Administracinė byla Nr. I-514-402/2017
Proceso Nr. 3-62-3-02169-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.1.
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,
sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,
rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K.G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos priteisimo
n u s t a t ė :
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Skunde (b. l. 4, 9) pareiškėjas nurodė, jog jam būnat Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos l-mo sektoriaus uždaroje zonoje, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. spalio 20 d. (pareiškimo padavimo diena) buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, nes nebuvo užtikrinti higienos normų reikalavimai, neturėjo galimybės apsiprausti po karštu dušu. Nurodė, jog patyrė neigiamus išgyvenimus, atsirado nemiga ir galvos skausmai, psichologiniai ir dvasiniai išgyvenimai.
Atsakovo atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, jog vykdant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 76-3498, 2008, Nr. 125-4756) 258 punkto ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimus sudaryti nuteistiesiems galimybę pasinaudoti dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, patvirtintas įstaigos direktoriaus 2016 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. V-306 „Dėl tvarkų aprašų ir grafikų patvirtinimo 1-o sektoriaus uždaroje zonoje“, kuriame nurodytas konkretus maudymosi duše laikas Šiuo įsakymu nustatyta, kad dušine nuteistasis gali naudotis kartą per savaitę. Šio įsakymo punkto reikalavimas įstaigoje yra užtikrinamas. Dušinėje karštas vanduo yra nuolat. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-o sektoriaus uždaroje zonoje kamerų tipo patalpose nuteistiesiems, kartą per savaitę pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą grafiką, suteikiama galimybė išsimaudyti duše po karštu vandeniu. Pareiškėjas su pretenzijomis dėl dušo ar karšto vandens į administraciją nesikreipė. Pareiškėjo teiginiai, kad dėl šioje byloje išdėstytos situacijos jis patyrė neturtinę žalą nėra pagrįsti.
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos l-mo sektoriaus uždaroje zonoje laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. d. iki 2016 m. spalio 20 d., neužtikrinant teisės kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos l-mo sektoriaus uždaroje zonoje (2017-01-06 pažyma Nr. 41-226).
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. d. iki 2016 m. spalio 20 d., atsakovas pažeidė jo teisę kartą per savaitę išsimaudyti po šiltu dušu.
Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma).
Higienos normos 44 punkte nurodyta, kad Laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Analogiška nuostata įtvirtinta Pataiso įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 258 punkte. Taigi akivaizdu, kad šiose teisės aktų normose yra įtvirtintas imperatyvas užtikrinti nuteistajam nusiprausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos l-mo sektoriaus uždaroje zonoje kamerų tipo patalpoje Nr. 7 (2017-01-06 pažyma Nr. 41-226).
Pagal Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus patvirtintą 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-306 Nuteistųjų, perkeltų į 1-o sektoriaus kamerų tipo patalpas ir esančių karantino patalpose, išvedimo į dušą grafiką 1-mo sektoriaus uždaros zonos kamerų tipo patalpos Nr. 7 nuteistiesiems sudaryta galimybė maudytis duše šeštadieniais. Į dušą vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys nuteistieji.
Atsakovas atsiliepime nurodė, jog šio įsakymo punkto reikalavimas įstaigoje yra užtikrinamas. Dušinėje karštas vanduo yra nuolat.
Akivaizdu, kad pagal minėtų grafikų duomenis, pareiškėjui kalint 1-mo sektoriaus uždaros zonos kamerų tipo patalpose buvo sudaryta galimybė išsimaudyti po dušu.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų (jų nepateikė ir atsakovas), jog pareiškėjas su pretenzijomis dėl dušo ar karšto vandens būtų kreipęsis į Pravieniškių pataisos namų administraciją.
Byloje nepateikta įrodymų apie pareiškėjo sveikatos būklę vertinamuoju laikotarpiu, todėl teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie nesuteiktos teisės kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Teismas pažymi, kad pats pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir būtino (tiesioginio) priežastinio ryšio. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kurią teismas galėtų įvertinti pinigais. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. O šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėjas tokių faktų neįrodė (ABTĮ 57 str.).
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pagal Civilinio kodekso 6.271 str. 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių patisos namų – atvirosios kolonijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Natalja Zelionkienė