Baudžiamoji byla Nr. 2K-104-1073/2019

                                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14674-2018-6

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8;

                                                        1.2.25.4.2.6

                                                        (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Prano Kuconio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo  2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 10 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo  2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu A. K., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir perduotas pagal laidavimą R. K. atsakomybei su 1000 Eur užstatu, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. K. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždrausta dvejus metus vairuoti kelių transporto priemones; 2) 10 MGL (500 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. 

Panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis grąžintas savininkui D. K..

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 10 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. K., padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad 2018 m. kovo 30 d. apie 2.25 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą neblaiviems asmenims vairuoti kelių transporto priemones, Kaune, važiuodamas Taikos pr. link Savanorių pr., vairavo tėvui D. K. priklausantį automobilį „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 2,20 promilės etilo alkoholio). Savanorių prospekte, ties namu Nr. 243, nesuvaldė vairuojamojo automobilio ir atsitrenkė į dešinėje pagal jo važiavimo kryptį esančius metalinius kelio atitvarus.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu prokurorė prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 10 d. nutartį pakeisti – vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti D. K. priklausantį automobilį „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kitų nuosprendžio ir nutarties dalių nekeisti. Kasatorė nurodo:

3. Teismai nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio nuostatų ir nekonfiskavo D. K. priklausančio automobilio (nusikalstamos veikos padarymo priemonės).

4. Byloje nustatyta, kad A. K., veikdamas tiesiogine tyčia, žinodamas, jog įstatymas draudžia vairuoti transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, suvokdamas nusikalstamos veikos pobūdį, galimas pasekmes, vairavo tėvui D. K. priklausantį automobilį būdamas neblaivus, be to, išvažiavo prieš eismą, nesuvaldęs transporto priemonės atsitrenkė į kelio atitvarus, užvažiavo ant pėsčiųjų tako, bandė šalintis iš įvykio vietos. Šiais veiksmais A. K. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta itin skaudžių pasekmių.

5. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti BK 72 straipsnį, akcentavo proporcingumo tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės su savo nuosavybe elgtis nevaržomai svarbą, taip pat įvertino A. K. asmenybę ir sprendė, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pakankamai adekvačiai paveiks A. K. ir sulaikys jį nuo pakartotinių teisės pažeidimų.

6. Prokurorės manymu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o kelių priemonių (specialiosios teisės atėmimas, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir turto konfiskavimas) taikymas būtų akivaizdžiai nesuderinamas ir netikslingas. Teismų motyvai, kad, esant pagrindui manyti, jog A. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, įvertinus asmenines savybes, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas, yra nepagrįsti. Minėtos aplinkybės buvo įvertintos taikant A. K. BK 40 straipsnio nuostatas ir parenkant baudžiamojo poveikio priemonių rūšį bei jų dydžius, todėl sprendžiant nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo klausimą nėra reikšmingos.

7. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-14-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-136-699/2018, 2K-218-648/2018) turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o automobilis yra BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo priemonė, tačiau asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme vadovaujantis BK 72 straipsniu. Tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taigi ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas gali būti skiriama. Nurodoma, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais baudžiamojo turto konfiskavimo taikymas yra teismo diskrecija. Įgyvendindamas ją, teismas pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgti į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018).

8. Remiantis besiformuojančia teismų praktika šios kategorijos bylose, netaikant turto (automobilio) ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, pirmosios instancijos teismo paskirtos turtinio pobūdžio priemonės nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, be to, yra itin švelnios, savo pobūdžiu atitinkančios administracinio nusižengimo sankcijoje nustatytas baudas. A. K. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu (nepaskirta bausmė, jis neturi teistumo). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018). Iš to darytina išvada, kad automobilio konfiskavimas neprieštarautų proporcingumo principui, atitiktų teismų praktiką, siekiant jos vienodumo, nuoseklumo, neprieštaringumo, ir užtikrintų tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

9. Atleisdamas A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, būdamas anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau neskirdamas tarpusavyje logiškai tiesiogiai susijusių ir suderinamų baudžiamojo poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo ir transporto priemonės konfiskavimo – nesivadovavo šiuo klausimu formuojama teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-511/2018) ir padarė nepagrįstas išvadas, kad konfiskavus automobilį bus pažeistas proporcingumo principas.

10. Teismai kasacinės instancijos teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis atsižvelgdami į visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, t. y., esant galimybei, teismo sprendimą grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės aiškinimais (ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija)), kurie suformuluoti faktinėmis aplinkybėmis analogiškose bylose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2013). Atsižvelgiant į tai, pabrėžiama, kad net ir sunki kaltinamojo materialinė padėtis, sveikatos būklė, transporto priemonės pripažinimas šeimos turtu, rūpinimosi artimaisiais poreikis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-136-699/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-14-511/2018) ar ta aplinkybė, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-302-1073/2018), nėra pagrindas teigti, jog atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

11. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės J. Patalavičienės kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

12. Kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018). Taip pat teismų praktikoje konstatuota, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles, taikomas atvejais, kai sprendžiamas asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo klausimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018). Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Taigi turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas sau suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018).

13. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

14. Taigi, įvertinus tai, kad sprendimas dėl transporto priemonės, pripažintos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemone, konfiskavimo ar nekonfiskavimo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra paliktas teismo nuožiūrai, jis turi būti pakankamai motyvuotas, įvertinant ne tik asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, asmenines charakteristikas, tačiau ir veikos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-976/2019). 

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir teismų sprendimų dėl transporto priemonės nekonfiskavimo motyvus, sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į jų aiškinimą kasacinės instancijos teismo praktikoje, išdėstytoje pirmiau.

16. Pirmosios instancijos teismas netaikė automobilio konfiskavimo, nes A. K. tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nustatytos visos būtinos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, viena kurių – pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. nebesės prie vairo būdamas neblaivus, be to, jam paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės yra pakankamos nuobaudos tikslams įgyvendinti, dar vienos priemonės paskyrimas būtų neproporcingas. 

17. Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokiam sprendimui ir išdėstytiems motyvams, taip pat nurodė, kad, paskyrus dvi baudžiamojo poveikio priemones, A. K. patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, tiek suvaržymą, susijusį su specialiosios teisės atėmimu, ir nors jis nepatirs su baudžiamosios atsakomybės taikymu susijusių padarinių, tai nereiškia, kad dėl to jam turėtų būti taikoma kuo daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, nes taip būtų nepagrįstai apsunkinta asmens teisinė padėtis; pats baudžiamasis procesas turėjo A. K. pakankamą auklėjamąjį poveikį. Be to, konstatavus, kad A. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra pagrindo nenuosekliai teigti, jog transporto priemonės palikimas savininko (kuris, beje, yra A. K. tėvas) dispozicijai kels pavojų visuomenei.

18. Kaip matyti iš teismų sprendimų, teismai, spręsdami dėl transporto priemonės konfiskavimo, išimtinai vertino tik A. K. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, tačiau visiškai neskyrė dėmesio padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėms, t. y. nepagrįstai nevertino A. K. veikos, už kurios padarymą jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pavojingumo laipsnio, jos padarymo aplinkybių, neblaivumo laipsnio, kurių visuma yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Taigi, toks sprendimo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – nusikalstamos veikos priemonės (automobilio) konfiskavimo – motyvavimas, kai įvertinamos tik asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, asmeninės charakteristikos, tačiau nevertinamos (nutylimos) veikos aplinkybės, lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. 

19. Įvertinusi visas aplinkybes, svarbias sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, t. y. aplinkybes, apibūdinančias A. K. asmenybę (jis visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs šią veiką, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, mokosi universitete), ir tai, kad A. K. prieš pat vairavimą gėrė alų ir degtinę; jo kraujyje nustatyta 2,20 promilės etilo alkoholio, t. y. gerokai daugiau nei 1,5 promilės, kurios nurodytos BK 281 straipsnio 7 dalyje; važiavo prieš eismą, nesuvaldė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į dešinėje pagal jo važiavimo kryptį esančius metalinius kelio atitvarus ir juos sugadino, padarė 272,15 Eur žalą; be to, užvažiavo ant pėsčiųjų tako, įjungęs atbulinę pavarą bandė pasišalinti (policijos patrulio tarnybinis pranešimas), teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje transporto priemonės konfiskavimas atitiktų šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, derėtų su kitomis A. K., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Toks sprendimas atitinka formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81-976/2019, 2K-111-222-2019).

20. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (1 punktas); šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui (3 punktas). Teismų praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes (pvz., turtas perduodamas asmeniui, kuris verčiasi neteisėta veikla, ir turto savininkui šios aplinkybės žinomos; perduotą turtą valdė ir juo naudojosi kaltininkas, o savininkas nesidomėjo jam priklausančio turto likimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-500/2010). Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis yra registruotas D. K. (kaltininko tėvo, liudytojo byloje) vardu, tačiau automobilis buvo perduotas naudotis A. K. (savininko sūnui) ir šis juo naudojosi savo nuožiūra, niekas to neginčijo. Todėl A. K., nusprendęs svetimą automobilį panaudoti nusikaltimui daryti, prisiėmė atsakomybę ir už visus galimus tokio neteisėto automobilio panaudojimo teisinius padarinius, tarp jų ir šios transporto priemonės konfiskavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

21. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokurorės apeliacinį skundą ir skundžiamoje nutartyje taip pat nutardamas netaikyti BK 72 straipsnio ir nekonfiskuoti automobilio kaip BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos veikos priemonės, netinkamai motyvavo tokį sprendimą, savo išvadų nepagrindė išsamiu teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių vertinimu, todėl baudžiamasis įstatymas – BK 72 straipsnis – buvo taikytas netinkamai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 2 punktas). Prokurorės skundas yra tenkinamas ir teismų sprendimai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo yra keičiami.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apylinkės teismo  2018 m. balandžio 25 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 10 d. nutartį: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, A. K., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – D. K. vardu registruoto automobilio „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai                                                                Rima Ažubalytė

                                                                        Pranas Kuconis

                                                                        Gabrielė Juodkaitė-Granskienė