Civilinės bylos Nr. e2-308-854/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00577-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.3;

3.4.5.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens AS „Citadele banka“, veikiančio per Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atsakovei žemės ūkio bendrovei „AUGA Želsvelė“ iškelta restruktūrizavimo byla.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „AUGA Grūduva“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei žemės ūkio bendrovei (toliau – ŽŪB) „AUGA Želsvelė“ (toliau – ir bendrovė).

2.       Nurodė, kad ji yra atsakovės kreditorė, kurios pradelstas ir neginčijamas reikalavimas yra 588 577,61 Eur. Atsakovė, kaip ir pareiškėja, yra akcinės bendrovės (toliau – AB) AUGA group įmonių grupės įmonė. Atsakovės pagrindinė veikla yra galvijų auginimas ir pardavimas, pieno produkcijos gaminimas ir pardavimas, grūdinių kultūrų auginimas, kombinuotų pašarų gamyba bei kitų rūšių pašarų gamyba (šienas, šienainis, silosas ir kt.); kita atsakovės veikla – žemės ūkio ir kitos paslaugos, t. y. žemės dirbimo, sėjos, pasėlių priežiūros, derliaus nuėmimo, transportavimo, vandens ir elektros teikimo ir kitos paslaugos. Atsakovė yra svarbi ne tik pareiškėjai, bet ir visai AUGA įmonių grupei.

3.       Finansinės ataskaitos patvirtina, kad atsakovės pirkimai iš grupės įmonių bei susijusių šalių 2022 m. siekė 2,1 mln. Eur, pardavimai – 2,7 mln. Eur. Pareiškėja yra viena pagrindinių atsakovės klienčių ir svarbi verslo partnerė. AB AUGA group viešai yra pranešusi apie savo bei dukterinių įmonių laikinus finansinius sunkumus ir siekį pertvarkyti veiklą bei atkurti veiklos mokumą, įsipareigojimų vykdymą kreditoriams.

4.       Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos restruktūrizavimo sąlygos, atsakovė turi finansinių sunkumų, tačiau yra gyvybinga: atsakovė vykdo veiklą ir uždirba pajamas – 2022 m. gruodžio 31 d. jos sudarė 5 083 147 Eur, o 2021 m. gruodžio 31 d. – 4 051 999 Eur, atsakovė nėra nutraukusi sutartinių santykių su klientais, jos turimi įsiskolinimai valstybės ir savivaldybių įmonėms nėra dideli ir laikini, atsakovė turi reikiamą turtą (įrangą) veiklai vykdyti, t. y. žemes, pastatus, mašinas ir kitą įrangą, prietaisus, kurių vertė siekia net 2 734 441 Eur, be to, atsakovės teikiamos paslaugos turi paklausą, atsakovė generuoja pajamas, parduodama prekes ir teikdama paslaugas.

5.       2023 m. gruodžio 31 d. AUGA įmonių grupę sudarė AB AUGA group ir 163 dukterinės įmonės, turinčios daugiau nei pakankamai žmogiškųjų išteklių bei turto tolimesnei veiklai vykdyti, t. y. AUGA group vysto žemės ūkio veiklą 38 tūkst. ha žemės plotuose, derlingiausiuose Lietuvos vietovėse (12,90 proc. dirbamos žemės priklauso grupei), įmonių grupėje dirba daugiau nei 1 100 darbuotojų. Nors AUGA group iš savo veiklos generuoja dideles pajamas, tačiau šiuo metu užklupę finansiniai iššūkiai bei patiriami nuostoliai lėmė visos grupės restruktūrizacijos proceso inicijavimą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

6.       Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi atsakovei ŽŪB „AUGA Želsvelė“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURAS.

7.       Teismas nustatė, kad ŽŪB „AUGA Želsvelė“ Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registre (toliau – Juridinių asmenų registras) yra įregistruota nuo 1992 m. liepos 3 d., kurios valdymo organai yra visuotinis narių susirinkimas, o juridinio asmens vardu nuo 2021 m. gegužės 26 d. veikia vadovas (valdybos pirmininkas) R. S., kiti valdybos nariai yra T. B. ir E. K. Teismas nustatė, kad atsakovė nėra likviduojama dėl bankroto (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

8.       Teismas nustatė, kad paskutiniai Juridinių asmenų registrui pateikti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai yra už 2023 metus, atsakovė taip pat pateikė į bylą 2024 m. spalio 31 d. sudarytą balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Atsakovė priklauso AUGA įmonių grupei, o jos pagrindinė veiklos sritis – žemės ūkis, pagrindinė gaminama produkcija – grūdinių ir kultūrų auginimas bei kitų rūšių pašarų gamyba (šienas, šienainis, silosas ir kt.), kita veikla – žemės ūkio ir kitos paslaugos, t. y. žemės dirbimo, sėjos, pasėlių priežiūros, derliaus nuėmimo, transportavimo ir kt. AB AUGA group įsteigta 2003 m., kuri yra valdymo bendrovė, o jos pagrindinė veikla apima žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių grupės valdymą. AB AUGA group ir jos 163 dukterinės bendrovės sudaro konsoliduotą grupę. Grupės veikla apima konvencinę ir ekologinę žemdirbystę, gyvulininkystę, grūdinių kultūrų auginimą ir pardavimą, grybų auginimą ir pardavimą, pieno gamybą ir pardavimą, galutiniam vartotojui skirtų pakuotų produktų gamybą ir pardavimą. Teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog atsakovės, kaip ir visos AUGA įmonių grupės, vykdoma veikla yra ilgus metus vystomas verslas, apimantis skirtingas žemės ūkio veiklas visoje šalyje ir sukuriantis teigiamą indėlį į regionų plėtrą, tokiu būdu reikšmingai prisidedant ir prie šalies ekonomikos augimo bei socialinės gerovės kūrimo.

9.       Iš 2023 m. balanso duomenų teismas nustatė, kad atsakovė turėjo turto už 11 878 566 Eur, kurį sudarė ilgalaikis turtas – 4 211 078 Eur (nematerialus turtas – 0 Eur; materialus turtas – 1 383 861 Eur (žemė – 134 637 Eur, pastatai ir statiniai – 1 124 471 Eur, mašinos ir įranga – 115 657 Eur, transporto priemonės – 5 206 Eur, kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai – 3 890 Eur), finansinis turtas – 2 512 780 Eur (įmonių grupės įmonių akcijos), kitas ilgalaikis turtas – 314 437 Eur), trumpalaikis turtas – 7 643 266 Eur (atsargos – 449 273 Eur, per vienerius metus gautinos sumos 7 186 217 Eur, pinigai – 7 776 Eur) ir ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 24 222 Eur; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 5 996 536 Eur (po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 1 209 435 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 4 787 101 Eur). 2023 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis atsakovė metus baigė turėdama 82 376 Eur grynojo pelno. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovės veikla 2023 m. buvo pelninga.

10.       Iš 2024 m. spalio 31 d. balanso duomenų teismas nustatė, kad atsakovė turėjo turto už 11 703 004 Eur, kurį sudarė ilgalaikis turtas – 3 743 966 Eur (nematerialus turtas – 0 Eur; materialus turtas – 1 231 186 Eur (žemė – 134 637 Eur, pastatai ir statiniai – 1 005 573 Eur, mašinos ir įranga – 83 402 Eur, transporto priemonės – 3 720 Eur, kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai – 3 854 Eur), finansinis turtas – 2 512 780 Eur (įmonių grupės įmonių akcijos), kitas ilgalaikis turtas – 0 Eur), trumpalaikis turtas – 7 933 074 Eur (atsargos – 1 339 304 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 6 593 708 Eur, pinigai – 62 Eur) ir ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 25 964 Eur; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 5 571 182 Eur (po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 1 561 466 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 4 009 716 Eur). 2024 m. spalio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis atsakovė metus baigė turėdama 298 095 Eur grynojo pelno. Taigi atsakovės veikla 2024 m. buvo pelninga.

11.       Iš atsakovės į bylą pateikto 2024 m. gruodžio 17 d. patikslinto kreditorių sąrašo teismas nustatė, kad atsakovės finansiniai reikalavimai yra 5 116 207,37 Eur, iš šios sumos nepradelsta įsipareigojimų suma – 137 250,72 Eur. Didieji įmonės kreditoriai yra AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas (pradelsta skola daugiau kaip 90 d. yra 1 665 928,38 Eur) ir UAB „Elksnis“ (pradelsta skola iki 30 d. yra 1 122 431 Eur). Teismas nurodė, kad nesivadovauti šiais duomenimis nėra pagrindo, sutikdamas su atsakovės pozicija, jog, atsakovei vykdant veiklą, tokie duomenys laikui bėgant gali kisti.

12.       Teismas, išanalizavęs anksčiau nurodytus duomenis, padarė išvadą, kad atsakovės turimi įsipareigojimai neviršija į balansą įrašyto jos turto vertės.

13.       Teismas nustatė, kad pagal 2024 m. gruodžio 17 d. debitorių sąrašą atsakovės debitorių įsiskolinimai sudaro 6 548 628,97 Eur; didieji debitoriai yra ŽŪB Želsvelės ekologinis ūkis, UAB „Elksnis“, UAB „Grain LT“ ir UAB „Buktos pienas“. Teismas sutiko su AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo teiginiais, kad teismų praktikoje yra preziumuojama, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Atlikęs viešą nurodytų juridinių asmenų paiešką Juridinių asmenų registre ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, teismas nenustatė, kad didieji atsakovės debitoriai (išskyrus UAB „Grain LT“) būtų restruktūrizuojami ar bankrutuojantys juridiniai asmenys, priešingai, esami duomenys pavirtino, jog tai yra veikiančios įmonės, teikiančios finansines ataskaitas ir pan. Tik įmonei UAB „Grain LT“ 2025 m. sausio 23 d. yra iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau vien tik ši aplinkybė, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo vertinti, kad esamas įsiskolinimas atsakovei nebus iš viso grąžintas. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, debitorinių įsipareigojimų dydžius, jų atsiskaitymo terminus, vertino, kad nėra pagrindo šioje proceso stadijoje daryti kategorišką išvadą, jog atsakovė išvis neturi realių galimybių visiškai ar bent jau iš dalies išsiieškoti turimų įsiskolinimų iš debitorių.

14.       Teismas konstatavo, kad atsakovė šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais, t. y. laiku negali vykdyti turimų įsipareigojimų kreditoriams (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovės finansinius sunkumus sąlygojo Covid-19 pandemija bei Rusijos invazija į Ukrainą, dėl to buvo išbalansuoti įprasti ekonomikos ciklai ir tai prisidėjo prie reikšmingų infliacijos bei energetikos kainų šuolių. Atsakovės finansiniams sunkumams taip pat įtakos turėjo žymiai išaugusios ekologinių trąšų, sėklų, kuro, energetinių išteklių kainos, kas didino pardavimo savikainą. Atsakovės veiklai įtaką padarė ir vidinės priežastys, tokios kaip visos įmonių grupės patiriami finansiniai sunkumai. Pati atsakovė vertina, kad ji yra gyvybingas juridinis asmuo, kuris ir toliau vykdo veiklą, todėl būtent restruktūrizavimo procesas jai gali padėti išspręsti kilusius laikinus finansinius sunkumus. 

15.       Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, būtina įvertinti, ar bendrovės numatytos priemonės yra pakankamos bei realios tam, jog padėtų jai įveikti finansinius sunkumus ir išvengti bankroto.

16.       Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad atsakovės vardu yra registruota 16 nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypai su statiniais); valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu yra registruota 12 transporto priemonių; remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovės atžvilgiu nėra užvesta bylų dėl skolų išieškojimo; iš Antstolių informacinės sistemos duomenų nustatyta, jog atsakovės atžvilgiu išieškojimų ne teismo tvarka nėra; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) 2025 m. sausio 23 d. duomenimis bendrovėje apdraustųjų asmenų yra vienas, skola VSDFV biudžetui – 136,19 Eur; pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2025 m. sausio 23 d. duomenis atsakovės skola valstybei sudaro 66 717,36 Eur. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad atsakovė ir toliau vykdo ūkinę komercinę veiklą (2024 m. spalio 31 d. pardavimo pajamos sudarė 653 028 Eur, grynasis pelnas – 298 095 Eur, nuomojasi žemės sklypus (dirbamos žemės plotas – 2 120 ha), restruktūrizavimo proceso metu planuojama įdarbinti 22 darbuotojus, kt.). Pati atsakovė nurodė, kad nėra nutraukusi savo veiklos ir gauna iš jos pajamas.

17.       Atsižvelgęs į priežastis, sukėlusias bendrovės finansinius sunkumus, duomenis apie vykdomą veiklą bei restruktūrizavimo plane numatytas priemones, teismas nusprendė, kad atsakovė yra gyvybinga ir numatytos priemonės realios padėti bendrovei įveikti finansinius sunkumus ir išvengti bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18.       Teismas konstatavo, kad atsakovė atitinka JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas, t. y. atsakovės šiuo metu esami įsipareigojimai neviršija jos turimo turto, tačiau atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, vykdydama įsipareigojimus kreditoriams; atsakovė yra gyvybingas juridinis asmuo – vykdo ūkinę komercinę veiklą ir toliau ketiną ją vykdyti – ji, kaip ir AUGA įmonių grupė, yra plačiai žinomas verslo subjektas, o vykdoma veikla yra ilgus metus vystomas verslas, reikšmingai prisidedantis ir prie šalies ekonomikos augimo bei socialinės gerovės kūrimo.

19.       Teismas, įvertinęs kartu su pareiškimu pateiktą restruktūrizavimo plano projektą, pripažino, kad jis formaliai atitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus turinio reikalavimus, t. y. restruktūrizavimo plano projekte pateikta informacija atitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus restruktūrizavimo planui. Pateiktos informacijos turinys, teismo vertinimu, patvirtina, kad šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovės restruktūrizavimo bylą būtų galima atsisakyti kelti dėl JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės.

20.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vertinant restruktūrizavimo plane numatytas priemones, negalima reikalauti iš įmonės, jog ši pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kuomet iš esmės sukonkretinami restruktūrizavimo plano projekte pateikti duomenys. Priešingas aiškinimas reikštų, kad jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje teismas turėtų detaliai ir visapusiškai vertinti plano projekto ekonominį ir teisinį pagrindimą, o tai neatitiktų teisinio reguliavimo ir teismų praktikos. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo byla nėra keliama pagal JANĮ 24 straipsnio 3 dalį, kai restruktūrizavimo planas yra sudedamoji pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dalis. Todėl JANĮ 24 straipsnyje apibrėžtos specifinės restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos nėra aktualios. 

21.       Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, o pateiktas restruktūrizavimo plano projektas formaliai atitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, turi būti vertinama, ar pateiktame projekte numatytos priemonės laikiniems finansiniams sunkumams įveikti nėra akivaizdžiai nepagrįstos.

22.       Teismas iš atsakovės restruktūrizavimo plano projekto nustatė, kad restruktūrizavimo procesas planuojamas 4 metams. Restruktūrizavimo plano tikslai: atstatyti savo apyvartines lėšas; apsaugoti atsakovės turtą nuo priverstinio realizavimo; padengti trumpalaikius įsipareigojimus tiekėjams; susigrąžinti maksimalią gautinų lėšų iš debitorių sumą. Restruktūrizavimo proceso metu siekiama atskirti augalininkystės, pienininkystės gyvulininkystės bei žemės valdymo veiklas, taip pat konsoliduoti naujas veiklas, susijusias su žemės ūkio inovacijų vystymu ir jų plėtra. Restruktūrizavimo laikotarpiu atsakovė planuoja savo apyvartines lėšas atstatyti uždirbdama teigiamą pinigų srautą (EBITDA – angl. Earnings Before Interest, Taxes, Depreciation and Amortization; pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją), sumažinti ne tik trumpalaikius įsipareigojimus, tačiau ir trumpalaikio finansavimo poreikį. Atsakovė nuo 2025 m. pradės naudoti natūralias trąšas (digestatą), kurios bus gaunamos įmonių grupei 2025 m. išvysčius biometano gamybos linijas. Šios naujos galimybės kasmet padidins ekologinių sistemų išmokų hektarui kainą vidutiniškai nuo 166 Eur iki 233 Eur. Atsakovė taip pat planuoja padidinti savo darbuotojų skaičių, įdarbindama 22 darbuotojus. Padidinus darbuotojų skaičių, padidės atsakovės darbo užmokesčio sąnaudos, tačiau kadangi bus atsisakoma kooperatyvo valdymo paslaugos, atsakovės veiklos sąnaudos šioje dalyje žymiai sumažės. Atsakovė planuoja, kad restruktūrizavimo laikotarpiu ji gaus naują finansavimą, kuris bus skirtas refinansuoti turimus įsipareigojimus tiekėjams restruktūrizavimo proceso pabaigoje. Atsakovė planuoja gauti pagalbą iš kreditorių (grupės įmonių) dėl jų ilgalaikių įsipareigojimų dengimo atidėjimo 3–4 metams, kol atsakovė padengs savo įsipareigojimus kitiems kreditoriams (ne grupės įmonėms) ir kt. Teismo vertinimu, akivaizdaus pagrindo spręsti, kad atsakovės vykdoma veikla ir ketinamos vykdyti mokumo atkūrimo priemonės neduos norimų pokyčių ir nelems prielaidų spręsti apie sėkmingą restruktūrizavimo perspektyvą įveikiant finansinius sunkumus bei išsaugant gyvybingumą, nėra.

23.       Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, nusprendė, kad atsakovė atitinka visas JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytas sąlygas, kurioms esant jai gali būti keliama restruktūrizavimo byla, ir nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, kai restruktūrizavimo byla negalėtų būti keliama. Atsakovė pateikė restruktūrizavimo plano projektą, kuris iš esmės atitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalies reikalavimus (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgęs į faktinę atsakovės finansinę situaciją, nurodytas kilusių finansinių sunkumų priežastis, atsakovės vykdomos veiklos specifiką bei numatytas jos finansinės būklės gerinimo priemones, teismas vertino, kad restruktūrizavimo plano projekte numatytos bendrovės veiklos perspektyvos ir atliktini veiksmai leidžia daryti išvadą, jog atsakovė turi realių galimybių sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus – atkurti mokumą ir vykdyti įprastą ūkinę komercinę veiklą, išvengiant bankroto proceso (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24.       Teismas, atsižvelgęs į atsakovės prašymą nemokumo administratore skirti UAB KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURAS, pastarosios sutikimą teikti atsakovei restruktūrizavimo administravimo paslaugas ir jos teisę apskritai teikti tokias paslaugas (sąrašo Nr. N-JA0045), nesant duomenų, kad egzistuotų JANĮ 37 straipsnyje numatytos aplinkybės, UAB KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURAS skyrė atsakovės nemokumo administratore (JANĮ 35 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nuo teismo nutarties iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos, teismas patvirtino nemokumo administratorės atlyginimą – 1 000 Eur per mėn. (plius PVM).

25.       Teismas, nenustatęs poreikio, be to, pareiškėjai ir (ar) atsakovei tokių reikalavimų nekeliant, nusprendė, kad išduoti leidimą netaikyti visų ar dalies JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose numatytų nuostatų nėra pagrindo.

26.       Teismas, pasisakydamas dėl atsakovei per mėnesį reikalingos sumos einamosioms įmokoms mokėti, pažymėjo, kad atsakovei tam reikalinga 386 368 Eur (atsakovė pateikė einamųjų mokėjimų sąrašą ir nurodė, jog šios išlaidos yra apskaičiuotos atsižvelgiant į istorines ir prognozuojamas išlaidas). Teismas, atsižvelgęs į restruktūrizavimo bylos tikslus bei atsakovės pateiktus duomenis, tai, kad atsakovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir atitinka restruktūrizavimo plano projekte numatytus tikslus tęsti bendrovės veiklą, atsakovės prašymą dėl maksimalios išlaidų sumos einamiesiems mokėjimas vykdyti patenkino.

27.       Teismas pažymėjo, kas atsakovė pateikė prašymą nustatyti, jog einamieji mokėjimai maksimaliai sumai (386 368 Eur) per kalendorinį mėnesį būtų vykdomi iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AS. Trečiasis asmuo prašė leidžiamus einamuosius mokėjimus leisti atlikti iš AS „Citadele Banka“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad į bylą yra pateikęs dvi kredito sutartis Nr. KS/20-253 ir Nr. KS/20-254 (kurių viena iš skolininkių yra atsakovė); atsakovė sutartimis įsipareigojo visą bankinę apyvartą vykdyti per banke esančią sąskaitą, tačiau siekia naudotis kitoje kredito įstaigoje esančia banko sąskaita, taip apeidama banko (kaip kreditoriaus) galimybę nukreipti išieškojimą pagal Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymą (toliau – FUSĮ) reguliavimą į įkeistą finansinį užstatą. Teismas nusprendė, kad trečiojo asmens nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovė einamuosius mokėjimus privalėtų vykdyti tik iš jo nurodytos banko sąskaitos. Teismas vertino, kad nėra objektyvių duomenų, jog atsakovės prašymas einamuosius mokėjimus vykdyti iš jos nurodytos banko sąskaitos pažeistų kreditorių interesus, todėl nusprendė, kad yra pagrindas patenkinti atsakovės prašymą ir nustatyti, jog einamieji mokėjimai gali būti vykdomi iš atsakovės nurodytos banko sąskaitos.

28.       Teismas nurodė, kad atsakovė prašė patvirtinti esminių sutarčių sąrašą ir pateikė duomenis, jog esminės sutartys yra ilgalaikės žemės nuomos sutartys (pridėta 548 sutarčių suvestinė, pagal kurią bendrovė bendrai nuomoja apie 2 120 ha), leidžiančios plėtoti ekologinės augalininkystės veiklą, elektros tiekimo ir skirstymo sutartys – UAB „Ignitis“ sutartis Nr. 2121-2024,  AB LESTO sutartis Nr. 330271-52440/110046, viešosios įstaigos „Ekoagros“ sertifikavimo sutartis, automobilio Volkswagen Caddy „Citadele“ banko lizingo sutartis (finansinio lizingo sutarties specialiosios sąlygos Nr. 723814/00). Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos sutartys laikytinos esminėmis, kurias atsakovė turi vykdyti bendrovės veikos tęstinumui užtikrinti (JANĮ 26 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

29.       Kadangi pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo patenkintas, teismas nurodė, kad įsiteisėjus nutarčiai, pareiškėjai grąžintinas už pareiškimą sumokėtas 549 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

30.       AS „Citadele banka“, veikiantis per Lietuvos filialą, (toliau – ir apeliantas, bankas) atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą; apeliacinės instancijos teismui nusprendus palikti skundžiamą nutartį nepakeistą – pakeisti nutarties dalį dėl einamųjų mokėjimų sąskaitos, nurodant, kad atsakovei leidžiamus mokėjimus leidžiama atlikti iš AS „Citadele banka“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

30.1.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino apelianto procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, todėl pažeidė jo konstitucinę teisę būti išklausytam. Nutartis laikytina nemotyvuota.     

30.2.                      Visi AUGA grupės dukterinių įmonių restruktūrizavimo procesai buvo inicijuoti vienu metu, piktnaudžiaujant nemokumo procesu, nesąžiningai: 1) visas 7 įmones atstovauja ta pati advokatų kontora; 2) visi nemokumo procesai pradėti pagal JANĮ 9 straipsnį, taip išvengiant JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos informuoti kreditorius (tarp jų ir banką, kurio reikalavimai, be kita ko, yra užtikrinti susitarimu pagal FUSĮ; 3) pareiškėja informavo atsakovę apie prievolę, daugiau jokių veiksmų neatliko, o, suėjus terminui, kreipėsi į teismą ne dėl bankroto (tą įprastai daro kreditoriai), tačiau dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo; atsakovė sutiko su pareiškėjos pareiškimu; 4) visuose nemokumo procesuose prašoma laikinųjų apsaugos priemonių prieš atsakovus ir jų kreditorius – atsakovai su laikinosiomis priemonėmis sutinka; 5) visose nemokumo bylose prašoma skirti tą pačią nemokumo administratorę; 6) restruktūrizavimo plano projektas paruoštas dar iki tol, kol teismas priėmė pareiškimą nagrinėti teisme.

30.3.                      Pareiškėja ir atsakovė yra susiję asmenys, kontroliuojami to paties asmens, todėl negalima naudotis JANĮ 9 straipsnyje numatyta procedūra, o turėjo būti taikoma JANĮ 8 straipsnyje numatyta tvarka. Pareiškėja ir atsakovė piktnaudžiavo savo teisėmis, todėl jų teises turėjo būti atsisakyta ginti.

30.4.                      Neįrodyta, kad pareiškėja yra atsakovės kreditorė. Pareiškėjos finansinis reikalavimas (jo apimtis) nėra pagrįstas; remiantis teismų praktika, sąskaitų faktūrų išrašymas savaime neįrodo suteiktų paslaugų ar parduotų prekių egzistavimo, o sutartis tarp pareiškėjos ir atsakovės neegzistuoja. 

30.5.                      Atsakovė pateikė neaktualią 2024 m. spalio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą bei balansą, nors teismas pareikalavo duomenų, buvusių 2024 m. lapkričio 29 d. Visuose dokumentuose (balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kreditorių (debitorių) sąrašuose, restruktūrizavimo plano projekte) skaičiai skiriasi žymiai: i) restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad įsipareigojimai kreditoriams sudaro 5 717 418,61 Eur, o atsakovės pateiktame kreditorių sąraše – tik 3 450 278,99 Eur (nenurodytas bankas), balanse – 5 571 182 Eur, banko reikalavimas nėra atspindėtas kreditorių sąraše; ii) restruktūrizavimo plano projekte nurodoma, jog debitorių įsipareigojimai sudaro 6 122 423,26 Eur, balanse gautinos sumos – 6 593 708 Eur, debitorių sąraše – 6 548 628,97 Eur.

30.6.                      Atsakovės kreditorių ir debitorių sąrašai neatitinka teisės aktų reikalavimų bei realių faktinių aplinkybių, nėra nurodyti: i) banko reikalavimas; ii) nė vienas kreditorių reikalavimų užtikrinimas (įskaitant banko); iii) prievolių įvykdymo terminai, kuriuos žinant galima nuspręsti, ar atsakovės finansiniai sunkumai yra laikini ar ne ir ar atsakovė yra gyvybinga. Debitorių sąraše nustatyti analogiški trūkumai.

30.7.                      Atsakovė yra nemoki ir negyvybinga. Teismas netinkamai įvertino atsakovės turimą turtą ir įsipareigojimus. Į atsakovės turtą negali būti įtraukiamos gautinos sumos, kadangi preziumuojama, kad tokiomis sumomis nėra disponuojama. Be to, atsakovės gautinos sumos yra iš grupės bendrovių, kurios taip pat restruktūrizuojamos. Taigi, išminusavus gautinas sumas, atsakovės turtas yra ne didesnis nei 5 109 296 Eur, o tai, įvertinus atsakovės turimus įsipareigojimus (5 571 182 Eur), sudaro pagrindą atsakovę laikyti nemokia. Be to, esminis turtas yra finansinis turtas (grupės įmonių akcijos), kurio vertė nurodyta 2 512 780 Eur. AUGA grupės įmonės siekia restruktūrizavimo, t. y. nemokumo procedūros. Atsakovė nepateikia informacijos, kokių bendrovių akcijos ir kokiu būdu jos yra įvertintos, tačiau, atsižvelgiant į turimą informaciją, tokios akcijos turėtų būti įvertintos 0 Eur (kaip nemokių) arba pagal nominalią vertę.

30.8.                      Teismas formaliai nustatė, kad atsakovė, turinti 1 darbuotoją ir 5 571 182 Eur įsipareigojimų, yra gyvybinga.

30.9.                      Nors atsakovė veikė pelningai, tačiau jos pelningumas nebuvo iš pagrindinės veiklos. Skaičiuojant bendrąjį pelną (2024 m.) jo buvo gauta 228 966 Eur, tačiau patirta 22 685 Eur pardavimo sąnaudų ir 147 096 Eur administracinių sąnaudų. Tokiu būdu iš pagrindinės veiklos atsakovė gavo 59 185 Eur pelno. Bet kuriuo atveju netgi 298 095 Eur grynojo pelno nėra tokia suma, kuri prilygtų turimiems įsipareigojimams, viršijantiems šį rodiklį dešimtimis kartų. Jeigu atsakovė pelną skirtų ne darbo užmokesčiui, mokesčiams ar bet kokioms kitoms sąnaudoms, atsakovei prireiktų dešimčių metų atsiskaityti su kreditoriais.

30.10.                      Atsakovė nurodo, kad einamųjų mokėjimų poreikis gali siekti 386 368 Eur. Tokiu būdu atsakovė planuoja išlaidų 4 636 416 Eur (per metus), kai jos pajamos yra apie 653 028 Eur, o planuojamos pajamos sudaro 1 348 929 Eur, t. y. atsakovė siekia išleisti trigubai daugiau nei gautinos pajamos. Tokios sumos, atsižvelgiant į įsipareigojimų dydį, nerodo atsakovės gyvybingumo, atsakovė net ir skirdama visas šias lėšas negalėtų atsiskaityti su kreditoriais bent maža dalimi.

30.11.                      Atsakovės restruktūrizavimo plano projekte nurodyti gyvybingumo atgavimo tikslai yra net teoriškai neįmanomi: i) neįmanoma susigrąžinti maksimalią lėšų iš debitorių sumą (didžioji dalis atsakovės debitorių yra kitos grupės bendrovės, kurioms yra iškeltos arba keliamos nemokumo bylos); ii) neįmanoma apsaugoti turto nuo priverstinio realizavimo (bankas yra kreditorius pagal FUSĮ, todėl gali įgyvendinti savo reikalavimus nepaisant nemokumo procedūros); iii) negalima padengti trumpalaikių įpareigojimų tiekėjams (JANĮ 28 straipsnis draudžia vykdyti prievoles, atsiradusias iki nemokumo bylos; pati atsakovė nurodė, kad taikytini visi JANĮ 28 straipsnyje numatyti ribojimai); iv) neįmanoma atstatyti apyvartinių lėšų (atsakovė planuoja gauti iki 1 mln. Eur pajamų, tačiau siekia pasitvirtinti kelis kartus didesnius einamuosius mokėjimus).

30.12.                      Atsakovės restruktūrizavimo plano projektas neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalies reikalavimų: i) nevestos konsultacijos su darbuotojais; ii) projekte nurodyti kreditorių ir debitorių sąrašai netinkami; iii) kreditorių reikalavimo tenkinimo galimybių palyginimas bankroto ir restruktūrizavimo atvejais neatitinka realybės ir esamos faktinės situacijos (atsakovė plano projekte nurodo, kad restruktūrizavimo atveju tenkinami visi (1 676 667 Eur ir 4 024 518 Eur) reikalavimai, tačiau didžioji jų dalis (287 621 Eur hipotekos kreditorių ir 3 633 564 Eur antros eilės reikalavimų) bus refinansuojami, t. y. nebus grąžinti restruktūrizavimo metu. Tačiau bankroto atveju kreditorių reikalavimai padidėja iki 10 695 809 Eur. Nėra pateikiamas paaiškinimas, kodėl atsiranda reikalavimų skirtumas; iv) nepateiktas restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimas.  

30.13.                      Restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės atsakovei įveikti finansinius sunkumus ir išsaugoti gyvybingumą. Plano projekte nėra nurodyta nauja veikla, turimo turto pardavimas, tačiau planuojama būtent dėl restruktūrizavimo proceso laikinai neatsiskaityti su kreditoriais, o vykdant tą pačią veiklą (kuri yra nuostolinga), gauti pelną. Atsakovės galimybės finansuoti savo veiklą ir (ar) refinansuoti paskolas ekonominiu ir rinkos požiūriu neatitinka realybės. Atsakovė, neinformuodama kredito įstaigos, inicijavo 7 restruktūrizavimo procesus, siekė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones prieš visus kreditorius. Atsakovės elgesys rinkoje neliks nepastebėtas ir tokio subjekto jokia kredito įstaiga nefinansuos. Be to, kredito įstaigos, prieš suteikdamos finansavimą, vertins aplinkybę, kad atsakovė yra restruktūrizuojama, o tai gali reikšti finansavimo paraiškų atmetimą, neturint tinkamų užtikrinimo priemonių.

30.14.                      Bankas nepritaria atsakovės restruktūrizavimo procesui ir pagal restruktūrizavimo plano projektą ruošiamam restruktūrizavimo planui nepritars. O tai iš esmės turi lemiamą įtaką restruktūrizavimo plano tvirtinimui, kadangi bankui nepritarus, tokiam planui nebus pritarta vienoje iš dviejų kreditorių grupių (JANĮ 107–108 straipsniai).

30.15.                      Teismas nepagrįstai numatė, kad atsakovei leidžiama dengti 386 368 Eur per mėnesį einamųjų mokėjimų iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi: 1) tokia suma nėra motyvuota, adekvati, neatitinka elementarios logikos ir restruktūrizavimo tikslų. Teismas patvirtino einamuosius mokėjimus, kurie per metus gali sudaryti 4 636 416 Eur, t. y. daugiau nei atsakovės pajamos per visą 4 metų restruktūrizavimo laikotarpį; 2) atsakovė turi privalomus įsipareigojimus pagal sutartis su banku, tačiau teismas, ignoruodamas šią aplinkybę, nepagrįstai leido, kad atsiskaitymai būtų atliekami iš kitoje kredito įstaigoje, o ne AS „Citadele banka“, esančios banko sąskaitos.  

31.       Atsakovė ŽŪB „AUGA Želsvelė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

31.1.                      Apeliantas atskirąjį skundą pateikė vedamas savanaudiškų paskatų (siekio prioritetiškai patenkinti savo reikalavimą), o ne objektyviai įvertinęs bendrovės finansinę padėtį. Be to, apeliantas nėra nuoseklus, nes, viena vertus, prašo nekelti atsakovei restruktūrizavimo bylos, tačiau, kita vertus, teigdamas, kad atsakovė yra nemoki, neprašo jai kelti bankroto bylą. Taigi nėra aišku, kokių teisinių padarinių apeliantas siekia.

31.2.                      Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė jo teisę būti išklausytam. Banko pateiktas procesinis dokumentas buvo priimtas, jis dalyvavo byloje, pateikė savo poziciją, turėjo teisę pateikti ją pagrindžiančius įrodymus. Teismas aptarė pagrindinius banko ginčijamus aspektus ir dėl jų pasisakė, motyvavo, kodėl netaiko teismų praktikoje suformuotos prezumpcijos dėl gautinų sumų neįskaitymo į bendrovės turtą. Be to, kai kurie apelianto argumentai buvo akivaizdžiai deklaratyvūs, todėl jų neaptarimas negali būti laikomas motyvų trūkumu.

31.3.                      Bendrovės restruktūrizavimo procesas buvo inicijuotas pagrįstai: 1) jį inicijavo tinkamas subjektas (atsakovės kreditorė), laikydamasis JANĮ 9 straipsnyje nustatytos tvarkos; apeliantas nenurodo, kodėl susiję asmenys negali vienas kitam inicijuoti restruktūrizavimo bylos; 2) apeliantas nepagrįstai nurodo, kad šalys piktnaudžiauja procesu, nes: i) remiasi bylai neaktualiomis teisės normomis (CK 6.66 ir 6.67 straipsniais); ii) deklaratyviai teigia, jog kreditoriai paprastai nekelia restruktūrizavimo bylos savo skolininkams; iii) netinkamai aiškina taikytų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį; iv) bando bendrovės sutikimą panaudoti prieš ją. Pareiškėjos ir atsakovės priklausymas tai pačiai įmonių grupei buvo atskleistas teiktuose procesiniuose dokumentuose. Bendrovė neturėjo tikslo slėpti restruktūrizavimo proceso nuo savo kreditorių, apie ketinimą inicijuoti restruktūrizavimo bylą visi AUGA group kreditoriai buvo informuoti viešai per NASDAQ (angl. National Association of Securities Dealers Automated Quotations; vertybinių popierių birža).

31.4.                      Nesutiktina su apeliantu, kad pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas. Priešingai, pareiškėjos reikalavimą pagrindžia sąskaitos faktūros, pati atsakovė pripažįsta reikalavimą, pareiškėja realiai teikia, o atsakovė turi poreikį prekėms ir (ar) paslaugoms pagal sąskaitas faktūras. Bankas, teigdamas, kad sąskaitos faktūros savaime nepatvirtina prekių perdavimo ar paslaugų suteikimo fakto, vadovaujasi kasacinio teismo praktika, kuri suformuota kitokio pobūdžio bylose. Be to, restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje kreditoriaus reikalavimai vertinami tik preliminariai. 

31.5.                      Bendrovė pateikė tinkamus finansinės atskaitomybės dokumentus, kreditorių ir debitorių sąrašus: 1) atsakovė pateikė į bylą aktualiausią pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą (balansas parengtas 2024 m. spalio 31 d., o pareiškimas pateiktas 2024 m. lapkričio 28 d.); 2) restruktūrizavimo plano projekto ir finansinių dokumentų duomenys (kreditorių ir debitorių įsipareigojimai) skiriasi, nes yra kintantys; vis dėlto tai restruktūrizavimo bylos iškėlimui įtakos nedaro, nes bet kuriuo atveju duomenys indikuoja bendrovės nemokumą 3) kreditorių sąraše nurodyti kreditorių rekvizitai, jų reikalavimų sumos, (ne)pradelstų mokėjimų dalys, jas papildomai išskaidžius į 1–30, 31–60, 61–90 bei daugiau nei 90 kalendorinių dienų vėlavimus, t. y. nurodyti ir prievolių neįvykdymo terminai; 4) pirminiame kreditorių sąraše banko reikalavimas nenurodytas dėl techninės klaidos. Banko nurodyti trūkumai yra mažareikšmiai, kurie kituose išvestiniuose dokumentuose ištaisyti, teismui pateiktų duomenų pakako išvadoms padaryti.

31.6.                      Atsakovė yra gyvybinga, kadangi: 1) atsakovės turimi įsipareigojimai neviršija jos turto; 2) atsakovė turi turto ir įrangos veiklai vykdyti; 3) bendrovė šiuo metu turi pakankamai žmogiškųjų išteklių veiklai vykdyti, be to, ketina darbo apimtis didinti ir įdarbinti daugiau darbuotojų; 4) atsakovė neturi bylų, kuriose jai būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, iš jos turto nevykdomi priverstiniai išieškojimai; 5) bendrovė nėra nutraukusi savo veiklos ir gauna pajamas; 6) atsakovės turimo turto vertė 2023–2024 m. iš esmės nesikeitė; 7) bendrovė nėra nutraukusi sutarčių su klientais; 8) bendrovė turi daugiau nei 30 metų kauptą verslo vykdymo patirtį, išvystytas verslo praktikas, prekių ženklą, žinomumą, galimybes, etc.

31.7.                      Bankas siaurai vertina atsakovės finansinius duomenis, apsiribodamas išimtinai balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita; turi būti vertinami ir kiti rodikliai, pavyzdžiui, pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją, rodantis pinigų srautų pelningumą (EBITDA); bendrovės istoriniai veiklos rezultatai rodo, kad EBITDA visada buvo teigiama. Apeliantas ignoruoja restruktūrizavimo plano projekte esančius prognozuojamus EBITDA duomenis, atspindinčius tikruosius pinigų srautus, kuriuos bus galima skirti kreditorių reikalavimų tenkinimui, apsiribodamas grynojo pelno prognozėmis.

31.8.                      Bankas nepagrįstai bendrovės 2 512 780 Eur vertės grupės įmonių akcijas bando prilyginti 0 Eur. Apie 0 Eur akcijų vertę galima kalbėti tik bankroto procese, o ne restruktūrizavime, be to, tik labai mažai daliai grupės įmonių iškeltos restruktūrizavimo bylos, taigi įmonės yra gyvybingos ir mokios.

31.9.                      Teismas pagrįstai įskaitė bendrovės gautinas sumas į turto masę, kadangi tik vienas didysis atsakovės debitorius yra restruktūrizuojamas. UAB „Buktos pienas“, UAB „Elksnis“, ŽŪB „Želsvelės ekologinis ūkis“ šiuo metu nėra iškeltos restruktūrizavimo bylos. Be to, absoliuti didžioji gautinų sumų dalis yra ne iš grupės įmonių arba iš grupės įmonių, kurioms nėra inicijuojamas restruktūrizavimo procesas. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad bendrovės lūkesčiai atgauti iš šių įmonių susidariusį įsiskolinimą yra nerealūs.

31.10.                      Banko argumentas dėl nepakankamo darbuotojų kiekio yra nepagrįstas ir nepagrindžia atsakovės negyvybingumo. Bendrovei ir jos veiklai būdingas sezoniškumas, o tai reiškia, kad bendrovė nesamdo darbuotojų pagal neterminuotas sutartis, didžiausia dalis sezoninių darbuotojų dirbdavo pagal terminuotus sezoninius kontraktus. 

31.11.                      Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovė planuoja 4 636 416 Eur išlaidas einamiesiems mokėjimams. Prašant tvirtinti einamuosius mokėjimus buvo nurodyta bendra maksimali suma, kuri gali būti reikalinga per kalendorinį mėnesį. Tai nereiškia, kad tokia suma bus išleidžiama kiekvieną mėnesį. Tam bendrovė į bylą pateikė einamųjų mokėjimų pažymą, iš kurios matyti, kad skirtingais mėnesiais einamiesiems mokėjimams yra reikalingos skirtingos sumos, o tai lemia būtent bendrovės veiklos specifika, sezoniškumas.

31.12.                      Bendrovės restruktūrizavimo tikslai yra įgyvendinami: didžioji dalis bendrovės debitorių nėra restruktūrizuojami, taigi skolas atgauti yra realu, bendrovė planuoja 2025–2029 m. apyvartines lėšas atstatyti uždirbdama teigiamą pinigų srautą bei gaudama naują finansavimą skoloms refinansuoti. Tai, kad bendrovė restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje nereiškė prašymo vykdyti prievoles, atsiradusias iki nemokumo bylos (JANĮ 28 straipsnis), nereiškia, jog jis nebus pareikštas vėliau.

31.13.                      Restruktūrizavimo plano projektas atitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalies reikalavimus: 1) atsakovė neturėjo atlikti banko nurodomų procedūrų dėl darbuotojų, kadangi jos atliekamos tik tuo atveju, kai pati įmonė kreipiasi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo; be to, bendrovės darbuotojai neturės neigiamų pasekmių dėl restruktūrizavimo (bendrovė nėra numačiusi specialių darbo santykių reguliavimo aspektų, neplanuoja mažinti etatų ir (ar) grupinių atleidimų, kt.); 2) restruktūrizavimas yra naudingesnis nei bankrotas (plano projekte išdėstyti konkretūs bendrovės turto realizavimo scenarijai ir tikėtinai gautinos pajamos iš turto pardavimo, pateikiamos lentelės su duomenimis apie kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybes bankroto ir restruktūrizavimo atvejais; 3) ekonominis ir teisinis pagrįstumo vertinimas yra pateiktas, tam yra skirtas visas 6 restruktūrizavimo plano projekto skyrius, be to, visas projektas yra vientisas dokumentas ir turi būti vertinamas kompleksiškai.

31.14.                      Restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės padės bendrovei įveikti finansinius sunkumus ir išsaugoti gyvybingumą. Turto pardavimo neorganizavimas restruktūrizavimo proceso metu neįrodo restruktūrizavimo proceso akivaizdaus neperspektyvumo. Bendrovė nurodė ne vieną veiklos pertvarkymo priemonę, lemsiančią efektyvesnį veiklos vykdymą ir didesnių piniginių srautų generavimą (darbuotojų įdarbinimą, veiklos sąnaudų mažinimą, etc.), ji ketina pasinaudoti kreditorių pagalba, jiems atidedant mokėjimus restruktūrizavimo plane numatytais terminais. Bendrovė ketina dengti kreditorių reikalavimus ne tik iš vykdomos veiklos rezultato, tačiau ir pasitelkdama papildomą finansavimą (refinansuodama skolas); bendrovė yra AUGA įmonių grupės dalis, todėl kaip užtikrinimo priemonės gali būti naudojamos ne tik bendrovės, tačiau ir kitų grupės įmonių turtas. Bankas nepateikia argumentų, kad šios priemonės nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų.

31.15.                      Banko nepritarimas bendrovės restruktūrizavimui parodo banko piktavališkumą ir nenorą bendradarbiauti, tačiau savaime nesudaro pagrindo nekelti bendrovei restruktūrizavimo bylos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

33.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei ŽŪB „AUGA Želsvelė“ iškelta restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl restruktūrizavimo proceso inicijavimo ir apelianto nurodomų proceso teisės normų pažeidimų

34.       Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pareiškėja, kuri yra susijusi su atsakove (priklauso tai pačiai AUGA įmonių grupei), inicijuodama atsakovei nemokumo (restruktūrizavimo) bylą, nesilaikė privalomos ikiteisminės JANĮ 8 straipsnyje numatytos tvarkos, t. y. apie ketinimą inicijuoti restruktūrizavimo procesą neinformavo bendrovės kreditorių, tarp jų ir banko, todėl restruktūrizavimo byla iškelta nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija iš dalies sutinka.  

35.       Nemokumo proceso inicijavimas pradedamas juridinio asmens arba kreditoriaus pranešimu apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020). 

36.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto proceso inicijavimą reglamentuoja JANĮ 8 ir 9 straipsnio normos, atskirai neišskirdamos taisyklių, kurios būtų taikomos tik bankroto ar tik restruktūrizavimo procesui inicijuoti. Taigi nemokumo procesui (t. y. tiek bankroto proceso, tiek restruktūrizavimo procesui) inicijuoti taikomos abiem procesams bendrą tvarką (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis) įtvirtinančios taisyklės, kurios skiriasi tik priklausomai nuo to, ar nemokumo procesą inicijuoti ketina pats juridinis asmuo (JANĮ 8 straipsnis), ar jo kreditorius (JANĮ 9 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-245-467/2024, 2024 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-404-407/2024; 2025 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-114-577/2025).

37.       JANĮ 8–9 straipsniuose įtvirtinta nemokumo (restruktūrizavimo) procese taikoma privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 16 punktas). 

38.       JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas informuoti kreditorius reiškia, kad įstatyme nustatyta tvarka turi būti informuojami visi kreditoriai, nepriklausomai nuo jų turimų finansinių reikalavimų dydžių, be to, toks įstatymo reikalavimas yra imperatyvus (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-245-467/2024, 28 punktas). Tokiu būdu įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020, 17 punktas; 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-785-910/2023). Savo ruožtu, jeigu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo kreipiasi kreditorius, jis apie ketinamą inicijuoti restruktūrizavimo bylą praneša tik skolininkui (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis); restruktūrizavimo bylos inicijavimo stadijoje nėra keliamas įpareigojimas apie tai pranešti visiems kreditoriams.

39.       Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės restruktūrizavimo paskirtį bei tikslus, yra pažymėjęs, kad įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti, sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo ir šiam vykstant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2010).

40.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė ŽŪB „AUGA Želsvelė“  yra konsoliduotos įmonių grupės AUGA, kurią sudaro AB AUGA group (patronuojanti bendrovė) ir 163 dukterinės bendrovės, dalis; atsakovė priklauso nuo patronuojančios bendrovės AB AUGA group. AUGA įmonių grupei priklauso ir pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismui pateikusi pareiškėja UAB „AUGA Grūduva“. Visų AUGA grupės įmonių sąsajumą ir tarpusavio ryšius savo procesiniuose dokumentuose, taip pat ir restruktūrizavimo plano projekte, akcentavo ir pati atsakovė. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad kontroliuojančioji bendrovė AB AUGA group viešai pareiškė, jog ji ir jos įmonių grupės susiduria su finansiniais sunkumais ir yra planuojama pradėti restruktūrizavimo procedūras tiek jai (patronuojančiai), tiek kai kurioms dukterinėms bendrovėms (2024 m. lapkričio 11 d. AB AUGA group vadovybės komentaras dėl restruktūrizavimo inicijavimo; t. 1, b. l. 20–22). Iš AB AUGA group viešai pateikto restruktūrizavimo plano projekto matyti, kad, siekiant didinti AB AUGA group pelningumą, yra planuojami pertvarkymai tarp grupės įmonių – jas jungiant, uždarant, perleidžiant veiklas (t. 1, b. l. 38–274).

41.       Anksčiau nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos inicijavimo iš esmės buvo priimtas pačios patronuojančios bendrovės AB AUGA group, turinčios 99,82 proc. ŽŪB „AUGA Želsvelė“ dalies (t. 3, b. l. 33), t. y. šiuo atveju de facto (faktiškai) sprendimas restruktūrizuoti atsakovę buvo priimtas paties savininko (paties juridinio asmens). O tai reiškia, kad restruktūrizavimo procesas turėjo būti inicijuotas ne pagal JANĮ 9 straipsnio nuostatas (kai nemokumo bylą inicijuoja kreditorius), o tai šiuo atveju ir buvo padaryta, tačiau pagal JANĮ 8 straipsnio reikalavimus, inter alia (be kita ko) apie restruktūrizavimo procesą pranešant visiems atsakovės kreditoriams, tarp jų ir apeliantui.

42.       Byloje nustatyta, kad atsakovė, kaip savarankiškas juridinis asmuo (CK 2.33 straipsnio 1 dalis), JANĮ 8 straipsnyje nustatyta tvarka nepranešė kreditoriams apie ketinamą inicijuoti restruktūrizavimo procesą, į bylą tokių duomenų pateikta nėra. Be to, nors atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad apie planuojamą atsakovės restruktūrizavimo procesą buvo pranešta viešai NASDAQ, tačiau iš atsakovės atsiliepime pateiktos nuorodos į pranešimą matyti, jog tai buvo padaryta tik 2024 m. gruodžio 6 d., t. y. jau po pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo gavimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 29 d.). O tai neatitinka JANĮ 8 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos šiame straipsnyje numatyta informavimo procedūra turi būti įgyvendinta dar iki kreipimosi į teismą dienos.    

43.       Nustatytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą konstatuoti, kad įstatymo nustatyta tvarka neinformavus kreditorių apie ketinamą inicijuoti restruktūrizavimo procesą, nebuvo užtikrinti kreditorių interesai restruktūrizavimo proceso inicijavimo stadijoje. 

44.       Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į JANĮ 8 straipsnio ir kreditorių informavimo apie nemokumo procedūras tikslus (sudaryti galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatinti ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka), taip pat aplinkybę, kad restruktūrizavimo planas gali būti patvirtintas ir kreditoriams nepritariant (JANĮ 1111 straipsnis), todėl nors kreditorių pagalba restruktūrizavimo procese yra itin reikšminga, tačiau negali būti suabsoliutinama, daro išvadą, jog šiuo atveju nepranešimas kreditoriams apie ketinamą inicijuoti restruktūrizavimo bylą per se (savaime) nedaro restruktūrizavimo proceso neteisėto ir nesudaro pagrindo jį nutraukti.

45.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien nustatytu pagrindu restruktūrizavimo byla šioje stadijoje negali būti nutraukta, nes tai neatitiktų ne tik CPK 2 straipsnyje nustatytų civilinio proceso tikslų, pažeistų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), tačiau ir nebūtų suderinama su JANĮ įtvirtintais operatyvumo bei veiksmingumo (efektyvumo) principais (JANĮ 3 straipsnis). Delsimas pradėti bankroto ar restruktūrizavimo veiksmus gali mažinti juridinio asmens mokumą, didinti jo įsipareigojimus, sukuria teisinį neaiškumą jo kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-754-934/2024).

46.       Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad analogiški išaiškinimai nurodytais aspektais dėl JANĮ 8 straipsnio taikymo yra pateikti ir kitose apeliacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-262-407/2025, Nr. e2-292-407/2025, Nr. e2-307-407/2025, kuriose, esant iš esmės tapačiai faktinei situacijai, buvo sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo kitoms AUGA įmonių grupės įmonėms (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

47.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pareiškėja neturėjo teisės inicijuoti atsakovės restruktūrizavimo proceso, jog ji neįrodė to, kad turi reikalavimo teisę į atsakovę, yra jos kreditorė.  

48.       Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje yra pasisakyta, kad kreditorius, inicijuodamas nemokumo procesą, turi pateikti duomenis, pagrindžiančius reikalavimą ir duomenis, jog jo reikalavimo teisė yra pradelsta (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-868-798/2020; 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1178-1120/2020). Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai, pirmiausia siekdamas nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusą. Nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas pareiškėjui. Taigi fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, kad turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1139-881/2022; 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-935-798/2023; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-220-910/2024). Teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, neturi diskrecijos teisės vertinti ginčijamo reikalavimo pobūdžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-221-567/2023). Šie suformuoti teismų praktikos išaiškinimai yra aktualūs sprendžiant dėl kreditoriaus teisės inicijuoti ir juridinio asmens bankroto, ir restruktūrizavimo bylą.

49.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo 588 577,61 Eur reikalavimą atsakovei, taip pat prie pareiškimo pridėjo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus (sąskaitas faktūras), iš kurių matyti, kad jos reikalavimas yra pradelstas. Apelianto atskirajame skunde nurodoma teismų praktika, pagal kurią sąskaitos faktūros pačios savaime neįpareigoja sumokėti jose nurodytą sumą, nes tokiai prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties egzistavimą ir vykdymą, yra suformuota bylose dėl skolos priteisimo, o ne sprendžiant klausimą dėl kreditoriaus teisinio statuso keliant nemokumo bylą, todėl nagrinėjamu atveju netaikytina. Be to, atsakovė (skolininkė) sutinka su turimu įsiskolinimu pareiškėjai (kreditorei) ir jo neginčija. Svarbu pažymėti ir tai, kad aplinkybė, ar restruktūrizavimo bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra atsakovės kreditorius ir ar jo reiškiamas finansinis reikalavimas yra pagrįstas (jei taip, kokia apimtimi), nustatoma potencialaus kreditoriaus pareikšto reikalavimo tvirtinimo klausimo etape (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą tik tuomet, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-313/2017, 37 punktas). 

50.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasis anksčiau nurodyta teismų praktika, neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja yra atsakovės potenciali kreditorė, pagrįstai mananti, jog turi teisę reikalauti iš atsakovės (skolininkės) įvykdyti turtinius įsipareigojimus. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo teisę inicijuoti atsakovei nemokumo (restruktūrizavimo) bylą, dėl to apelianto su tuo susiję atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

51.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo konstitucinę teisę būti išklausytam. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas teikė į bylą procesinius dokumentus, kuriuose pareiškė savo poziciją ginčui aktualiais klausimais, nurodė nesutikimo su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo argumentus. Taigi apeliantas turėjo galimybę pasisakyti dėl ginčo esmės ir ja pasinaudojo. Vien tai, kad teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nepasisakė dėl visų apelianto nurodomų argumentų ar ne visus juos įvertino taip, kaip to siekė apeliantas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeista jo teisė būti išklausytam ar juolab to, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo klausimą, vertino byloje esančių aplinkybių ir įrodymų visumą ir jų pagrindu darė atitinkamas išvadas. O tai, ar šios išvados yra pagrįstos ir pakankamos konstatuoti esant sąlygas atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą, apeliacinės instancijos teismas pasisakys toliau apeliacine tvarka vertindamas šalių argumentus dėl ginčo esmės. Taigi nėra teisinio pagrindo konstatuoti esminio proceso teisės normų pažeidimo, dėl kurio skundžiama nutartis turėtų būti panaikinama.

52.       Kiti apelianto dėstomi atskirojo skundo argumentai (atsakovės sutikimas su pareiškimu, laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tai, kad pareiškėja kreipėsi į teismą ne dėl bankroto, o restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, etc.), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįrodo pareiškėjos ir (ar) atsakovės nesąžiningumo, piktnaudžiavimo teise, sudarančių pagrindą atsisakyti ginti šių asmenų teises teismo tvarka (CK 1.137 straipsnis). Kita vertus, nurodyti argumentai apskritai neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl pagrindo iškelti juridiniam asmeniui restruktūrizavimo bylą (ne)buvimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad nors šalių dėstomi argumentai, vienu ar kitu klausimu pareikšta pozicija ir yra reikšmingi, tačiau jie nenulemia bylos baigties, kadangi sprendimą dėl restruktūrizavimo bylos juridiniam asmeniui iškėlimo bet kuriuo atveju priima išimtinai tik teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, atlikęs visų byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų teisinį vertinimą. 

53.       Apeliantas atskirajame skunde, be kita ko, dėsto argumentus, susijusius su kitomis AUGA įmonių grupės įmonėmis, jų veiksmais inicijuojant restruktūrizavimo procesus AB AUGA group dukterinėms bendrovėms, kvestionuoja šių procesų teisėtumą. Tačiau, kadangi apelianto nurodytos aplinkybės nepatenka į šios bylos, kurioje sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo būtent atsakovei ŽŪB „AUGA Želsvelė“, nagrinėjimo ribas, taigi ir apeliacijos ribas, apeliacinės instancijos teismas su tuo susijusių apelianto atskirojo skundo argumentų šioje nutartyje nevertina ir dėl jų nepasisako.  

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų

54.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iškėlė atsakovei ŽŪB „AUGA Želsvelė“ restruktūrizavimo bylą, konstatavęs, kad egzistuoja JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytos aplinkybės ir nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos. 

55.       Apeliantas atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdamas, kad atsakovė yra nemoki ir negyvybinga, todėl jai restruktūrizavimo byla iškelta nepagrįstai. Apeliantas pažymi, kad teismas netinkamai nustatė atsakovės turimo turto ir įsipareigojimų santykį (be pagrindo debitorių įsiskolinimus įskaičiavo į atsakovės turto masę, neįvertino grupės įmonių akcijų nulinės vertės), neatsižvelgė į tai, jog atsakovė turi tik 1 darbuotoją, kad jos išlaidos žymiai viršija planuojamas gauti pajamas, dėl to nėra aišku, kaip bendrovė ketina generuoti pelną, dengti įsipareigojimus kreditoriams. Apelianto vertinimu, atsakovės deklaruojami gyvybingumo atstatymo tikslai yra neįgyvendinami. Apeliantas taip pat akcentuoja, kad jo reikalavimai yra užtikrinti finansinio užtikrinimo susitarimais pagal FUSĮ, todėl jis savo reikalavimus gali įgyvendinti nepaisant nemokumo procedūros. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apelianto argumentais iš esmės sutinka ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas abejoti atsakovės gyvybingumu.

56.       Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi restruktūrizavimas yra vienas iš kolektyvinių juridinio asmens finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiam juridiniam asmeniui išsaugoti.

57.       Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygą: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą taip pat atsisakoma iškelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

58.       Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Taigi juridinio asmens gyvybingumas yra ir būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, ir vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas.

59.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-244-450/2021; 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-585/2021). Teismas, spręsdamas dėl juridinio asmens gyvybingumo, turi atsižvelgti į reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinės komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat, vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Juridinio asmens restruktūrizavimo procedūros negali būti vykdomos (o jei jos pradėtos vykdyti – tęsiamos), jei juridinis asmuo nevykdo mokestinių prievolių (nemoka mokesčių) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 33, 34 punktai).

60.       Gyvybingumo vertinimui yra svarbu, ar įmonė turi perspektyvų vykdyti ūkinę veiklą ateityje, todėl vien aplinkybė, jog įmonė šiuo metu vykdo ūkinę komercinę veiklą, tęsia darbo santykius su darbuotojais, savaime neparodo juridinio asmens gyvybingumo ir pareiškėjas turi įrodyti, kad įmonės vykdoma veikla suteiks jai tikėtiną galimybę ateityje atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1723-241/2020, 49 punktas).

61.       Teismų praktikoje pažymima, kad, atsižvelgiant į tai, jog finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Todėl būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020, 2024 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-402-910/2024). Tik nustačius, kad juridinis asmuo yra gyvybingas, yra pagrindas spręsti dėl jo galimo restruktūrizavimo.

62.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Juridinių asmenų registrui pateiktus atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2023 metus, taip pat atsakovės pateiktus 2024 m. spalio 31 d. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, 2024 m. gruodžio 17 d. kreditorių, debitorių sąrašus, nusprendė, kad atsakovės turimi įsipareigojimai neviršija jos į balansą įrašyto turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai ir sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas, spręsdamas dėl atsakovės turimo turto ir įsipareigojimų santykio, nepagrįstai į atsakovės turto masę įtraukė debitorių įsiskolinimus.

63.       Debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Remiantis nuoseklia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, debitorių įsiskolinimai nelaikomi realiu įmonės turtu, kadangi nėra žinomos skolų atgavimo galimybės, skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje nėra dažnas; laikomasi pozicijos, kad šis turtas (debitorinės skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020; 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-921-781/2021; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024).

64.       Iš Juridinių asmenų registrui pateikto 2023 m. balanso duomenų nustatyta, kad atsakovės turimas turtas ataskaitiniu laikotarpiu sudarė 11 878 566 Eur (iš jo per vienerius metus gautinos sumos – 7 186 217 Eur (įmonių grupės įmonių skolos – 6 946 483 Eur, pirkėjų skolos – 71 961 Eur)), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 5 996 536 Eur (t. 3, b. l. 113–114); 2024 m. spalio 31 d. balanso duomenimis atsakovė turėjo turto už 11 703 004 Eur (iš jo per vienerius metus gautinos sumos – 6 593 708 Eur (įmonių grupės įmonių skolos – 5 163 138 Eur, pirkėjų skolos – 1 243 964 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 5 571 182 Eur (t. 3, b. l. 103–105).

65.       Remiantis atsakovės į bylą pateiktu 2024 m. gruodžio 17 d. debitorių sąrašu matyti, kad debitorinės skolos sudaro 6 548 628,97 Eur; atsakovės didieji debitoriai yra ŽŪB „Želsvelės ekologinis ūkis“ (1 033 701,85 Eur skola), UAB „Elksnis“ (skola 1 092 890,67 Eur), UAB „Grain LT“ (skola 1 746 164,65 Eur) ir UAB „Buktos pienas“ (skola 2 240 727,84 Eur); iš viso šie debitoriai atsakovei yra skolingi 6 113 485,01 Eur, iš kurių 5 251 566,01 Eur vėluojama atsiskaityti daugiau kaip 90 dienų, atsiskaityti vėluojama ir dėl likusios skolos, o nepradelsta tik maža skolos dalis – 138 927,99 Eur (t. 3, b. l. 138–140). Pažymėtina tai, kad absoliuti dauguma sąraše nurodytų debitorių (taigi ne tik didieji debitoriai) vėluoja atsiskaityti su atsakove daugiau nei 90 dienų. Atsakovė nepateikė duomenų, kad būtų siekusi susigrąžinti debitorines skolas ir (ar) kad tokia galimybė realiai egzistuoja. Nustatyta, kad vienai didžiųjų atsakovės kreditorių – UAB „Grain LT“, iškelta restruktūrizavimo byla, ir nors tai savaime nereiškia pastarosios skolos nurašymo, tačiau neabejotinai sudaro pagrindą abejoti galimybe atgauti tokią skolą. Byloje objektyvių duomenų, kad atsakovė turi realią galimybę atgauti skolą (be to, kokios apimties) iš šio debitoriaus ar kitų sąraše nurodytų debitorių, nėra. To atsakovė, iš esmės apsiribodama tik deklaratyviais teiginiais, neįrodė, nors būtent jai šioje byloje teko šių aplinkybių įrodinėjimo našta (CPK 178 straipsnis). Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, debitorinės skolos nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip realus bendrovės turtas.

66.       Be to, remiantis 2024 m. spalio 31 d. balanso duomenimis, dalį bendrovės turto sudaro įmonių grupių įmonių akcijos – 2 512 780 Eur (finansinis turtas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė informacijos, kokių bendrovių tai yra akcijos ir kokiu būdu jos yra įvertintos. Todėl pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad šis turtas taip pat negali būti laikomas realiu bendrovės turtu. Atsiliepime į atskirąjį skundą tik deklaratyviai nurodoma, kad įmonės, kurių akcijas turi bendrovė, nėra ne tik bankrutuojančios, bet nėra ir restruktūrizuojamos, tačiau konkrečiai nenurodoma, kaip yra nustatyta akcijų vertė ir kokios tai yra įmonės, nors atsakovei tenka pareiga konkrečiais įrodymais pagrįsti savo gyvybingumą, būtent ji disponuoja visa reikalinga informacija apie savo turtą ir jo vertę.

67.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad realų atsakovės turtą (remiantis 2024 m. spalio 31 d. balanso duomenimis) sudaro 5 109 296 Eur (11 703 004 Eur – 6 593 708 Eur (debitorių skolos), o atėmus abejotiną įmonių akcijų vertę (2 512 780 Eur), turtas sudarytų dar mažesnę sumą – 2 596 516 Eur. Todėl įvertinus tai, kad 2024 m. spalio 31 d. balanso duomenimis atsakovės turimi įsipareigojimai siekė 5 571 182 Eur ir viršijo turimo turto vertę, konstatuotina, jog atsakovė atitinka nemokios įmonės būklę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Nors ši aplinkybė, kaip jau minėta, nepaneigia atsakovės teisės į restruktūrizavimo procesą (nutarties 61 punktas), vis dėlto tai lemia, kad tokiu atveju teismas turi itin atidžiai vertinti aplinkybes dėl atsakovės gyvybingumo, analizuoti restruktūrizavimo plano projekte numatytas priemones, kuriomis ketinama atkurti bendrovės mokumą ir užtikrinti jos veiklos tęstinumą.

68.       Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste papildomai pažymi, kad apelianto atskirajame skunde akcentuojama aplinkybė, jog skirtinguose byloje esančiuose dokumentuose (atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentuose (balansuose), kreditorių, debitorių sąrašuose) nurodytos sumos skiriasi, nesudaro pagrindo nesiremti juose užfiksuotais duomenimis, juolab įvertinus tai, kad tam tikrų finansinių rodiklių sumų nesutapimai esmingai nekeičia atsakovės turimo bendro turto ir įsipareigojimų santykio ir šiuo konkrečiu atveju nenulemia kitokių išvadų dėl atsakovės finansinės padėties (nemokumo). Be to, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, bendrovei vykdant veiklą, atliekant atsiskaitymus, natūralu, kad šie rodikliai nuolat kinta. Bet kuriuo atveju teismas išvadas apie tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą byloje daro įvertindamas ne vieną kurį nors įrodymą, tačiau jų visumą, tarpusavyje juos lygindamas, spręsdamas dėl šių įrodymų patikimumo ir pakankamumo.

69.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo atliktas atsakovės gyvybingumo vertinimas stokoja pagrįstumo ir nėra pakankamai argumentuotas atsakovės gyvybingumui pagrįsti. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad teismas išvadą, jog atsakovė yra gyvybinga, iš esmės padarė tik formaliai įvertinęs šalių nurodomus argumentus ir byloje esančius įrodymus, darydamas apibendrinančias ir lakoniškas išvadas apie atsakovės vykdomą veiklą, jos indėlį į regionų plėtrą, prisidedant prie šalies ekonomikos augimo bei socialinės gerovės kūrimo, cituodamas atsakovės nurodomas priežastis, lėmusias jos finansinius sunkumus (Covid-19 pandemija, Rusijos invazija į Ukrainą, žymiai išaugusios ir ekologinių trąšų, sėklų, kuro, energetinių išteklių kainos, vidinės įmonių grupės priežastys), aptardamas viešuose registruose nurodytą informaciją apie atsakovės turimą turtą (nekilnojamąjį, kilnojamąjį), įsiskolinimus (tarp jų ir VSDFV, VMI), turimą ir restruktūrizavimo proceso metu ketinamą įdarbinti darbuotojų skaičių (atitinkamai 1 ir 22). Teismas atsakovės gyvybingumo sąlygą iš esmės konstatavo, įvertinęs tik tai, kad atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą ir toliau ketina ją vykdyti, pažymėdamas, jog atsakovė, kaip ir AUGA įmonių grupė, yra plačiai žinomas verslo subjektas, o vykdoma veikla yra ilgus metus vystomas verslas, yra pakankama jos gyvybingumui konstatuoti ir patikėti plane numatomų priemonių finansiniams sunkumams atkurti įgyvendinamumu (skundžiamos nutarties 17, 22–26 punktai).

70.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad restruktūrizavimo plano projekto vertinimas nereiškia išsamaus ir visapusiško restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių, skirtų laikiniems finansiniams sunkumams įveikti, analizavimo nemokumo bylos iškėlimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-718-330/2022), vis dėlto tai savaime nereiškia, jog, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, turi būti apsiribojama tik formaliu ir abstrakčiu šalių procesiniuose dokumentuose ar restruktūrizavimo plano projekte pateiktų duomenų nurodymu, jų atkartojimu, išsamiau jų neanalizuojant ir nevertinant esminių bendrovės veiklos vykdymo perspektyvų.

71.       Byloje esantys duomenys, taip pat pačios atsakovės dėstomi argumentai patvirtina, kad visa AUGA įmonių grupės veikla yra pagrįsta žiedinės ekonomikos principu (t. 1, b. l. 57). Vis dėlto atsakovės ŽŪB „AUGA Želsvelė“ restruktūrizavimo plano projekte (t. 3, b. l. 31–97) nėra atskleistas jos indėlis ir reikšmė įmonių grupėje, o tik bendrai nurodoma visų grupės įmonių svarba ir tarpusavio priklausomumas. Restruktūrizavimo plano projekte tik abstrakčiai nurodoma, kad atsakovės veikla yra neatsiejamai priklausoma nuo kitų grupės įmonių veiklos, t. y. esant sėkmingai grupės veiklai, sėkminga ir atsakovės veikla bei priešingai – grupei susiduriant su problemomis, lygiagrečiai su jomis susiduria ir atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad restruktūrizavimo byla yra keliama konkrečiam juridiniam asmeniui (nepaisant to, jog jis ir priklauso nuo kitų įmonės grupės įmonių), todėl turi būti atsižvelgiama būtent į to juridinio asmens (šiuo atveju – atsakovės), finansinę padėtį ir jo veiklos perspektyvas. 

72.       Restruktūrizavimo plano projekte pateikti pagrindiniai duomenys apie atsakovę ŽŪB „AUGA Želsvelė“ (registracijos data, pavadinimas, kontaktiniai duomenys, informacija apie įmonės valdymą, etc.), taip pat nurodyta, kad jos veiklos sritys – žemės ūkis, pagrindinė veikla yra grūdinių ir kultūrų auginimas bei kitų rūšių pašarų gamyba (šienas, šienainis, silosas ir kt.), kita veikla – žemės ūkio ir kitos paslaugos, t. y. žemės dirbimo, sėjos, pasėlių priežiūros, derliaus nuėmimo, transportavimo ir kitos paslaugos. Vis dėlto iš nurodytų aplinkybių nėra aišku, kokia šios įmonės reikšmė pačioje įmonių grupėje, ar tai yra vienintelė įmonė, užsiimanti tokia veikla įmonių grupėje, kadangi toliau yra pateikiamas tik AUGA grupės veiklos aprašymas; nėra duomenų apie atsakovės finansinį ir ekonominį (ne)priklausomumą nuo AUGA grupės įmonių. 

73.       Restruktūrizavimo plano projekte, aptariant finansinių sunkumų priežastis, nurodomos bendro pobūdžio politinės–teisinės, ekonominės priežastys, pristatoma bendra AUGA grupės padėtis, tačiau su kokiais finansiniais ir ekonominiais sunkumais susidūrė būtent ŽŪB „AUGA Želsvelė“, restruktūrizavimo plano projekte nėra atskleista, todėl objektyviai negalima įvertinti šios bendrovės finansinių ir ekonominių problemų sprendimo realumo. Restruktūrizavimo plano projekte, nurodant vidines finansinių sunkumus lėmusias priežastis, paminėta, kad bendrovės veikla yra neatsiejama grupės veiklos dalis, ji yra glaudžiai susijusi su kitų grupės įmonių veikla, grupių įmonės pagal ilgametę veiklos patirtį finansuodavo viena kitos veiklą, o už suteiktą finansavimą gaudavo palūkanas. Dėl visos grupės patiriamų finansinių sunkumų bendrovės skolininkai (grupės įmonės) neturėjo galimybės mokėti palūkanų, dėl to, nors ir buvo gautas palūkanų pelnas, tačiau pinigų srautas iš palūkanų buvo mažesnis ir bendrovė negavo planuoto piniginių lėšų srauto per 2024 m. tris ketvirčius (3 t., b. l. 45). Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad nurodyta aplinkybė neturi nieko bendra su tiesiogine atsakovės vykdoma veikla ir galimu jos restruktūrizavimu. Vertinant atsakovės gyvybingumą ir jos ateities perspektyvas, reikalinga nustatyti, kokią faktiškai veiklą vykdo pati atsakovė ir kokiu būdu generuoja pajamas, kokią veiklą ir kaip ji ketina vykdyti ateityje bei kokios yra šios planuojamos veiklos perspektyvos. Pirmosios instancijos teismas tik lakoniškai pažymėjo, kad atsakovė ūkinės komercinės veiklos nėra nutraukusi, o toliau ją tęsia, tačiau nevertino, kokia yra ta vykdoma veikla ir kokios yra jos perspektyvos.

74.       Restruktūrizavimo plano projekte taip pat numatyta, kad gamybos grandyse bus atlikti organizaciniai ir technologiniai pakeitimai, kurie didins efektyvumą, mažins veiklos kaštus, bendrovė, siekdama pagerinti veiklos rezultatus, vystomoje ekologinėje augalininkystėje savo veikloje nuo 2025 m. pradės naudoti natūralias trąšas (digestatą), kurios bus gaunamos grupei 2025 m. išvysčius biometano gamybos linijas, ir dėl to yra tikimasi iki 30 proc. didesnio derliaus. Taip pat nurodyta, kad bendrovė savo didžiausią dalį pajamų ir pelno gauna iš ekologinės augalininkystės, pagrinde iš ekologiškų kviečių ir pupelių auginimo. Bendrovė teigiamą pinigų srautą planuoja sumažinusi savo veiklos sąnaudas ir gaudama didesnes pajamas; bendrovės pajamos priklauso nuo auginamų kultūrų rinkos kainų. Šiuo metu bendrovė augina įvairias ekologiškas kultūras 507 ha ploto žemėse, iš kurių didžiausius plotus užima kviečiai ir pupos (t. 3, b. l. 53). Tuo pačiu restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad šiuo metu bendrovėje dirba 1 darbuotojas, o restruktūrizavimo laikotarpiu dėl veiklos pertvarkymo tiek savo, tiek grupės organizacinėse struktūrose bendrovė planuoja padidinti darbuotojų skaičių papildomai įdarbindama 22 darbuotojus (t. 3, b. l. 41, 49). Tačiau iš nurodomos formuluotės nėra aišku, kur bus įdarbinami darbuotojai – ŽŪB „AUGA Želsvelė“ ar kitose įmonių grupės įmonėse, kaip konkrečiai tai įtakos ŽŪB „AUGA Želsvelė“ veiklą ir galimybę generuoti pajamas. Byloje nėra duomenų, kaip yra organizuojama bendrovės veikla, o tai sudaro pagrindą abejoti, kad bendrovė, turėdama 1 darbuotoją, užsiima žemės ūkio produkcijos auginimu. Atitinkamai, abejotina restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių veiksmingumu ir gyvybingumo išsaugojimu, užtikrinimu ir bendrovės veiklos tęstinumu.

75.       Restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad ŽŪB „AUGA Želsvelė“ restruktūrizavimo tikslai yra: i) atstatyti apyvartines lėšas; ii) apsaugoti bendrovės turtą nuo priverstinio realizavimo; iii) padengti trumpalaikius įsipareigojimus tiekėjams; iv) susigrąžinti maksimalią gautinų lėšų sumą iš debitorių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto atskirojo skundo teiginiais, kad nurodyti atsakovės restruktūrizavimo tikslai yra abejotini.

76.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolų iš debitorių atgavimas negali būti laikomas ūkine komercine veikla. Tai yra tik laikinas mokumo problemų sprendimo būdas ir galimybė stabilizuoti finansinę padėtį. Jau minėta, gyvybingumas yra ne tik restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindas, tačiau ir restruktūrizavimo tikslas, reiškiantis, kad veiksmingą restruktūrizavimo procesą galima užtikrinti tik tokiu atveju, jeigu pasibaigus restruktūrizavimo procedūroms bus išsaugomas juridinis asmuo kaip veikiantis subjektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023). Todėl restruktūrizavimo tikslas atgauti skolas iš debitorių yra ne tik nerealus, tačiau ir neatitinka restruktūrizavimo esmės. Priverstinio turto realizavimo išvengimas yra teigiama sėkmingo restruktūrizavimo proceso pasekmė, tačiau savaime tai negali būti tikslas, į kurį nukreiptas restruktūrizavimo procesas; priverstinio turto realizavimo išvengiama, tinkamai vykdant restruktūrizavimo planą ir generuojant pakankamus pinigų srautus.

77.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsižvelgiant į bendrovės finansinius sunkumus ir turint tikslą išsaugoti ją kaip veikiantį ūkio subjektą, restruktūrizavimo plano projekte turėtų būti nurodomi valdymo organų priimti visiškai nauji organizaciniai sprendimai, kurių dėka situacija bus keičiama iš esmės, turi būti įrodinėjamas pamatinis veiklos pertvarkymas ir nurodyta jau taikomų ar realiai planuojamų taikyti priemonių žymi įtaka vykstantiems procesams, pateikti tokių priemonių efektyvumo realūs apskaičiavimai. Nagrinėjamu atveju sėkmingos veiklos perspektyvas ir galimybes įveikti finansinius sunkumus atsakovė iš esmės sieja tik su jau vykdomos veiklos tęsimu (nors net neatskleista, kaip šiuo metu yra organizuojama bendrovės veikla, turint tik vieną darbuotoją) bei debitorinių skolų išieškojimu.

78.       Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad restruktūrizavimo plano projekte yra akivaizdus neatitikimas tarp atsakovės planuojamų gauti pajamų ir išlaidų, pastarosios žymiai viršija planuojamas pajamas (pelną). Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto teiginiais sutinka.

79.       Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir restruktūrizavimo plano projekte numatė, kad 2025 metais atsakovė planuoja gauti 999 651 Eur pajamų, 2026 metais – 1 014 927 Eur, 2027 metais – 1 030 584 Eur, 2028 metais – 1 046 633 Eur, 2029 metais – 1 046 633 Eur (t. 3, b. l. 13–14, 54, 204), taip pat nurodo, jog 2025 m. sausio mėn. jai bus reikalinga 81 943 Eur dydžio einamųjų mokėjimų suma, vasario mėn. – 78 754 Eur, kovo mėn. – 196 394 Eur, balandžio mėn. – 232 105 Eur, gegužės mėn. – 186 162 Eur, birželio mėn. – 272 838 Eur, liepos mėn. – 263 047 Eur, rugpjūčio mėn. – 232 420 Eur, rugsėjo mėn. – 386 368 Eur (t. 3, b. l. 151). Taigi iš esmės atsakovė planuoja per 2025 m. sausio–rugsėjo mėn. patirti 1 930 031 Eur išlaidų, nepaisant to, kad 2025 m. planuoja gauti 999 651 Eur pajamų (198 914 Eur grynojo pelno) (t. 3, b. l. 55). Taigi apeliantas visiškai pagrįstai nurodo, kad atsakovė siekia išleisti daugiau negu uždirbti pajamų (pelno).

80.       Anksčiau nustatytų aplinkybių nepaneigia ir atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kad ji nebūtinai per mėnesį išleis teismo nustatytą maksimalią 386 368 Eur einamųjų mokėjimų sumą. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pastebi, kad: pirma, suplanavusi 2025 sausio–rugsėjo mėn. išlaidas, atsakovė maksimalią išlaidų sumą (386 368 Eur) nurodė tik 2025 m. rugsėjo mėn. (kitais mėnesiais ji yra mažesnė), tačiau net ir tokiu atveju išlaidos viršija pajamas; antra, pati atsakovė, pateikdama einamųjų mokėjimų sąrašą, įsivertino jai, kaip verslo subjektui, funkcionuoti būtinų išlaidų sumą per mėnesį ir pateikė apskaičiavimus, pagal kuriuos 2025 m. sausio–rugsėjo mėn. jai reikalinga 1 930 031 Eur (taigi sprendė, kad būtent tiek jai yra reikalinga norint vykdyti įprastą ūkinę komercinę veiklą ir įveikti finansinius sunkumus); trečia, pirmosios instancijos teismui leidus per mėnesį naudoti maksimalią 386 368 Eur einamųjų mokėjimų sumą, neatmestina, kad atsakovės atitinkamais mėnesiais iki 2025 m. rugsėjo mėn. planuojamos išlaidos gali būti ir didesnės nei nurodyta einamųjų mokėjimų sąraše (neviršijant maksimalios sumos – 386 368 Eur).  

81.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė restruktūrizavimo plano projekte nesubalansavo planuojamų gauti pajamų iš išlaidų, o tai sudaro pagrindą abejoti jos galėjimu įveikti finansinius sunkumus, atkurti veiklos vykdymo perspektyvas. Akcentuotina, kad aplinkybė, jog planuojamos gauti pajamos yra mažesnės nei planuojamos patirti išlaidos, reiškia planuojamą nuostolį, o ne pelną. 

82.       Restruktūrizavimo plano projekte atsakovė nurodė, kad neplanuoja tarpinio finansavimo, kadangi ketina išlikti gyvybinga iš šiuo metu vykdomos pagrindinės veiklos, tačiau planuoja, jog restruktūrizavimo laikotarpiu ji gaus naują finansavimą, kuris bus skirtas refinansuoti turimus įsipareigojimus restruktūrizavimo proceso pabaigoje (t. 3, b. l. 51); restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad reikalinga apie 4 mln. Eur suma įsipareigojimams finansuoti (3 t., b. l. 60). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pateiktos tokio refinansavimo perspektyvos. Esant dabartinei AUGA grupės įmonių situacijai yra pripažįstama, kad refinansavimas šiuo metu nėra realus (t. 3, b. l. 3). Nors apeliantas atskirajame skunde kelia refinansavimo realumo klausimą, tačiau atsiliepime į atskirąjį skundą esminių atsikirtimų ir objektyvių duomenų, pagrindžiančių refinansavimo realumą, pateikta nėra (CPK 178 straipsnis).

83.       Atmestini atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad teigiamas EBITDA rodiklis yra vienas iš svarbiausių rodiklių, sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. EBITDA parodo įmonės gebėjimą generuoti pelną ir yra tik vienas iš pelno apskaičiavimo būdų, kuris nėra teisingesnis ar geresnis už kitas pelno eilutes. Bendrąja prasme EBITDA parodo įmonės gebėjimą finansuoti skolas ir susimokėti pelno mokestį. EBITDA nėra pinigų srautas (angl. cash flow) į įmonę, nes nepateikia išsamaus vaizdo apie pinigų judėjimą įmonėje. Pavyzdžiui, palūkanų sąnaudos bei pelno mokestis yra realios piniginės sąnaudos, kurios eliminuojamos skaičiuojant EBITDA. EBITDA neatsižvelgia ir į verslo plėtros finansavimo poreikius, pavyzdžiui, apyvartinio kapitalo ((angl. working capital) = trumpalaikis turtas – trumpalaikiai įsipareigojimai) – jei verslui vystytis reikia išleisti dideles sumas atsargoms pirkti ar smarkiai didėja gautinos sumos iš pirkėjų, tai niekaip neatsispindi EBITDA dydyje, nors pinigai yra išleidžiami arba dar negaunami, nors pajamos apskaitoje užfiksuotos. EBITDA nepasako nieko apie įmonės kapitalinių investicijų poreikį. Net įmonė su aukštu ar greitai augančiu EBITDA pelnu gali turėti dar aukštesnį kapitalinių investicijų poreikį. EBITDA geras rodiklis vertinant įmonės pelningumo tendencijas, tačiau realus pinigų srautas yra dar svarbesnis. Dėl šio priežasties EBITDA yra tinkamas lyginti skirtingas įmones net ir skirtingose pramonės šakose, tačiau investicinius sprendimus reiktų priimti remiantis detalesne analizei, nei vien tik EBITDA dydžiu ar jo pagrindu suskaičiuotais rodikliais (NASDAQBALTIC, https://www.nasdaqbaltic.com/files/vilnius/rodikliai/Swedbank/Santykiniu%20finansiniu%20rodikliu%20paaiskinimai.pdf). Taigi EBITDA restruktūrizavimo bylos kontekste yra tik vienas iš rodiklių, kuriuo gali būti įrodinėjama finansinė bendrovės būklė, tačiau vien jo nepakanka sprendimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priimti.

84.       Restruktūrizavimo plano projekte, pasisakant dėl kreditorių pagalbos, nurodoma, kad be numatomo skolų mokėjimo grafiko išdėstymo ir palūkanų mažinimo bei mokėjimo atidėjimo kito iš kreditorių nėra prašoma. Bendrovė planuoja gauti pagalbą iš kreditorių (grupės įmonių) dėl jų ilgalaikių įsipareigojimų dengimo atidėjimo 3–4 metams, kol bendrovė padengs savo įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Restruktūrizavimo plano projekte numatyta, kad didžiajam kreditoriui AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui atidedamas įsipareigojimų vykdymo terminas ir įsipareigojimai vykdomi dalimis; 2025 metais šiam kreditoriui (kaip ir kitiems kreditoriams) nenumatoma dengti jokių sumų (t. 3, b. l. 56). Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiame kontekste nebuvo įvertina ir atsižvelgta į tai, kad, kaip nustatyta byloje ir dėl to ginčo nėra, atsakovė savo prievoles bankui yra užtikrinusi FUSĮ, turinčio absoliutų prioritetą prieš nemokumo teisinius santykius reguliuojančius teisės aktus, numatytomis priemonėmis (Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimas byloje Nr. 135/2010).

85.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas,

86.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria apelianto argumentams, kad nurodymas vykdyti einamuosius mokėjimus per banke atidarytą sąskaitą yra sutartinis šalių įsipareigojimas, kuris, įvertinus FUSĮ išimtinumą, negali būti modifikuotas nutartimi iškelti restruktūrizavimo bylą. Tačiau pažymi, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino ir nepasisakė, kokią įtaką atsakovės įsipareigojimai bei banko teisės, turimos pagal FUSĮ, turi atsakovės gyvybingumui ir tolesniam veiklos vykdymui, kokios yra atsakovės perspektyvos vykdyti veiklą ir gauti pajamas, jeigu bankas šiuo metu turi besąlyginę teisę nurašyti pinigines lėšas nuo sąskaitos įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymui. Minėta, kad atsakovė 2025 m. neplanuoja dengti kreditoriams, tarp jų ir bankui, jokių skolų, o bankas kategoriškai nesutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu.

Dėl procesinės bylos baigties

87.       Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialiosios teisės normas, neišsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, spręsdamas dėl atsakovės gyvybingumo. Šis nustatytas pažeidimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl to skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.

88.       Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).

89.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatliko išsamaus jų (inter alia (be kita ko) atsakovės gyvybingumo) teisinio vertinimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pirmą kartą iš esmės tirdamas ir vertindamas anksčiau nurodytas ginčui reikšmingas aplinkybes, pakeistų pirmosios instancijos teismą. Taip būtų paneigta ginčo šalių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

90.       Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo klausimą, turi įvertinti šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, be kita ko, atsižvelgti į tai, kad  reikalinga išskirti būtent atsakovės ŽŪB „AUGA Želsvelė“ veiklą ir pagrįsti jos, o ne bendrai įmonių grupės AUGA gyvybingumą pagal atsakovės akcentuojamus aspektus (veiklos pobūdį, veiklos pajamas, sąnaudas, darbuotojų skaičių); įvertinti tiek ekonominius ir finansinius ryšius su kitomis AUGA grupės įmonėmis, tiek pačios atsakovės gyvybingumą individualiai; pašalinti neaiškumus dėl to, kaip atsakovė ketina generuoti pelną, jeigu šiuo metu suplanuotos pajamos ir išlaidos rodo nuostolį; išsiaiškinti aplinkybes dėl realaus refinansavimo galimybių, taip pat restruktūrizavimo tikslų įgyvendinamumo; nustatyti, kokios yra atsakovės veiklos perspektyvos, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu jos prievolės yra užtikrintos bankui pagal FUSĮ ir bankas turi prioritetą nurašyti pinigines lėšas nuo atsakovės sąskaitos, jeigu atsakovė nevykdo prievolių tinkamai ir laiku, kokią įtaką tai turi gyvybingumo vertinimui, įvertinti tai, ar bus galima modifikuoti tarp šalių esančias prievoles, užtikrintas pagal FUSĮ, tokiu būdu, kad nebūtų paneigtas FUSĮ išimtinumas (bankas nesutinka atidėti ar kitaip modifikuoti prievolių, kylančių iš kredito sutarties).

91.       Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės bylos baigčiai, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

92.       Panaikinus skundžiamą nutartį ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliantui grąžinamas 56 Eur dydžio už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

            Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo žemės ūkio bendrovei „AUGA Želsvelė“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

           Grąžinti trečiajam asmeniui AS „Citadele Banka“, veikiančiam per Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 304940934, 56 Eur (penkiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. vasario 3 d. (55 Eur) ir 2025 m. vasario 4 d. (1 Eur), mokėjimo užduoties kodas ZN98323, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.

Teisėja                                                            Giedrė Čėsnienė