Administracinė byla Nr. AS-15-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00355-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ajam baudžiamojo persekiojimo skyriui dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinė žala jam padaryta dėl to, jog prokurorė atsisakė grąžinti pareiškėjo asmens kratos metu iš jo paimtus akinius. Pareiškėjo teigimu, tokiu būdu jam, kaip suimtajam (sulaikytajam), buvo daromas spaudimas, nes pareiškėjas negalėjo perskaityti jam pareikštų įtarimų, bylos dokumentų, negalėjo skaityti laikraščių ir iš artimųjų gautų laiškų bei į juos atsakyti, todėl buvo atskirtas nuo civilizacijos, jautė diskomfortą.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi pareiškėjo A. S. skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad iš prie skundo pridėtų dokumentų matyti, jog Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnas 2017 m. gruodžio 20 d. iš karto po pareiškėjo sulaikymo atliko pareiškėjo asmens kratą, kurios metu be kitų daiktų pas pareiškėją buvo rasti akiniai su dėklu. Pareiškėjo teigimu, šie akiniai jam nebuvo grąžinami, kadangi prokurorė jam paaiškino, jog akiniai reikalingi atliekant tyrimą. Tačiau iš Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2018 m. vasario 5 d. (teismo nutartyje klaidingai nurodyta data – 2018 m. vasario 2 d.) nutarimo matyti, kad pareiškėjui, kuriam ikiteisminio tyrimo byloje yra pareikštas įtarimas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 64 straipsniu, nuspręsta grąžinti akinius, kaip neturinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Teismas sprendė, kad šie duomenys patvirtina, jog pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš ikiteisminį tyrimą vykdančių pareigūnų procesinių veiksmų.

Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalis nustato, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Teismas atkreipė dėmesį, kad bylos dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 str.) nėra priskirtos administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 3 str. 1 d., 17 str.). Todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalis 1 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, atlyginimo (CK 6.272 str.), jis turi teisę kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą pagal atsakovo buveinę ar pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

III.

Pareiškėjas A. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį bei „atidžiai išnagrinėti bylą ir nubausti kaltininkus, tai yra Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ąjį baudžiamojo persekiojimo skyrių“.

Pareiškėjas nurodo, kad žinodamas, jog teisme galbūt taip pat klesti korupcija, kaip ir visoje Panevėžio teisėsaugoje, jis iš karto skundą dėl neteisėtų prokurorės veiksmų surašė trimis egzemplioriais, tik skirtingiems adresatams. Kadangi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, jis su skundu, analogišku pirmosios instancijos teismui pateiktam skundui, kreipiasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. S. skundą dėl to, kad pareiškėjo skundo reikalavimas nenagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju ne atmetė pareiškėjo skundą, kaip nurodoma atskirajame skunde, o išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo nagrinėti administraciniame teisme klausimą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo keliamas ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, nes yra susijęs su neturtinės žalos, kildinamos iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų galbūt neteisėtų procesinių veiksmų, atlyginimu pagal CK 6.272 straipsnį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto skundo turinį, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nurodė, kad pareiškėjo keliamas ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 d. 1 p.).

Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-83-2012; 2014 m. balandžio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-41/2014; 2015 m. birželio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-77/2015; 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-124/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-287/2014; 2016 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-348-552/2016). Taigi baudžiamajame procese atliktais procesiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde aiškiai suformulavo savo skundo pagrindą ir dalyką, t. y. pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą grindė Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės galbūt neteisėtais veiksmais (neveikimu), negrąžinant jam, kaip suimtajam (sulaikytajam), asmens kratos metu iš jo paimtų akinių. Teisėjų kolegija pažymi, jog ikiteisminio tyrimo atlikimą, baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio priėmimą ir kitus su asmens patraukimu baudžiamojon atsakomybėn susijusius veiksmus reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, kurio 11 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu skunde, be kita ko, ir vadovavosi pareiškėjas. Pats pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad jo skunde nurodoma žala atsirado dėl Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės, kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnės, galbūt neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuriems netaikomos viešojo administravimo srities nuostatos. 

Pareiškėjas skunde yra nurodęs, kad jam turi būti priteistas atlygis už žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, tačiau skunde nenurodė konkrečių Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus pareigūnų galbūt neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje, dėl kurių pareiškėjui galbūt atsirado neturtinė žala. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad byloje keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. 

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė pagal teisės aktuose įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles, nenukrypdamas nuo tokio pobūdžio teisinėse situacijose suformuotos teismų praktikos, ir pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Artūras Drigotas

        Dalia Višinskienė