Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-616/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02924-2021-5          

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4;  

1.1.8.1.1; 1.2.14.10.3; 2.4.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 23 d.

     Šiauliai

               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laisvydo Zederštremo,

               apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta bausmė – areštas 36 paroms; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. D. paskirta galutinė sumažinta bausmė – areštas 24 paroms; bausmę paskirta atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo E. D. faktinio sulaikymo momento. Vykdant šį nuosprendį; E. D. išaiškinta, jog areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, nuteistasis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių; dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą; nuteistajam neatvykus pataisos įstaiga privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo; kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti; civilinio ieškovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš E. D. 404,33 Eur (keturių šimtų keturių eurų 33 ct) turtinė žala; laikiną nuosavybės teisių apribojimą, skirtą 2021 m. kovo 24 d. prokuroro nutarimu, nuspręsta taikyti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo; daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – sulūžusių apsauginių žaliuzių dalis ir sugadintą kėdę, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

               Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1.       E. D. nuteistas už tai, kad jis sugadino svetimą turtą, tai yra veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2021 m. sausio 22 d. apie 0.30 val. (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą, Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį turtą: 207 Eur vertės lauko durų apsaugines žaliuzes bei 24,33 Eur vertės kėdę, tuo Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarė 231,33 eurų turtinę žalą.

II.        Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis E. D. prašo pakeisti jam paskirtą arešto bausmę į švelnesnę bausmę, kuri nebūtų susijusi su trumpalaikiu laisvės atėmimu.

2.1.       Nuteistasis E. D. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas už padarytą nusikalstamą veiką jam paskyrė per griežtą bausmę. Nuteistojo teigimu, jo padaryta 231,33 Eur turtinė žala (sugadinto turto vertė) tik šiek tiek viršija dydį, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. Bylos tyrimo eigoje ilgą laiką nebuvo tiksliai įvardinta žala, kurią jis turėtų atlyginti, todėl jis nespėjo atlyginti padarytos žalos iki bylos išnagrinėjimo. Jis netrukdė ir padėjo tirti bylą, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Šiuo metu jis yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, aktyviai dalyvauja darbo paieškose, gauna 178 Eur pašalpą, turi nepilnametį vaiką, prie kurio išlaikymo prisideda iš dalies, kadangi jis auga su mama. Nuteistojo tvirtinimu, jam tiktų, jei už nusikalstamą veiką jam būtų paskirti viešieji darbai ar laisvės apribojimas.

3.       Atsiliepimu į nuteistojo E. D. apeliacinį skundą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras L. R. prašo atmesti nuteistojo E. D. apeliacinį skundą.

3.1.       Atsiliepime prokuroras L. R. nurodo, kad nuteistasis E. D. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, jis yra teistas net 14 kartų, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, šią nusikalstamą veiką padarė 2020 m. kovo 18 d. paleistas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų ir turėdamas neišnykusį teistumą. E. D. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, E. D. paskyrė teisingą galutinę arešto bausmę 24 paroms, paskiriant ją atlikti (duomenys neskelbtini).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai 

4.       Nuteistojo E. D. apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo procesinio kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl paskirtos bausmės

5.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6.       Nuteistasis E. D. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme ir prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl E. D. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, esmingai nusižengė baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, todėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7.       Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

8.       Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo E. D. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam E. D. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

9.       Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Pirmosios instancijos teismas E. D. už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą nubaudė areštu 36 paroms. Skirdamas bausmę nuteistajam E. D. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad E. D. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis) nuosavybei, veikė tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad E. D. naują nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 14 kartų, taip pat ir už tokios pačios rūšies nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo E. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė –  jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

10.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai nuteistojo E. D. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą, terminą parenkant didesnį už šios bausmės, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 641 straipsniu nuteistajam E. D. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant galutinę bausmę – areštą 24 paroms. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam E. D. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė (areštas 36 parų), kuri nustatyta tvarka buvo sumažinta vienu trečdaliu (iki 24 parų arešto) nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nuteistojo E. D. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. D. nurodytos aplinkybės tai, kad bylos tyrimo eigoje ilgą laiką nebuvo tiksliai įvardinta žala, kurią jis turėtų atlyginti, todėl jis nespėjo atlyginti padarytos žalos iki bylos išnagrinėjimo, kad jis netrukdė ir padėjo tirti bylą, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kad šiuo metu jis yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, aktyviai dalyvauja darbo paieškose, kad jis gauna 178 Eur pašalpą, tačiau turi nepilnametį vaiką, prie kurio išlaikymo prisideda iš dalies, nes jis auga su mama, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės pagrįstumo. Nors apeliaciniame skunde E. D., nesutikdamas su jam paskirta bausme, nurodo, kad jo padaryta 231,33 Eur turtinė žala (sugadinto turto vertė) tik šiek tiek viršija dydį, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos. Taigi tik turto, kurio vertė neviršija 3MGL (150 Eur), sunaikinimas ar sugadinimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, bet turi administracinio nusižengimo požymių. Nagrinėjamu atveju E. D. sugadinto svetimo turto vertė yra 231,33 Eur (~ 4,63 MGL), todėl nuteistasis nepagrįstai teigia, kad tokia turto vertė tik šiek tiek viršija dydį, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. 

11.       Prieš padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, E. D. praeityje buvo teistas 14 kartų, tarp jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei (2 t., b. l. 1-18). Taigi nusikalstama veika, dėl kurios padarymo jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, yra padaryta dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas. Nuteistajam E. D. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas (tarp jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei) skirtos ir griežtesnės bausmės (laisvės atėmimas) teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Taigi E. D. už tos pačios rūšies nuskalstamas veikas nuosavybei paskirtos net griežtesnės bausmės jo nepataisė, nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nepaveikė E. D., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuoti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje gali būti pasiekti paskyrus E. D. švelnesnę bausmę nei areštas (viešuosius darbus, laisvės apribojimą) nėra jokio pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis E. D. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

12.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. D. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, pagrįstai, vadovaujantis BK 641 straipsnio taisyklėmis, sumažino ją trečdaliu. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo E. D. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. birželio 8 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Kiti klausimai

13.       Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs E. D. arešto bausmę, nurodė ir jos atlikimo vietą, tai yra arešto bausmę nuteistajam paskyrė atlikti (duomenys neskelbtini).

14.       Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 50 straipsnio, reglamentuojančio arešto bausmės atlikimo vietą, 1 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. BVK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius.

15.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir jame nurodydamas E. D. paskirtos arešto bausmės atlikimo įstaigą, neatsižvelgė į galiojantį teisinį reguliavimą. Toks pirmosios instancijos teismo netinkamas BVK normų taikymas iš esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, siekiant pašalinti bet kokių neaiškumų atsiradimą nuosprendžio vykdymo stadijoje, ši nuosprendžio dalis patikslintina - iš Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžio pašalinant dalį, kuria nuspręsta E. D. arešto bausmę skirti atlikti (duomenys neskelbtini).

               Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu

n u t a r i a :

               Nuteistojo E. D. apeliacinį skundą atmesti.

               Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. birželio 8 d. nuosprendį, pašalinant nuorodą dėl bausmės atlikimo įstaigos.

Teisėjai                                                                                         Nerijus Masiulis

                                                                                                     Ernesta Montvidienė 

                                                                                                         Laisvydas Zederštremas