Administracinė byla Nr. I1-1762-816/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05664-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1;     20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė, 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (Vilniaus pataisos namų ir trečiojo suinteresuoto asmens Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teisių ir pareigų perėmėjos), dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas E. V. skunde prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Vilniaus pataisos namų teisių ir pareigų perėmėjos), 50 Eur turtinės žalos ir 1275 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 14 d. iki 2022 m. spalio 31 d. (atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN) atlyginimą: 1) 50 Eur turtinės žalos, padarytos neperdavus pareiškėjui 2022 m. liepos 25 d. S. J. atsiųstų lėšų (50 Eur); 2) 300 Eur neturtinės žalos, padarytos neįrengus laisvalaikio užimtumo kambario su televizoriumi ir kitu inventoriumi; 3) 200 Eur neturtinės žalos, padarytos netinkamai organizavus nuteistųjų užimtumą; 4) 400 Eur neturtinės žalos, padarytos neužtikrinus prausimosi duše privatumo; 5) 250 Eur neturtinės žalos, padarytos 2022 m. rugsėjo 13-15 d. nesudarius sąlygų nusiprausti duše; 6) 50 Eur neturtinės žalos, padarytos 2022 m. rugsėjo 13 d. neužtikrinus pareiškėjo maitinimo; 7) 50 Eur neturtinės žalos, padarytos 2022 m. rugsėjo 15 d. nesudarius sąlygų planuotam pareiškėjo vaizdo skambučiui; 8) 25 Eur neturtinės žalos, padarytos 2022 m. rugsėjo 13 d. sudarius sąlygas pareiškėjui pasivaikščioti gryname ore 1 valandą vietoje nustatytų 2 valandų.

Teigia, kad kalinimo sąlygos, atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, taip pat toliau nurodomi Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN) veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų, Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio reikalavimų, teismų praktikos.

Dėl pareiškėjui skirtų lėšų nurodo, jog 2022 m. liepos 25 d. į Vilniaus PN sąskaitą iš laisvėje esančios pilietės S. J. pareiškėjui (kurio tuo metu Vilniaus PN nebuvo) atsiųstos lėšos nepagrįstai ir neteisingai grąžintos siuntėjai, nesant pareiškėjo prašymo dėl jam priklausančių lėšų siuntimo kitiems asmenims. Pažymi, jog Vilniaus PN buvo žinoma įstaiga, kurioje pareiškėjas toliau atlieka laisvės atėmimo bausmę, kadangi 2022 m. birželio 23 d. Vilniaus PN persiuntė pareiškėjui į Pravieniškių PN pareiškėjo vardu gautas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) lėšas. Teigia, jog šiais veiksmais Vilniaus PN padarė pareiškėjui 50 Eur turtinės žalos.

Dėl laisvalaikio užimtumo kambario nurodo, jog laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 14 d. iki 2022 m. spalio 31 d. buvo laikomas Vilniaus PN, visu tuo laikotarpiu Vilniaus PN neužtikrino galimybės naudotis laisvalaikio užimtumo kambariu su televizoriumi ir kitu inventoriumi. Teigia, jog Vilniaus PN tokiais veiksmais pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įrengimo taisyklės) 8.9 p., kuris nustato, jog laisvalaikio užimtumo kambarys turi būti įrengtas kiekviename kambaryje, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Inventoriaus normos) 3 p., kuris nustato, jog turi būti tarp inventoriaus ir televizorius. Teigia, jog Vilniaus PN, neužtikrinusi kalinimui būtinų patalpų kasdieniam laisvalaikio leidimui, atėmė pareiškėjo galimybę užsiimti prasminga ir visuomenės interesus atitinkančia veikla, pažiūrėti žinių, pasinaudoti spaudiniais. Teigia, jog patyrė neturtinę žalą, nes pareiškėjas kasdien laisvalaikį buvo priverstas leisti neišeidamas iš kameros, tai sukėlė papildomus judėjimo suvaržymus. Teigia, jog šiais veiksmais Vilniaus PN padarė pareiškėjui neturtinės žalos, kurią jis vertina 300 Eur, atsižvelgdamas į pareiškėjui padarytos žalos pasekmes, įtaką, į tai, jog žala padaryta atsakovo tyčiniais veiksmais.

Dėl nuteistųjų užimtumo neorganizavimo nurodo, jog laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 14 d. iki 2022 m. spalio 31 d., atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, buvo aplaidžiai organizuojamas ir vykdomas užimtumas. Nurodo, jog, remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir LR BVK) 127 str. 1 d. ir BVK 126 str., pareiškėjas turi teisę užsiimti prasminga jo ir visuomenės interesus atitinkančia veikla. Teigia, jog Vilniaus PN nei vieną dieną nebuvo užtikrinę BVK nurodytų 8 valandų užimtumo, nors įstatymo nuostata galioja ilgiau kaip 2 metus, įstaiga nėra ėmusis priemonių dėl trečdalį paros laiko užimtumo. Nurodo, kad įstaiga nereagavo nei į žodinius, nei į rašytinius pareiškėjo prašymus. Teigia, jog Vilniaus PN, neorganizuodami pareiškėjo kasdienio užimtumo, nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę užsiimti kuo nors prasmingu, pozityviu, turiningu, pareiškėjas buvo priverstas nepagrįstai ilgą laiką praleisti kameroje nieko neveikiant, dėl ko pareiškėjas patyrė intensyvų baudimą, neigiamas pasekmes, emocinę depresiją ir didelius nepatogumus. Teigia, jog šiais veiksmais Vilniaus PN padarė pareiškėjui neturtinės žalos, kurią jis vertina 200 Eur, atsižvelgdamas į pareiškėjui padarytos žalos pasekmes, neigiamą poveikį, išgyvenimus ir patirtą baudimo kančią, į tai, jog žala padaryta atsakovo tyčiniais veiksmais (atsakovui ignoruojant įstatymo reikalavimus nepagrįstai ilgą laiką), atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, siekiant nutraukti tolimesnį pareiškėjo kalinimą kankinančiomis sąlygomis.

Dėl prausimosi duše privatumo, nurodo jog laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 14 d. iki 2022 m. spalio 31 d., atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, kasdien (išskyrus 2022 m. rugsėjo 13-14 d.) buvo vedamas į dušą, kuris įrengtas taip, kad kiti asmenys galėjo netrukdomai pareiškėją matyti prausiantis duše. Teigia, jog tokios sąlygos pažeidžia pareiškėjo garbę ir orumą, yra žeminančios, prieštarauja Europos žmogaus teisų konvencijos 3 straipsnio reikalavimams. Nurodo, jog dėl minėtų aplinkybių patyrė neigiamus emocinius ir psichologinius išgyvenimus, kančias, pažeminimą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Teigia, jog šiais veiksmais Vilniaus PN padarė pareiškėjui neturtinės žalos, kurią jis vertina 400 Eur, atsižvelgdamas į pareiškėjui padarytos žalos dydį, pasekmes, pareiškėjo teisių pažeidimo tęstinumą, į tai, jog žala padaryta atsakovo tyčiniais veiksmais, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, taip pat į tai, jog priteisiant mažesnę sumą nebus priartėta prie situacijos iki neteisėtais veiksmais padarytos žalos atsiradimo.

  Dėl nesudarytos galimybės nusiprausti duše 2022 m. rugsėjo 13 d. (atvykus konvojumi į Vilniaus PN) ir 2022 m. rugsėjo 14 d. (po 1 val. sporto). Nurodo, jog Vilniaus PN veiksmai nesudarant galimybės nusiprausti duše prieštarauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos higienos normos 45 p. (į laisvės atėmimo vietą pristatyti asmenys švarinami (prausiami), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarka) 4.4 p. (nuteistajam atvykus į pataisos įstaigą jam suteikiama galimybė nusiprausti duše). Nurodo, jog Vilniaus PN atsisakė nuvesti pareiškėją nusiprausti į kitame aukšte esančias dušo patalpas. Teigia, jog dėl minėtų aplinkybių patyrė neigiamus pojūčius ir kančias, intensyvesnes nei leidžia EŽTK 3 straipsnis, jautėsi žeminamas, kankinamas, buvo priverstas jausti nešvaros pojūtį, kadangi nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. (kai buvo konvojuotas iš Pravieniškių PN į Vilniaus PN) iki 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo nesiprausęs, juolab, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. buvo vedamas į sporto salę. Teigia, jog šiais veiksmais Vilniaus PN padarė pareiškėjui neturtinės žalos, kurią jis vertina 250 Eur, atsižvelgdamas į pareiškėjui padarytus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus.

 Dėl pareiškėjo maitinimo neužtikrinimo 2022 m. rugsėjo 13 d. nurodo, jog buvo konvojuojamas iš Pravieniškių PN dar neatėjus pietų metui, atvyko į Vilniaus PN jau praėjus pietų metui, pareiškėjui nebuvo suteikti pietūs, taip pat nesuteiktas sausas davinys, neatsižvelgta į pareiškėjo situaciją, į pareiškėjo žodinius prašymus nereaguota. Mano, jog pareiškėjui turėjo būti suteiktas bent sausas davinys. Teigia, jog dėl minėtų aplinkybių nebuvo užtikrinta įstatymu nustatyta prievolė aprūpinti pareiškėją maistu pagal fiziologines mitybos normas (BVK 173 str. 5 d.), pareiškėjui turėjo būti suteikti pietūs pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintą Valgiaraštį nedirbantiems vyrams. Teigia, jog dėl minėtų aplinkybių patyrė alkį. Teigia, jog nurodytais neteisėtais Pravieniškių PN ir Vilniaus PN veiksmais pareiškėjui padaryta neturtinės žalos, kurią jis vertina 50 Eur.

Dėl nesudarytų sąlygų 2022 m. rugsėjo 15 d. planuotam vaizdo skambučiui nurodo, jog vaizdo skambutis pareiškėjo prašymu buvo užregistruotas 2022 m. rugsėjo 15 d. 21.30 val., bandydamas skambinti pareiškėjas pastebėjo, kad nėra prijungtas internetas, ir kreipėsi į pareigūnus, tačiau pareigūnai juokėsi ir veiksmų trikdžiui pašalinti nesiėmė. Nurodo, jog tuo buvo pažeista BVK 75 str. 1 d. 4 p. nurodyta pareiškėjo teisė du kartus per mėnesį paskambinti telefonu, taip pat pažeistas Vidaus tvarkos 37 p. Teigia, jog žmonai dirbant įtemptu grafiku, paskambinti jai yra ribotos galimybės, todėl įstaiga, neužtikrinusi skambučio pageidaujamu laiku, sunkina pareiškėjo socialinius ryšius. Teigia, jog dėl minėtų aplinkybių patyrė neigiamus emocinius ir psichologinius išgyvenimus. Teigia, jog nurodytais neteisėtais Vilniaus PN veiksmais pareiškėjui padaryta neturtinės žalos, kurią jis vertina 50 Eur.

Dėl 2022 m. rugsėjo 13 d. sudarytų sąlygų pareiškėjui pasivaikščioti gryname ore 1 valandą vietoje nustatytų 2 valandų nurodo, jog 2022 m. rugsėjo 13 d. atvykus į Vilniaus PN, jam buvo leista pasivaikščioti tik 1 valandą, nors pareiškėjas pageidavo pasivaikščioti 2 valandas. Teigia, jog pasivaikščiojimas turi itin didelę svarbą, kadangi tai vienintelė galimybė išeiti iš kameros, nepasivaikščiojęs jaučia stiprų nuolatinį nuovargį, yra prastesnės nuotaikos. Nurodo, jog Vilniaus PN pažeidė BVK 75 str. 1 d. 5 p. ir 103 str. 2 d. nustatytą pareiškėjo teisę pasivaikščioti. Teigia, jog nurodytais neteisėtais Vilniaus PN veiksmais pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pabūti gryname ore ir pasimankštinti, taigi padaryta neturtinės žalos, kurią pareiškėjas vertina 25 Eur.

Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 19 d. pateikė ir papildomus rašytinius paaiškinimus, iš esmės išdėstydamas savo nesutikimo su pateiktais atsikirtimais argumentus.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos (kaip Vilniaus PN teisių ir pareigų perėmėjos), atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka. Prašo skundą atmesti, nes jame pateikti argumentai ir keliami reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti, skundas iš esmės paremtas abstrakčiais samprotavimais, nėra konkrečiai nurodomi Vilniaus PN galimai neteisėti veiksmai ar neveikimo aplinkybės.

Dėl pareiškėjui skirtų lėšų nurodo, jog, nuteistajam 2022 m. birželio 17 d. išvykstant iš  Vilniaus PN, administracija 2022 m. birželio 22 d. persiuntė pareiškėjo vardu gautas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) lėšas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau – ir Pravieniškių PN), kaip to reikalauja teisės aktai.

Taip pat nurodo, jog teisės aktais nenustatyta pareiga kalinimo įstaigos administracijai užtikrinti piniginių perlaidų siuntimą kituose pataisos namuose esantiems nuteistiesiems, todėl 2022 m. liepos 25 d. į Vilniaus PN sąskaitą iš laisvėje esančios pilietės pareiškėjui (kurio tuo metu Vilniaus PN nebuvo) atsiųstos lėšos pagrįstai grąžintos siuntėjai.

Dėl laisvalaikio kambario bei užimtumo nurodo, jog LR BVK 126 str. 2 d. numatytos įvairios nuteistųjų užimtumo prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla formos. Nurodo, jog Vilniaus PN nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės sąlygomis (pareiškėjas buvo laikomas (duomenys neskelbtini) sąlygomis), yra laikomi Vilniaus PN (duomenys neskelbtini) rakinamose kamerose, šiame korpuse yra dvi laisvalaikio užimtumo patalpos, skirtos mankštintis, žaisti stalo tenisą, kuriose taip pat organizuojami susitikimai su savanoriais, grupiniai užsiėmimai. Pabrėžia, jog drausmės grupės nuteistųjų įtraukimas į darbinę veiklą vykdomas laikantis LR BVK 70 str. apribojimų (atskiras arba izoliuotas nuteistųjų laikymas, drausmės grupės nuteistieji įdarbinami atskirai nuo kitų nuteistųjų), atsižvelgiant į LR BVK 126 str. 2 d., atliekantiems laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės sąlygomis asmenims šiuo metu nėra galimybės pasiūlyti užsiimti darbine veikla, dėl labai riboto nuteistųjų darbo vietų skaičiaus (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad užimtumas prasminga ir visuomenės interesus atitinkančia veikla drausmės grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems užtikrinamas įvairiomis formomis (sudarytos sąlygos mokytis bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokyklose, užsiimti individualia apmokestinamąja ir neapmokestinamąją veikla, gauti individualias resocializacijos specialisto, priklausomybių konsultanto, psichologo konsultacijas, bendrauti su kunigu, vienuole, CARITO darbuotojais, savanoriais, užsiimti piešimu, stalo žaidimais, klausytis kameroje įrengto radijo taško, skaityti literatūrą bei periodinę spaudą, naudotis riboto interneto prieiga, nuo 2022 m. balandžio mėnesio - žaisti krepšinį lauke). 

Dėl Vilniaus PN (duomenys neskelbtini) įrengtų dušų nurodo, jog dušo patalpos yra įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais (Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“), dėl dušų patalpų pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dušų patalpos periodiškai remontuojamos. Teigia, jog nuteistiesiems užtikrinamas privatumas naudojantis dušais. Teigia, jog pareiškėjo teiginiai dėl dušų atitikties teisės aktams yra abstraktūs, teiginiai dėl patirtų stiprių neigiamų emocijų naudojantis dušu nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo konvojavimo į Vilniaus PN 2022 m. rugsėjo 13-15 d. aplinkybių ir šiuo laikotarpiu sudarytas sąlygas pareiškėjui nusiprausti bei gauti maitinimą nurodo, jog maitinimas (pietūs) 2022-09-13 nebuvo suteiktas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas planiniu konvojumi iš Pravieniškių PN atvyko į Vilniaus PN pasibaigus pietų metui, nustatytam suimtųjų (nuteistųjų) dienotvarkėje, maistas jau buvo išdalintas. Taip pat nurodo, jog 2022-09-14 pareiškėjas, prieš išvedant jį į sporto salę, buvo įspėtas apie tą dieną duše vykdomą remontą, ir jog nebus sudaryta galimybė pasinaudoti dušu, tačiau 2022-09-15 pareiškėjui suteikta galimybė pasinaudoti dušu po sporto salės ir vakare pagal įstaigos parengtą grafiką. Nurodo, kad Vilniaus PN nuteistiesiems yra nuolat prieinamas sanitarinis ir higienos mazgas su vandens tiekimo sistema.

Dėl vaizdo skambučio nurodo, jog, remiantis 2022 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesniosios specialistės tarnybiniu pranešimu Nr. 81-3149, 2022 m. rugsėjo 15 d. 21.30 val. vaizdo skambutis neįvyko dėl techninių trikdžių. Teigia, jog pareiškėjas negalėjo pasinaudoti suplanuotu vaizdo skambučiu ne dėl Vilniaus PN administracijos kaltės.

Dėl pasivaikščiojimo nurodo, jog, remiantis 2022 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus PN (duomenys neskelbtini) tarnybiniu pranešimu Nr. 81-3138, 2022 m. rugsėjo 13 d., po pareiškėjo atvykimo planiniu konvojumi iš Pravieniškių PN 16.00 val., pagal patvirtintą grafiką buvo išvestas į pasivaikščiojimo kiemelį nuo 18.02 val. iki 19.02 val., pareiškėjas tą dieną neteikė pareigūnui su prašymų pasivaikščiojimo kiemelyje būti ilgiau.

Nurodo, jog pareiškėjas Vilniaus PN buvo laikomas nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2022 m. gegužės 13 d.; laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) Vilniaus PN atliko nuo 2022 m. kovo 18 d. (nuspręsta 2022 m. kovo 18 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-133), ženkliai pablogėjus pareiškėjo elgesiui bausmės atlikimo metu. Nurodo, jog 2022 m. gegužės 4 d. Vilniaus PN (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime Nr. 64-1481 pareiškėjas charakterizuotas neigiamai („(duomenys neskelbtini)“). Nurodo, kad 2022 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nutarimu Nr. NN-123 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ pareiškėjas perkeltas iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN, siekiant apriboti pareiškėjo daromą neigiamą įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) laikomiems nuteistiesiems.

Dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą teigia, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teigia, jog pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, o tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teigia, jog Vilniaus PN administracija savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir žalos nepadarė, todėl nėra pagrindo svarstyti dėl turtinės ir neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos kaip Pravieniškių PN-AK teisių ir pareigų perėmėjos), atsiliepime taip pat prašo skundo reikalavimą dėl žalos, padarytos 2022 m. rugsėjo 13 d. nesuteikiant pareiškėjui maitinimo, atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą toliau nurodytais argumentais.

Nurodo, jog 2022 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjui suteikti pusryčiai  nuo 7.45 val. iki 7.55 val., kaip numatyta 2018 m. gegužės 30 d. Pravieniškių PN direktoriaus įsakymu Nr. V-258 „Dėl nuteistųjų dienotvarkių (duomenys neskelbtini) patvirtinimo“ patvirtintoje (duomenys neskelbtini) nuteistųjų dienotvarkėje. Taip pat nurodo, jog sausas davinys pareiškėjui nebuvo suteiktas, atsižvelgiant į tai, jog konvojavimas iš Pravieniškių PN iki Vilniaus PN užtruko mažiau nei 6 valandas, kaip tai numatyta Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ 31 punkte. Nurodo. Jog pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 13 d. konvojavimui buvo perduotas Viešojo saugumo tarnybai, todėl Pravieniškių PN negali pateikti tikslaus laiko apie pareiškėjo išvykimą iš Pravieniškių PN. Teigia, jog pareiškėjas nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, susijusių su minėtomis aplinkybėmis, neįrodė, kad Pravieniškių PN savo veiksmais padarė jam žalos.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo nurodytos turtinės ir neturtinės žalos, kuri, pasak pareiškėjo, kilo dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 14 d. iki 2022 m. spalio 31 d. pareiškėjui būnant laikomam Vilniaus PN, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra akcentavęs jog tam, kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 d. įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 d. aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822- 619/2009). Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nenustačius bent vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (pavyzdžiui, bylos Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011).

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.).

Bylos duomenimis, pareiškėjas Vilniaus PN buvo laikomas nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. Vilniaus PN direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 7-133, ženkliai pablogėjus pareiškėjo elgesiui bausmės atlikimo metu, pareiškėjui paskirta laisvės atėmimo bausmę atlikti (duomenys neskelbtini) sąlygomis.

2022 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nutarimu Nr. NN-123 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ pareiškėjas perkeltas iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN, siekiant apriboti pareiškėjo daromą neigiamą įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) laikomiems nuteistiesiems.

Dėl lėšų pervedimo

Pareiškėjas skunde teigia, kad Vilniaus PN padarė pareiškėjui turtinės žalos, kadangi pareiškėjui priklausančias lėšas neteisėtai grąžino jas pervedusiam asmeniui, nepervedė pareiškėjui į įkalinimo įstaigą, į kurią pareiškėjas buvo perkeltas toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Bylos duomenimis, 2022 m. liepos 25 d. į Vilniaus PN sąskaitą iš laisvėje esančios pilietės S. J. pareiškėjui (kuris nuo 2022 m. birželio 17 d. buvo perkeltas atlikti laisvės atėmimo bausmę į Pravieniškių PN) atsiųstas lėšas Vilniaus PN grąžino siuntėjai 2022 m. liepos 27 d. 

Vilniaus PN, atsakydami į pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 14 d. prašymą ir nurodyti lėšų grąžinimo teisinį pagrindą, nurodė, jog, nuteistajam išvykstant iš pataisos įstaigos, įstaiga privalo per tris darbo dienas persiųsti nuteistojo lėšas į kitą įstaigą, taigi tuo metu (bylos duomenimis 2022 m. birželio 22 d.) gautos iš Ministerijos lėšos buvo persiųstos pareiškėjui į kitą įstaigą (bylos duomenimis 2022 m. birželio 23 d.), o lėšos, kurios gautos iš S. J. 2022 m. liepos 23 d. buvo grąžintos siuntėjai, kadangi pareiškėjo pataisos įstaigoje jau nebebuvo.    

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarka) 87 p. nustato, jog nuteistajam (suimtajam) perduodami daiktai nepriimami, jeigu jie adresuoti nuteistiesiems (suimtiesiems), kurie paleisti iš pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) arba kurie perkelti į kitą pataisos įstaigą ar tardymo izoliatorių (kai perduodami daiktai gaunami ne pašto siunta), arba mirusiems nuteistiesiems (suimtiesiems). Vidaus tvarkos 88 p. nustato, jog paštu nuteistųjų (suimtųjų), kurie perkelti į kitą pataisos įstaigą ar tardymo izoliatorių, vardu gauti perduodami daiktai ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų gavimo dienos persiunčiami įstaigai, į kurią perkelti nuteistieji (suimtieji).

Atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, jog gautą ir įskaitytą į pareiškėjo sąskaitą piniginę perlaidą, adresuotą pareiškėjui, Vilniaus PN turėjo per tris darbo dienas nuo jos gavimo dienos persiųsti įstaigai, į kurią perkeltas pareiškėjas. Atsakovė pareiškėjui atsiųstas lėšas grąžindama siuntėjai, o ne persiųsdama pareiškėjui į kitą pataisos įstaigą, pažeidė nustatytą reguliavimą, veikė ne pagal nustatytą teisinį reguliavimą, kuomet gauti ar priimti nuteistiesiems skirti daiktai persiunčiami pagal jų buvimo vietą per nustatytą terminą.

Turtinė žala suprantama kaip turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos arba negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.249 str. 1 d.). Turtinės žalos atsiradimo faktą privalo įrodyti pareiškėjas. Vien tai, kad lėšos buvo grąžintos pareiškėjo artimam asmeniui, nereiškia, kad pareiškėjas neteko turto ar negavo pajamų, nepateikus duomenų apie Pravieniškių PN-AK pareiškėjo sąskaitoje gautas perlaidas. Pažymėtina, kad lėšos nebuvo prarastos ir jų grąžinimas nebuvo atliktas netinkamam subjektui. Nenustatyta, kad pataisos namuose būtų buvę gauta skundų iš perlaidą dariusio asmens.

Dėl laisvalaikio užimtumo kambario

Pareiškėjas skunde teigia, kad Vilniaus PN padarė pareiškėjui neturtinės žalos, kadangi laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 14 d. iki 2022 m. spalio 31 d. atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, visu tuo laikotarpiu Vilniaus PN neužtikrino galimybės naudotis laisvalaikio užimtumo kambariu su televizoriumi ir kitu inventoriumi.

Bylos duomenimis, 2022 m. balandžio 11 d. pareiškėjas teikė Vilniaus PN skundą dėl to, jog į užimtumo kambarį buvo nuvestas tik keletą kartų ir tik po 1 valandą.

2022 m. balandžio 11 d. pareiškėjas teikė Vilniaus PN prašymą leisti neribotai naudotis laisvalaikio užimtumo kambariu nustatytu laisvalaikio laiku.

 Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 5 d. pateikė Vilniaus PN skundą dėl 2022 m. rugpjūčio 31 d. neužtikrinto užimtumo, į kurį atsakydami Vilniaus PN 2022 m. rugsėjo 27 d. raštu nurodė, jog pareiškėjas, atvyko į įstaigą po pietų, kai tos dienos užimtumas už kameros ribų jau suplanuotas. Taip pat nurodė, jog korpuse yra tik dvi užimtumo patalpos, skirtos mankštai ir stalo tenisui, taip pat naudojamos susitikimams su savanoriais ir grupiniams užsiėmimams.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (ginčui aktualios redakcijos, galiojusios nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. liepos 5 d., nuo 2022 m. liepos 6 d. iki 2022 m. liepos 21 d. ir nuo 2022 m. liepos 22 d., toliau – ir Įrengimo taisyklės) 8.9 p. nustato, jog įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas laisvalaikio užimtumo kambarys (kiekvienam būriui); 5 p. nustato, jog laisvalaikio kambarys yra patalpa, skirta nuteistųjų laisvalaikiui praleisti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 m. birželio 8 d., toliau – ir Inventoriaus normos) 3 p., nustato, jog užimtumo kambaryje, be kita ko, turi būti inventorius televizorius (1 vnt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė nepaneigė, jog Vilniaus PN nebuvo laisvalaikio kambario, su pilnai sukomplektuota įranga (nei viename iš dviejų laisvalaikio kambarių nebuvo televizoriaus, kuris pagal nustatytas aprūpinimo normas yra privalomas), kuriuo būtų galėjęs pasinaudoti pareiškėjas. Teismui nepateiktas laisvalaikio kambario inventorizacinė kortelė ar patalpos ir jame esančio inventoriaus sąrašas, nepateikta fotonuotraukų. Teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl pareiškėjo teisės į tinkamai įrengtus laisvalaikio kambarius, atsakovei neįrodžius, jog pareiškėjo skunde keliamu aspekto kalinimo sąlygos atitiko galiojančių teisės aktų nuostatas, ir nepaneigus leistinais įrodymais pareiškėjo argumentų.

Dėl nurodomos neturtinės žalos patyrimo nesant laisvalaikio užimtumo kambaryje televizoriaus pareiškėjo argumentai deklaratyvūs ir abstraktūs, nekonkretizuoti pareiškėjo dėl nurodomo vieno inventoriaus elemento patirti išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas ar patirti nepatogumai, ypač įvertinus žemiau aptariamas kitas laisvalaikio užimtumo formas ir galimybes. Nepagrindus leistinais įrodymais patirtos dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų neturtinės žalos, nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjo prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl užimtumo organizavimo

Pareiškėjas teigė, kad ginčo laikotarpiu Vilniaus PN neorganizavo ir nevykdė jokio pareiškėjo užimtumo, nesudarė galimybių pozityviai leisti laisvą laiką.

Bylos duomenimis, pareiškėjas 2022 m. kovo 30 d. teikė Vilniaus PN prašymą dėl tinklinio grupės sudarymo (duomenys neskelbtini), kuri galėtų būti išsiųsta pažaisti tinklinio.

2022 m. balandžio 5 d. pateikė Vilniaus PN skundą dėl to, jog (duomenys neskelbtini) atlikdamas laisvės atėmimo bausmę iki šiol nesulaukė jokio prasmingo užimtumo, jog yra priverstas sėdėti kameroje nieko prasmingo neveikiant ir nuobodžiauti.

Pareiškėjas 2022 m. balandžio 14 d. teikė Vilniaus PN skundą dėl užimtumo galimybių, į kurį atsakydami 2022 m gegužės 5 d. raštu Vilniaus PN nurodė, jog Vilniaus PN nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) sąlygomis (pareiškėjas buvo laikomas (duomenys neskelbtini)), yra laikomi Vilniaus PN (duomenys neskelbtini) rakinamose kamerose, šiame korpuse yra dvi laisvalaikio užimtumo patalpos, skirtos mankštintis, žaisti stalo tenisą, kuriose taip pat organizuojami susitikimai su savanoriais, grupiniai užsiėmimai. Pabrėžia, jog drausmės grupės nuteistųjų įtraukimas į darbinę veiklą vykdomas laikantis LR BVK 70 str. apribojimų (atskiras arba izoliuotas nuteistųjų laikymas, drausmės grupės nuteistieji įdarbinami atskirai nuo kitų nuteistųjų), atsižvelgiant į LR BVK 126 str. 2 d., atliekantiems laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės sąlygomis asmenims šiuo metu nėra galimybės pasiūlyti užsiimti darbine veikla, dėl labai riboto nuteistųjų darbo vietų skaičiaus (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad užimtumas prasminga ir visuomenės interesus atitinkančia veikla drausmės grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems užtikrinamas įvairiomis formomis (sudarytos sąlygos mokytis bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokyklose, užsiimti individualia apmokestinamąja ir neapmokestinamąją veikla, gauti individualias resocializacijos specialisto, priklausomybių konsultanto, psichologo konsultacijas, bendrauti su kunigu, vienuole, CARITO darbuotojais, savanoriais, užsiimti piešimu, stalo žaidimais, klausytis kameroje įrengto radijo taško, skaityti literatūrą bei periodinę spaudą, nuo 2022 m. balandžio mėnesio - žaisti krepšinį lauke.

Taip pat pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 14 d. teikė Vilniaus PN skundą dėl galimybės būti išvestam į sporto salę nesuteikimo, į kurį atsakydami 2022 m spalio 12 d. raštu Vilniaus PN nurodė, jog 2022 m. rugsėjo 13 d. 16.40 val. pareiškėjo pateiktas žodinis prašymas nebuvo tenkintas atsižvelgiant į tai, jog 17-18 val. suplanuota vakarienė, vėliau sporto sale naudojasi ūkio darbus atliekantys nuteistieji. Taip pat rašte nurodyta, jog trūkstant sporto salių bei žmogiškųjų resursų (dinaminės priežiūros pareigūnų), patvirtinto išvedimo grafiko nebuvimo, jog laisvalaikio užsiėmimų organizavimas pagal teisės aktų reikalavimus yra problemiškas. Taip pat nurodyta, jog pareiškėjui sudaroma galimybė užsiimti individualia, menine ir kūrybine veikla kameroje, gauti stalo žaidimus, konsultacijas su resocializacijos specialistais, psichologais, susitikti su kunigu, skaityti knygas, dalyvauti užimtumo programose.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d., toliau – ir LR BVK) 127 straipsnio 1 dalis nustato, jog organizuodama nuteistųjų užimtumą, pataisos įstaigos administracija privalo siekti, kad kiekvienas nuteistasis, išskyrus BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą atliekančius nuteistuosius, ne mažiau kaip aštuonias valandas per parą užsiimtų BVK 126 straipsnio 2 dalyje nurodytų formų veikla.

BVK 126 straipsnis nustato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems BVK nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla; nuteistųjų užimtumo prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla formos: 1) darbinė veikla; 2) darbas už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų; 3) bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas; 4) individuali veikla; 5) dalyvavimas kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto veikloje.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją dėl noro dalyvauti reabilitacijos programose ar kitose pataisos įstaigos administracijos organizuojamuose užsiėmimuose, tačiau pastaroji būtų atsisakiusi tai daryti. Iš byloje pateiktų Vilniaus PN administracijos atsakymų matyti, kad pareiškėjui su skundais kreipusis į Vilniaus PN administraciją dėl užimtumo galimybių nesuteikimo, pareiškėjui nurodytos visos esamos galimybės užsiimti tam tikra pozityvia veikla ir praturtinti savo laisvalaikį, pasiūlytos įvairios užimtumo formos, išskyrus, jog nėra sąlygų užsiimti darbine veikla, ypač atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su apribojimais drausmės grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbinei veiklai. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dalyvavo užimtumo programose ar kitose organizuojamose veiklose. Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus 2022 m. balandžio 2 d. pažymoje apie pareiškėjo dalyvavimą užimtume nurodyta, jog „Laisvalaikio pomėgių ir gebėjimų išraiška neženkli, formalioje-neformalioje įstaigos visuomeninėje veikloje nedalyvauja“, „pataisos įstaigoje nedirba, kas rodo, kad bausmės atlikimo metu jis taip pat nepasižymi teigiama darbine motyvacija, laikosi kriminalinės subkultūros nuostatų“. Teismas sprendžia, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo suteikta ir išaiškinta galimybė pasinaudoti įvairiomis veiklomis, tačiau iš byloje pateiktos medžiagos galima daryti išvadą, jog pareiškėjas šiomis galimybėmis nepasinaudojo savo iniciatyva. 

Teismas pažymi, kad dalyvavimas įvairiose užimtumo priemonėse ir programose yra grindžiamas savanoriškumo principu ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų ir iniciatyvos. Jei pareiškėjas pageidavo dalyvauti konkrečioje programoje ir užimtumo priemonėje, jis su prašymu dėl to turėjo kreiptis į pataisos namų administraciją. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą su prašymu dėl dalyvavimo konkrečioje užimtumo programoje ar priemonėje ir toks jo prašymas nebūtų patenkintas, pareiškėjo skundo teiginiai dėl laisvalaikio užimtumo galimybių neužtikrinimo deklaratyvūs, nekonkretizuoti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai vertintini kaip abstraktaus pobūdžio, neįrodantys jo teisių pažeidimo.

Dėl prausimosi duše galimybės nesudarymo

Pareiškėjas skunde teigia, kad VPN neužtikrino tinkamų kalinimo sąlygų, kadangi nesudarė galimybės nusiprausti duše 2022 m. rugsėjo 13-14 d., kas pažeidžia teisės aktais nustatytus higienos reikalavimus.

Bylos duomenimis, pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 15 d. pateikė Vilniaus PN skundą dėl 2022 m. rugsėjo 13-14 d. nesudarytos galimybės nusiprausti duše, į kurį atsakydami Vilniaus PN nurodė, jog pareiškėjas, prieš išvedant jį į sporto salę, buvo įspėtas apie tą dieną duše vykdomą remontą, ir jog nebus sudaryta galimybė pasinaudoti dušu; pažymėjo, jog pareiškėjui sudaryta galimybė nusiprausti duše 2022 m. rugsėjo 15 d. ryte.

Atsiliepime atsakovė nurodo, jog pareiškėjas planiniu konvojumi iš Pravieniškių PN atvyko į Vilniaus PN 2022 m. rugsėjo 13 d., 2022 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas, prieš išvedant jį į sporto salę, buvo įspėtas apie tą dieną duše vykdomą remontą, ir jog nebus sudaryta galimybė pasinaudoti dušu, tačiau 2022 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjui suteikta galimybė pasinaudoti dušu po sporto salės ir vakare pagal įstaigos parengtą grafiką. Nurodo, kad Vilniaus PN nuteistiesiems yra nuolat prieinamas sanitarinis ir higienos mazgas su vandens tiekimo sistema.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos higienos normos 45 p. nustato, jog į laisvės atėmimo vietą pristatyti asmenys švarinami (prausiami, naikinami nariuotakojai, dezinfekuojami drabužiai) prireikus – esant nariuotakojų, nepakankamai švarai, higienai ir pan.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 4.4 p. nustato: „Nuteistajam (suimtajam) atvykus į pataisos įstaigą (tardymo izoliatorių) atliekama jo medicininė apžiūra, esant poreikiui jis higieniškai švarinamas, jam suteikiama galimybė nusiprausti duše, dezinfekuojami jo rūbai. Sveikatos tikrinimo rezultatai įrašomi į nuteistojo (suimtojo) asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę). Apie nepilnamečio suimtojo pirminio ir pakartotinio sveikatos būklės patikrinimo rezultatus, pateikus paklausimą, informuojamas ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas, prokuroras ar teismas. Ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas, prokuroras ar teismas apie nepilnamečio suimtojo pirminio ar pakartotinio sveikatos patikrinimo rezultatus taip pat informuojamas paties nepilnamečio suimtojo, jo tėvų (globėjų) ar advokato prašymu“.

Nors, atsakovės teigimu, negalimumą pasinaudoti dušu pareiškėjo gyvenamojo korpuso aukšte lėmė objektyvios aplinkybės (dušas sugedo, buvo remontuojamas), tačiau šios aplinkybės Vilniaus PN administracija nepagrindė jokiais leistinais įrodymais, be to, nepagrindė, jog negalėjo imtis priemonių šiam trūkumui pašalinti (pavyzdžiui, suteikti galimybę pasinaudoti kitomis dušo patalpomis pareiškėjo gyvenamajame korpuse). Taigi nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, jog atsakovė formaliai neužtikrino teisės aktais nustatytų reikalavimų dėl nuteistųjų higienos palaikymo vykdymo vieną dieną. 

Minėtos aplinkybės, teismo vertinimu, nesuponuoja neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovės atstovas siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą, jog pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės ar pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių patyrė kankinantį elgesį, draudžiamą EŽTK 3 straipsniu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas iš anksto buvo informuotas apie situaciją dėl galimybės nusiprausti po sporto, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistieji nuolat prieina prie sanitarinio ir higienos mazgo su vandens tiekimo sistema, kur galimas apsiprausimas kaip alternatyva susiklosčius nenumatytai situacijai trumpu periodu. Pažymėtina, kad CK 6.253 str. numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo jos, jei veikiama būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Dėl maitinimo nesuteikimo

Pareiškėjas skunde teigia, kad Pravieniškių PN ir (ar) Vilniaus PN neužtikrino tinkamų kalinimo sąlygų, kadangi nesuteikė pareiškėjui maitinimo (pietų) 2022 m. rugsėjo 13 d., kai buvo konvojuotas iš vienos pataisos įstaigos į kitą, kas pažeidžia teisės aktais nustatytus reikalavimus suteikti nuteistiesiems nemokamą maitinimą pagal nustatytas fiziologines normas.

Bylos duomenimis, pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 14 d. pateikė Vilniaus PN skundą dėl 2022 m. rugsėjo 13 d. nesuteikto maitinimo, į kurį atsakydami Vilniaus PN nurodė, jog 2022 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjui nebuvo suteikti pietūs, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas planiniu konvojumi iš Pravieniškių PN atvyko į Vilniaus PN 14.00 val. pasibaigus pietų metui (12.00-13.00 val.), nustatytam suimtųjų (nuteistųjų) dienotvarkėje, maistas jau buvo išdalintas.

BVK 173 str. 5 d. nustato, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančio jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas; maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintas Valgiaraštis nedirbantiems vyrams, kuriuo numatyti pusryčiai, pietūs ir vakarienė.

Nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN ir (ar) Vilniaus PN nepaneigė, jog pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 13 d. nesuteiktas maitinimas pietų metu. Bylos duomenimis, pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 13 d. buvo suteikti pusryčiai ir vakarienė. Vilniaus PN nurodė, jog pareiškėjas planiniu konvojumi iš Pravieniškių PN atvyko į Vilniaus PN 14.00 val., pasibaigus pietų metui (pagal nustatytą grafiką 12.00-13.00 val.), ko pareiškėjas ir neginčija, todėl neįrodyti neteisėti Vilniaus PN veiksmai, tačiau pažymėtina, jog pareiškėjo konvojavimą organizavusi pataisos įstaiga privalėjo atsakingiau suplanuoti kelionės laiką, trukmę ir pasirūpinti pareiškėjo maitinimu. Vilniaus PN neteisėti veiksmai šioje situacijoje nekonstatuotini ir dėl to, kad nenustatyta, jog pareiškėjas, pavėluotai atvykęs į kitą pataisos įstaigą, būtų informavęs apie situaciją ir prašęs maitinimo, o šis prašymas nebūtų tenkintas. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas turi galimybę nustatyta tvarka reikalauti žalos atlyginimą iš neteisėtus veiksmus atlikusio subjekto. Šioje byloje reikalavimai dėl Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų nebuvo pareikšti ir nėra nagrinėjami.

Dėl teisės pasinaudoti vaizdo skambučiu

Pareiškėjas skunde teigia, kad Vilniaus PN neužtikrino tinkamų kalinimo sąlygų, kadangi 2022 m. rugsėjo 15 d. nesuteikė pareiškėjui planuoto vaizdo skambučio, kas pažeidžia teisės aktais nustatytą nuteistųjų teisę paskambinti.

Bylos duomenimis, pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 15 d. pateikė Vilniaus PN skundą dėl nesuteikto planuoto vaizdo skambučio, į kurį atsakydami Vilniaus PN nurodė, jog 2022 m. rugsėjo 15 d. 21.30 val. pareiškėjui buvo suteikta teisė pasinaudoti iš anksto suplanuotu vaizdo skambučiu, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Atsakydami į skundą Vilniaus PN 2022 m. spalio 13 d. raštu nurodė, jog 2022 m. rugsėjo 15 d., 21.30 val. pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasinaudoti skambučiu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės.

Atsiliepime atsakovės atstovas nurodo, jog remiantis 2022 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesniosios specialistės tarnybiniu pranešimu, vaizdo skambutis neįvyko dėl techninių trikdžių. Teigia, jog pareiškėjas negalėjo pasinaudoti suplanuotu vaizdo skambučiu ne dėl Vilniaus PN administracijos kaltės.

BVK 75 str. 1 d. 4 p. nustato, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 37 p. nustato, jog pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Skambinimui telefonu prilyginamas skambinimas internetine telefonija. Šių taisyklių 38 p. nustato, kad nuteistieji, išskyrus bausmę atliekančius atviroje kolonijoje, pusiaukelės namuose ir gyvenančius už pataisos įstaigos teritorijos ribų, gali skambinti telefonu tik dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu.

Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė, nurodydama kaip nesuteikto skambučio priežastį techninius trikdžius, šių aplinkybių nepagrindė jokiais tinkamais įrodymais, o atsakovės atstovo teiginiai prieštarauja pareiškėjo teiginiams, teismas vertina, jog skambučio nesuteikimas pareiškėjui negali būti pateisintas objektyviomis aplinkybėmis, kurios nepriklausė nuo atsakovės atstovo valios. Byloje nėra nustatyta, jog pataisos įstaigoje nurodytą dieną ir laiką apskritai nebuvo interneto, jog atsakovės atstovas ėmėsi priemonių trūkumams ištaisyti (pavyzdžiui, suteikti pareiškėjui galimybę paskambinti kitomis priemonėmis).

Nors ir konstatuoti neteisėti veiksmai, minėtos aplinkybės nesuponuoja neturtinės žalos pareiškėjui nustatymo, kadangi byloje nėra konkrečių duomenų apie pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Be to, galimybė skambinti nuteistajam suteikiama kiekvieną mėnesį nustatytu dažnumu ir nėra duomenų, jog pareiškėjas apskritai būtų praradęs skambinimo teisę ir neįvykęs skambutis būtų buvęs užskaitytas kaip įvykęs ir pareiškėjui nesuteikta teisė skambinti artimiesiems. Nenustačius neturtinės žalos kilimo fakto, nėra teisinio pagrindo civilinei atsakomybei taikyti.

Dėl teisės pasivaikščioti

Pareiškėjas skunde teigia, kad Vilniaus PN neužtikrino tinkamų kalinimo sąlygų, kadangi 2022 m. rugsėjo 13 d. suteikė pareiškėjui viena valanda trumpesnį pasivaikščiojimą, kas pažeidžia teisės aktais nustatytus reikalavimus dėl nuteistųjų pasivaikščiojimo.

Bylos duomenimis, pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 14 d. teikė Vilniaus PN skundą dėl galimybės būti išvestam pasivaikščioti, į kurį atsakydami 2022 m. spalio 12 d. raštu Vilniaus PN nurodė, jog 2022 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjui buvo užtikrintas 1 val. trukmės pasivaikščiojimas, kadangi pareiškėjas su prašymais ar skundais nesikreipė į atsakingą pareigūną.

BVK 75 str. 1 d. 5 p. nustato, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas.

BVK 103 str. nustato, jog nuteistieji BVK numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore; nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio BVK 70 straipsnio reikalavimų, pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis; pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 104 p. nustato, jog pasivaikščioti nuteistiesiems leidžiama jų dienotvarkėje nurodytu laisvalaikio metu, o suimtiesiems – jų dienotvarkėje nurodytu buvimo gryname ore laiku; pasivaikščioti vienu metu gali būti vedami visi vienoje gyvenamojoje patalpoje (kameroje) esantys nuteistieji.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nepagrindė jokiais tinkamais įrodymais jos nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas atsisakė pasivaikščioti nustatytas 2 valandas, taip pat nenurodė jokių kitų teisėtų pagrindų pasivaikščiojimui sutrumpinti, yra pagrindas teigti, jog atsakovės atstovas nesilaikė teisės aktais nustatytų reikalavimų dėl nuteistųjų pasivaikščiojimo trukmės.

Visgi, teismo vertinimu minėtos aplinkybės nesuponuoja neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovės atstovas siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą, jog pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės ar pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių patyrė kankinantį elgesį, draudžiamą EŽTK 3 straipsniu. Kaip byloje nustatyta pareiškėjui suteikiama teisė sportuoti, turėti kitą turiningą laisvalaikį, kas laikytina pakankamomis kompensacinėmis priemonėmis, pašalinti hipotetinės pareiškėjui dėl vienkartinio sutrumpėjusio pasivaikščiojimo galėjusios kilti žalos pasekmes.

Dėl prausimosi duše privatumo

Pareiškėjas skunde teigia, kad VPN neužtikrino tinkamų kalinimo sąlygų, kadangi gyvenant kameros tipo patalpose, pareiškėjas turėjo naudotis dušinėmis, įrengtomis be užuolaidų, kas pažeidžia asmens teisę į privatų gyvenimą.

Bylos duomenimis, pareiškėjas 2022 m. balandžio 6 ir 14 d. pateikė Vilniaus PN skundus dėl dušų įrengimo, į kurį atsakydami Vilniaus PN 2022 m. balandžio 28 d. rašte nurodė, jog nei Lietuvos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, nei Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, nenumato reikalingumo, bendro naudojimo dušuose, įrenginėti atskiras (visiškai izoliuotas) dušo kabinas, kadangi maudytis duše, vienu metu, vedami tik tos pačios lyties asmenys.

Pareiškėjas 2022 m. balandžio 11 d. ir 2022 m. gegužės 5 d. pateikė Vilniaus PN skundus dėl teisės į privatumą dušuose neužtikrinimo, į kurį atsakydami Vilniaus PN 2022 m. gegužės 9 d. rašte nurodė, jog Vilniaus PN (duomenys neskelbtini) esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos yra atskirtos viena nuo kitos pertvaromis (iš abiejų pusių) ir tik viena, įėjimui į dušą skirta pusė yra atvira, dušo kabinos įrengtos viena eile (bet ne viena priešais kitą), todėl pagrindo teigti, kad užuolaidų nebuvimas dušuose pažeidžia teisę į privatumą. Analogišką paaiškinimą pareiškėjui Vilniaus PN pateikė 2022 m. gegužės 11 d. raštu.

Nors atsakovė atsiliepime teigia, jog nuteistiesiems užtikrinamas privatumas naudojantis dušais, teismo vertinimu, atsakovė atsiliepime nepaneigė aplinkybės dėl privatumo užtikrinimo naudojantis dušu, nepateikė įrodymų, kad pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta bent minimaliai. Pažymėtina, kad nebuvo pateikta dušo patalpų fotonuotraukų. Atsakovės argumentai, jog VPN (duomenys neskelbtini) įrengtos dušo patalpos atitiko galiojantį teisinį reguliavimą, ir kad VPN dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas, taip pat nepaneigia pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl privatumo besinaudojant dušu teisės pažeidimo, kadangi nepatvirtinti leistinais įrodymais.

Pareiškėjo teiginiai, jog būnant duše jis buvo matomas kitų asmenų turi būti vertinami neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumą, orumą ir garbę. Asmens buvimas duše, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą (žr. LVAT 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018). Byloje nėra duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti dušu VPN buvo tinkamai užtikrinta, kad dušo patalpa buvo įrengta taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti ja ir nepatirti nepatogumų dėl privatumo stokos. Iš pateiktų į bylą Vilniaus PN 2022 m. gegužės 9 ir 11 d. raštų, darytina prielaida, kad dušuose yra tik pertvaros, nėra užuolaidų, dėl ko darytina išvada, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog besimaudantis asmuo yra matomas kitų asmenų. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., dėl ko jo stebėjimas būtų būtinas ir konkrečiu atveju pateisinamas. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl pažeisto jo privatumo naudojantis dušu ginčo laikotarpiu, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu buvo pažeista. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kiek kartų tokia jo teisė buvo pažeista.

 Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 1275 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl visų nurodytų kalinimo sąlygų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, depresiją.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš J. K. (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš J. K., pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš J. K., pareiškimo Nr. 44362/04).

Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. pvz., 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų VPN pažeidimų mastą, intensyvumą ir trukmę, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų (iš esmės dėl teisės į privatumą dušuose pakankamo neužtikrinimo), pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga, protinga suma laikytina 200 Eur.

Teismas, nustatydamas žalos dydį, vertina tai, kad kiti žymūs ir labai neigiamai įtakoję pareiškėjo būseną pažeidimai byloje nenustatyti, taip pat nenustatyta ir tai, jog būtent dėl šių pažeidimų pareiškėjui būtų kilę sveikatos sutrikimai ar kitos neigiamos pasekmės. Byloje nėra duomenų, kad VPN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų (kalinamųjų) privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo (kalinimo) pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-1730-858/2018, Nr. A-1748-492/2018, Nr. A-2108-415/2018, Nr. A-1890-756/2018). Taip pat byloje nenustatyta, jog realiai pareiškėjo privatumas buvimo Vilniaus PN metu dušuose buvo pažeistas, t. y. kad būtų jį neleistinai ir nesilaikant etikos ir moralės reikalavimų pašaliniai asmenys stebėję, tuo keldami didesnius išgyvenimus, stresą ir nepatogumo jausmą.

Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės neturtinei žalai atlyginti priteistina 200 Eur suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

iš dalies patenkinti pareiškėjo E. V. skundą.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui E. V..

Kitoje dalyje pareiškėjo E. V. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                         Jovita Einikienė