Administracinė byla Nr. I-1002-402/2014
Proceso Nr. 3-62-3-01955-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,
sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,
dalyvaujant pareiškėjui L. Z. , atsakovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovui Nedui Radišauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 1 000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašė išspręsti klausimą dėl Pataisos įstaigų taisyklių 73.2 punkto taikymo teisinio pagrįstumo vykstant per KPP-3 postą (b.l. 7).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašymu atsisakė skundo reikalavimo - išspręsti klausimą dėl Pataisos įstaigų taisyklių 73.2 punkto taikymo teisinio pagrįstumo vykstant per KPP-3 postą.
Pareiškėjas savo skunde (b.l. 5) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad atliekant bausmę pataisos namuose 2013-09-01, apie 11.40 val. – 11.55 val., vyko į medicinos dalį pasiimti vaistų ir jį pataisos namų pareigūnai nepraleido eiti pasiimti vaistų. Pareigūnai surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog L. Z. be leidimo ir neprisistatęs administracijos atstovams bandė eiti pro KPP-3. 2013-09-02 nutarimu Nr. 67-1172 pataisos namų direktorius paskyrė papeikimą, už tai, kad pareiškėjas neprisistatęs ir be leidimo bandė praeiti pro KPP-3. Nuobaudą paskyrė tik remiantis tarnybiniais pranešimais, nesiaiškino tikrų faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimą. Paaiškino, kad Pataisos įstaigų taisyklėse nurodyta, jog nuteistasis turi kreiptis į administracijos atstovą, pasisakydamas savo pavardę. Nėra nustatyta, jog pareiškėjas buvo įėjęs į patalpą, kur buvo įstaigos atstovas ir bandė išeiti be leidimo, nes jis ėjo koridoriumi, kuris yra lauke ir padarytas taip, kad įstaigos atstovas yra atskiroje patalpoje ir viską mato pro langą. Pareigūnai (budėtojai) J. S. ir Z. Č. nėra administracijos atstovai ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų. Jie yra pataisos įstaigos pareigūnai, nes vykdo pataisos įstaigos ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą. Paaiškino, kad eidamas pro KPP-3 pareigūnui J. S. pasakė savo pavardę ir tikslą. Neaišku, kodėl J. S. dar liepė prisistatyti ir pareigūnui R. Č. . Nurodė, jog jis nešioja ženklą su pavarde, todėl jo tapatybė buvo žinoma, kasdien eina pro KPP-3 į medicinos dalį pasiimti jam paskirtų vaistų, o 2013-09-01 jam ši teisė buvo suvaržyta. Atsakovas neteisėtais veiksmais 2013-09-01 neleido pasinaudoti teise į gydymą, vaistų gavimą, 2013-09-02 nesiėmė jokių priemonių – priešingai, nubaudė pareiškėją už tai, kad jis pagal gydytojos nurodymus teisėtai ir laiku ėjo pasiimti vaistų. Tokiais veiksmais atsakovas sukėlė pareiškėjui nepatogumus, netinkamu elgesiu neveikė taip kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Prašo priteisti neturtinę žalą 1000 Lt.
Atsakovas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 9-11) nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog nuteistasis L. Z. pagrįstai nebuvo praleistas, nes neprisistatė ir be leidimo bandė praeiti pro KPP-3. Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje yra nustatytas bausmės atlikimo režimas. Visi nuteistieji pasirašytinai supažindinti su pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis. Pataisos įstaigų taisyklių 73 punktas reglamentuoja nuteistųjų elgesio taisykles. Jose aiškiai nurodyta, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. 73.2. punkte nurodyta, jog įėjus pataisos įstaigos administracijos atstovui į patalpą atsistoti ir pasisveikinti, įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus, kreiptis į pataisos įstaigos administracijos atstovą, pasakydami savo pavardę. pereiti šį praleidimo punktą. Pareiškėjas, 2013-09-01, apie 11.00 val. KPP-3 buvo sulaikytas, nes bandė be leidimo pereiti šį praleidimo punktą. Šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė LR BVK 110 str. 1 d. 1 p. "Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos" bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2. "įėjus pataisos įstaigos administracijos atstovui į patalpą atsistoti ir pasisveikinti, įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus, kreiptis į pataisos įstaigos administracijos atstovą, pasakydami savo pavardę;". Vadovaujantis LR BVK 143 str. nuostatomis, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į iki šiol paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo ir skiriama nuobauda turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, pareiškėjui buvo paskirta nuobauda - papeikimas. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, buvo pažeisti, ir neįrodė, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, taip pat, kad dėl laikymo sąlygų pataisos įstaigoje pablogėjo jo sveikatos būklė, nepateikė pastarąjį savo teiginį patvirtinančių dokumentų, todėl jo skundas yra nepagrįstas.
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
L. Z. prašo teismą priteisti iš atsakovo – Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnų veiksmų - 2013-09-01 pareigūnai suvaržė jo teisę praeiti pro kontrolinį praleidimo postą Nr. 3 (toliau tekste – KPP-3) ir patekti į medicinos dalį, neteisėtai draudė pareiškėjo teisę į gydymą, vaistų gavimą, kuriuos būtina vartoti kasdien. Tokiais veiksmais atsakovas sukėlė pareiškėjui nepatogumus, netinkamu elgesiu neveikė taip kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Todėl teismo prašė priteisti 1 000 Lt už tai, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų 2013-09-01 ir 2013-09-02 negavo jam gydytojo paskirtų vaistų, patyrė nepatogumus.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Bylos duomenys patvirtina, jog 2013 m. rugsėjo 2 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimu Nr. 67-1172 buvo paskirta L. Z. nuobauda- papeikimas, už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 1 d. apie 11.55 val. bandė praeiti pro KPP-3 neprisistatęs ir be leidimo (b.l. 40).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, jog jis serga ir jam gydytojo yra paskirti vaistai, kuriuos jis turi vartoti kasdien, todėl jis kiekvieną dieną eina pasiimti vaistų į medicinos dalį. Byloje ginčo nėra, jog pareiškėjui paskirtas gydymas ir jis eina pasiimti vaistų į medicinos dalį, šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas.
Ginčas kilo dėl to, ar teisėtai pareigūnai 2013 m. rugsėjo 1 d. nepraleido pareiškėjo praeiti pro KPP-3.
Bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, o straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Pagal BVK 12 straipsnio 1 dalį, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o pagal jo 2 dalį - vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 5 ir 12 straipsnių nuostatos suponuoja nuteistųjų pareigą vykdyti tik tokius į jų teisių suvaržymą nukreiptus pataisos įstaigos administracijos nustatytus reikalavimus, kurie yra pagrįsti konkrečiomis įstatymo normomis. Pagal BVK 110 straipsnio 1 dalies nuostatas laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Tai, be kita ko, reiškia, kad BVK 110 straipsnio 1 dalies numatytas iš nuteistojo reikalaujamas elgesio modelis turi būti nustatytas įstatymo, turi būti jam žinomas ir suprantamas arba turi būti preziumuojama, kad jis yra jam žinomas.
Todėl, sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo 1 d. jis ėjo į medicinos punktą pasiimti vaistų ir eidamas pro KPP-3 pareigūnui J. S. pasakė savo pavardę ir kur eina, tačiau neaišku, kodėl J. S. dar liepė prisistatyti ir pareigūnui R. Č. . Nurodė, jog jis nešioja ženklą su pavarde, todėl jo tapatybė buvo žinoma, kasdien eina pro KPP-3 į medicinos dalį pasiimti jam paskirtų vaistų, o 2013 m. rugsėjo 1 d. jam ši teisė buvo suvaržyta, taisyklėse nėra nurodyta, jog būtina užeiti į postą ir prisistatyti.
Teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovo neteisėtus veiksmus pareiškėjas sieja su Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnų reikalavimu, kai jam einant pro KPP-3 buvo liepta užeiti į postą ir dar kartą prisistatyti pareigūnui Z. Č. .
Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes: ar pareiškėjas ėjo pro KPP-3 neprisistatęs ir be leidimo, ir ar pareigūnai nepraleisdami pareiškėjo pro KPP-3 savo veiksmais pažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 73.2 punkte nurodyta, kad nuteistieji privalo įėjus pataisos įstaigos administracijos atstovui į patalpą atsistoti ir pasisveikinti, įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus, kreiptis į pataisos įstaigos administracijos atstovą, pasakydami savo pavardę.
Pareiškėjas tiek rašytiniame pasiaiškinime (2013-09-01 Nr. 70(1)-733), pateiktame Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijai, tiek teisme nurodė, jog 2013 m. rugsėjo 1 d. eidamas pro KPP-3 į medicinos dalį prisistatė pareigūnui J. S. . Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. B. , D. G. , I. Š. , paaiškino, kad nuteistieji eidami į medicinos punktą pro KPP-3 prisistato pareigūnui ir pasako kur eina. Į postą užeiti nebūtina, nes galima tai padaryti ir pro langelį. Šie liudytojai taip pat nurodė, jog 2013 m. rugsėjo 1 d. L. Z. ėjo nustatytu laiku į medicinos dalį pro KPP-3 ir jo nepraleido. Girdėjo kaip jis prisistatė pareigūnui J. S. .
Teismo posėdžio metu apklaustas pareigūnas J. S. paaiškino, jog 2013-09-01 L. Z. eidamas pro KPP-3 jam prisistatė, tačiau jis tuo metu rūkė prie posto, todėl liepė prisistatyti pareigūnui Z. Č. .
Iš byloje pateikto Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2013 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-127 patvirtinto „Lankymosi 1-osios valdybos sveikatos priežiūros tarnyboje grafiko“ matyti, jog lankymasis sveikatos priežiūros tarnyboje yra numatytas visomis savaitės dienomis. 1-ojo būrio (kuriam priklausė pareiškėjas) nuteistųjų lankymasis sveikatos priežiūros tarnyboje paskirtas nuo 11.00 iki 12.00 val. Byloje nustatyta, jog 2013 m. rugsėjo 1 d. apie 11.55 val. pareiškėjas ėjo į medicinos punktą pro KPP-3, tačiau jo pareigūnai nepraleido.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punkte nurodyta, jog nuteistieji turi kreiptis į pataisos įstaigos administracijos atstovą, pasakydami savo pavardę, tačiau šiose taisyklėse nėra nustatytos nuteistųjų pareigos užeiti į kontrolės priežiūros posto vidų ir prisistatyti pareigūnui. Atsakovo atstovas negalėjo paaiškinti kokiose taisyklėse yra nurodyta, jog nutiestieji eidami pagal patvirtintą „Lankymosi 1-osios valdybos sveikatos priežiūros tarnyboje grafiką“ į sveikatos priežiūros punktą turi užeiti į posto vidų. Kaip matyti iš liudytojų parodymų L. Z. prisistatė pareigūnui J. S. .
Išnagrinėjus visą bylos medžiagą, teismo nuomone, šioje situacijoje, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus, t.y. nepagrįstai nepraleido 2013 m. rugsėjo 1 d. apie 11.55 val. pareiškėjo pro KPP-3 į sveikatos priežiūros tarnybą, ir šių pareigūnų veiksmai tiesiogiai turėjo įtakos, jog L. Z. negalėjo nueiti į sveikatos priežiūros tarnybą ir pasiimti jam paskirtų vaistų. Darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai, jog dėl minėtų pareigūnų veiksmų jis patyrė nepatogumus, stresą, yra pagrįsti.
Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl to buvo padaryta žala, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Minėta, jog pareiškėjas prašo teismo priteisti iš atsakovo 1000 Lt neturtinės žalos.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, jog nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (LAVT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).
Byloje nėra nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnai veikė teisėtai nepraleisdami pareiškėjo pro KPP-3. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentas, kad dėl 2013 m. rugsėjo 1 d. nesuteiktos jam galimybės nueiti į medicinos dalį ir pasiimti vaistų, jis pajuto nerimą, baimę, jog sutrikus širdies veiklai jis neturės vaistų, laikytinas pagrįstu. Iš pareiškėjo sveikatos istorijos matyti, kad jis kasdien lankėsi sveikatos priežiūros tarnyboje ir jam yra paskirti vaistai, kurie naudojami pastoviai. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į pirmiau nurodytas aplinkybes, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnai būtų L. Z. praleidę pro KPP-3, nes kaip byloje nustatyta pareiškėjas prisistatė pareigūnui J. S. ir ėjo nustatytu pagal grafiką laiku į sveikatos priežiūros punktą. Tačiau pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne vienkartinio pobūdžio, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš vienkartinio įvykio – nebuvo praleistas pro KPP-3 ir negalėjo 2013 m. rugsėjo 1 d. nueiti į sveikatos priežiūros punktą pasiimti vaistų, jo patirtas neigiamas išgyvenimas buvo vienkartinio pobūdžio bei trumpalaikis nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė, didžiulį psichologinį sukrėtimą, pažeminimą, fizinį skausmą t.y., kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau pripažįstant, jog L. Z. , kaip asmens atliekančio laisvės atėmimo bausmę, teisė į teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą (teisė nueiti į medicinos dalį ir pasiimti jam paskirtus vaistus) buvo pažeista ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Pareiškėjas savo skundu taip pat prašė išspręsti klausimą dėl Pataisos įstaigų taisyklių 73.2 punkto taikymo teisinio pagrįstumo vykstant per KPP-3 postą. Teisminio nagrinėjimo metu šio reikalavimo pareiškėjas atsisakė ir šią bylos dalį prašė nutraukti. Pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Pareiškėjas, išreikšdamas savo valią, šia įstatymo jam suteikta teise pasinaudojo ir ją realizavo, todėl atsisakymas priimtinas, ši bylos dalis nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsnio, 88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktu, 101 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo L. Z. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad L. Z. , į laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą, buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Nutraukti administracinę bylą dalyje dėl prašymo išspręsti klausimą dėl Pataisos įstaigų taisyklių 73.2 punkto taikymo teisinio pagrįstumo vykstant per KPP-3 postą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Natalja Zelionkienė