Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-10-01][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-11-1037-2020].docx
Bylos nr.: 1-11-1037/2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Telðiø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)
Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Specialioji dalis
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Ikiteisminis tyrimas
Ikiteisminio tyrimo veiksmai
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
Nagrinėjimo teisme pertrauka (BPK 243 str.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Nuosprendžio pateikimas vykdyti (BPK 342 str.)
Bausmė (BK VII skyrius)
Ekspertizė (BPK 208-211 str.)
Nuosprendžio nuorašų įteikimas (BPK 310 str.)

?Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1-11-1037/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50730-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.1.; 2.3.6.4.

 (S)

 

 

img1 

 

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. rugsėjo 28 d.

Telšiai

 

        Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys, 

sekretoriaujant Inai Visockienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Gailiui,

kaltinamajam T. K., jo gynėjui advokatui Irmantui Motužiui,

nukentėjusiajam J. N., jo atstovui advokatui Mariui Mikalauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis (registruotas darbo biržoje), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641  straipsniu, laisvės apribojimu 1 metams 1 mėnesiui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

T. K. kaltinamas tuo, kad 2018 m. spalio 21 d., apie 5.15 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), sukonfliktavęs su J. N. ir pats provokavęs konfliktą, o po to bėgdamas nuo J. N. ir jo bendrininkų, jis tyčia suduodamas medine lazda vieną smūgį J. N. į galvos sritį, tuo padarydamas jam kaukolės skliauto kairės pusės kaulų linijinį lūžį ir kaukolės pamato vidinės duobės kairės pusės lūžį, kraujo išsiliejimą virš kietoje smegenų dangalo pamato kairėje pusėje bei galvos smegenų dešiniosios smilkininės skilties sumušimą, kraujosrūvas galvos skliauto kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, kairio smilkinkaulio speninės ataugos ląstelėse ir pleištakaulio kairiajame antyje, kurios susietos su kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiu, kas dėl patirto sužalojimo sukėlė potrauminį vienpusį neurosensorinį visišką prikurtimą kaire ausimi ir J. N. liko kurčias kairiąją ausimi, taip pat galvos ir veido sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių patinimu nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimu, muštine žaizda apatinėje lūpoje, kraujosruvomis ir gleivinės įtrūkimais lūpų vidiniame paviršiuje, viršutinių 11 ir 21 dantų vainikų kramtomųjų paviršių nuskėlimu, odos nubrozdinimu pasmakrėje, trauminiu subarachnoidiniu pakraujavimu dešinio smegenų pusrutulio srityje, odos nubrozdinimu kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje ir taip padarė J. N. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. K. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo iš esmės kaltu neprisipažino. Pasak kaltinamojo, jis pripažįsta, kad trenkė nukentėjusiajam, tačiau tai darė gynybos tikslais. Tiek apklaustas teisiamajame posėdyje dėl kaltinimo nesunkiai sutrukdžius nukentėjusiojo sveikatą, tiek ir pakeitus kaltinimą į sunkų sveikatos sutrikdymą kaltinamasis nurodė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo bei jo draugų įvyko konfliktas prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“. Kaip nurodė kaltinamasis, jis sukonfliktavęs su nukentėjusiuoju ir jo draugais pradėjo bėgti, o jie jį vytis. Kaip nurodė kaltinamasis, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, jis niekam smūgių nesudavė ir negali nurodyti dėl kokių priežasčių pradėjo bėgti. Pasak kaltinamojo, smulkiai ir visų įvykio aplinkybių jis nepamena, nes praėjo daug laiko, tačiau pamenantis, kad bebėgdamas pateko į (duomenys neskelbtini) gatvę, kam sudavė lazda, nežinojo, tik vėliau tai paaiškėjo. Pasak kaltinamojo, jis lazda norėjęs tik pagąsdinti, kad asmenys pasišalintų, bet jie niekur nebėgo ir nesitraukė. Kaip nurodė kaltinamasis, jis davė perspėjimą ir tada trenkė su lazda. Kaltinamojo vertinimu, jeigu nukentėjusysis su draugais jo nebūtų vyjėsi, jis būtų pabėgęs (2 t., b. l. 138 –139; 3 t. 115).

Be kaltinamojo parodymų teisiamojo posėdžio metu betarpiškai buvo ištirti kiti rašytiniai įrodymai, apklausti liudytojai, peržiūrėta byloje esanti vaizdo medžiaga, ištirti kiti rašytiniai įrodymai.

Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ­ BK) 2 straipsnio 4 dalyje. Dėl to negalima traukti asmens baudžiamojon atsakomybėn, jeigu jis nepadarė nusikalstamos veikos turinčios nusikaltimo požymių. Taip pat negalima traukti asmens baudžiamojon atsakomybėn, jeigu jis padarė baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Būtent tokiomis aplinkybėmis nurodė veikęs kaltinamasis.

Kiekvienu atveju sprendžiant, ar buvo būtinosios ginties situacija, turi būti atsižvelgiama į daugelį konkrečių veiksnių, aplinkybių, parodančių įvykio eigą, jame dalyvaujančių asmenų veiksmus ir jų seką, padedančių atskleisti kėsinimosi ir gynybos (jei tokie buvo) pobūdį, įvykio dalyvių elgesio kryptingumą bei tikruosius siekius. Tokių aplinkybių įvertinimas padeda atskleisti pavojingo kėsinimosi pradžią ir pabaigą, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą.

Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų tiesiogiai mačiusių įvykį A. G., E. L. ir nukentėjusiojo J. N. parodymų konfliktą provokavo kaltinamasis, kuris siūlė nukentėjusiajam eiti „persimesti“. Nukentėjusiajam nesutikus eiti muštis ir kaltinamajam toliau provokuojant konfliktą, kaltinamajam pasimušti pasiūlė A. G. Pastarajam nusimovus striukę kaltinamasis jam trenkė ir pradėjo bėgti. Pasak liudytojų, jie visi nubėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės ir po kiek laiko į ją išbėgo kaltinamasis su pagaliu bei trenkė nukentėjusiajam iš pradžių į šoną, o paskui į galvą.

Aplinkybę, kad A. G. ir E. L. bei J. N. nusiviję kaltinamąjį stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje ir į ją su pagaliu parėjo kaltinamasis patvirtina ir vaizdo įrašas (2 t., b. l. 111). Kaip matyti iš vaizdo įrašo 11 min. 54 sek. kamera pasisuka į (duomenys neskelbtini) gatvę, kurioje matosi du asmenys dešinėje kelio dalyje. Miesto kamerai po kiek laiko vėl atsisukus į (duomenys neskelbtini) gatvę (12 min. 31 sek.) matosi kaip ant kampo stovi vienas žmogus, o du asmenys pareina link jo. Miesto kameroms atsisukus vėl į (duomenys neskelbtini) gatvę 13 min. 45 sek. matyti, kad du asmenys stovi, o link jų parbėga asmuo, kuris kaip matyti iš įrašo užsimoja daiktu panašiu į pagalį ir mosikuoja. Vėliau 14 min. 19 sek matosi, kad asmuo su pagaliu yra jau apsuptas trijų asmenų ir pagąsdinęs su pagaliu sukasi eiti, tačiau tuo metu link jo bėga du asmenys, kaip matyti iš parodymų J. N. ir A. G. Tada kaltinamasis suduoda J. į kairįjį šoną, tačiau kaip buvo suduota nukentėjusiajam į galvos sritį su pagaliu kamera neužfiksavo.

Šių įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad kaltinamasis suduodamas A. G. naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ir pradėdamas bėgti pats pradėjo puolančiuosius veiksmus (Teismo vertinimu, kaltinamojo šių aplinkybių nepripažinimas, nekeičia liudytojų parodymų. Akcentuotina tai, kad kaltinamasis negebėjo aiškiai ir sklandžiai nurodyti, dėl kokių priežasčių bėgo nuo jį besivejančių asmenų).

Vėliau A., E. ir J. veiksmai nusivejant kaltinamąjį peraugo į puolimo veiksmus, tačiau kaip patvirtina vaizdo įrašas kaltinamasis buvo nusivytas ne iš paskos jį persekiojant, o nubėgant link kitos gatvės. Kaip nurodė ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu peržiūrint vaizdo įrašą, jis nubėgo link (duomenys neskelbtini) g., o paskui išbėgo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad kaltinamasis nebuvo intensyviai persekiojamas, todėl puolamojo pobūdžio veiksmai dėl kaltinamojo iš jį besivejančių asmenų pusės buvo pasibaigę. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, J. su A. netgi gižinėjo atgal (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau kaltinamasis tada grįžo link jų su pagaliu. Kaip matyti iš į bylą pateikto maps.lt žemėlapio (3 t., b. l. 97) kaltinamasis turėjo visas galimybes nebegrįžti į konflikto vietą ir pasišalinti iš situacijos pasirinkdamas eilę galimų maršrutų.

Bylą nagrinėjančio teismo nuomone, pagalio pasiėmimas ir grįžimas su juo prie jį besivijusių asmenų, suponuoja išvadą, kad kaltinamojo veiksmai vėl įgijo puolamųjų veiksmų pobūdį, o vėliau kas vyko tarp asmenų teismas vertina kaip muštynes, kuriose pagal teismų praktiką paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013). Dėl šių veiksmų liudytojai A. G. ir E. L. kitoje byloje baudžiamojoje byloje buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su kaltinamuoju už nusikalstamų veikų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 284 straipsnį padarymą (3t., b. l. 79–94). Kaip ne kartą išaiškino kasacinės instancijos teismas, muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais; dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-489/2011, 2K-501/2013, 2K-92/2014).

Taigi esant nurodytų aplinkybių visetui teismas atmeta kaltinamojo gynybos poziciją, kad smūgius kaltinamasis sudavė esant būtinajai ginčiai. Taip pat teismas neturi teisinio pagrindo sutikti, kad kaltinamasis peržengė būtinosios ginties ribas, nes peržengti būtinosios ginties ribas galima tik esant būtinosios ginties situacijai, o ši nagrinėjamoje byloje nekilo.

Teismas vadovaudamasis J. N. (2 t. b. l. 140–141), A. G. (3 t. b. l. 6-7) ir E. L. (3 t. b. l. 20–21) parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu, vaizdo įrašu (2 t., b. l. 111), specialistų išvadomis (2 t. b. l. 9–10; 15–16) bei ekspertizės aktu (3 t. b. l. 46–48) konstatuoja, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamos veikos objektyviąją nusikalstamos veikos sudėtį. Taip pat minėtų liudytojų parodymai, vaizdo medžiaga ir paties kaltinamojo parodymai, patvirtina jį veikus netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad kaltinamasis suduodamas pagaliu kaltinamajam ne tik į šoną, bet ir į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl šių smūgių nukentėjusiajam gali būti sunkiai sutrikdyta sveikata, ir nors šių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti suduodamas smūgius.

Šioje baudžiamojoje byloje teismas nevertino teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų V. R., I. Š., S. J., R. A., P. R. ir T. V. parodymų, nes šie asmenys konflikto pradžios, eigos ir smūgių sudavimo nukentėjusiajam nematė. Nepaisant to, kad P. R. ir nurodė, kad klube nukentėjusysis su kaltinamuoju sukonfliktavo, tačiau įvykių, kurie vyko uždarius klubą ir kaip prasidėjo muštynės negalėjo nurodyti. Kiti liudytojai matė tik jau gulintį nukentėjusįjį ant gatvės, tačiau esminių aplinkybių nuo ko prasidėjo, vystėsi ir kaip buvo suduoti smūgiai nenurodė.

Teismas taip pat nevertina L. U. parodymų, kaip šalinančių kaltinamojo atsakomybę, nes jo parodymus, kad kaltinamasis buvo užpultas jį besivejančių asmenų, paneigia vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės priešingos nei nurodo liudytojas. Teismo vertinimu, vaizdo įrašas yra objektyvesnis ir teisingesnis, nes jis nepaveikus subjektyviems aspektams, kurie būdingi asmeniui. Be to, pažymėtina, kad liudytojas L. U. nurodė, kad įvykį matė būdamas neblaivus.

Taip pat teismas neturi teisinio pagrindo vadovautis ir A. K. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad kaltinamajam norint įsodinti į automobilį kitą asmenį prie jo prišoko trys vyrai ir pradėjo kaltinamąjį pulti, smūgiuoti, o tada kaltinamasis nubėgo į pagrindinę gatvę. Pažymėtina, kad šių jo parodymų nepatvirtino vaizdo įrašas, kuris buvo darytas naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje (2 t., b. l. 112). Be to, kad būtų suduoti smūgiai kaltinamajam nenurodė kiti su A. K. vykę asmenys: I. Š., S. J., R. A. ir T. V. Priešingai jie nurodė, jokio konflikto nematę. Nepaisant to, kad I. Š. ir nurodė, kad kažkas priėjo ir paklausė, kodėl tampot Raimondą, tačiau tik tada ji pamačiusi, kad kažkas nubėgo (3 t. b. l. 4–5). Šie liudytojos parodymai ir vaizdo įrašas, kuris buvo peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu atnaujinus įrodymų tyrimą, iš „naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės, patvirtina, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir kitų asmenų vyko ne prie automobilio ir ne tokiomis aplinkybėmis kaip nurodė liudytojas A. K.. Be to, pats A. K. nurodė, kad suduotų smūgių kaltinamajam nematė (3 t. b. l. 110). Įrodymų tyrimo kontekste pažymėtina, kad šiame įrašė konflikto pradžia suduodant kaltinamajam smūgius A. G., paties kaltinamojo bėgimas nėra užfiksuoti.

Taip pat bylos nagrinėjimo kontekste akcentuotina, kad prokuroras nepagrįstai į kaltinimą įtraukė asmenines kaltininko paskatas. Pažymėtina tai, kad nusikalstamos veikos motyvas yra fakultatyvus nusikalstamos veikos požymis ir tik tais atvejais, kai įstatymų leidėjas su juo sieja kvalifikuotą sudėtį. Šiuo atveju asmeninės paskatos nėra įtrauktos į BK 135 straipsnio 2 dalies, kurioje numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, dispoziciją. Dėl to jų nurodymas kaltinamajame akte yra perteklinis ir neturintis teisinės reikšmės, nes kaltinamasis nuo jos neturi teisinio pagrindo gintis ir jos nėra įrodinėjimo dalykas. Dėl šių priežasčių ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Teismas pripažinęs asmenį kaltu privalo skirti jam bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią ir lengvinančias aplinkybes. Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). Už LR BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą minimali ir vienintelė numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuri yra trys mėnesiai (LR BK 50 straipsnio 2 dalis), o maksimali – dešimt metų (LR BK 135 straipsnio 1 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 5 metų 1 mėnesio ir 15 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo T. K. veiksmuose nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors prokuroras kaltinamajame akte ir prašė tokia pripažinti asmens prisipažinimą bei gailėjimąsi. Vis dėlto kaip paaiškėjo teisiamojo posėdžio metu asmuo, nors ir pripažino sudavęs nukentėjusiajam smūgius su pagaliu, tačiau nurodė tai daręs skatinamas gynybinių tikslų, o tai, kaltinamojo vertinimu, turėtų šalinti jo baudžiamąją atsakomybę. Toks nepagrįstas kaltinamojo pozicijos užėmimas negali būti laikomas kaip prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Nepaisant to, kad kaltinamasis teisiamuosiuose posėdžiuose nurodė, kad gailisi dėl suduotų smūgių, tačiau teismas tai vertina kaip gailėjimąsi dėl kilusių pasekmių ir dėl to gresiančios atsakomybės, o ne kritišką vertinimą teisei priešingų veiksmų.

Sunkinančia aplinkybe pripažintinas faktas, kad , kad kaltinamasis šią veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat iš liudytojų parodymų ir vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis galimai buvo neblaivus, tačiau, ar tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui prokuroras šios aplinkybės neįrodinėjo ir neprašė pripažinti sunkinančia nei kaltinamajame akte, nei baigiamosiose kalbose. Dėl to teismas neturi teisinio pagrindo ex officio pripažinti šią aplinkybe sunkinančia prokurorui neįrodžius, kad asmens neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nesuteikus galimybės kaltinamajam nuo jos gintis.

Kaltinamojo veiksmuose esant vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nenustačius jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių konstatuotina, kad kaltinamajam turėtų būti skiriama didesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Vis dėlto teismas parinkdamas bausmės dydį atsižvelgia į įvykio aplinkybes, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo atlikti iš esmės abipusių muštynių metu. Pats nukentėjusysis bėgo link kaltinamojo ir tada gavo su pagaliu smūgius, kurie jam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas taip pat įvertina ir jauną kaltinamojo amžių, aplinkybę, kad jam bylos nagrinėjimo metu gimė vaikas,  kaltės formą. Dėl to, teismo vertinimu, šios aplinkybes laikytinos esminėmis bausmės skyrimo kontekste, todėl teismas skiria kaltinamajam švelnesnę nei sankcijos vidurkyje numatytą bausmės dydį – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Byloje yra pareikštas ir neatlygintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys
(1 t., b. l. 123–127), kuriuo civilinis ieškovas prašo priteisti 1 855,72 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti. Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl jis laikomas pagrįstu ir iš kaltinamojo priteistina 1855,72 Eur žala nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)
6.251 ir 6.263 straipsniai).

Taip pat šioje civilinėje byloje civilinį ieškinį pareiškė nukentėjusysis J. N., kuris prašė priteisti 1 477,98 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 3 000 Eur neturtinę žalą. Nukentėjusysis nurodė, kad gydymo priemonėms išleido 42,98 Eur bei sumokėjo odontologijos klinikai „Aspidontas“ už gydymą 1 435 Eur. Kaip matyti iš prie ieškinio pridedamų kvitų ieškovas sumokėjo už vaistus 42,99 Eur, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo. Taip pat byloje pateiktas UAB „Aspidontas“ sąskaitą faktūra 1 200 Eur sumos apmokėjimui, taip pat į bylą pateikti pinigų priėmimo kvitai, kurie patvirtina 835 Eur sumokėjimą, o ne 1 435 Eur kaip nurodė nukentėjusysis civiliniame ieškinyje. Nepaisant to, kad nukentėjusysis pateikė įrodymus tik dėl 835 Eur apmokėjimo, tačiau teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam būtų išnykusi prievolė apmokėti visą sąskaitoje nurodytą 1200 Eur sumą. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta pagrįstomis 1 200 Eur išlaidas, o ne 1 435 Eur kaip nurodė nukentėjusysis. Esant nurodytoms aplinkybėms iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiojo naudai 1 242,99 Eur turtinės žalos atlyginimo. Taip pat visiškai tenkintinas ir 3 000 Eur pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Akcentuotina tai, kad esant sunkiam sveikatos sužalojimui pagal teismų praktikos nuostatas paprastai priteisiami didesnės sumos nei 3 000 Eur. Dėl to teismas laiko nukentėjusiojo reikalaujamą priteisti sumą adekvačia padarytiems sužalojimams ir teisinga pagal teismų praktikos nuostatas, todėl šio dydžio mažinti nėra teisinio pagrindo. Ši neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš bylos duomenų nukentėjusiajam buvo suteikta nemokama teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 618 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai
(Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalis)

CD laikmenos kaip daiktiniai įrodymą palikti prie bylos.

T. K. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros
2019 m. liepos 5 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

 

n u s p r e n d ė :

 

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kaltinamajam 2019 m. liepos 5 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš nuteistojo T. K. civilinio ieškovo naudai 1 855,72 Eur žalos atlyginimą.

Priteisti nukentėjusiajam J. N. iš kaltinamojo T. K. 1 242,99 Eur turtinės ir 3 00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš T. K. 618 Eur valstybės naudai.

CD laikmenas kaip daiktinius įrodymus palikti prie bylos. 

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                 Tomas Pukšmys


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 138 str. Nesunkus sveikatos sutrikdymas
  • BK 135 str. Sunkus sveikatos sutrikdymas
  • BK 15 str. Tyčinis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas
  • BK 61 str. Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BPK
  • CK
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • BPK 139 str. Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas