Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-08-13][nuasmeninta nutartis byloje][AN2-265-1053-2024].docx
Bylos nr.: AN2-265-1053/2024
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:

?

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-265-1053/2024

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00768-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.11.10

(S)

img1 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. rugpjūčio 13 d. 

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Z. atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atmestas apelianto skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-7938-2024.

 

Teismas

 

n u s t a t ė : 

 

I.                      Bylos faktinės aplinkybės ir priimtų procesinių sprendimų esmė

 

1.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. kovo 20 d. nutarimu nustatyta, kad D. Z. 2023 m. lapkričio 3 d. 15.04 val. Šeimyniškių – Žirmūnų gatvių žiedinėje sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW X5 xdrive30d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į žiedinę sankryžą iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu žiedinėje sankryžoje važiuojančio automobilio, taip privertė pastarojo vairuotoją staigiai stabdyti, tokiu būdu D. Z. sukėlė pavojingą situaciją bei neįspėjo atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais. Šiais veiksmais D. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 9, 154, 82 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje. Minėtu nutarimu D. Z. paskirta administracinė nuobauda – 180 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams.

2.       Nesutikdamas su priimtu nutarimu D. Z. atstovas pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną D. Z. atžvilgiu nutraukti arba D. Z. padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, netenkinus šių prašymų – D. Z. neskirti administracinio poveikio priemonės.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartimi apelianto skundas buvo netenkintas ir skundžiamas institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.

 

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

 

4.       Nesutikdamas su minėta nutartimi D. Z. atstovas pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo minėtą nutartį ir institucijos nutarimą panaikinti arba D. Z. padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, netenkinus šių prašymų – D. Z. neskirti administracinio poveikio priemonės.

4.1.       Apeliantas skunde teigia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, paremta prielaidomis, tad turi būti šalinamas iš formuojamos jurisprudencijos per teismų sprendimų peržiūrą apeliacine tvarka. Nutartis priimta tik formaliai, paviršutiniškai, neįvertinus bylos aplinkybių ir neatsižvelgiant į ypatingai reikšmingų aplinkybių visumą bei nuosekliai formuojamą teismų praktiką.

4.2.       Skunde cituodamas Lietuvos teismų jurisprudenciją ir ANK nuostatas, apeliantas teigia, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinu to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius nusižengimo sudėtį, o jos nenustačius, administracinė teisena turi būti nutraukta.

4.3.       Apelianto teigimu, nutarime ir nutartyje nurodoma, jog D. Z. padarė kelis KET pažeidimus: a) apvažiavimas prieš pėsčiųjų perėją sustojusio automobilio praleisti pėsčiąją, neįsitikinus, jog pėstysis praėjo pėsčiųjų perėją; b) staigus išvažiavimas į žiedinę sankryžą iš šalutinio kelio ir sutrukdymas pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, kai jis priverčia staigiai stabdyti; c) neįspėjimas atitinkamos krypties posūkio šviesos signalu. Nutartyje D. Z. nubaustas už vienu iš veikoje nurodomų alternatyvių požymių t. y. padaryti keli grėsmę eismo saugumui keliantys eismo taisyklių pažeidimai.

4.4.       Skunde teigiama, kad nors teismas vaizdo įrašą laikė įrodymu, tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, jog laikas yra netikslus. Atstovas laiko, kad byloje esantis vaizdo įrašas negali būti pripažintas tinkamu įrodymu, nes byloje nėra pateikta vaizdo įrašo įrenginio sertifikatų ir modelio. Šis įrenginys nėra oficialus pareigūnų naudojamas vaizdo įrašymo įrenginys, kuriuo renkami įrodymai. Nesant sertifikatų, modelio ar pan., objektyviai negali būti nustatyta, kokiu konkrečiai laiku buvo padarytas administracinis nusižengimas. Iš vaizdo įrašo negalima nustatyti, kas konkrečiai vairavo automobilį. Administracinio nusižengimo padarymo įrodymo pareiga tenka policijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė nutarimą dėl padaryto administracinio nusižengimo. Asmeniui, kurį yra norima traukti administracinėn atsakomybėn, negali būti perkeliama pareiga įrodyti savo nekaltumą, t. y. jam negali būti perkeliama įrodinėjimo, jog jis nepadarė inkriminuojamo administracinio nusižengimo, našta.

4.5.       Atstovas skunde teigia, kad jeigu teismas laikys, jog vaizdo įrašas gali būti laikomas patikimu įrodymu šioje byloje, tuomet D. Z. veiksmuose nebuvo padarytas KET pažeidimas (apvažiavimas prieš pėsčiųjų perėjų sustojusio automobilio praleisti pėsčiųjų, neįsitikinus, jog pėstysis praėjo pėsčiųjų perėją), nes iš vaizdo įrašo akivaizdu, jog D. Z. aukščiau sėdėdamas visureigyje įsitikino, kad pėsčioji perėjo perėją ir jis saugiai galėjo važiuoti per pėsčiųjų perėją, todėl tokie D. Z. veiksmai negali būti laikomi KET taisyklių pažeidimu. Staigus įvažiavimas į žiedinę sankryžą nėra KET pažeidimas, nes automobilio pristabdymas teismų praktikoje negali būti laikomas grėsmę eismo saugumui keliantis veiksnys. D. Z. įvažiuodamas į žiedinę sankryžą galėjo nenuspėti judančio automobilio greičio arba jo tiesiog nepastebėti dėl kitų eismo dalyvių, t. y. dėl netyčinių veiksmų. Iš vaizdo įrašo negalima nustatyti, ar D. Z. tikrai neparodė posūkio signalo prieš išvažiuodamas iš žiedo.

4.6.       Apelianto teigimu, iš vaizdo įrašo negalima daryti kategoriškos išvados, kad D. Z. vienu metu ar paeiliui būtų padaręs kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimo manevru kitiems eismo dalyviams būtų sukėlęs pavojingą situaciją, būtų privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, įvažiuodamas į žiedinę sankryžą kitiems eismo dalyviams būtų sukėlęs pavojingą situaciją ar būtų vairavęs pavojingai ar chuliganiškai.

4.7.       Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, konstatuotina, kad iš byloje esamų duomenų negalima daryti išvados, jog D. Z. tyčia padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta. Teismas padarė esminį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtai nutarčiai priimti. Teismas įrodymus vertino pažeisdamas ANK 567, 569 straipsnių nuostatas, netinkamai aiškino ir taikė ANK 420 straipsnio 1 dalį, taip pat nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, kurioje nurodoma, jog būtina atsižvelgti į subjektyviuosius nusižengimo požymius (kaltininko tyčią), o taip pat ir į tai, jog visos abejonės vertinamos pažeidėjo naudai.

4.8.               Apelianto teigimu, D. Z. nebuvo kaltinamas sukėlęs avarinę situaciją, dėl ko kiti vairuotojai privalėtų keisti važiavimo kryptį, jo veiksmais nebuvo apgadinti kiti automobiliai, jis nekėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams ar sau, tad akivaizdu, jog šis neva padarytas pažeidimas negali būti kvalifikuotas kaip ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika turinti tokio administracinio pažeidimo požymių. Teismas pirmiau nurodomų aplinkybių nutartyje nenustatė.

4.9.       Skundu prašoma neskirti D. Z. administracinio poveikio priemonės, jei teismas konstatuos, kad D. Z. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Tokia poveikio priemonė nebuvo paskirta administraciniame nurodyme. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

4.10.       Skunde pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

4.11.       Skunde akcentuojama, kad Lietuvos A. T. yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

4.12.       Apeliantas skunde teigia, kad D. Z. nesukėlė avarinės situacijos, jokie žalingi padariniai dėl jo vairavimo nekilo, jo važiavimo greitis nebuvo didelis, manevravimas neagresyvus, truko labai trumpą laiko tarpą. Pažeidimo padarymo metu nebuvo sutrikdytas eismas, be to, D. Z. anksčiau nėra baustas už chuliganišką vairavimą ar pan. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, D. Z. nebegalėtų vairuoti bei dirbti, o tai apsunkintų visos šeimos padėtį, bei darbo funkcijas. Paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga ir neadekvati D. Z. neva padarytam administraciniam nusižengimui, jo asmenybei. Aptariamu atveju tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti nėra teisingos pusiausvyros, kadangi administracinės nuobaudos tikslai gali būti visapusiškai pasiekti, paskiriant tik baudą, kaip tai buvo padaryta administraciniu nurodymu.

5.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime teigiama, kad teismas skundžiamojoje nutartyje detaliai aprašė ir komentavo skundžiamus argumentus bei nurodė motyvus, dėl kurių priimta nutartis, todėl vien dėl to, kad pareiškėjui nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir byloje esančių duomenų bei faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimą todėl skunde visas išdėstytas aplinkybes vertiname kritiškai, kaip norą išvengti atsakomybės.

 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6.       Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalyje) bei priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje.

7.       ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, <...> pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 eurų <...>.

8.       Kaip matyti iš cituotos teisės normos, transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus (1), ir pavojingą situaciją sukėlęs KET pažeidimas (2) yra alternatyvios šioje teisės normoje aprašytos pavojingos veikos, už kurių padarymą yra numatyta sankcija. Iš to seka, kad atsakomybei pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kilti pakanka konstatuoti, kad yra padaryta bent viena iš paminėtų alternatyvių pavojingų veikų.

9.       Administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 12) dalyje „Nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nurodoma: „vairuodamas automobilį ir įvažiuodamas į žiedinę sankryžą iš šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu („žiedu“) važiuojančiam automobiliui, taip privertė jį staigiai stabdyti ir tuo sukėlė pavojingą situaciją bei neįspėjo atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais“. Iš protokolo turinio seka, kad D. Z. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė KET ir taip sukėlė pavojingą situaciją.

10.       Iš nutarimo administracinio nusižengimo byloje (b. l. 7) matyti, kad jo dalyje „Pažeidimo esmė“ D. Z. padarytas pažeidimas yra aprašomas analogiškai kaip ir protokole. Tačiau nutarimo dalyje „Kitos aplinkybės“ (kur turi būti pateikiami motyvai dėl padarytos veikos aplinkybių vertinimo) yra nurodomas ir kitas KET pažeidimas – apvažiavo prieš pėsčiųjų perėją sustojusį pėsčiuosius praleisti automobilį, neįsitikinęs, kad pėstysis praėjo pėsčiųjų perėją. Taip teigiama, kad D. Z. padarė ne tik pavojingą situaciją sukėlusį KET pažeidimą (pirmiau minėta 2 alternatyvi veika), bet ir paeiliui kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus (pirmiau minėta 1 alternatyvi veika). Lygiai taip pat ir skundžiamos Vilniaus m. apylinkės teismo nutarties motyvuojamoje dalyje (16 punkte) nurodyta, kad D. Z., be pavojingą situaciją sukėlusio KET pažeidimo, taip pat paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus. Administracinio nusižengimo protokole pastaroji veika nebuvo nurodyta. 

11.       Administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimo. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).

12.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiamame nutarime ir skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyti papildomi pažeidimai, kurie nebuvo aprašyti administracinio nusižengimo protokole. Taip buvo pažeista D. Z. procesinė teisė į gynybą. Todėl ištaisant šį pažeidimą iš skundžiamo nutarimo bei skundžiamos nutarties pašalinami motyvai, kad D. Z. vairuodamas automobilį padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus. Kita vertus, pavojingą situaciją sukėlęs KET pažeidimas D. Z. buvo inkriminuojamas nuo pat proceso pradžios ir šioje dalyje jo teisė į gynybą nebuvo pažeista.

13.       Taip pat administracinio nusižengimo protokole D. Z. inkriminuojama aplinkybė, kad jis vairuodamas automobilį, neįspėjo atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, taip pat atitinkamai KET 82 punkto pažeidimas. D. Z. reiškiamo kaltinimo dėl pavojingą situaciją sukėlusio KET pažeidimo kontekste, tiek protokole, tiek ir skundžiamuose nutarime bei nutartyje nurodyta ši faktinė aplinkybė laikytina nesusijusia su pareikštu kaltinimu. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pavojingą situaciją aptariamu atveju sukėlė būtent KET 154 punkto reikalavimų nesilaikymas, o ne aplinkybė, jog D. Z. galimai neįspėjo atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais. Šis KET pažeidimas, vertinant jį atskirai, atitinka ANK 417 straipsnio 1 dalyje nurodytą įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, tačiau ANK 417 straipsnio 1 dalis D. Z. nebuvo inkriminuojama. Todėl ši aplinkybė taip pat šalintina iš skundžiamų nutarimo bei nutarties, taip pat pašalinant ir išvadą, kad D. Z. pažeidė KET  82 punkto reikalavimus.

14.       Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, skundžiamą nutarimą ir teismo nutartį patikrina tik administracinio nusižengimo protokole D. Z. suformuluoto kaltinimo ribose – tai yra tik dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios veikos – pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas. Todėl tiek skundžiamoje nutartyje daromas išvadas, tiek ir apelianto skundo argumentus, kurie yra susiję su pašalintomis nutarimo išvadomis ir faktinėmis aplinkybėmis, laiko nesusijusiais su pareikštu kaltinimu ir dėl jų papildomai nepasisako.

15.       Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, kiek tai susiję su D. Z. reiškiamu kaltinimu, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kurias motyvavo išsamiai ir detaliai. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje pateiktais motyvais ir byloje atliktu susiklosčiusių aplinkybių įvertinimu, todėl jų nekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apeliacinis skundas yra iš esmės grindžiamas argumentais, į kuriuos detaliai ir išsamiai atsakyta skundžiamoje nutartyje. Apeliaciniame skunde kartojant skundo apylinkės teismui argumentus nėra pateikiami motyvai, kuriais būtų reiškiama teisinė kritika skundžiamos nutarties motyvams ir išvadoms.

16.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje esantis vaizdo įrašas negali būti pripažintas tinkamu įrodymu, nes byloje nėra pateikta vaizdo įrašo įrenginio sertifikatų ir modelio. Šis įrenginys nėra oficialus pareigūnų naudojamas vaizdo įrašymo įrenginys, kuriuo renkami įrodymai. Nesant sertifikatų, modelio ar pan., objektyviai negali būti nustatyta, kokiu konkrečiai laiku buvo padarytas administracinis nusižengimas. Aukštesnysis teismas su šiais skundo teiginiais nesutinka.

17.       Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad ANK 569 straipsnyje vaizdo įrašai yra įtvirtinti kaip įrodymų šaltinis, o duomenų rinkimo priemonių sertifikatai yra būtini tais atvejais, kai šiomis priemonėmis renkami duomenys, susiję su matavimais Šiuo atveju vaizdo įrašu nėra įrodinėjamos jokios metrologiškai reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjas neneigia skundžiamame nutarime nurodyto administracinio nusižengimo padarymo laiko ir asmens, administracinio nusižengimo padarymo metu vairavusio automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Aukštesnysis teismas šios išvadoms visiškai pritaria ir pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje yra pripažįstama, jog privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu; privataus asmens padaryti ir teisėsaugos institucijai pateikti garso (vaizdo) įrašai teismo gali būti pripažįstami įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-143/2011, 2K-250/2012, 2K-338-511/2017, 2K-168-511/2019, 2K-232-976/2019, 2K-63-511/2021). Pažymėtina ir tai, kad byloje esantys neaiškumai dėl galimo administracinio nusižengimo padarymo laiko yra pašalinti apklausus liudytoją P. B., kuris paaiškino, kad vaizdo registratoriuje nurodytas laikas yra 1 val. į priekį (rodo 16:04, bet iš tikrųjų buvo 15:04), nes jis rodo vasaros laiką ir registratoriaus laikrodis nebuvo atsuktas (b. l. 19-20). Todėl aukštesnysis teismas daro išvadą, kad byloje pateiktas vaizdo įrašas yra laikytinas tinkamu įrodymu.

18.       Iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, kad D. Z. vairuojamas automobilis įvažiavo į žiedinę sankryžą nepraleisdamas žiedinėje sankryžoje (pagrindiniu keliu) važiuojančio automobilio, dėl to žiedinėje sankryžoje važiuojančio automobilio vairuotojas, siekdamas išvengti galimo automobilių susidūrimo, privalėjo staigiai stabdyti. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas P. B., kuris paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 3 d. 15.04 val. jam važiuojant automobiliu „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per „Minsko Iki“ žiedą, kuris jungia Žirmūnų tiltą ir Žirmūnų gatvę, automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė avarinę situaciją nesuteikdamas jam pirmenybės ir staigiai įvažiuodamas į žiedą prieš pat jį, dėl ko jis buvo priverstas staigiai stabdyti tam, kad išvengtų smūgio į savo automobilio šoną, kuriame sėdėjo jo vaikas (b. l. 19-20). Iš paminėtų duomenų seka abejonių nekelianti išvada, kad D. Z. nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 154 punkto nuostatas, numatančias, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Šiuo KET pažeidimu D. Z. sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją staigiai keisti judėjimo greitį. Todėl aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu D. Z. pagrįstai nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

19.       Apeliantas skundu prašo D. Z. veiką perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą. 

20.       Kaip matyti iš ANK 417 straipsnio 3 dalies formuluotės, administracinis nusižengimas tokiu atveju yra padaromas, kai eismo dalyvis nesilaiko reikalavimo duoti kelią pradėdamas važiuoti, įvažiuodamas į kelią, persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį. Kaip matyti iš byloje pateikto vaizdo įrašo, D. Z. į žiedinę sankryžą įvažiavo jau važiuodamas keliu, be to, ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta papildoma veiką kvalifikuojanti aplinkybė, t. y. pažeidimas turi būti sukėlęs pavojingą situaciją, kas ir buvo nustatyta šiuo atveju. Taigi D. Z. veika teisingai įvertina pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes neatitinka ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Todėl nėra pagrindo perkvalifikuoti D. Z. veiką.

21.       Apeliaciniu skundu taip pat prašoma D. Z. neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

22.       ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Skundžiamu nutarimu D. Z. paskirta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė. 

23.       ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Aplinkybė, jog nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė – teismo pastaba) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019). Nors ANK 34 straipsnio 6 dalyje pažodžiui nenurodoma, jog norint taikyti šio straipsnio nuostatas byloje privaloma nustatyti išskirtines aplinkybes, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės negali būti įprastos ir būdingos daugeliui bylų, kadangi tokiu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, kas iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų.

24.       Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šios apeliacinio skundo dalies argumentai visiškai atitinka skundo apylinkės teismui argumentus. Apeliaciniame skunde atkartojami argumentai ir pažymimos faktinės aplinkybės, kurias įvertino ir į kuriuos išsamiai ir detaliai skundžiamoje nutartyje atsakė apylinkės teismas.

25.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog D. Z. nesukėlė avarinės situacijos, jokie žalingi padariniai dėl jo vairavimo nekilo, jo važiavimo greitis nebuvo didelis, manevravimas neagresyvus, truko labai trumpą laiko tarpą. Pažeidimo padarymo metu nebuvo sutrikdytas eismas, be to, D. Z. anksčiau nėra baustas už chuliganišką vairavimą ar pan. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, D. Z. nebegalėtų vairuoti bei dirbti, o tai apsunkintų visos šeimos padėtį, bei darbo funkcijas. Paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga ir neadekvati D. Z. neva padarytam administraciniam nusižengimui, jo asmenybei. 

26.       Priešingai, nei teigiama skunde, D. Z. vairuodamas automobilį sukėlė pavojingą situaciją, dėl kurios kitam eismo dalyviui teko staiga keisti važiavimo greitį. Iš byloje pateiktų duomenų negalima daryti išvados, jog D. Z. važiavo nedideliu greičiu. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytam administraciniam nusižengimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus. Asmeniui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar šių veiksmų atlikimas sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala. Todėl negalima D. Z. padaryto administracinio nusižengimo vertinti kaip mažiau pavojingo.

27.       Aukštesniojo teismo vertinimu, aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemonę apeliantui reikalinga darbinių funkcijų vykdymui, taip pat siekiant užtikrinti šeimos narių interesus, negali būti laikomos išimtinėmis ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme. Aukštesniojo teismo vertinimu, minimos 

aplinkybės būdingos daugeliui administracinius nusižengimus padariusių asmenų ir nėra išskirtinės. Kita vertus, apeliantas prie savo skundų nepateikė ir jokių objektyvių savo teiginius patvirtinančių duomenų.

28.       Iš byloje surinktų duomenų, kuriuos skundžiamoje nutartyje įvertino teismas, negalima daryti ir išvados, jog D. Z. galima vertinti išskirtinai teigiamai. Nors D. Z. nėra baustas už chuliganišką vairavimą, ką skunde akcentuoja jo atstovas, tačiau iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad D. Z. yra ne kartą baustas už KET pažeidimus vairuojant transporto priemones. Skiriamos baudos ir administracinio poveikio priemonės nesulaiko D. Z. nuo naujų pavojingų administracinių nusižengimų darymo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad skiriama nuobauda ir privalomos skirti administracinio poveikio priemonės turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemones ar jų neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

29.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nėra ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų pagrindų D. Z. neskirti ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės, ar sutrumpinti jos terminą.

Teismas

, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Z. atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. kovo 20 d. nutarimo bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties pašalinti faktines aplinkybes, kad D. Z., vairuodamas automobilį, neįspėjo atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 82 punkto reikalavimus; taip pat išvadas, kad D. Z. vairuodamas automobilį apvažiavo prieš pėsčiųjų perėją sustojusį pėsčiuosius praleisti automobilį, neįsitikinęs, kad pėstysis praėjo pėsčiųjų perėją ir padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

 

 

Teisėja                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Ugnė Gailiūnienė


Paminėta tekste:
  • 2AT-84-942/2016
  • 2AT-47-976/2022