, nedaug, nes elgesys buvo adekvatus. Tikslesnes aplinkybes nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, teismui perskaičius tyrėjai duotus parodymus, liudytojas I. M. patvirtino, kad jie surašyti teisingai (t. 1, b. l. 193-200).

 Apklausiamas ikiteisminiame tyrime liudytojas I. M. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes. Pažymėjo, kad atvykus antrą kartą A. D. stovėjo bendro naudojimo koridoriuje, trumpai papasakojo, kad, jiems išvažiavus, ji grįžo namo ir tada vyras jai pareiškė, kad „tuoj jau bus“ bei tyčia trenkė vieną kartą kumščiu į kaktą. Pilnas liudytojo I. M. parodymų turinys užfiksuotas liudytojo apklausos protokole (t. 1, b. l. 63).

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas kaip liudytojas R. M. (vyriausiasis patrulis) įvykio aplinkybių iš esmės nebeatsiminė. Pabrėžė, kad panašių iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje tarnybos metu būna daug, dėl ko sunku juos įsiminti. Atsimena tik tai, jog buvo du iškvietimai tuo pačiu adresu. Pirmą kartą atvykus tik pasikalbėjo su asmenimis (buvo vyras ir moteris bei neįgali judviejų dukra). Gal po valandos sulaukė antro iškvietimo, tuomet į komisariatą išsivežė vyriškį. Pastarasis buvo šiek tiek pavartojęs alkoholio, elgėsi ramiai. Ką šis padarė ir kokias aplinkybes nurodė nukentėjusioji, nebeatsimena. Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas R. M. nurodė, kad parodymai surašyti teisingai, prašė jais vadovautis. Aplinkybes fiksavo ir tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, rašė tą, ką nurodė pranešėja, taip pat pažymėjo sulaikomo asmens poziciją. Daugiau nieko papildyti negali (t. 1, b. l. 193-200).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip liudytojas R. M. parodė, kad 2018 m. balandžio mėn. tarnybos metu buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini), žmona konfliktuoja su vyru, neišleidžia iš namų. Atvykus į vietą, juos pasitiko V. D., nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis papasakojo norintis išeiti iš namų, nueiti į parduotuvę nusipirkti alaus, o žmona jo neišleidžia, draudžia gerti. Kadangi konfliktas buvo žodinio pobūdžio, jį išsprendė vietoje. A. D. juos palydėjo iki kiemo, lauke dar trumpai su ja pabendravo, po ko sėdo į tarnybinį automobilį ir išvažiavo. Tik spėjus išsukti į Stanevičiaus gatvę, budėtojas per raciją liepė grįžti atgal, nurodė, kad tuo pačiu adresu vėl iškvietimas, dabar policiją kvietė sutuoktinė, nurodydama, kad vyras ją sumušė. Liftu pakilo į viršų, kur bendro naudojimo koridoriuje prie pat įėjimo į butą jų laukė pranešėja. Koridoriuje dar stovėjo vaikinas ir mergina (kaimynai iš gretimo buto), pranešėjos vyras ir dukra. I. M. nuėjo pas pranešėją priimti pareiškimo, jis liko koridoriuje. Kol aiškinosi koridoriuje, pranešėja papasakojo, kad jiems išvažiavus vyras pradėjo konfliktuoti, keiktis, šaukti, po to trenkė jai vieną kartą kumščiu į kaktą bei pastūmė. Tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Jokių akivaizdžių sužalojimų pas pranešėją nematė. Pagal A. D. pareiškimą V. D. buvo pristatytas į 1 PK, pristatymo metu elgėsi ramiai. Pasiteiravus, ar jis mušė savo žmoną, V. D. atsakė nieko nemušęs, žmoną tik vieną kartą pastūmė, kadangi norėjo išeiti iš buto (b. l. 65).

Teisme apklausta nukentėjusioji A. D. parodė, kad 2018-04-30, būdamas namuose, jos tėvas V. D. gėrė alų (pati matė, kaip šis namuose išgėrė 2 skardines minėto gėrimo), gerdamas vis agresyvėjo. Jis pradėjo jai grasinti, kad užmuš, jei tik ji gins motiną, vartojo necenzūrinius žodžius. Vėliau (po to, kai trenkė mamai ir pastarąją pastūmė) tėvas grasino, sakė, jog „kai grįš iš policijos, užmuš mamą, geruoju nesibaigs“. A. D. teigė įvykio metu pati jokių įrašų nedariusi, galbūt kažką įrašinėjo mama. Atvykus pareigūnams, ji šiems nieko nesakė, kad ir ją tėvas pastūmė, kad dėl atsitrenkimo jai skaudėjo, taip pat neminėjo, kad dar prieš porą dienų tėvas peiliu grasino ją nužudyti. Jautėsi labai blogai, buvo šoko būsenoje, tuo metu dar nematė jokios mėlynės ant kojos. Kai mamą apklausinėjo, ji (A. D.) buvo šalia, tačiau pati nieko nepasakojo, parodymų dėl blogos savijautos nedavė. Kitomis dienomis jautėsi taip pat prastai, niekur negalėjo išeiti, tačiau į gydymo įstaigą vykti neprireikė. Civilinį ieškinį palaiko, dėl įvykio, o taip pat dėl nuolatinių tėvo grasinimų patyrė šoką, ją kankino košmarai, ilgai negalėjo atsigauti, kaskart buvo baisu grįžti namo (t. 1, b. l. 193-200).

2018-04-30 protokole-pareiškime nukentėjusioji A. D. nurodė, kad 2018-04-30, apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus sutuoktinis V. D. žodinio konflikto metu vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jai į kaktą bei stumdė ją namuose, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir apsaugoti ją bei jos šeimą nuo V. D., kuris neblaivus būna neprognozuojamas ir agresyvus (t. 1, b. l. 1). Tai, kad žodinio konflikto metu buvo vieną kartą kumščiu suduota į kaktą ir vieną kartą pastumta, po ko kilo fizinis skausmas, nurodyta ir pakartotiniame A. D. pareiškime (t. 1, b. l. 5).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų Registravimo skyriaus tyrėjo A. N. 2018-05-01 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-20211-18, bendraujant su pareiškėja A. D., buvo matyti ant A. D. kaktos patinimas bei raudonos spalvos dėmė, pati A. D. skundėsi galvos bei dešinės rankos skausmais, todėl po atliktų procesinių veiksmų A. D. buvo suteikta socialinė pagalba, ji nuvežta į Centro polikliniką, kur kreipėsi į gydytojus apžiūrai. Įvykio vietoje taip pat buvo ir visą konfliktą matė A. D. dukra A. D., kuri žodžiu patvirtino visas A. D. papasakotas aplinkybes, tačiau dukros apklausti nepavyko dėl jos psichologinės būklės, kadangi dėl patirto streso dukra labai verkė, vartojo vaistus, buvo labai susijaudinusi, dėl ko pati sunkiai galėjo savarankiškai judėti. A. D. paaiškino, kad dėl dukros apklausos reikia kreiptis į ją pačią, pagal dukros būklę ji pasakys, ar bus galima atlikti dukters apklausą. Abi moterys atrodė įbaugintos, išsigandusios bei susijaudinusios, prašė jas apsaugoti nuo V. D. (t. 1, b. l. 43).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio R. M. 2018-04-30 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2018-04-30, apie 20.00 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjos vyras trenkė jai į veidą. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė A. D., kuri paaiškino, kad tarp jos ir vyro kilo konfliktas. Konflikto metu vyras ją pastūmė ir ranka trenkė į kaktą, moteris patyrė fizinį skausmą, tačiau nuo GMP atsisakė. Paaiškino, kad smurtas pasireiškė fiziniu skausmu, trenkimu į kaktą ir pastūmimu. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad jis A. D. tik pastūmė, vyko žodinis konfliktas (t. 1, b. l. 60-61). 

2018-04-30 apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Prie apžiūros protokolo pridėtos fotolentelės (t. 1, b. l. 26-29).

2018-05-15 apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas tyrimo metu nukentėjusiosios                             A. D. savanoriškai pateiktas garso įrašas, darytas įvykio vietoje (t. 1, b. l. 37-38).

Ikiteisminio tyrimo metu Bendrasis pagalbos centras pagal paklausimą pateikė 2018-04-30 užregistruotus du skambučiai dėl įvykių, adresu (duomenys neskelbtini). Skambinta iš telefonų, kurių abonento numeriai (duomenys neskelbtini). Garso įrašo stenograma pateikta apžiūros protokole (t. 1, b. l. 86, 87-88)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1420/2018 (01) konstatuota, kad: 1) A. D. padarytos poodinės kraujosruvos nugaros dešinėje pusėje, dešiniame žaste, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-04-30). Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 2) neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu būdu; 3) nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kūno sritis, padarant šios išvados 1-me punkte nustatytus kūno sužalojimus. Neatmetama, kad poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos griūnant ar atsitrenkiant į kietą, buką, ribotą paviršių; 4) nustatytų sužalojimų vietose individualūs požymiai, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksuota (t. 1, b. l. 22-23).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. D. pateikė civilinį ieškinį 3 000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 18-19). 

Dėl 2018-04-28 grasinimo nužudyti nukentėjusiąją A. D.

Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis V. D. savo kaltės dėl grasinimo nužudyti dukrą nepripažino. Parodė 2018-04-28 iš pradžių namuose buvęs vienas, paskui į juos sugrįžo dukra A. ir sutuoktinė A. Tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas dėl pastarosios neištikimybės. Jis prašė, kad žmona jam paaiškintų dėl kito vyro, o dukra gynė motiną. Ji pradėjo įrašinėti, jam tas nepatiko, dėl ko tarp jo ir dukros taip pat kilo žodinis konfliktas (barnis prasidėjo virtuvėje, paskui persikėlė į koridorių). Ką vienas kitam sakė, neatsimena, tačiau kategoriškai neigia, jog to konflikto metu jis grasino nužudyti dukrą. Neatsimena, ar buvo į rankas paėmęs medžioklinį peilį. Jis netgi nežinojo, kur tas peilis namuose buvo laikomas. Medžioklinį peilį jis buvo kažkada nusipirkęs Kalvarijų turguje, o, kur jis įvykio metu buvo namuose laikomas, tikrai nežino. 2018-04-28 buvo išgėręs 2-3 butelis alaus, 0,5 l talpos. Tokios situacijos, apie kurią savo parodymuose pasakoja dukra, tikrai nebuvo, t. y. medžiokliniu peiliu negrasino dukrai, kad ją užmuš (t. 2, b. l. 177-185).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. D., kaip matyti iš jo įtariamojo apklausų, vykdytų po to, kai buvo įteikti pranešimai apie įtarimus, savo kaltės nepripažino, konkrečių parodymų dėl minėto kaltinimo (tuo metu įtarimo) nėra davęs, jam apie šį kaltinimą (įtarimą) klausimai neužduoti (t. 1, b. l. 100, 103).

Teisiamojo posėdžio metu apklausiama nukentėjusioji A. D. parodė 2018-04-28 buvusi namuose, tą dieną prastai jautėsi. Namuose taip pat buvo tėvas, o mama buvo išėjusi. Gulėjo prieškambaryje lovoje, stengėsi neklausyti tėvo kalbų. Pastarasis buvo išgėręs, dar iš ryto buvo nuėjęs į barą. Namuose geriančio nematė, tačiau grįžo tikrai neblaivus. Tėvas buvo agresyvus, o toks būna tik pavartojęs alkoholio. Buvo daugmaž vidurdienis, kai tėvas ėmė prie jos kabinėtis, vadino visokiais necenzūriniais žodžiais, sakė, kad jai bus blogai, jei ji gins mamą, galiausiai pasakė, kad ją (A. D.) nužudys. Ji stengėsi išlikti rami, nieko nesakyti ir ignoruoti tokius tėvo žodžius, bet jis vis neatstojo. Tuomet V. D. iš prieškambario spintos, jai matant, išsiėmė didelį medžioklinį peilį, kurio iš dėklo nors ir neištraukė, tačiau, laikydamas peilį, stovėdamas per kokį metrą nuo jos lovos pasakė, kad „liksi daržovė“. Ji labai išsigando, buvo šoko būsenoje, net nebeatsimena, kur tėvas, pasakęs tokius žodžius, nuėjo. Ji šiaip ne taip atsikėlė iš lovos ir išėjo iš buto, nes jame likti buvo nesaugu. Kurį laiką pastovėjo laiptinėje, o tada išėjo į lauką laukti grįžtančios mamos. Pastarajai ji skambino, taip pat rašė žinutes. Konkrečiai nesakė, kad tėvas grasino nužudyti, tik minėjo, kad namuose blogai. Pargrįžus mamai, jai viską papasakojo. Atsakydama į teismo klausimus, nukentėjusioji A. D. nurodė, jog panašių žodinių grasinimų nužudyti iš tėvo buvo sulaukusi ir anksčiau, jis taip grasindavo pakankamai dažnai, tačiau peilį buvo išsitraukęs pirmą kartą, dėl ko ji tikrai išsigando. Apie šį įvykį policijai nepranešė (t. 1, b. l. 193-200).

Apklausiama ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji A. D. nurodė 2018-04-28 buvusi namuose. Mama iš ryto buvo darbe, o pietų nuvažiavo į sodą. Ji (A. D.) jautėsi prastai, gulėjo, stengėsi bent kažkiek nusiraminti, kad nereikėtų kviesti greitosios pagalbos. Tėvas vėl buvo girtas. Jis vis bambėjo, sakydamas, jeigu ji gins mamą, tai jai pačiai bus blogai. Tėvas grasino, kad užmuš ją. Tada jis nuėjo į prieškambarį, iš sieninės spintos paėmė didelį medžioklinį peilį, ir atėjęs prie jos, pareiškė, kad užmuš. Ji tėvui dar bandė kažką sakyti, nurodė, kad jai labai bloga, gali prireikti greitosios, bet jis pareiškė „taip ir liksi daržovė“. Ji labai išsigando tokio tėvo elgesio, matė, kad jis agresyviai nusiteikęs ir neprognozuojamas. Iš buto šiaip ne taip nuėjo į laiptinę ir ten laukė, kol namo grįš mama (t. 1, b. l. 49).

 Teisme apklausta A. D. parodė tiesiogiai nemačiusi, kas 2018-04-28 vyko tarp dukros ir kaltinamojo V. D., kadangi baigusi darbą rytinėje pamainoje iš karto nuvažiavo į sodą ir namuose nebuvo. Aplinkybes žino tik iš dukros pasakojimo. Sugrįžus namo, dukra jos laukė ant suoliuko lauke (prieš tai jos buvo susiskambinusios, dukra žinojo, kada ji pargrįš). Pastaroji buvo labai susijaudinusi, drebėjo, būnant tokioje būsenoje jai sutrinka kalba, sunkiai valdo kojas. A. jai papasakojo, kad tą dieną ji jautėsi prastai, gulėjo lovoje. Kaltinamasis kaip įprastai girtavo namuose, būdamas neblaivus ėmė prie jos kabinėtis, priekaištavo, kam ši užstoja motiną. Dukros teigimu, ji stengėsi nekreipti dėmesio į tokį tėvo elgesį, ignoruoti bei nesiklausyti jo, prašė duoti ramybę. Kaltinamasis tuo tarpu nuėjo į koridorių ir iš jame stovinčios spintos antresolės, kurioje yra sudėti jo peiliai, pasiėmė vieną peilį bei ėmė juo švaistytis. Priėjęs prie dukros sakė, kad nepaisant to, kad yra neįgali, toliau liks tik daržovė. Dukrą tokie grasinimai labai paveikė, ji buvo stipriai išsigandusi. Kai jos su A. parėjo namo, kaltinamasis V. D. elgėsi lyg niekur nieko nebūtų atsitikę. Anot A. D., pastarasis moka manipuliuoti, žinojo, kad niekas daugiau dukros žodžių nepatvirtins, todėl galėjo nesunkiai išsiginti (t. 1, b. l. 177-185).

Ikiteisminio tyrimo metu A. D. aplinkybių, susijusių su 2018-04-28 įvykiu, nenurodė (t. 1, b. l. 12-14, 22-23).

2018-04-30 apžiūros protokolu apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 26-29).

2018-04-30 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. D. savanoriškai pateikė beisbolo lazdą ir 7 peilius (t. 1, b. l. 67-68).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2018-06-29 specialisto išvada Nr. 140-(3145)-IS1-3737 konstatuota, kad tirti pateikta beisbolo lazda yra pramoninės gamybos sportinis įrankis ir šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriama. Tirti pateiktas peilis (nuotrauka Nr. 2) yra pramoninės gamybos lenktinis buitinės paskirties (daugiafunkcinis) peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Tirti pateiktas peilis (nuotrauka Nr. 3) yra pramoninės gamybos lenktinis buitinės paskirties peilis, turintis geležtės fiksavimo mechanizmą, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Tirti pateiktas peilis (nuotrauką Nr. 4) yra pramoninės gamybos lenktinis buitinės paskirties peilis, turintis geležtės fiksavimo mechanizmą, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Tirti pateiktas peilis (nuotrauka Nr. 5) yra pramoninės gamybos lenktinis buitinės paskirties peilis, turintis geležtės fiksavimo mechanizmą, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Tirti pateiktas peilis (nuotrauka Nr. 6) yra pramoninės gamybos lenktinis buitinės paskirties (daugiafunkcinis) peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Tirti pateiktas peilis (nuotrauka Nr. 7) yra pramoninės gamybos turistinis peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Tirti pateiktas peilis (nuotrauka Nr. 8) yra pramoninės gamybos turistinis peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Tirti pateiktos beisbolo lazdos ir tirti pateiktų peilių civilinė apyvarta nėra draudžiama (t. 1, b. l. 72).

Nukentėjusioji A. D. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo (bendras ieškinys dėl abiejų prieš nukentėjusiąją galimai padarytų nusikalstamų veikų) (t. 1, b. l. 53-54).

Dėl 2018-04-30 grasinimo nužudyti nukentėjusiąją A. D. ir fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai A. D.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. D. savo kaltę neigė, nepripažino grasinęs sutuoktinei A. D., taip pat neigė bent kokiais savo veiksmais sukėlęs dukrai A. D. fizinį skausmą. Parodė, kad 2018-04-30 bandė išsiaiškinti su sutuoktine dėl jos susirasto kito vyro. Žinojo, kad žmona meilužį turi jau 2 metus. Pavakare sugrįžo į namus, parsinešė 4 buteliukus alaus (po 0,5 l alaus) ir juos išgėrė. Išgėręs ėmė raginti, kad žmona atsisėstų ir pasikalbėtų apie jų santykius, tačiau sutuoktinė tylėjo, žvelgė provokuojančiu žvilgsniu, kratė galvą ir šypsojosi. Susierzino, nes buvo aišku, kad žmona jį provokuoja. Vėliau jis sutuoktinę pastūmė (su šia aplinkybe susiję parodymai yra išdėstyti ankstesnėje nuosprendžio dalyje), tačiau nė vienu momentu jis negrasino nužudyti A. D., taip pat negrasino ir dukrai A. D. Nevartojo jokių necenzūrinių žodžių. Paklaustas dėl apžiūrų protokoluose užfiksuotų keiksmažodžių, kaltinamasis nieko paaiškinti negalėjo.

Dukra A. to įvykio metu buvo namuose (iš pradžių virtuvėje, paskui irgi išėjo į koridorių), ji viską įrašinėjo kompiuteriu. Kaltinamojo teigimu, jis sugėdino dukrą, kaip ši gali įrašinėti tėvą. Tada dukra jam pasakė, kad viską ištrynė, tačiau pasirodo, kad ji melavo. Daugiau nieko jis jai nesakė ir nesiaiškino, nebandė tikrinti jos kompiuterį, mėgindamas išsiaiškinti, ar įrašas išties ištrintas. Prieš dukrą A. jokių fizinių veiksmų nenaudojo. Būnant koridoriuje, kuriame stovi lova, matė, kaip A. D. koja užsikabino už lovos. Ar buvo nugriuvusi, nematė ir negali pasakyti. Tai atsitiko tuo metu, kai jis ir dukra bute buvo vieni (A. D. buvo išėjusi išlydėti jo iškviestus policijos pareigūnus). Jis dukros tikrai nestūmė ir dėl jo veiksmų ši į lovos kraštą neatsitrenkė, dukra nebuvo išsigandusi.

Nei A. D., nei A. D. civilinių ieškinių nepripažįsta (t. 1, b. l. 177-185).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. D. neigė kaltę. Tvirtino sutuoktinei A. D. negrasinęs ir nesakęs „užmušiu“, jai nesudavė, o tik pastūmė. Po to, kai pastūmė A., nieko nebuvo, ji nedejavo, iš karto pasiėmė telefoną ir skambino policijai (t. 1, b. l. 100). 2018-08-31 apklausos metu V. D. teigė 2018-04-30, bute, prieš dukrą nesmurtavęs. Ar grasino žmonai ir dukrai susidorojimu, neprisiminė, paaiškindamas, kad tuo metu vartojo alkoholį (t. 1, b. l. 103).

Teisiamojo posėdžio metu apklausiama nukentėjusioji A. D. parodė, kad 2018-04-30 tėvas V. D. buvo neblaivus, matė, kaip jis namuose išgėrė 2 skardines alaus, gerdamas vis agresyvėjo. Jis pradėjo jai grasinti, kad užmuš, jei tik ji gins motiną, vartojo necenzūrinius žodžius. Vienu metu pasakė, kad skambins į (duomenys neskelbtini), paskui aprimo, bet netrukus pasakė, jog skambins į policiją ir pasakys, kad A. D. jį muša. Tada išsikvietė į namus pareigūnus. Pargrįžus į namus mamai, tėvas ėmė ją visaip įžeidinėti, keikėsi, abiem grasino. Atvyko pareigūnai, bendravo su tėvais. Mamai išlydėjus pareigūnus į lauką, ji (A. D.) ir tėvas liko bute. Jai stovint prie lovos, priėjęs tėvas, nieko nesakydamas, netikėtai abiem rankomis ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji parodė atsitrenkusi į lovą ir nukritusi ant jos. Susitrenkė kairės kojos šlaunį, suėmė stiprus fizinis skausmas, po kelių dienų pamatė ant kojos delno dydžio mėlynę. Tėvas matė, kad ji atsitrenkusi nugriuvo ant lovos, tačiau nekreipė dėmesio. Tuomet ji išėjo į laiptinę, kadangi namie likti buvo pavojinga, ji bijojo. Nukentėjusiosios A. D. teigimu, tėvas vis grasino, sakė, jog „kai grįš iš policijos, užmuš mamą, geruoju nesibaigs“. Kai vėliau atvyko pareigūnai, ji (A. D.) šiems nieko nesakė, kad tėvas ją pastūmė, dėl atsitrenkimo jai skaudėjo, taip pat neminėjo, kad dar prieš porą dienų tėvas peiliu grasino ją nužudyti. Jautėsi labai blogai, buvo šoko būsenoje, tuo metu dar nematė jokios mėlynės ant kojos. Kai mamą apklausinėjo, ji (A. D.) buvo šalia, tačiau pati nieko nepasakojo, parodymų dėl blogos savijautos nedavė. Kitomis dienomis jautėsi taip pat prastai, niekur negalėjo išeiti, tačiau į gydymo įstaigą vykti neprireikė. Civilinį ieškinį palaiko, dėl įvykio, o taip pat dėl nuolatinių tėvo grasinimų, patyrė šoką, ją kankino košmarai, ilgai negalėjo atsigauti, kaskart buvo baisu grįžti namo (t. 1, b. l. 193-200).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. D. parodė, kad po to, kai mama išėjo išlydėti pareigūnus, tėvas, priėjęs prie jos, gana stipriai abiem rankom vieną kartą pastūmė. Ji krito ant lovos ir kaire koja atsitrenkė į lovos kraštą, jai skaudėjo. Po kelių dienų pastebėjo, kad ant kairės šlaunies yra delno dydžio mėlynė. Į gydytojus ir ekspertus dėl to nesikreipė, kadangi per vėlai pamatė. Dėl tokio tėvo elgesio patyrė fizinį skausmą. Be to, A. D. teigimu, po to, kai mama po patirto smurto iškvietė pareigūnus, belaukiant jų atvykstant, tėvas pradėjo grasinti mamai. Jis jai sakė, kad sugrįš, o kai sugrįš, tai užmuš mamą, geruoju mamai nesibaigs. Kol laukė pareigūnų, visą laiką su jomis buvo kaimynė A. (t. 1, b. l. 49).

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji A. D. parodė pati tiesiogiai nemačiusi, kas 2018-04-30 vyko bute, kai ji išlydėjo pareigūnus į lauką. Jai išeinant bute liko dukra ir sutuoktinis. Grįžusį dukrą rado bendrame koridoriuje, kartu stovėjo ir kaimynė. Pastaroji tuo metu jai nieko nepasakojo, nes, kaip minėjo, įeinant į butą iš karto sulaukė kaltinamojo smūgio. Kai atvyko iškviesti pareigūnai, dukra apie tai, kad ir prieš ją buvo panaudotas smurtas, nieko nepasakojo. Ji buvo susijaudinusi. Apie tai, kad ir ji nukentėjo nuo kaltinamojo (sakė, jog tėvas ją stūmė, jai skaudėjo, dėl ko išsigando ir išbėgo į koridorių laukti jos), dukra užsiminė tuo metu, kai buvo apklausiama A. D. Vis dėlto dėl didelio susijaudinimo ir streso, dėl ko jai buvo sunku kalbėti, dukra tą vakarą negalėjo duoti parodymų ir buvo apklausta vėliau (panašiai po savaitės).

Kas liečia kaltinamojo išsakytus grasinimus, tai, A. D. teigimu, jos sutuoktinis įvykio metu buvo agresyviai nusiteikęs, kas buvo matyti vos tik ji parėjo į namus. V. D., būdamas neblaivus, keikėsi, vadino ją įvairiausiais necenzūriniais žodžiais. Vėliau, kai pastarasis prieš ją pavartojo fizinį smurtą ir ji iškvietė policiją, sutuoktinis ėmė grasinti, sakė, kad ją užmuš, ji nebegyvens, visaip koneveikė. Panašius grasinimus yra girdėjusi ir anksčiau, bet tą kartą sulaukusi smurto, išsigando, kad sakomus grasinimus gali įvykdyti. Pažymėjo, kad grasinimai buvo adresuojami ir dukrai, nes ši nepalaikė tėvo girtavimo, ramino jį, kuo pastarasis buvo nepatenkintas, dėl ko tuos pačius grasinimus kaltinamasis adresavo ir pastarajai (t. 1, b. l. 177-185).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. D. parodė, kad iki atvykstant jos iškviestiems pareigūnams vyras daug kartų grasino, kad grįžęs ją užmuš, su ja susidoros. Taip pat grasino, kad užmuš ir jų dukrą A., nes ji matė visą konfliktą ir ją palaiko. Mano, kad vyras gali savo grasinimus įvykdyti, nes pastarasis yra neprognozuojamas ir labai kerštingas, todėl bijo dėl savo ir dukros gyvybės. Vyras namuose laiko beisbolo lazdą ir daug peilių, su kuriais yra grasinęs jų dukrai, sakė, kad padarys dukrą visiškai neįgalia daržove. Šiuos vyro išpuolius dažnai mato ir girdi kaimynai. Būdamas blaivus, sutuoktinis yra visiškai normalus, tačiau išgėręs tampa agresyvus ir neprognozuojamas. Vyras nuolat vartoja alkoholį (apie 15-16 metų). Anksčiau pastarojo smurtavimas pasireikšdavo stumdymais, taip pat nuolat patirdavo ir vis dar patiria su dukra psichologinį smurtą bei nuolatinius grasinimus, kad ją su dukra užmuš, jei kreipsis į policiją (t. 1, b. l. 12-14). Nukentėjusiosios A. D. parodymuose nėra užfiksuota aplinkybių, susijusių su A. D. galimai sukeltu fiziniu smurtu (t. 1, b. l. 177-185).

2018-04-30 apžiūros protokolu apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 26-29).

Kaip nurodyta anksčiau, nukentėjusiosios A. D. ir A. D. pateikė civilinius ieškinius, kuriais kiekviena jų prašo po 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 18-19, 53-4).

Teismo motyvai ir išvados

Dėl nukentėjusiosios A. D. nežymaus sveikatos sutrikdymo

Nagrinėjamoje byloje V. D., be kita ko, kaltinamas smurtavęs prieš savo sutuoktinę A. D., t. y. vieną kartą kumščiu sudavęs pastarajai į kaktos sritį bei stipriai ją pastūmęs, dėl ko nukentėjusioji griūdama atsitrenkė į spintelę. Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, patvirtino pastūmęs nukentėjusiąją, pastarojo žodžiais, matyt, per stipriai, kadangi A. D. užsikabino už plintuso bei griūdama trenkėsi į spintelę. Tuo tarpu dėl inkriminuoto smūgio kumščiu kaltinamasis buvo kategoriškas ir tvirtino kumščiu nesmūgiavęs. Anot kaltinamojo, jeigu būtų taip pasielgęs, tai neabejotinai būtų kilusios pasekmės – žmona būtų pakliuvusi į ligoninę, mat jis yra stiprus, nuo vaikystės sportuojantis (t. 1, b. l. 177-185). Tą patį kaltinamasis dėstė ir ikiteisminio tyrimo metu, tik, priešingai nei teisme, anksčiau teigė esą įvykio dieną kilus tarpusavio konfliktui žmona jį įžeidinėjo (teisme teigė nebeatsimenantis, kad sutuoktinė jį būtų įžeidinėjusi, priešingai, pastaroji visąlaik tylėjo, kalbinama nieko nesakė, tik kreivai šypsojosi, taip jį provokuodama) (t. 1, b. l. 103). Nepaisant to, jog kaltinamasis viso proceso metu nuosekliai neigė smūgio kumščiu nesudavęs, teismas tokius jo parodymus vertina kritiškai, kaip siekį sušvelninti įvykdytų nusikalstamų veiksmų apimtį.

Grįsdamas V. D. kaltę, teismas visų pirma remiasi nukentėjusiosios A. D. parodymais. Neatkartojant visų pastarosios parodymų, kurie detaliai užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole (t. 1, b. l. 177-185), ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos protokole (t. 1, b. l. 12-14), taip pat išdėstyti ir ankstesnėje nuosprendžio dalyje (3-4 lapuose), tikslinga pažymėti tik esmines aplinkybes. Taigi A. D. parodė, kad po to, kai ji išlydėjusi pareigūnus, kuriuos prieš tai buvo išsikvietęs jos vyras, grįžo į namus, vos tik atidarius duris, iškart sulaukė sutuoktinio smūgio, t. y. V. D. kumščiu trenkė tiesiai į kaktą. Smūgis buvo stiprus, ji net palėkė kelis metrus atgal, tačiau nenugriuvo. Po smūgio pajuto skausmą galvoje ir burnoje, kakta buvo paraudusi, pabrinkusi, kiek vėliau matėsi nedidelis raudonas patinimas. Išsigandusi pradėjo šaukti, po ko pasirodė kaimynė. Po to nukentėjusioji nurodė iškvietusi pareigūnus, išgirdęs tai, sutuoktinis ėmė grasinti, o, jai (A. D.) einant į virtuvę ir praeinant vonios kambarį, kuriame buvo sutuoktinis, pastarasis ją stūmė dešine ranka į sieną, po ko ji dešine nugaros puse trenkėsi į spintelę. Dėl pastūmimo nusibrozdino dešinės rankos žastą, susidarė hematomos, juto fizinį skausmą (t. 1, b. l. 177-185). Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir ikiteisminiame tyrime (t. 1, b. l. 12-14), taip pat ir tą patį vakarą rašytame protokole-pareiškime įvardino, kad ji buvo ne tik pastumta, bet ir sulaukė smūgio į kaktą (t. 1, b. l. 1, 5). Nors kaltinamasis ir bandė įtikinti, kad nukentėjusioji jį apkalba, teismas visgi neturi pagrindo A. D. parodymais netikėti, laikyti juos iš dalies išgalvotais ir pan. Tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas sužalojimas, konstatuota specialisto išvadoje. Joje nurodoma, kad A. D. padarytos poodinės kraujosruvos nugaros dešinėje pusėje, dešiniame žaste, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Neatmesta galimybė, jog įvardintos kraujosruvos galėjo būti padarytos griūnant ar atsitrenkiant į kietą, buką, ribotą paviršių (t. 1, b. l. 22-23). Taigi tokia išvada patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad po pastūmimo ji atsitrenkė į sieną, spintelę, nusibrozdino ranką, susidarė hematomos. Atsižvelgiant į kaltinamojo parodymus, kuriuose jis pripažino sutuoktinės pastūmimą ir tai, kad ši griūdama atsitrenkė į spintelę, laikytina, kad dėl kaltinimo dalies, kurioje inkriminuotas tyčinis A. D. pastūmimas, jokių klausimų nekyla ir minima kaltinimo dalis yra pilnai įrodyta.

Tuo tarpu, kas liečia tyčinį smūgio sudavimą kumščiu, tikslinga kaltės įrodymus aptarti plačiau. Be anksčiau nurodytų nukentėjusiosios A. D. parodymų, protokolo-pareiškimo, iš kurių matyti, jog aplinkybė dėl suduoto smūgio buvo nurodoma iš karto, teismas iš dalies remiasi ir A. D. parodymais. Pastaroji tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme tvirtino, kad vos tik motina atidarė duris, tėvas išsyk dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį į kaktą, nuo smūgio mama žengtelėjo atgal, vėliau matė kaktoje paraudimą (t. 1, b. l. 49, 177-185). Visgi  A. D. parodymai nėra pilnai savarankiškas įrodymų šaltinis, kadangi, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį kaltinamojo gynėjas, pastaroji buvo šalimais tuo metu, kai pareigūnai fiksavo A. D. parodymus. Matyt, taip atsitiko, kadangi A. D. buvo apklausta namuose, butas yra vieno kambario, A. D. emocinė būklė tuo metu buvo sudėtinga. Bet kokiu atveju nė viena iš šių aplinkybių nesudaro pagrindo nukrypti nuo apklausos tvarkos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo užtikrinta, jog A. D. apklausa vyktų be pašalinio asmens, juo labiau tokio, kuris taip pat turėjo būti apklausiamas dėl įvykio aplinkybių, reiškia, kad A. D. parodymai, kiek tai yra susiję su nukentėjusiąja A. D., gali būti vertinami tik visumoje kartu su įrodymais, nelaikant jų atskiru įrodymų šaltiniu. Tuo pačiu tikslinga pažymėti, kad A. D. parodymai neprieštarauja bylos medžiagai, priešingai, atitinka byloje surinktus įrodymus, kuriais teismas grindžia kaltinamojo V. D. kaltę.

Gynyba, siekdama įrodyti esą smūgio sudavimas kumščiu inkriminuotas nepagrįstai, pabrėžia, jog įvykio vietoje lankęsi pareigūnai jokių akivaizdžių sužalojimų nematė, jokie sužalojimai nenustatyti ir tyrimo eigoje (t. 2, b. l. 8-12). Pasisakant dėl tokių teiginių pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji A. D. nurodė, kad dėl suduoto smūgio jai skaudėjo, sužalojimas nebuvo padarytas, išskyrus nedidelį pabrinkimą kaktoje. A. D. taip pat matė tik paraudimą. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, jog nepagrįstai reikalaujama sužalojimą patvirtinančių išvadų. Tai, jog apklausiant A. D. ir A. D., šios nurodė, kad po smūgio A. D. palėkė/nulėkė/žengtelėjo kelis metrus atgal, nereiškia, jog turėjo kilti kažkokie sužalojimai. Pabrėžtina, jog abi nurodė, kad pusiausvyros nukentėjusioji neprarado ir nenugriuvo, todėl nėra pagrindo kalbėti apie smūgio sukeltas pasekmes. Suprantama, kad tuomet, kai nukentėjusioji asmens tyrimo metu buvo apžiūrima (praėjus beveik 2 paroms), nežymus paraudimas pilnai galėjo būti išnykęs, dėl ko specialisto išvadoje kaip kūno sužalojimas nėra įvardintas. Kita vertus, tikslinga atkreipti dėmesį, kad minimoje specialisto išvadoje prie „įvykio aplinkybių“ yra pažymėta, jog A. D. papildomai paaiškino, kad pirmas smūgis kumščiu buvo suduotas į kaktą. Tiriamojoje dalyje, kurioje aprašyti medicinos dokumentai, nurodoma, kad VšĮ Centro poliklinikos budinčio gydytojo tarnybos ambulatorinio priėmimo akte pažymėta, jog pacientė nurodė, kad vyras, be kita ko, kumščiu sudavė į kaktą. Pacientė skundžiasi kakto, galvos skausmais, galvos svaigimu. Toliau, kas ypač svarbu, nurodoma, kad kaktoje matomas paburkimas, hematoma nestebima. Apžiūros metu buvo apžiūrėta kakta, išorinių sužalojimų nėra, nurodo skausmingumą liečiant (t. 1, b. l. 22-23). Taigi šie specialisto išvados tiriamojoje dalyje aprašyti medicininiai dokumentai pilnai patvirtina nukentėjusiosios A. D. parodymus, kad smūgis į kaktą jai buvo suduotas. To smūgio pasekmė – kaktoje matomas paburkimas, skausmingumas.

Be jau išdėstytų įrodymų teismas remiasi ir liudytojos A. J. parodymais. Apklausta liudytoja patvirtino, jog kaimynė A. D. į jos buto duris pasibeldė pranešdama, kad sutuoktinis jai trenkė į veidą. Pastaroji laikė rankoje akinius, buvo labai išsigandusi, visa drebėjo, klausė, ką jai daryti. Liudytoja patvirtino, kad ji matė A. D. dešinėje veido srityje paraudimą (t. 1, b. l. 59, 193-200). Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai I. M. ir P. M. parodė, jog A. D. jiems paaiškino, jog neblaivus sutuoktinis tyčia kumščiu trenkė jai į kaktą bei pastūmė. Tai, jog minėti liudytojai nurodė akivaizdžių sužalojimų nematę, anaiptol, nepaneigia nukentėjusiosios parodymų. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajai dėl suduoto smūgio buvo kilęs tik nedidelis paraudimas (jis pagal anksčiau nurodytus duomenis yra objektyviai užfiksuota ir jo buvimas jokių abejonių nekelia), pareigūnų galėjo likti nepastebėtas ar nevertintas kaip akivaizdus sužalojimas. Tikslinga atkreipti dėmesį į tyrėjo A. N. 2018-05-01 tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, jog iš karto po įvykio bendraujant su pareiškėja A. D. buvo matyti jos kaktoje patinimas bei raudonos spalvos dėmė, pati A. D., be kita ko, skundėsi galvos skausmais (t. 1, b. l. 43). Galiausiai tikslinga įvardinti ir byloje esančius bei teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai posėdyje išklausytus garso įrašus (apžiūrų protokolai - t. 1, b. l. 37-38, 87-88), iš kurių matyti, jog A. D., paskambinusi Bendrajam pagalbos centrui, nurodė, kad jai buvo kumščiu trenkta į kaktą, kakta raudona, kraujas neteka. Svarbu pažymėti, kad minėtas skambutis buvo iki V. D. pastūmė sutuoktinę, po ko ši trenkėsi į spintelę. Vadinasi, jeigu kaltinamasis nebūtų nukentėjusiajai sudavęs, šiai nebūtų kilę jokio reikalo skambinti Bendrajam pagalbos centrui, prašant, jog grįžtų jų namuose pagal vyro iškvietimą lankęsi pareigūnai. Kitame garso įraše (CD laikmenoje įvardintas pavadinimu“2018-04-0_194733.m4a“) kaip tik ir užfiksuota, jog belaukiant pareigūnų įvyksta dar vienas incidentas, kurio metu, kaip galima suprasti, nukentėjusioji buvo pastumta (toje įrašo dalyje girdisi trenksmas, dužimas, pradeda šaukti kaimynė, liudytoja A. J.).    

Taigi surinkti, išdėstyti, ištirti bei teismo įvertinti įrodymai leidžia daryti kategorišką ir jokių abejonių nekeliančią išvadą, jog V. D. ne tik pastūmė savo sutuoktinę, po ko ši griūdama atsitrenkė į spintelę, bet prieš tai dar ir sudavė jai vieną smūgį kumščiu į kaktą. Pabrėžtina, jog kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus. Apklausiamas teisme neigė vartojęs necenzūrinius žodžius, tikino, jog pareigūnus kvietė tik dėl to, kad žmona savo tylėjimu bei maivymųsi jį provokavo, aiškino, kad jokio konflikto dėl to, kad jis vartojo alkoholį nebuvo kilę, neatsiminė, jog kvietime nurodė neva sutuoktinė jį muša. Išklausytuose įrašuose, ataskaitų žiūryklės duomenyse matyti, jog kaltinamasis paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą pranešė, kad jį žmona muša, dėl ko prašė policijos pagalbos (t. 1, b. l. 83, 87-88). Atvykusiems pareigūnams jis nurodė, kad nori išeiti iš namų nusipirkti alkoholio, o žmona jo neišleidžia, draudžia gerti, dėl ko konfliktuoja (t. 1, b. l. 63, 65, 193-200). Taip pat nukentėjusiosios pateiktame įraše yra girdimi daugkartiniai kaltinamojo keiksmažodžiai (t. 1, b. l. 37-38). Tokie duomenys, akivaizdžiai paneigiantys kaltinamojo anksčiau nurodytas aplinkybes, rodo, jog dalis kaltinamojo dėstomų parodymų neatitinka objektyvios tikrovės. Kaltinamojo V. D. veiksmai yra baigti, atlikti veikiant tiesiogine (neapibrėžta) tyčia, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl kaltinimų grasinus nužudyti nukentėjusiąsias bei fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai A. D.

Be jau anksčiau aptarto įrodyto kaltinimo nežymiai sutrikdžius sutuoktinės A. D. sveikatą, V. D. yra kaltinamas ir dar 3 nusikalstamų veikų padarymu. Dvi iš jų yra inkriminuotos kaip padarytos prieš abi nukentėjusiąsias, t. y. V. D. kaltinamas 2018-04-28 grasinęs nužudyti savo dukrą A. D., o 2018-04-30 – sutuoktinę A. D. Nukentėjusiosios A. D. teigimu, nurodytą dieną ji buvo namuose, jautėsi prastai, kartu su ja namuose buvęs neblaivus tėvas ėmė priekaištauti, kam ji užstoja mamą, sakė, kad jei ji ir toliau bus šios pusėje, tai ją pačią (A. D.) užmuš. Paskui iš prieškambario spintos išsitraukė didelį medžioklinį peilį, priėjęs dar kartą pagrasino užmušiantis, nurodė, kad ji „liks daržovė“ ir nuėjo. Ji dėl tokio tėvo elgesio labai išsigando, atsikėlė iš lovos ir išėjo iš buto, nes namuose jautėsi nesaugiai. Pabuvo laiptinėje, tada išėjo į lauką ir laukė sugrįžtančios motinos (t. 1, b. l. 49, 193-200). Kita nukentėjusioji                       A. D. tvirtina, jog 2018-04-30 kaltinamojo agresyvumas pasireiškė vos tik ji sugrįžo į namus. Sutuoktinis, būdamas neblaivus, keikėsi, vadino ją įvairiausiais necenzūriniais žodžiais. Vėliau, kai pastarasis prieš ją pavartojo fizinį smurtą ir ji iškvietė policiją, sutuoktinis ėmė grasinti, sakė, kad ją užmuš, ji nebegyvens, visaip koneveikė. Panašius grasinimus yra girdėjusi ir anksčiau, bet tą kartą sulaukusi smurto išsigando, kad sakomus grasinimus gali įvykdyti (t. 1, b. l. 177-185). Pats kaltinamasis nė vieno iš šių jam pareikštų kaltinimų nepripažįsta ir tvirtina negrasinęs nužudyti nei dukros, nei sutuoktinės (t. 1, b. l. 103, 177-185).

Taigi esant tokioms priešingoms nukentėjusiųjų ir kaltinamojo pozicijoms, būtina patikrinti, ar byloje yra kitų objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti V. D. apkaltinančias išvadas. A. D. atveju, be jos pačios parodymų byloje yra garso įrašas, iš kurio matyti, jog laukiant atvykstančių pareigūnų V. D. kelis kartus išsako frazes, kuriomis grasina, jog artimoje perspektyvoje (po jo paleidimo iš policijos įstaigos) nukentėjusiosios laukia neigiama patirtis - jai bus „šakutės“, „šakės“, bus „batai“ ir kt. (pavartojami ir necenzūriniai žodžiai), „neatsikels iš lovos ... negyvens čia“, pataria „pagalvoti apie gyvenimą“ (t. 1, b. l. 37-38). Tai, kad tėvas išsakė grasinimus, parodė ir A. D. (jos parodymai, atsižvelgiant į anksčiau aptartą apklausos tvarkos pažeidimą, vertinami tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs įrodymai). Beje, iš A. D. ir A. D. parodymų matyti, kad 2018-04-30 V. D. grasinimus adresavo ne tik sutuoktinei, bet ir dukrai, sakė ją užmušiantis, tačiau valstybinis kaltintojas šiuo atveju atitinkamo kaltinimo neformulavo.

Kas liečia pačios A. D. analogiško pobūdžio įvykį (2018-04-28), iš esmės jokio pašalinio duomens (išskyrus, motiną A. D.), patvirtinančio nurodytą situaciją, nėra. Tikslinga atkreipti dėmesį į tai, kad pirma informacija apie tai, jog 2018-04-28 prieš A. D. buvo padaryta nusikalstama veika, grasinant ją užmušti, kas buvo išsakyta laikant rankoje medžioklinį peilį, pasirodė tik 2018-05-09, kai A. D. buvo pakviesta kaip liudytoja duoti parodymus pagal motinos pareiškimą pradėtame ikiteisminiame tyrime. Tai reiškia, kad nei iškart po galimos nusikalstamos veikos, nei 2018-04-30 A. D. niekam nepranešė tokios informacijos. Apklausiama teisme nukentėjusioji sakė, jog 2018-04-28 prastai jautėsi, niekur negalėjo išeiti, tačiau tokia savijauta nebuvo kliūtis surinkti bent jau Bendrojo pagalbos centro telefono numerį. Kita vertus, į namus sugrįžus motinai, būtent ši nekliudomai galėjo padėti pranešti apie prieš dukrą galimai padarytą nusikalstamą veiką. Šiuo gi atveju nėra pilnai aišku, ar A. D. apie galimus grasinimus apskritai buvo informuota. Apklausiama teisme A. D. nurodė, jog sugrįžus namo dukra jos laukė ant suoliuko lauke, buvo susijaudinusi, drebėjo, papasakojo apie iš tėvo sulauktus grasinimus, mosikavimąsi peiliu ir tt. (t. 1, b. l. 177-185), tačiau iš ikiteisminiame tyrime duotų jos parodymų matyti, kad apie minimą balandžio 28 d. įvykį apklausiama liudytoja netgi neužsiminė ir nedavė jokių parodymų, susijusių su juo. Dar didesnį nusistebėjimą kelia tai, jog net ir 2018-04-30, kuomet D. namuose lankėsi pareigūnai, šiems nė iš vienos nukentėjusiosios nebuvo pranešta, jog A. D. dar prieš porą dienų yra galimai sulaukusi tyčinių kaltinamojo veiksmų. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios A. D. sveikatos būklę, neįgalumą, psichologinę būseną po to, kai balandžio 30 d. prieš motiną buvo pavartotas fizinis smurtas, iš dalies galima suprasti, jog nukentėjusioji būtent dėl savo būklės ir savijautos negalėjo papasakoti apie 2018-04-28 įvykį (nebuvo pajėgi net duoti parodymus iškart po įvykio), tačiau tai nepaaiškina, kodėl apie galimą nusikaltimą nebuvo pranešta nuo jo buvimo momento ar netrukus po jo. Tad šiuo atveju ta situacija, kai nukentėjusioji, iškviesta duoti parodymus kaip liudytoja, apklausos metu ima pasakoti pati patyrusi neteisėtus veiksmus, liudytojos A. D. tik teisme naujai papasakotas aplinkybes dėl 2018-04-28 įvykio ir tokių parodymų nebuvimą ikiteisminiame tyrime, be to, įvertinus pakankamai sudėtingus ir konfliktiškus santykius tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų, kyla abejonių, kiek objektyvus yra nukentėjusiosios A. D. pasakojamas 2018-04-28 įvykis. Pažymėtina, jog V. D. parodymuose, duotuose ikiteisminiame tyrime, apie minimą kaltinimą išvis nieko nepasisakyta, tyrėjas jokių klausimų taip pat neuždavė, nepaklausta netgi, kokia yra įtariamojo pozicija (t. 1, b. l. 103).

Toliau tikslinga aptarti kitas reikšmingas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadas, ar kaltinamojo išsakyti grasinamojo pobūdžio frazės (užfiksuotos garso įraše, taip pat nurodytos A. D.), A. D. išsakytas grasinimas ją užmušti, tą pasakant rankoje laikant medžioklinį peilį (jeigu laikyti, kad buvo būtent nukentėjusiosios nurodyta situacija), yra pagrindas tokius kaltinamojo veiksmus pripažinti nusikalstama veika, numatyta BK 145 straipsnyje. Pirmiausia pažymėtina tai, kad ne kiekviena veika, kurios metu išsakomas grasinimas nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, laikoma nusikalstama ir gali būti kvalifikuojama pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-26/2010, Nr. 2K-341/2010, 2K-12/2011, Nr. 2K-410-693/2015, 2K-14-222/2016). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant kaltinamojo V. D. veiksmų pavojingumą, būtina vertinti tai, jog šeimoje jau pakankamai ilgą laiką buvo įtempta situacija. Apklausta A. D. posėdyje pasakojo, kad konfliktinės situacijos namuose kildavo vos tik V. D. pavartodavo alkoholio. Būdamas išgėręs, pastarasis tampa agresyvus, neprognozuojamas, tokios būsenos ji sutuoktinio bijodavo, nuolat patirdavo iš vyro psichologinį smurtą, šis yra grasinęs ir per nukentėjusiosios darbovietę. Ypač svarbūs sekantys A. D. parodymai. Jos žodžiais, grasinimų susidoroti ji iš vyro buvo sulaukusi ne kartą, o žodis „užmušiu“ buvo tapęs jų šeimoje iš esmės „buitinio pobūdžio fraze“ (t. 1, b. l. 177-185). Atsakydama į teismo klausimą, dėl kokių priežasčių esant tokiam santykių fonui, ji įvykio dieną iš esmės eilinius sutuoktinio grasinimus vertino kaip realius, A. D. atsakė, jog taip sprendė, nes tą vakarą vyras perėjo prie veiksmų (sudavė jai kumščiu ir pastūmė), be to, tokia besitęsianti situacija juk turėjo kažkada „sprogti“. Aplinkybė dėl pirmą kartą pavartotų fizinių veiksmų galėtų būti reikšminga, bet duodama tolesnius parodymus nukentėjusioji A. D. parodė, kad vis dėlto ir anksčiau sutuoktinio elgesys, anaiptol, neapsiribojo vien tik žodžiais. Anot A. D., sutuoktinis ją buvo ir apstumdęs, ir spyręs į galvą, taip pat sudavęs per veidą. Apie tai ji niekam nepranešė, nes išsiblaivęs kaltinamasis „puldavo ant kelių atsiprašinėti“, sakydavo nieko nebeatsimenantis, o ji jam atleisdavo, nes norėjo išsaugoti santuoką (t. 1, b. l. 177-185). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje esančios Vilniaus moterų namų Krizių centro pažymos matyti, kad A. D. patiria ilgalaikį sisteminį sutuoktinio smurtą (t. 1,    b. l. 137). Nukentėjusiosios A. D. nurodytos aplinkybės dėl ankstesnių daugkartinių vyro grasinimų „užmušti“, jos teigimu, buvusių smurto atvejų, yra svarbios sprendžiant dėl analizuojamos nusikalstamos veikos buvimo. Teismo vertinimu, D. šeimoje susiklostęs fonas ir nukentėjusiosios nurodytų panašaus pobūdžio situacijų kilimas negalėjo A. D. 2018-04-30 paveikti taip, kad ši galėjo padaryti vienintelę išvadą, jog V. D. įvykdys savo grasinimus užmušti, juo labiau, kai tokia frazė, jos pačios žodžiais, buvo tapusi įprastine ir „buitine“.

Analogiškai aplinkybes pasakojo ir A. D. Pasak jos, išgėręs tėvas iš esmės visąlaik tapdavo agresyvus, grasinimus, kad ją nužudys, iki tol buvo sakęs ne kartą. Pastarasis kartodavo, jeigu ji gins mamą, tai jis ją (A. D.) nužudys, taip keldamas jai baimę. Tokius pat grasinimus adresuodavo ir A. D. (t. 1, b. l. 193-200). Kaip matyti, grasinimus nužudyti nukentėjusioji A. D. buvo išklausiusi ne kartą. 2018-04-28 situacija buvo panaši kaip ir ankstesniais atvejais – išgėręs alkoholio, kaltinamasis V. D. pradėjo kabinėtis, priekaištauti dukrai, kam ši konfliktų atveju, būna motinos pusėje, nurodė, kad jeigu taip bus ir toliau, tai jis ją nužudys, ši „liks daržovė“. Atsižvelgiant į tokio pobūdžio grasinimų buvimą iki įvykio, negalima vienareikšmiškai spręsti, kad nukentėjusioji sulaukusi ne pirmą kartą girdimų grasinimų turėjo pagrindą manyti, kad tie grasinimai bus įgyvendinti. Šioje situacijoje nukentėjusioji A. D. nurodo, jog kaltinamasis, sakydamas grasinimus, rankoje laikė medžioklinį peilį, kas buvo pirmą kartą. Tokia aplinkybė, be abejo, gali būti nulemianti nukentėjusiojo suvokimą. Visgi analizuojant nagrinėjamą atvejį, būtina vertinti tai, jog, kaip parodė A. D., kaltinamasis peilio iš dėklo ištraukęs nebuvo, o, pasakęs ankščiau įvardintus grasinimus, jis nuėjo ir, A. D. atsikėlus iš lovos bei išeinant į laiptinę, kaltinamojo prie jos nebebuvo. Tai, kad sulaukė iš tėvo grasinimų peiliu, A. D. nieko nepasakojo savo motinai. Primintina, kad A. D. parodymai apie jai žinomas 2018-04-28 įvykio aplinkybes, apskritai atsirado tik teisminio nagrinėjimo metu, pats įvykis niekam nebuvo praneštas, kas, kaip nurodyta anksčiau, kelia tam tikrų abejonių tiek dėl paties įvykio, tiek dėl su juo susijusių parodymų objektyvumo.

Ištyrus visas nagrinėjamiems kaltinimams reikšmingas aplinkybes, negalima kategoriška ir jokių abejonių nekelianti išvada, kad V. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje. Suprantama, kad jo veiksmai, kurie objektyviai užfiksuoti garso įraše, taip pat jeigu tikint A. D. nurodytomis aplinkybėmis, įvykdyti 2018-04-28, vertintini neigiamai. Pastarasis, būdamas neblaivus, pasirinko aiškiai netinkamą elgesio būdą aiškintis santykius – vartodamas necenzūrinius žodžius, reiškė nepasitenkinimą, priekaištus, pyktį dėl sutuoktinės sprendimo iškviesti pareigūnus, grasino užmušti, galimai tokį grasinimą, laikydamas peilį rankoje, išsakė ir dukrai, tačiau šios konkrečios bylos kontekste tokie kaltinamojo veiksmai (išskyrus, peilį), kurie nukentėjusiosioms buvo gerai žinomi iš ankstesnių situacijų ir pakankamai įprasti kaltinamajam esant neblaiviam, neleidžia kaltinamojo veiksmus prilyginti būtent nusikalstamai veikai. Teismas neabejoja, kad toks kaltinamojo elgesys paveikė nukentėjusiąją A. D. Iš bylos medžiagos matyti, kad po įvykio jai buvo teiktos specializuotos kompleksinės paslaugos (t. 1, b. l. 25, 137), tačiau visa situacija yra susijusi ne išskirtinai su 2018-04-30 įvykiu, o su ilgalaikiais sutuoktinio veiksmais. Dėl A. D. konkrečiau pasisakyti sudėtinga, kadangi apie 2018-04-28 įvykį ji nurodė tik 2018-05-09 apklausos metu. Bet kokiu atveju ir jai toks kaltinamojo elgesys buvo žinomas ir patirtas (nurodė tik peilį kaltinamojo rankose mačiusi pirmą kartą, bet jis nebuvo ištrauktas iš dėklo, o, pasakęs savo kone tradicinę frazę, kaltinamasis nuėjo), kaip galima suprasti iš Vilniaus miesto krizių centro rašto A. D. buvo kreipusis į minėtą įstaigą, prašydama suteikti tiek jai, tiek dukrai pagalbą dėl patiriamo A. D. smurto (t. 1, b. l. 25). Esant tokioms aplinkybėms, galima manyti, jog nukentėjusiosios nesijautė nei ramiai, nei saugiai, tačiau būtent tokios iki nagrinėjamų įvykių susiklosčiusios aplinkybės ir neleidžia daryti išvados, jog kaltinamojo veiksmus 2018-04-28 ir 2018-04-30 nukentėjusiosios priėmė ir suprato kaip neišvengiamą realų pavojų savo gyvybei.

Galiausiai teismas pasisakys dėl kaltinimo, kuriuo inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai A. D.. Kadangi kaltinamasis apie tokią veiką ikiteisminio tyrimo metu iš esmės net nebuvo apklaustas, neišsiaiškinta, kokie yra jo pozicija, teismas remiasi būtent teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo V. D. duotais parodymais. Apklausiamas teisme, V. D. savo kaltę neigė, parodė dukros nestūmęs. Sutuoktinei išėjus išlydėti pareigūnus, jis bute liko vienas su dukra. Būdamas koridoriuje, matė, kaip ši koja užsikabino už lovos; ar pargriuvo, nepastebėjo ir negali atsakyti (t. 1, b. l. 177-185). Nukentėjusioji A. D. gi tvirtina priešingai ir nurodo, kad, mamai išėjus išlydėti tėvo iškviestus pareigūnus, tėvas priėjo prie jos ir gana stipriai abiem rankomis vieną kartą pastūmė, dėl ko ji krito bei atsitrenkė į lovos kraštą. Jai skaudėjo, o po kelių dienų pastebėjo ant kairės šlaunies atsiradusią delno dydžio kraujosruvą (t. 1, b. l. 49). Taigi, esamoje situacijoje, yra dviejų asmenų, turinčių skirtingą (iš esmės priešingą) procesinį statusą, vienas kitam priešingus parodymus. Siekiant daryti teisines išvadas, būtina surinkti įrodymus, iš kurių būtų galima spręsti, kurio iš nurodytų asmenų parodymais galima remtis, o kuriuos reikia atmesti. Kaltinamojo akto dalyje, kas liečia analizuojamą kaltinimą, yra iš esmės nurodyti bei aprašyti V. D. ir A. D. parodymai bei įvykio vietos apžiūros protokolas, kuri didesnės įrodomosios reikšmės neturi (t. 1, b. l. 145-146). Sakydamas baigiamąją kalbą, valstybinis kaltintojas prašė vadovautis būtent nukentėjusiosios parodymais, įvardindamas juos kaip nuoseklius ir išsamius, taip pat A. D. parodymais ir jais remiantis priimti V. D. apkaltinamąjį nuosprendį. Visgi teismas, taikydamas BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, privalo įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir tai, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikšmes išvadas apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Nagrinėjamu atveju teismas negali nevertinti to, kad A. D. apie tai, kad kaltinamasis ją pastūmė, dėl ko ji kaire koja atsitrenkė į lovos kraštą, pranešė vėlgi tik 2018-05-09. Netrukus po jos įvardintų kaltinamojo veiksmų, D. bute pasirodė A. D. iškviesti policijos pareigūnai, taigi, nukentėjusioji, nepaisant to, jeigu ir buvo susijaudinusi, išsigandusi dėl prieš motiną pavartoto fizinio smurto, turėjo galimybę bent jau nurodyti, kad šio įvykio metu ir ji pati nukentėjo. Atsakydama į teismo klausimą, kodėl visgi to nepadarė, A. D. aiškino kilusiu šoku, susijaudinimu, prasta savijauta. Suprantama, jog jeigu buvo būtent taip, kaip ji nurodo, taip pat turint galvoje kaltinamojo veiksmus prieš nukentėjusiąją A. D., kas yra jau įrodyta, A. D. galėjo jaustis būtent taip, kaip ji pati įvardina. Vis dėlto net ir esant tokioms aplinkybėms, gana sunku suprasti, jog ši pareigūnams neįvardino bent jau paties fakto. Svarbu ir tai, kad ji apie galimą nusikalstamą veiką nepranešė ne tik patruliams I. M. ir R. M., bet ir kur kas vėliau namuose apsilankiusiam tyrėjui A. N. (nieko nesakė ir kaimynei A. J.). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad namuose buvo rašomas pareiškimas, apklausiama A. D., atliekama įvykio vietos (buto) apžiūra, paskutinis veiksmas baigtas lygiai vidurnaktį. (t. 1, b. l. 1-2, 5, 12-14, 26-34). Toks laiko tarpas buvo pakankamas bent jau kiek aprimti, nuslūgti pirminiam susijaudinimui, baimei, juo labiau, kad kaltinamasis buvo patrulių sulaikytas ir išvežtas. Visgi net ir praėjus ne mažiau nei 4 valandoms, A. D. tyrėjo A. N. neinformavo apie tai, jog buvo pastumta, atsitrenkė, jai skaudėjo. Matyti, kad dėl psichologinės būklės pačią apklausą vykdyti būtų buvę sudėtinga, bet paties fakto nepranešimas negali būti visiškai nevertintinas. Tai, jog nukentėjusioji tvirtina tuo metu nemačiusi kraujosruvos, nebuvo priežastis nepranešti apie kaltinamojo galimą tyčinį smurtinį elgesį, ką ji kaip tik padarė vėliau. Momentas, kada buvo pranešta apie kaltinamojo veiksmus, taip pat yra pakankamai reikšmingas. Tas momentas, kaip minėta, yra A. D. apklausa, atlikta daugiau nei savaitę po įvykio, t. y. 2018-05-09. Kaip galima suprasti, į apklausą A. D. buvo kviečiama kaip liudytoja, tačiau pasakodama jai žinomas 2018-04-30 tiriamo įvykio aplinkybes, ji pranešė ir apie jos atžvilgiu padarytas galimas 2 nusikalstamas veikas, vieną iš jų, nagrinėjamą fizinio skausmo sukėlimą (pažymėtina, jog byloje esančiuose teisių išaiškinimo protokole, nutarime pripažinti nukentėjusiąja nurodytos dokumentų datos negali būti laikomos atitinkančios objektyvią tikrovę, kadangi nei 2018-04-30, nei 2018-05-01 nebuvo absoliučiai jokių duomenų apie tai kad A. D. įvykio metu nukentėjo bei jai buvo padaryta moralinė (taip įvardinta nutarime) žala). Tiek laiko tarpas nuo galimų neteisėtų veiksmų padarymo iki pranešimo apie juos, be to, paties pranešimo aplinkybės, t, y. liudytojo apklausos metu, neleidžia nukentėjusiosios A. D. parodymais šioje dalyje remtis besąlygiškai. Pažymėtina, kad nurodžiusi, jog po kelių dienų ant kairės šlaunies pamatė delno dydžio kraujosruvą, nukentėjusioji nesiėmė jokių veiksmų ją užfiksuoti kreipiantis pas medicinos ekspertą (aplinkybė, kad sužalojimus būtina fiksuoti, jai turėjo būti žinoma iš motinos, kuri po dviejų dienų nuo įvykio vyko pas ekspertus) arba bent jau pačiai nufotografuoti.

Taip pat teismas pažymi, jog nors nukentėjusiosios motina A. D. teismui aiškino esą dukra apie tai, kad ir ji pati nukentėjo (buvo pastumta, juto skausmą), užsiminė tą patį vakarą, kai namuose lankėsi tyrėjas, tačiau tyrėjo A. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. D. patvirtino tik A. D. papasakotas aplinkybes (t. 1, b. l. 43). Sunkiai tikėtina, jog A. D. pranešus, kad prieš ją buvo pavartoti fizinį skausmą sukėlę veiksmai, tyrėjas tokios aplinkybės būtų neužfiksavęs ir ignoravęs informaciją apie galimą nusikaltimą.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, dėl kurių nukentėjusiosios A. D. parodymai nėra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti, taip pat byloje nesant jokių kitų duomenų, kurie galėtų būti pripažinti kaltės įrodymais, ko priimant apkaltinamąjį nuosprendį būti negali, V. D. dėl šio kaltinimo taip pat išteisintas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

Dėl bausmės

Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas V. D. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad V. D. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, atlikta veikiant tiesiogine (neapibrėžta) tyčia, atsakomybę lengvinančių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: V. D. praeityje neteistas (t. 1, b. l. 124, 128), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 127, 131), aukštojo išsilavinimo, šiuo metu jau nebedirba, yra senatvės pensininkas (t. 2, b. l. 1-2), iki 2018-08-31 dirbo Vilniaus (duomenys neskelbtini) (joje išdirbo 25 metus), buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 7), duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, pats kaltinamasis (per savo gynėją) pateikė medicininius dokumentus, kuriuose nurodyti duomenys apie jo sveikatos būklę, taikytiną gydymą (t. 2, b. l. 3-6).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių, nuostatomis, konstatuoja, kad BK                  41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam V. D. BK                140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant artimą galimam skirti šios bausmės rūšies vidurkiui. Švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, šiuo atveju skirti netikslinga, kadangi V. D. yra pensinio amžiaus, turintis eilę sveikatos sutrikimų (t. 2, b. l. 3-6). Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika įvykdyta, kaltinamajam esant apsvaigus nuo alkoholio, tikslinga uždrausti įgyti, turėti bei vartoti alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Be to, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, V. D. įpareigotinas dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant šį nurodymą įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bei įpareigotinas per   6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Pažymėtina, jog prokuroras prašė skirti kaltinamajam įpareigojimus nustatytu laiku būti namuose, taip pat gyventi skyriuje nuo nukentėjusiųjų bei nesiartinti prie jų. Nors prokuroras prašė įpareigoti kaltinamąjį tam tikru laiku būti namuose, tačiau, teismo vertinimu, toks įpareigojimas yra netikslingas, jo reikalingumo nepagrindžia nei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (nusikaltimas padarytas būtent namuose), nei jokie kiti kaltininką charakterizuojantys duomenys. Taip pat nenustatytas pagrindas skirti BK 721 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Teikdamas minėtą prašymą, prokuroras jo visai neargumentavo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų bei nesiartinti arčiau nei 20 metrų atstumu, kaip kardomoji priemonė, buvo taikoma ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ne visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį, o tik 2 mėnesius. Pasibaigus minimos kardomosios priemonės terminui (baigėsi 2018-07-02), prokuroras jos toliau taikyti neprašė, kaltinamajam buvo skirtas tik rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Matyti, kad nuo 2018-07-02 iki pat šiol kaltinamasis gyvena atskirai nuo nukentėjusiųjų, joks pavojus per nurodytą laikotarpį iš kaltinamojo pusės nukentėjusiosioms nekilo, todėl, nesant konkrečių argumentų, dėl ko tikslinga skirti nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę, jos taikymas nenustatytinas.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 109 straipsnio 1 dalimi, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK                   115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji A. D. pateikė civilinį ieškinį 3 000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 18-19). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti (t. 1, b. l. 177-185).

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, paminėtina, jog neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji A. D. patyrė neigiamus išgyvenimus bei emocijas, stresą, skausmą, pasijuto nesaugi. Visa tai kilo dėl jos šeimos nario, sutuoktinio, nusikalstamo elgesio. Nukentėjusiajai, be abejo, buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Visgi prašomo priteisti žalos dydžio teismas tenkinti negali, kadangi šiuo nuosprendžiu V. D. dėl vieno iš su nukentėjusiąja A. D. susijusio kaltinimo yra išteisintinas. Vadinasi, priteistina žala šiuo atveju sietina su mažesne nusikalstamų veiksmų apimtimi. Taip pat ne visi ieškinyje nurodyti teiginiai yra objektyviai pagrįsti. Antai, nukentėjusioji nurodė, kad po patirto smurto ją kamuoja nemiga, tačiau nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų matyti, ar pastaroji dėl tokios problemos kreipėsi pas medikus, ar pirko medikamentus ir pan. Neaiškus ieškinio teiginys esą dėl kaltinamojo elgesio nukentėjusioji išgyvena „didelį neteisybės jausmą, kurį sumažinti galėtų tinkama finansinė satisfakcija“. Nustatant priteistinos žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nepareikalavęs jokio gydymo. Įvertinama ir kaltinamojo turtinė padėtis (šiuo metu kaltinamasis jau nebedirba, yra senatvės pensininkas). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiosios A. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo V. D. 600 Eur sumą neturtinei žalai kompensuoti. Toks priteistinos žalos dydis atitinka teismų praktiką dėl nustatytinų neturtinės žalos dydžių (pavyzdžiui, kasacinės bylos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2014, 2K-408-507/2015, 2K-494-677/2015, 2K-299-648/2015, 2K-152-693/2016; taip pat Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7-651-2019).

Tuo tarpu nukentėjusiosios A. D. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, kadangi kaltinamasis V. D. dėl dviejų nusikalstamų veikų, inkriminuotų kaip padarytų prieš šią nukentėjusiąją, išteisintinas (BKP 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl į bausmę įskaitytino laiko, kardomosios priemonės ir daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Ikiteisminio tyrimo metu V. D. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018-04-30, 20.20 val., iki 2018-05-02, 16.40 val. (b. l. 93, 94). Šios sulaikyme išbūtos dvi paros įskaitytinos į bausmę.

V. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 116), paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu paimtus daiktus: beisbolo lazdą bei 7 vnt. peilių, kurie po objektų tyrimo pagal 2018-09-19 kvitą Nr. 6PK001609 perduoti saugoti į Vilniaus AVPK saugojimo kamerą (t. 1, b. l. 79, 80), grąžintini V. D. Nurodyti daiktai nėra uždrausti civilinėje apyvartoje, įvykdant įrodytą nusikalstamą veiką jie naudojami nebuvo.

Kompaktinis diskas su 3 garso ir 1 vaizdo įrašais paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla (CD laikmena įdėta į voką, kuris prisegtas prie bylos 1 tomo galinio viršelio).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai A. D.), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 7 dalimi, uždrausti visą bausmės vykdymo laikotarpį įgyti, turėti bei vartoti alkoholinius gėrimus; įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant šį nurodymą įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bei įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-04-30, 20.20 val., iki 2018-05-02, 16.40 val., t. y. 2 (dvi) paras, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. D. išteisinti dėl dviejų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimų nužudyti nukentėjusiąsias A. D. ir A. D.), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimų požymių

V. D. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai A. D.), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. D. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. D. 600 (šešis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

A. D. civilinį ieškinį dėl 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. D. beisbolo lazdą bei 7 vnt. peilių, kurie po objektų tyrimo pagal 2018-09-19 kvitą Nr. 6PK001609 perduoti saugoti į Vilniaus AVPK saugojimo kamerą (t. 1, b. l. 79, 80).

Kompaktinį diską su 3 garso ir 1 vaizdo įrašais palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla (CD laikmena įdėta į voką, kuris prisegtas prie bylos 1 tomo galinio viršelio).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.kaldep.lt/lt/vapt/pradzia-apn_697.html

Teisėja                                           Julita Dabulskytė – Raizgienė