Civilinė byla Nr. e2-837-910/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00662-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.1.18.1.1.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Ž. (A. Ž.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kenig-Group“ ieškinį atsakovams A. Ž. (A. Ž.), A. V. (A. V.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Kenig-Group“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas A. Ž. (A. Ž.) atsakovui A. V. (A. V.) (toliau – abu kartu ir atsakovai) perleido ieškovės akcijas, nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją – atsakovui A. Ž. grąžinti visas ieškovės akcijas; pripažinti negaliojančiu 2021 m. liepos 13 d. vienintelio akcininko sprendimą; priteisti iš atsakovo A. Ž. ieškovės naudai 53 896,22 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas atsakovas A. Ž. sudarė galimai fiktyvų sandorį dėl visų įmonės akcijų pardavimo Rusijos Federacijos piliečiui atsakovui A. V. ir, neišsaugodamas bendrovės turto bei dokumentų, padarė jai didelę žalą.

3.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti atsakovo A. Ž. pinigines lėšas, esančias atsakovui priklausančiose banko sąskaitose, ar turtines teises, nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, o jų nesant – nekilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovui ir esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 53 896,22 Eur sumos.

4.       Nurodė, kad tarp šalių kilęs didelės vertės turtinis ginčas, o atsakovas yra fizinis asmuo, vengiantis geranoriškai ir sąžiningai vykdyti savo pareigas bei atlikęs neteisėtus veiksmus, dėl kurių bendrovė ir jos kreditoriai yra patyrę itin didelę žalą, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas neabejotinai gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

5.       Atsakovas A. Ž. atsiliepime prašė netenkinti prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Nurodė, kad jis turi nekilnojamojo, taip pat kilnojamojo turto, kurio reali rinkos vertė daugiau nei dvigubai viršija ieškovės reikalavimą. Be to, atsakovas dirba, gauna su darbo santykiais susijusias ir kitas pajamas. Pasak atsakovo, jis turi didelės apimties finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai, kuriuos sąžiningai vykdo, taip pat vykdo kitas pareigas Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms, kitiems suinteresuotiems asmenims. Atsakovo teigimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų galimą realią grėsmę teismo sprendimo, jeigu jis bus palankus ieškovei, įvykdymo pasunkėjimui, negali būti daromos išankstinės prielaidos, kad atsakovas yra ar bus nesąžiningas ir vengs vykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovės trečios eilės reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovui A. Ž. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 53 896,22 Eur sumos, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, ir atsiskaityti su ieškove.

7.       Teismas pažymėjo, kad nėra nustatytų akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, jog ieškovės pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas jai galbūt palankus teismo sprendimas.

8.       Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, pareikštas fiziniams asmenims, nutarties priėmimo dieną iš esmės nėra žinoma apie atsakovo turtą, ieškiniu prašoma priteisti suma (53 896,22 Eur) atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele, o tai objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

9.       Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės nurodytą faktinį ieškinio pagrindą, yra pagrindo teigti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovei,  įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovas gali siekti sumažinti turimo turto masę, taip išvengdamas būsimo teismo sprendimo įvykdymo.

10.       Teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė duomenų, kad jo turimas turtas viršija jo įsipareigojimus bankui, taip pat duomenų, kad turtas nėra įkeistas bankui, todėl padarė išvadą, jog, patenkinus ieškinį, gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas tokio sprendimo įvykdymas.

11.       Teismas, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą bei į atsakovo teisėtus interesus, nusprendė, kad pirmiausiai turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas ieškinio sumai užtikrinti, o tik jo nesant – piniginės lėšos, priklausančios atsakovui ir esančios pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui atlikti operacijas, atsiskaitant su ieškove, mokant mokesčius valstybei.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Atsakovas A. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę atmesti.

13.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Atsakovas nesutinka su pareikštais ieškinio reikalavimais, ieškinį laiko nepagrįstu. Atsakovo, kaip akcininko ir valdymo organo, teisinis santykis ir prievolės pasibaigė 2021 m. birželio 1 d. 

13.2.                      Atsakovo turimo nekilnojamojo turto vertė yra didesnė nei ieškovės nurodyta skolos suma, o jokių duomenų ar leistinų įrodymų, kad atsakovas gali bandyti slėpti turimą turtą ar siekti jį realizuoti, ieškovė teismui nepateikė. Nepagrįsta teigti, kad atsakovas yra nesąžiningas ar vengia bendradarbiauti. Atsakovas turi nepilnamečių šeimos narių, kuriuos išlaiko – sūnų ir dukrą.

13.3.                      Teismo nurodymas, kad yra pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, savaime nereiškia, jog prašymas yra pagrįstas – ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad yra reali grėsmė, jog galimai palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.

13.4.                      Teismas išvadas, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, padarė nepagrįstai, nepatikrinęs atsakovo turimo turto duomenų, nenustatęs jo vertės, neįvertinęs kitų svarbių aplinkybių. Teismas tinkamai neįvertino atsakovo pateikto atsiliepimo argumentų.

14.       Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Teismų praktikoje aplinkybė, kad būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai vyksta turtinis ginčas dėl didelės sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

15.2.                      Nors atsakovas nurodė, kad jo turtinė padėtis yra gera, o turimo turto pakaktų ieškinio sumai sumokėti, tačiau nepateikė pagrįstų duomenų, jog turimas turtas viršija jo įsipareigojimus bankui, taip pat duomenų, kad turtas nėra įkeistas bankui. Dėl to teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, patenkinus ieškinį, gali pasunkėti ar tapti neįmanoma įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą.

15.3.                      Siekdamas įrodyti, kad ieškovės pareikštas turtinis reikalavimas nėra didelis ir nesudaro pagrindo teismui taikyti didelės ieškinio sumos prezumpciją, atsakovas turi pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, t. y. įrodymus, pagrindžiančius jo gerą turtinę padėtį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

18.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo A. Ž. turto areštą, neviršijant ieškinio sumos. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo

19.       Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 314 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217- 690/2016). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: i) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ii) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; iii) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; iv) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

21.       Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – VĮ Registrų centro duomenis apie nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės paieškos rezultatus. Šiais įrodymais siekia įrodyti savo stabilią turtinę padėtį.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktų įrodymų turiniu, vadovaudamasis nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika, pažymi, kad atsakovas, su atskiruoju skundu teikdamas naujus įrodymus, neprašo jų priimti apeliacinės instancijos teisme, neįrodinėja šių įrodymų pateikimo būtinybės iškilusios vėliau, be to, nepagrindžia, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su atsiliepimu į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl išdėstytų motyvų atsakovo pateikti nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme nepriimami (CPK 314 straipsniai).

Dėl būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms atsakovo atžvilgiu taikyti buvimo

23.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, turi būti nustatyta, kad, nesiėmus ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nurodytos sąlygos yra kumuliatyvios – nesant bent vienos iš jų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

24.       Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytų aplinkybių, dėl kurių ieškovės pareikšti reikalavimai galėtų būti vertinami kaip akivaizdžiai nepagrįsti, padarė išvadą, jog ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas.

25.       Atsakovas (apeliantas) atskirajame skunde teigia, kad ieškinys jo atžvilgiu yra nepagrįstas, jis nesutinka su pareikštais reikalavimais, taigi kelia pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo klausimą.

26.       Pagal suformuotą teismų praktiką teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

27.       Nagrinėjamu atveju visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje civilinio proceso stadijoje byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti, arba ieškovė būtų pasirinkusi neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Dėl to nėra pagrindo nesutikti, kad pirmoji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio prima facie pagrįstumas – egzistuoja.

28.       Konstatuodamas ir antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui – buvimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, neturint duomenų apie atsakovo tikrąją turtinę padėtį, laikytina, jog ieškiniu reikalaujama priteisti suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra itin didelė, todėl ieškovės ir jos kreditorių interesams užtikrinti yra pagrindas taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

29.       Atsakovas (apeliantas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais teigia, kad ieškovė neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui bei atsakovo nesąžiningumo, todėl, nenustačius būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, šios priemonės jo atžvilgiu pritaikytos nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atskirojo skundo argumentais. 

30.       Teismų praktikoje yra pažymėta, kad, kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į nurodytų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017 ir joje nurodytą teismų praktiką).

31.       Aktualioje ir šiuo metu vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.). Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl galinčios kilti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės padaryti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-269-464/2020).

32.       Ieškinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; ir kt.).

33.       Sąžiningumo aspektu galėtų būti vertinami šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, ir atlikti jos nagrinėjimo metu, kitaip tariant, turi būti ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2 157 464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-330/2020; 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2 42 1120/2021; 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1316-516/2021; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-370/2022; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-159-912/2022; 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022).

34.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštą, iš esmės vadovavosi didelės ieškinio sumos aplinkybe, ieškovės ieškinyje nurodomomis aplinkybėmis, kurios yra faktinis ieškinio reikalavimų pagrindas ir dėl kurių pagrįstumo bus sprendžiama išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės, ištyrus bei įvertinus abiejų ginčo šalių pateiktų įrodymų visumą. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenustatinėjo ir nevertino aplinkybių, galinčių pagrįsti galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ir atsakovo nesąžiningumą būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu, t. y. siekiant išvengti teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymo.

35.       Šiame kontekste pažymėtina tai, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra preziumuojamas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu nurodyti ir įrodyti, o tokia pareiga tenka asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie tokius galimai nesąžiningus atsakovo veiksmus, kaip turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims, jo įkeitimas arba kitoks apsunkinimas naujomis prievolėmis. Tai nuosekliai akcentuojama Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018). Vadinasi, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis turi įvardinti konkrečius duomenis, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu jau ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti, ir pateikti tokius savo teiginius pagrindžiančius įrodymus. Jais galėtų tapti bet kokie faktiniai duomenys: informacija iš viešų registrų, kad atsakovo turto masė iki bylos iškėlimo ar jai prasidėjus sumažėjo, kad nuosavybės teise valdomas turtas buvo apsunkintas daiktinėmis prievolėmis, kad atsakovas sudarė atitinkamus sandorius su jam priklausančiu turtu, kad viešai paskelbė apie jo pardavimą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-269-464/2020).

36.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama taikyti atsakovui itin griežtus suvaržymus, nors teismas dar nėra pasisakęs, ar jos reikalavimai, nukreipti šiam atsakovui, yra pagrįsti, nenurodė ir nepateikė duomenų, kurie bent tikėtinai patvirtintų atsakovo galimą nesąžiningumą, siekiant išvengti teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovei nepateikus bent tikėtinų duomenų apie tai, kad atsakovas ketina sumažinti (ar jau sumažino) savo turimo turto masę arba vertę, turėdamas tikslą išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, nėra pagrindo daryti išvadą apie antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą.

37.       Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad laikinąsias apsaugos priemones tikslinga taikyti ir dėl nagrinėjamoje byloje egzistuojančio viešojo intereso, t. y. ieškovės, kaip bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių gynimo būtinybės, stokoja pagrįstumo. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės nesieja su viešojo intereso gynimo būtinumu. Priešingu atveju kiekvienoje civilinėje byloje, kuri yra susijusi su bankrutuojančio juridinio asmens ar jo kreditorių interesais, laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos nepriklausomai nuo CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų (ne)nustatymo.

38.       Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K 3 380 690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties

39.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinąją apsaugos priemonę atsakovo (apelianto) atžvilgiu pritaikė neatsižvelgęs į tai, kad ieškovė nepateikė konkrečių argumentų bei duomenų, kurie bent tikėtinai patvirtintų galimą atsakovo A. Ž. nesąžiningumą ir siekį išvengti teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymo, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto išimtinumo ir jo taikymo sąlygų įrodinėjimo, todėl šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai. Dėl to apskųsta teismo nutartis panaikintina ir ieškovės BUAB „Kenig-Group“ prašymas taikyti atsakovo A. Ž. atžvilgiu laikinąją apsaugos priemonę atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kenig-Group“ prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę atsakovo A. Ž. atžvilgiu atmesti.

Teisėja                                  Laima Ribokaitė