Baudžiamoji byla Nr. 1A-105-581/2020

                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46368-2019-2

   Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. P., jo gynėjui advokatui Česlovui Petroniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Jasulaičio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos L. P. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir 68 straipsniu, E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 31 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsniu, E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 8 MGL (400 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 10 (dešimties) mėnesių terminą įmokai sumokėti.

Nurodyta, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „Rover 216“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „T.“ saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir byloje saugomą šio automobilio registracijos liudijimą grąžinti L. P..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       E. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2019 m. spalio 30 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Rover 216“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, iki kol 2019 m. spalio 30 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nes padarė eismo įvykį, kur jam policijos pareigūnai nustatė neblaivumą: 12.21 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,56 promilės girtumas, o 12.42 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ nustatytas 1,60 promilės girtumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.       Apeliaciniame skunde prokuroras prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendį: paskirti E. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto (automobilio „Rover 216“) konfiskavimą; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 8 MGL (400 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Skunde prokuroras nurodo:

2.1.       E. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,56 promilės girtumas), suvokdamas, kad automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neteisėtas, panaudojo transporto priemonę – jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu priklausantį automobili „Rover 216“ nusikalstamai veikai padaryti, t. y. E. P. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir vis tiek vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Akivaizdu, kad automobilis buvo panaudotas kaip priemonė nusikaltimui padaryti, todėl šį tyčinį nusikaltimą darant panaudotas turtas privalo būti konfiskuojamas. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad automobilis, kurį vairavo E. P., atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką ir turėjo būti konfiskuotas. Tačiau teismas tokio sprendimo nepriėmė motyvuodamas, kad tai nebūtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė. Su šia teismo išvada ir argumentais nėra pagrindo sutikti.

2.2.       Teismas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių dėl ko E. P. neturėtų būti skirta aptarta baudžiamojo poveikio priemonė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu butų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Be to, teismų praktikoje analogiškose bylose suformuotas imperatyvus reikalavimas, kad teismo sprendimas dėl turto (ne)konfiskavimo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas, visoms byloje esančioms šiam klausimui išspręsti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriamu vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių, nes tokiu atveju būtu pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019). Tokio reikalavimo teismas nesilaikė: nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad E. P. nustatytas neblaivumas neženkliai viršija ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje nenurodė konkrečių bylos aplinkybių, į kurias atsižvelgė neskiriant turto konfiskavimo, nepagrįstai, nenurodydamas išskirtinių aplinkybių, padarė išvadą, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga. Taip pat buvo sumenkintos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, neatsižvelgta į kitas sprendimui konfiskuoti ar nekonfiskuoti reikšmingas aplinkybes.

2.3.       Nusikaltimas, kuriam padaryti buvo naudojamas automobilis „Rover 216“, padarytas E. P. veikiant tiesiogine tyčia – jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis. Jis ignoravo visuomenės interesą į saugų eismą ir visuomenės saugumą, neabejotinai kėlė grėsmę ne tik savo, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Nors E. P. nustatytas neblaivumas (1,56 promilės) ne daug viršijo ribą, nuo kurios nustatyta baudžiamoji atsakomybė, vis vien šis naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus (šią aplinkybę teismas pripažįsta ir atsižvelgia į ją, skirdamas kitą baudžiamojo poveikio priemonę). Be to, teismas turėjo įvertinti, kad šis girtumas turėjo įtakos E. P. veiksmams (atidžiam, saugiam automobilio vairavimui), nes jis padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kito asmens automobilis ir tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta skaudžių pasekmių. Taip pat neįvertinta buvo ir tai, kad E. P. vairavo transporto priemonę Panevėžio mieste, dienos metu (apie 12 val.), kada yra intensyvus eismas, kad tokiu metu yra keliama didesnė grėsme visuomenės ir eismo saugumui.

2.4.       Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais už vairavimą kelių transporto priemones arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promiles alkoholio, buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Taip įstatymu leidėjas siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin dideli pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Tinkamas šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo, nėra įmanomas. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia ir turto konfiskavimo pobūdžio.

2.5.       E. P., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvo be užstato, nepatyrė jokių su nuteisimu susijusių padarinių – jam nebuvo paskirta bausmė, neatsirado teistumas, o paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės savo dydžiu yra švelnios ir nepakankamos šioje konkrečioje situacijoje siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. E. P. buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti keliu transporto priemones 1 metams 8 mėnesiams, kai šios baudžiamojo poveikio priemonės minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus terminas – 5 metai. Teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra gerokai trumpesnis, negu nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 4 dalyje nurodančioje administracinę atsakomybę asmenims už vairavimą neblaiviems, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 prom., bet ne daugiau negu 1,5 prom.). Minėtoje ANK normoje nustatyta pareiga tokiems pažeidėjams skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Be to, kitos teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės dydis taip pat yra pakankamai mažas, artimas minimumui (5 MGL) – skirta 8 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

2.6.       Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju nėra neproporcinga priemonė, kuri neadekvačiai varžytų E. P. ir galėtų būti traktuojama kaip savotiška bausmė ne tik pačiam kaltininkui, bet ir kitiems šeimos nariams dėl automobilio praradimo patirsiantiems nepagrįstai didelių sunkumų ar suvaržymų. Šioje situacijoje visuomenės ir E. P. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš jo nebūtų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes taip būtų formuojamas asmens nebaudžiamumas bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo bei sudarant sąlygas pakartotiniam asmens nusikalstamumui.

2.7.       Apibendrinant išdėstytus faktinius argumentus ir teisines aplinkybes, formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-648 2019, 2K- 77-648/2019, 2K-104-1073/2019), skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. P. nebuvo konfiskuotas automobilis yra neteisėta bei nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas. Ši teismo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas), paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Rover 216“ konfiskavimą, o kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, panaikintina kaip perteklinė.

3.       Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą patenkinti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. neprieštaravo dėl prokuroro apeliacinio skundo, jo gynėjas prašė prokuroro skundą dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo panaikinimo tenkinti, o kitoje dalyje spręsti teismui.

4.       Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

5.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nesutinkama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. P. neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio „Rover 216“) konfiskavimo.

6.       Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Toks sprendimas yra teismo teisė, jis be kita ko gali būti grindžiamas įvertinant teisinių padarinių, kylančių dėl neteisėtos veikos visumą, taip pat taikomų poveikio priemonių tikslus. Tarp jų yra ir siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją (teismų praktikoje pažymima, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)). Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018, 2K-114-1073/2018).

7.       Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą nekonfiskuoti E. P. vairuotos transporto priemonės grindė šiais argumentais – automobilis yra E. P. ir jo sutuoktinės L. P. bendras santuokoje įgytas turtas; nėra duomenų, kad transporto priemonė buvo įsigyta neteisėtai, kad šis turtas nusikalstamos veikos priemone tapo ne atsitiktinai, o buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas; šioje byloje konstatuota (sprendžiant klausimą dėl laidavimo instituto taikymo), kad yra pagrįstas pagrindas manyti, jog E. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad transporto priemonės palikimas asmens dispozicijoje nekelia pavojaus visuomenei. Nurodė, jog, įvertinus šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris tik nežymiai viršija ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė, kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė.

8.       Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, minėti pirmosios instancijos teismo argumentai nėra pakankami ir nepagrindžia išvados, kad nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo priemonės – E. P. vairuoto automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė.

9.       Prokuroras skunde visiškai pagrįstai nurodo, kad teismo sprendimas dėl turto (ne)konfiskavimo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas, visoms byloje esančioms šiam klausimui išspręsti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriamu vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių, nes tokiu atveju būtu pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė. Nors ir teisingai akcentavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, pagal kuriuos teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018) ir kt., tačiau kaip jau minėta, priimamas atitinkamas sprendimas privalo būti tinkamai ir išsamiai motyvuotas ne pavienių (kaip yra šiuo atveju – nuosprendžio 7 punktas), o bylos duomenų visumos įvertinimu.  

10.       Skundžiamame nuosprendyje, sprendžiant laidavimo instituto nuostatų taikymo klausymą, išsamiai aprašytos bei teisingai įvertintos jo taikymui reikšmingos aplinkybės, E. P. charakterizuojantys duomenys, kurių visuma sudarė pagrindą E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl teisėjų kolegija jų papildomai nekartoja. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo klausimą pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino E. P. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį. Šiuo atveju E. P. padarė tyčinį nusikaltimą, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,56 promilių neblaivumas. Nors E. P. nustatytas neblaivumo laipsnis neženkliai viršijo ribą nuo kurios asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, ką ypač akcentavo pirmosios instancijos teismas, tačiau vien tai savaime nemažina E. P. padaryto nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina, kad E. P. transporto priemonę vairavo Panevėžio mieste, dienos metu (12.21 val.), kai eismas yra intensyvus ir yra keliama didesnė grėsmė visuomenės bei eismo saugumui, be to, jis dar padarė ir eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kito asmens automobilis. Akivaizdu, kad E. P. veiksmai buvo itin pavojingi ir kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams.

11.       Svarbu ir vertintina tai, kad E. P., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminui, kuris artimesnis minimaliam – 1 metams 8 mėnesiams (kai tuo tarpu baudžiamasis įstatymas numato galimybę šią baudžiamojo poveikio priemonę paskirti nuo 1 iki 5 metų) bei įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis taipogi artimas minimaliam – 8 MGL (400 Eur) dydžio (įstatymu nustatytos ribos nuo 5 iki 125 MGL). Todėl pirmosios instancijos teismo E. P. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje konkrečioje situacijoje nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.

12.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje situacijoje visuomenės ir E. P. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarojo nebūtų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo. Netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo tyčinių nusikaltimų padarymo atveju susidarytų tokia situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti ir tai ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

13.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, visapusiškai nepagrindė sprendimo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo, todėl Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), skiriant E. P. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamąją poveikio priemonę – automobilio „Rover 216“ konfiskavimą. Įvertinus tai, teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismo E. P. paskirta kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – tampa pertekline, todėl naikintina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Jasulaičio apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1–3 dalimis, E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti bendrosios junginės nuosavybės teise E. P. priklausantį automobilį „Rover 216“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 8 MGL (400 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį „Rover 216“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „T.“ saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir byloje saugomą šio automobilio registracijos liudijimą grąžinti L. P..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                Valdas Ciesiūnas

                  Valdas Petras Meidus

                  Jolanta Raščiuvienė