Civilinė byla Nr. e2A-2658-603/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33881-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.;
3.2.6.5.; 3.3.1.14
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Bona mente“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bona mente“ dėl delspinigių pagal sutartį priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Luksalis“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau - DNSB) „(duomenys neskelbtini)“ pateikė ieškinį dokumentinio proceso tvarka atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Bona mente“, prašydama priteisti 17 508,14 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. trečiasis asmuo UAB „Luksalis“, veikdamas 2016 m. vasario 1 d. pavedimo sutarties sudarytos su ieškove DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, sudarė su atsakove UAB „Bona mente“ 2017 m. rugsėjo 6 d. Statinio statybos rangos darbų atlikimo sutartį (toliau – ir Rangos sutartis) dėl daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), renovacijos pagal daugiabučių namų modernizavimo programą. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo atlikti balkonų – lodžijų įstiklinimą, įskaitant esamos balkonų – lodžijų konstrukcijos sustiprinimą ir (ar) naujos įstiklinimo konstrukcijos įrengimą pagal vieną projektą, butų ir kitų langų keitimą į mažesnio šilumos pralaidumo langus, fasado sienų (tai pat cokolio) šiltinimą, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą ir nuogrindų sutvarkymą, laiptinių lauko durų ir tambūro durų keitimą, perkėlimą įskaitant susijusius apdailos darbus, įėjimo laiptų remontą ir pritaikymo neįgaliesiems keitimą, stogo šiltinimą, taip pat naujos dangos įrengimą (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą) ir (ar) perdangos po vėdinama šlaitinio stogo pastoge šiltinimą, ventiliacijos ir rekuperacinės sistemų pertvarkymą, keitimą ar įrengimą ir kitus rangos darbus nurodytus sutarties prieduose, o užsakovė (ieškovė) įsipareigojo už tinkamai atliktus ir perduotus darbus sumokėti iš viso 486 337,28 Eur kainą. Šalys susitarė, jog darbus atsakovė atliks iki 2017 m. gruodžio 31 d.;
1.2. Rangos sutartyje numatyti vykdymo terminai dėl nuolatinių atsakovės atidėliojimų ir vėlavimų keletą kartų buvo pratęsti. Darbai paskutinį kartą pratęsti iki 2019 m. birželio 30 d., tačiau iki šio termino atsakovė darbų nepabaigė, o nuo 2019 m. kovo mėn. nevykdė jokių fasado šiltinimo darbų, fasado šiltinimo sluoksnį paliko neapsaugotą nuo atmosferos poveikio, dėl ko dalis priimtų fasado apšiltinimo darbų rezultatų neteko savo šilumą izoliuojančių savybių ir pradėjo trupėti;
1.3. atsakovė ne kartą buvo raginama ieškovės ir renovacijos administratorės atlikti darbus nustatytais terminais, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo. Kadangi sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi, pradėti skaičiuoti sutartiniai delspinigiai, o 2019 m. rugpjūčio 27 d. atsakovė įspėta apie Rangos sutarties nutraukimą tuo atveju, jeigu per suteiktą papildomą 14 dienų terminą nebus užbaigti rangos darbai. Atsakovė iki nustatyto termino rangos darbų nepabaigė, todėl Rangos sutartis pasibaigė praėjus įspėjime dėl sutarties nutraukimo nurodytam terminui – t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 10 d.;
1.4. sudarydamos Rangos sutartį šalys 10.4 punktu susitarė, jog rangovė, vėluodama iki sutartyje nustatyto termino atlikti ir užsakovei perduoti darbus, privalo per 3 kalendorines dienas nuo delspinigių sąskaitos faktūros pateikimo dienos užsakovei sumokėti 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo pagrindinės sutarties kainos. Kadangi atsakovė rangos darbų neatliko, ieškovė pradėjo skaičiuoti delspinigius, kurie nuo paskutinio nustatyto termino atlikti darbus – 2019 m. birželio 30 d. iki sutarties nutraukimo dienos – 2019 m. rugsėjo 10 d. sudarė 17 508,14 Eur.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 29 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
3. Atsakovė UAB „Bona Mente“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašydama ieškinio netenkinti. Nurodė, kad:
3.1. atsakovė Rangos sutartį sudarė su trečiuoju asmeniu UAB ,,Luksalis“, todėl nepagrindė sutartinių santykių su ieškove egzistavimo;
3.2. pagal Rangos sutarties 3.5 punktą užsakovė (ieškovė) yra neįvykdžiusi sutartinių įsipareigojimų rangovei (atsakovei), t. y. tinkamai neperdavusi statybvietės (vyksta teisminiai procesai dėl langų keitimo, kadangi gyventojai prieštarauja ir neleidžia keisti). Nesant perduotos statybvietės, negali vykdyti rangos darbų. Projekto vadovas T. K. iš atsakovės griežtai reikalauja, kad darbai būtų atliekami pagal projektą. Tam, kad šis išskirtinis projektas būtų įgyvendintas, reikalingas ir namo bendrijos geranoriškumas;
3.3. ieškovė nepateikė nė vienos pretenzijos trečiajam asmeniui UAB ,,Luksalis“, todėl apeidama įgaliotą asmenį siekia spręsti klausimus, kurie nėra tiesiogiai sutartiniai.
4. Ieškovė atsiliepime su prieštaravimais nesutiko. Nurodė, kad:
4.1. atsakovės teiginiai dėl tinkamo statybvietės neperdavimo nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais ir neatitinka tikrovės. Atsakovė vykdė darbus objekte ir aktavo darbų iš viso už 307 730 Eur;
4.2. atsakovė neginčijo ir neteikė jokių prieštaravimų dėl vėlavimo atlikti darbus bei sutarties nutraukimo fakto, faktiškai sutikdama su Rangos sutarties nutraukimu ir nutraukimo priežastimi, o nutraukus Rangos sutartį paliko statybvietę;
4.3. byloje pateikti įrodymai patvirtina atstovavimo santykius tarp Rangos sutartį pasirašiusios atstovės – UAB ,,Luksalis“ ir atstovaujamosios – ieškovės. Per atstovą sudarytas sandoris tiesiogiai sukuria teises ir pareigas atstovaujamajam, šiuo atveju – ieškovei.
5. Trečiasis asmuo UAB „Luksalis“ atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 12 d. galutiniu sprendimu 2019 m. lapkričio 29 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. galutinį sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 12 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovės UAB „Bona mente“ ieškovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 1 340 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybės naudai 44,08 Eur dokumentų siuntimo išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad veikdamas 2016 m. vasario 1 d. pavedimo sutarties su ieškove DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu trečiasis asmuo UAB „Luksalis“ sudarė su atsakove UAB „Bona mente“ 2017 m. rugsėjo 6 d. Statinio statybos rangos darbų atlikimo sutartį. Taip pat nustatė, jog pagal Rangos sutartį rangovė (atsakovė) įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus darbus pagal užsakovės (ieškovės) pateiktą pastato techninį darbo projektą, numatytas bei šalių suderintas lokalines darbų sąmatas, įkainotos veiklos grafikus bei techninę užduotį (specifikacijas). Atsakovė įsipareigojo perduoti darbų rezultatą užsakovei (ieškovei) Rangos sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka: darbų pradžia – 2017 m. rugsėjo 10 d., darbų pabaiga – 2017 m. gruodžio 31 d.; darbų kaina su PVM – 486 337,28 Eur;
9. Teismas taip pat nustatė, jog Rangos sutartyje numatyta darbų pabaiga kelis kartu pratęsta (iki 2018 m. liepos 1 d., iki 2018 m. lapkričio 30 d., iki 2019 m. birželio 30 d.), nurodant, jog pratęsiama dėl iškilusių ir nuo šalių valios nepriklausančių kliūčių, dėl kurių rangovas neturėjo galimybės laiku, tinkamai ir nepadarydamas žalos statinyje esančių butų gyventojams, atlikti pastato atnaujinimo (modernizavimo) baigiamųjų darbų. Pagal Statybos priėmimo–perdavimo aktą statybvietė atsakovei perduota 2018 m. gegužės 2 d. Nustatė, kad trečiasis asmuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. pranešimu suteikęs atsakovei 14 dienų terminą darbams atlikti, informavo apie Rangos sutarties nutraukimą neperdavus darbų rezultato. Trečiojo asmens 2019 m. rugsėjo 26 d. pranešime nurodyta, kad Rangos sutartis yra nutraukta nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. bei pareikalauta sumokėti į ieškovės banko sąskaitą 17 508,14 Eur delspinigių (72 d. x 486 337,28 Eur x 0,05/100) už vėlavimą atlikti darbus sutartyje nustatytais terminais.
10. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais dėl ieškovės reikalavimo priteisti netesybas nepagrįstumo. Nurodė, kad atsakovei buvo žinoma apie termino atlikti darbus pratęsimą iki 2019 m. birželio 30 d. Pažymėjo, kad nors byloje yra duomenų apie tai, kad keletas renovuojamo namo gyventojų buvo nepatenkinti atliekamais renovacijos darbais, kad buvo teisminių ginčų, tačiau byloje nepateikti kompetentingų organų priimti sprendimai stabdyti atsakovės atliekamus statybos rangos darbus. Nepritarė atsakovės argumentams, jog sutartis su atsakove nutraukta ieškovei pakoregavus investicinį planą. Iš byloje pateikto VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūros“ 2019 m. gruodžio 23 d. rašto Nr. (4) -B2-8461 nustatė, kad dėl Investicinių plano papildymo ar tikslinimo šios paslaugos perkamos iš to paties tiekėjo (neskelbiamų derybų būdu) ir padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė po patikslinto investicinio plano negalėtų toliau vykdyti statybos rangos darbų.
11. Įvertinęs VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūros“ 2019 m. lapkričio 4 d. protokolo Nr. B5-38 turinį teismas pažymėjo, kad šalys ir po Rangos sutarties nutraukimo vedė derybas dėl tolesnio bendradarbiavimo, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas, kadangi atsakovei netiko ieškovės sąlygos dėl 10 000 Eur depozito sumokėjimo į ieškovės banko sąskaitą.
12. Teismas nesutiko, kad atsakovė laiku negalėjo įvykdyti statybos rangos darbų dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog atsakovė prašė trečiojo asmens pagalbos spręsti statybos rangos darbų vykdymo negalimumo klausimus. Atsakovės argumentus, jog Rangos sutarties nevykdė ir dėl trečiojo asmens kaltės ir neteisėtų veiksmų, atmetė kaip nepagrįstus nenustatęs, jog ieškovė būtų reiškusi pretenzijas trečiajam asmeniui dėl pavedimo sutarties netinkamo vykdymo.
13. Teismas nenustatė pagrindo sumažinti prašomus priteisti 17 508,14 Eur delspinigius. Pažymėjo, kad dėl delspinigių dydžio tarp šalių vyko derybos, su tokio dydžio delspinigiais bei jų skaičiavimu nuo visos sutarties kainos atsakovė sutiko. Nustatė, jog ieškovė prašo delspinigių tik už 72 dienas.
14. Nustatė, jog ieškovė po preliminaraus sprendimo priėmimo papildomai patyrė 1 340 Eur išlaidų už teisines paslaugas, todėl iš atsakovės priteisė ir papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Apeliantė (atsakovė) UAB „Bonus mente“ apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. galutinį sprendimą ir ieškovės ieškinio netenkinti; 2) netenkinus pirmojo prašymo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d., ieškovei iš atsakovės priteisiant ne didesnę nei 2 751,94 Eur sumą; 3) atsakovei iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, o išvadas dėl atsakovės atsakomybės padarė neįvertinęs iki ginčo Rangos sutarties termino pabaigos susiklosčiusių aplinkybių, kurios visą Rangos sutarties vykdymo terminą darė įtaką atsakovės realioms galimybėms vykdyti rangos darbus:
15.1.1. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antrą kartą ieškovės atstovė paneigė aplinkybę, jog rangos darbų pabaigos terminai ginčo objekte buvo pratęsiami dėl atsakovės kaltės. Rangos sutarties šalys, remdamosi Rangos sutarties 4.6 punkte numatyta rangovo teise į rangos darbų pabaigos termino pratęsimą tuo atveju, jeigu pratęsimai daromi ne dėl atsakovės kaltės, visuose Rangos sutarties pakeitimuose laisva valia patvirtino ir konstatavo Rangos sutarties vykdymo metu iškilusias kliūtis, kurios atsakovei trukdė vykdyti rangos darbus;
15.1.2. išvada, jog byloje nėra duomenų apie priimtus kompetentingų organų sprendimus stabdyti atsakovės atliekamus statybos rangos darbus yra formali ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Šalys atlikdamos pakeitimus pripažino, jog vykdant Rangos sutartį buvo susidurta su kliūtimis, kurios darė tiesioginę įtaką rangos darbų vykdymo terminams ir dėl kliūčių nebuvo įmanoma įvykdyti laiku Rangos sutarties. 2017 m. lapkričio mėn. susirašinėjimas su ieškovės pirmininke patvirtina, jog Rangos sutarties pasirašymo metu ieškovė nebuvo gavusi finansavimo projekto vykdymui, iki 2018 m. kovo mėn. nebuvo įvykdytas projekto techninės priežiūros konkursas, be kurio neįmanoma pradėti darbus, todėl pagal faktinį planą rangos darbai pradėti tik 2018 m. gegužės mėn. Be to, pradėjus rangos darbus ieškovė ketino keisti, o vėliau ir pakeitė Investicinį planą;
15.1.3. priešingai nei konstatuota skundžiamame sprendime, Investicijų plano pakeitimas turėjo įtakos Rangos sutarties vykdymui. Rangos sutartis buvo sudaryta viešo konkurso būdu, todėl keičiant rangos darbų projektą turi būti skelbiamas naujas konkursas. Pagal atnaujintą Investicinį planą pasikeitė rangos darbų apimtys, iš esmės pasikeitė darbų kaina (nuo 401 931,64 Eur padidėjo iki 534 767 Eur), todėl ieškovei dar 2018 m. gegužės mėn. nusprendus keisti Investicinį planą, būtų neįmanoma tęsti rangos santykių su atsakove ir vykdyti rangos darbų pagal pakeistą Investicinį planą. Be to, Investicinio plano keitimas buvo sustabdytas iki bus išnagrinėtas ginčas su daugiabučio gyventojais, o prieš pat bylos pabaigą nutraukta Rangos sutartis su atsakove;
15.1.4. atsakovei buvo nuolat trukdoma vykdyti darbus dėl ieškovės gyventojų veiksmų, skundų ir pageidavimų, dėl kurių atsakovė nuolat gaišo laiką įvairioms inspekcijoms, skundų nagrinėjimui. Be to, Rangos sutarties galiojimo metu teisme buvo ginčijamas statybos leidimas, pagal kurį rangovas vykdė darbus (ginčas baigtas tik 2019 m. spalio 8 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi adm. byloje Nr. eA-962-822/2019), kas patvirtina ir teisines kliūtis Rangos sutarties vykdymui;
15.1.5. nuo pat projekto įgyvendinimo pradžios tarp gyventojų ir administratorės kilo konfliktai ir teisiniai ginčai.
15.2. byloje pateiktas UAB „Luksalis“ 2019-08-27 raštas dėl papildomo termino ir sutarties nutraukimo parengtas pasibaigus paskutiniam Rangos sutarties terminui 2019 m. birželio 30 d., kas pagrindžia aplinkybę, jog trečiasis asmuo nedviprasmiškai patvirtino, jog Rangos sutarties terminas nebuvo pasibaigęs;
15.3. skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuota, jog trečiojo asmens UAB „Luksalis“ neveikimas nedarė įtakos Rangos sutarties vykdymui. Pavedimo ir Rangos sutarčių turinys patvirtina trečiojo asmens atsakomybę už Projekto įgyvendinimą laiku ir tinkamai, įskaitant rangos darbų kokybės ir vykdymo terminų kontrolę. Liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad trečiasis asmuo Projekto vykdymo eigoje buvo pasyvus, nors gaudamas už tai atlygį, privalėjo imtis visų būtinų priemonių, jog Projektas būtų vykdomas sklandžiai ir laiku;
15.4. ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, nors tokią pareigą turėjo. Pagal teismų praktiką ieškovė turėjo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus remdamasi CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Išvada, kad atsakovė yra atsakinga dėl Rangos sutarties neįvykdymo laiku, pagrįsta ieškovės prielaidomis, prieštaraujančioms byloje esantiems įrodymams ir kurių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys;
15.5. tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad atsakovė yra atsakinga už Rangos sutarties nevykdymą, ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydis yra akivaizdžiai neprotingas, neproporcingas ir pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą. Rangos sutartis buvo sudaryta viešo konkurso būdu pagal konkurso rengėjo parengtas konkurso sąlygas ir sutarties projektą, todėl priešingai nei nurodė teismas, atsakovė negalėjo derėtis dėl delspinigių dydžio. Ieškinio pateikimo dieną atsakovė neginčijamai buvo tinkamai ir laiku įvykdžiusi didžiąją dalį Rangos sutartyje nustatytų darbų, atlikdama darbų už 307 730,35 Eur sumą (63,28 proc. visų darbų). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti netesybas nuo visos Rangos sutarties kainos (486 337,28 Eur) už 2,5 mėnesių laikotarpį taikant 0,05 proc. delspinigių dydį laikytini neprotingai dideliais ir prieštaraujančiais pagrindiniams civilinių teisinių santykių principams;
15.6. kasacinio teismo praktikoje įprastai protingu netesybų dydžiu laikomi 0,02 proc. delspinigiai nuo neįvykdytos sutarties dalies. Sprendžiant dėl priteistinų delspinigių dydžio turėjo būti atsižvelgiama į tai, kad atsakovė įvykdė didžiąją dalį numatytų rangos darbų, į atsakovei sudarytas kliūtis vykdyti rangos darbus, kad ir po Rangos sutartyje nustatytų rangos darbų pabaigos buvo vedamos derybos dėl rangos darbų tęsimo ir deslpinigių dydis mažintinas iki 0,02 proc. dydžio, skaičiuojant nuo likusios neįvykdytos Rangos sutarties dalies, t. y. nuo 178 606,93 Eur. Ieškovė neįrodinėjo realiai patirtų nuostolių, todėl 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo likusios neįvykdytos Rangos sutarties dalies (178 606,93 Eur), kurie sudarytų 2 571,94 Eur (72 d. x 178 606,93 Eur x 0.02/100) padengtų ieškovės tariamai patirtus nuostolius.
16. Ieškovė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. preliminarų sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. galutinį sprendimą bei priteisiant iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
16.1. teigdama, jog vykdydama Rangos sutartį susidūrė su tiesioginę įtaką dariusiomis kliūtimis, apeliantė nekonkretizavo kliūčių ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, trukdžiusių vykdyti darbus nuo 2018-10-31 (paskutinio pratęsimo) iki pratęsto rangos darbų termino (2019-06-30). Byloje pateikti atliktų darbų aktai Nr. 4-6 ir Nr. 7 patvirtina, kad po paskutinio pratęsimo rangovė vykdė darbus ir iki 2019 m. kovo 19 d. užsakovei perdavė dar beveik 30 proc. sutartinių darbų. Apeliantė taip pat nenurodė ir kliūčių, dėl kurių rangovas negalėjo vykdyti darbų po 2019-06-30 iki įspėjimo apie būsimą sutarties nutraukimą (2019-08-27) ar po reikalavimo vykdyti prievolę natūra ir įspėjimo apie sutarties nutraukimą; nepateikta įrodymų, jog rangovė būtų kreipusis į užsakovą dėl atsiradusių sutarties vykdymo kliūčių. Apeliantė taip pat neįrodė, jog darbus vėlavo atlikti dėl į 2018 m. gegužės mėn. faktiškai nukeltos rangos darbų vykdymo pradžios. Todėl tokie apeliantės teiginiai laikytini tik gynybine versija ir atmestini kaip neįrodyti;
16.2. reikalavimas priteisti netesybas pareikštas už laikotarpį po sutarties terminų pratęsimų, todėl ankstesni Rangos sutarties vykdymo terminų pratęsimai ar juose nurodytos tariamos tokių pratęsimų priežastys teisiškai nereikšmingi sprendžiant dėl pareikšto reikalavimo;
16.3. Rangos sutarties priedus sudarantys Investicinis planas ir Techninio darbo projektas Rangos sutarties galiojimo metu nebuvo keičiami ir dėl teisinių apribojimų negalėjo būti keičiami. Investicinis planas buvo keičiamas didinant sumą dėl statybos kaštų brangimo, tačiau nekeičiant jokių modernizavimo priemonių. Atsiradus galimybei padidinti valstybės remiamų investicijų sumą pastato kvadratiniam metrui, ieškovė tarėsi ir konsultavosi dėl galimybių už valstybės remiamas investicijas papildomai renovuoti liftą ir laiptines, tačiau tokie ieškovės svarstymai ir ketinimai negalėjo būti kliūtimi, stabdžiusia sutartinių rangos darbų vykdymą. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai įrodinėjama, jog ieškovės svarstymas papildomai įsigyti kitus, Rangos sutartyje nenumatytus darbus, sudarė kliūtis vykdyti sutartinius rangos darbus;
16.4. atsakovės vėlavimo atlikti Rangos sutartyje nurodytus darbus nepateisina ir kitos apeliantės nurodomos priežastys - statybos inspekcijos tikrinimai, gyventojų nepasitenkinimas. Apeliantė nepateikė duomenų apie statybos inspekcijos tikrinimus ir jų metu gautus nurodymus nevykdyti darbų, taip pat nepateikė įrodymų, kad apie tokias kliūtis ar sutarties vykdymo suvaržymą informavo ieškovę ir dėl to prašė pratęsti ar atidėti rangos darbų vykdymo terminus. Atskirų daugiabučio namo gyventojų nepasitenkinimas / nepritarimas daugiabučio renovacijai ar atskiriems veiksmams, gyventojų pageidavimai rangovams nėra nenumatyta ar sutartinius darbus faktiškai stabdžiusi aplinkybė, o apeliantė neįrodė, jog tai sudarė realias kliūtis darbų vykdymui;
16.5. apeliantės nurodytos teisinės kliūtys taip pat nelaikytinos priežastimi, sudariusia kliūtis apeliantei vykdyti darbus statybvietėje. 2017-2018 m. vykęs ginčas tarp 3 namo gyventojų ir ieškovės dėl renovacijos statybos leidimo panaikinimo teisiškai nekliudė apeliantui vykdyti darbų, kadangi nebuvo taikytos jokios reikalavimų užtikrinimo priemonės ar kitokie teisiniai apribojimai. Be to, apeliantė per ginčo laikotarpį ir po ginčo laikotarpio faktiškai vykdė rangos darbus ir juos dalimis (7 aktais) perdavinėjo ieškovui. Gyventojų reikalavimai buvo atmesti įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-10-08 nutartimi byloje Nr. eA-962-822/2019, todėl neegzistavo teisėtos priežastys nevykdyti sutartyje nurodytų rangos darbų;
16.6. atsakovės teiginiai, jog renovacijos administratorė veiksmais / neveikimu sudarė kliūtis vykdyti statybvietėje darbus, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantė nepagrindė administratorės pasyvaus elgesio ar aktyvių veiksmų, kuriais buvo sudarytos kliūtys atsakovei vykdyti darbus. Priešingai, administratorė organizavo rangos darbų konkursą, ieškovės vardu bei interesais sudarė sutartį su atsakove, atliko kitus aktyvius su rangos darbais ir jų organizavimu susijusius aktyvius veiksmus, kurie nesudaro pagrindo atsakovės veiksmų ar neveikimo vertinti kaip trukdymo vykdyti darbus sutartais terminais;
16.7. atsakovės vėlavimo atlikti sutartus darbus teisėtumo nepagrindžia ir su Rangos sutarties nutraukimu susiję argumentai. Visų pirma, byloje sprendžiamas ne sutarties nutraukimo klausimas ar sutarties nutraukimo priežastys, o delspinigių už apelianto vėlavimą atlikti darbus nustatytais terminais priteisimo klausimas; antra, apeliantė nepateikė jokių papildomų susitarimų, pagrindžiančių Rangos sutarties termino pratęsimą ir po 2019-06-30. Trečia, jei apeliantė laikėsi pozicijos, kad raginimas vykdyti darbus ir įspėjimas apie sutarties nutraukimą reiškė darbų atlikimo terminų pratęsimą, jos pozicijos nepagrindė veiksmai, kadangi vietoj atnaujintų darbus objekte apeliantė iškraustė savo statybines medžiagas ir statybininkų namelius bei pasišalino iš objekto;
16.8. reikalavimui dėl netesybų priteisimo ieškovei pakako įrodyti aplinkybę, jog iki nustatyto termino atsakovė neatliko visų rangos darbų. Aplinkybę, jog neegzistavo sutartinės atsakomybės (delspinigių) taikymo sąlygos turėjo įrodyti apeliantė. Atsakovė neginčijo darbų vėlavimo fakto, taip pat nėra ginčo dėl sutarties 10.4 punkte nustatytos sutartinės atsakomybės už vėlavimą atlikti darbus nurodytais terminais – t. y. 0,05 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pagrindinės sutarties kainos. Taip pat atsakovė neįrodė, jog prievolės neįvykdė dėl nenugalimos jėgos;
16.9. apeliantė nepagrįstai teigia, jog netesybos yra neprotingai (aiškiai) per didelės, kadangi įvykdyta daugiau kaip 60 proc. darbų, o netesybos priteistos nuo visos sutarties kainos. Ieškovė
nagrinėjant bylą pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme pateikė įrodymus, jog netesybų skaičiavimo pagrindas ir dydis šalių buvo individualiai aptartas, o prieš sutarties sudarymą šalys atskirai derėjosi dėl netesybų dydžio ir skaičiavimo bazės. Atsakovė sutiko su ieškovės argumentais ir pasirašė ieškovės siūlytą Rangos sutarties 10.4 punkto redakciją, kurioje numatyta delspinigius skaičiuoti nuo visos sutarties kainos. Taigi šalių susitarimas atitinka šalių suderintą valią, o apeliantė neįrodinėjo, kad sutartis neatitiko šalių valios ar susitarimas dėl netesybų dydžio buvo sudaryta dėl apgaulės, suklydimo, ekonominio spaudimo ar kitų rangovo valią paveikusių priežasčių.
16.10. ieškovė nedelsė ir nepiktnaudžiavo savo teise auginti netesybas, po termino pabaigos inicijavo susitikimus ir derybas su atsakove, tačiau jos buvo nerezultatyvios. Todėl pareikštas reikalavimas priteisti netesybas už 2,5 mėnesio vėlavimą atlikti darbus yra pagrįstas ir protingo dydžio.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
19. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
20. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 12 d. galutinio sprendimo, kuriuo paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. preliminarus sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės DNSB „(duomenys neskelbtini) “ (įgaliotojos) ir UAB ,,Luksalis“ (įgaliotinės) 2016 m. vasario 1 d. buvo sudaryta pavedimo sutartis, pagal kurią ieškovė pavedė UAB „Luksalis“ atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, pasirašyti ir (ar) pateikti visus būtinus dokumentus, susijusius su namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu (sutarties 1 dalis). Tarp UAB „Luksalis“ (užsakovės) ir atsakovės UAB „Bona Mente“ (rangovės) 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo sudaryta statinio statybos rangos darbų atlikimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti atnaujinimo (modernizavimo) darbus daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), <...> pagal užsakovės pateiktą pastato techninį darbo projektą, numatytas bei šalių suderintas lokalines darbų sąmatas, įkainotos veiklos grafikus bei techninę užduotį (specifikacijas) ir perduoti darbų rezultatą užsakovei sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka.
22. Pagal rangos sutartį atsakovė įsipareigojo darbus atlikti iki 2017 m. gruodžio 31 d. (sutarties 4.1 punktas), šis terminas buvo tęsiamas kelis kartus: 2017 m. gruodžio 31 d. šalių susitarimu buvo pratęstas iki 2018 m. liepos 1 d.; 2018 m. birželio 29 susitarimu iki 2018 m. lapkričio 30 d., 2018 m. spalio 31 d. susitarimu iki 2019 m. birželio 30 d. Iki nustatyto termino (2019 m. birželio 30 d.) atsakovė visų rangos darbų neatliko; byloje ginčo nėra, jog atlikta 63,28 proc. darbų.
23. Šalys Sutarties 10.4 punktu susitarė, kad rangovei (atsakovei) neužbaigus visų pagal sutartį privalomų atlikti darbų ir tinkamai neperdavus jų užsakovei (ieškovei), rangovė (atsakovė) privalo mokėti užsakovei (ieškovei) 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną atlikti darbus uždelstą kalendorinę dieną nuo pagrindinės sutarties kainos. Pagrindinė sutarties kaina – 486 337,28 Eur (sutarties 2.1 punktas).Ieškovė, remdamasi tuo, kad atsakovė neatliko visų rangis darbų, 2019 m. rugsėjo 26 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo ir delspinigių priteisimo, nutraukė sutartį ir pareikalavo iš atsakovės sumokėti 17 508,14 Eur delspinigius, paskaičiuotus pagal sutarties 10.4 punktą, už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d., ir išrašė šiems delspinigiams PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė šios sąskaitos nėra apmokėjusi.
24. Iš atsakovės pozicijos nustatyta, jog atsakovė su ieškovės reikalavimu sumokėti delspinigius nesutiko, įrodinėdama nuo jos nepriklausiusias aplinkybes, lėmusias ne visus atliktus rangos darbus. Apeliantė neatliktų darbų aplinkybę grindžia tuo, kad darbų negalėjo dėl gyventojų kišimosi į statybos procesą, teisminių procesų, ieškovės sprendimo keisti investicinį planą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą papildomą sprendimą, atsakovės argumentus atmetė kaip nepagrįstus.
25. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka, įrodinėdama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino kliūčių, nulėmusių neužbaigtus rangos darbus, taip pat aplinkybės, jog rangos sutartis buvo pratęsiama ne dėl atsakovės kaltės, todėl padarė klaidingą išvadą, jog už Rangos sutarties nevykdymą laiku yra atsakinga atsakovė. Taigi, kaip matyti iš atsakovės argumentų, atsakovė aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju nėra atsakinga su Rangos sutarties vykdymą, grindžia visą Rangos sutarties laikotarpį buvusiomis objektyviomis kliūtimis, nulėmusiomis visų Rangos sutartyje numatytų darbai neatlikimą.
Dėl atsakovės įrodinėjamų nuo jos nepriklausančių aplinkybių, lėmusių rangos darbų neatlikimą
26. Pažeidus sutartį taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, o visų rangos darbų neatliko dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės argumentus dėl reikalavimo ir atsakovės atsikirtimus, nepritaria apeliantės argumentams, jog atlikdama Rangos sutartyje sulygtus darbus atsakovė susidūrė su esminėmis, nuo atsakovės nepriklausančiomis kliūtimis, kurios įtakojo tai, jog visi rangos darbai objekte nebuvo atlikti.
28. Iš tiesų, iš byloje pateiktų 2018 m. birželio 29 d. susitarimo pratęsti rangos darbų atlikimo sutartį iki 2018 m. lapkričio 30 d. ir 2018 m. spalio 31 d. susitarimo pratęsti rangos darbų atlikimo sutartį iki 2019 m. birželio 30 d. matyti, jog terminai pratęsiami dėl identiškų priežasčių – iškilusių ir nuo šalių valios nepriklausančių kliūčių, dėl kurių rangovas neturėjo galimybės laiku, tinkamai ir nepadarydamas žalos statinyje esančių butų gyventojams atlikti pastato atnaujinimo (modernizavimo) baigiamųjų darbų. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nenustatyta, jog pasibaigus pratęstam terminui rangos darbams atlikti atsakovė būtų informavusi ieškovę apie tai, kad visų numatytų darbų negali atlikti dėl objektyvių, nuo atsakovės nepriklausančių kliūčių. Byloje taip pat nėra ir duomenų apie tai, kad gavusi 2019 m. rugpjūčio 27 d. trečiojo asmens UAB ,,Luksalis“ pranešimą atsakovė būtų kreipusis į ieškovę (ar UAB ,,Luksalis“), prašydama pratęsti šį terminą ar nurodžiusi dėl nuo atsakovės nepriklausančias priežastis, kodėl darbų negali atlikti, tačiau priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė apskritai pasišalino iš objekto.
29. Apeliantė nepagrindė ir nepateikė įrodymų apie tai, kaip faktinis darbų pradėjimas 2018 m. gegužės mėn. paveikė rangos darbų atlikimą. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog apeliantė darbus pagal įkainotos veiklos grafiką įsipareigojo atlikti per aštuonių mėnesių laikotarpį (tokia aplinkybė nurodyta ir trečiojo asmens UAB ,,Luksalis“ 2018 m. liepos 18 d. pranešime atsakovei). Viena vertus, kaip jau buvo nustatyta, darbų atlikimo terminai buvo kelis kartus pratęsti. Kita vertus, net ir įvertinus apeliantės grafike nurodytą darbų atlikimo terminą, kelis kartus tęsiant rangos darbų atlikimo terminą apeliantei buvo suteikta galimybė darbus atlikti per gerokai ilgesnį (daugiau kaip vieneri metai) terminą. Dar daugiau, byloje pateikti darbų priėmimo perdavimo aktai Nr. 4 (ataskaitinis laikotarpis nuo 2018-10-16 iki 2018-11-12), Nr. 5 (ataskaitinis laikotarpis nuo 2018-11-12 iki 2019-01-02), Nr. 6 (ataskaitinis laikotarpis nuo 2019-01-02 iki 2019-02-11) ir Nr. 7 (ataskaitinis laikotarpis nuo 2019-02-11 iki 2019-03-19) patvirtina, kad po paskutinio pratęsimo rangovė vykdė darbus ir iki 2019 m. kovo 19 d. užsakovei perdavė dar beveik 30 proc. sutartinių darbų. Apeliantė nepagrindė, jog ir toliau vykdė renovavimo darbus, siekdama įgyvendinti Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, juolab kad nuo paskutinio darbų pridavimo iki trečiojo asmens UAB „Luksalis“ 2019 m. rugpjūčio 27 d. pranešimo yra penkių mėnesių laikotarpis, per kurį galėjo būti atlikti likę rango darbai (ar bent jau jų dalis). Taigi vertintina, jog iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų negalima spręsti, jog apeliantė dėjo maksimalias pastangas Rangos sutartyje numatytiems rangos darbams atlikti.
30. Taigi apibendrinant aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog apeliantė atlikinėjo statybos rangos darbus iki 2019 m. kovo mėn., o argumentams, jog likusius darbus atlikti sukliudė objektyvios, nuo apeliantės nepriklausančios aplinkybės, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
31. Apeliantės argumentai, kad Rangos sutarties pasirašymo metu ieškovė nebuvo gavusi finansavimo projekto vykdymui, o iki 2018 m. kovo mėn. nebuvo įvykdytas projekto techninės priežiūros konkursas, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau aptariant faktines aplinkybes, darbų atlikimo terminas kelis kartus buvo tęsiamas, tokiu būdu suteikiant atsakovei papildomą terminą rangos darbams atlikti. Taigi nėra aišku, kaip atsakovės nurodomos aplinkybės įtakojo ne visų rangos darbų atlikimą.
32. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės argumentu, kad objektyvią kliūtį atlikti visus rangos darbus sudarė teisminiai gyventojų ginčai dėl statybos darbų. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad teisminiai ginčai sukliudė atsakovei atlikti likusius rangos darbus (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nenustatė, jog dėl kilusių teisminių ginčų būtų taikomi apribojimai atsakovės vykdomiems darbams. Taigi aplinkybė, jog ginčas baigtas tik 2019 m. spalio 8 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-962-822/2019, teisinės reikšmės neturi, o apeliantė ginčydama sprendimą remiasi deklaratyvaus pobūdžio argumentais.
33. Taip pat nesutiktina su apeliante, jog kliūtis vykdyti rangos darbus sukėlė atskirų gyventojų nepasitenkinimas ar nepritarimas atliekamiems darbams, atitinkamų institucijų patikrinimai, administratorės (ne) veikimas. Byloje nepateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kad apeliantė yra gavusi nurodymus nevykdyti darbų, taip pat nepateikti ir įrodymai, kad apie tokias kliūtis ar Rangos sutarties suvaržymą buvo informuota ieškovė ir dėl to buvo prašoma pratęsti ar atidėti rangos darbų vykdymo terminus. Nepateikti ir įrodymai, jog trečiajam asmeniui dėl jo (ne)veikimo būtų reiškiamos pretenzijos (CPK 178 straipsnis). Taigi ir tokiais apeliantės argumentais nepagrįstos kliūtys vykdyti rangos darbus ir juos užbaigti sulygtais terminais.
34. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria ir apeliantės argumentams, kad kliūtis rangos darbams atlikti sudarė Investicinio plano keitimas. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų (2019 m. gruodžio 11 d. prašymas VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai, Investicinis planas) matyti, jog Investicinis planas buvo koreguojamas didinant investicijų sumą, tačiau nekeičiant pasirinktų priemonių. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, jog svarstė įtraukti papildomus darbus (lifto ir laiptinių renovaciją), tačiau darbai vis tik nebuvo įtraukti. Pažymėtina, kad priešingai nei įrodinėja apeliantė, ieškovės svarstymai dėl papildomų darbų įtraukimo negalėjo turėti teisinės reikšmės Rangos sutartyje numatytų darbų atlikimui, kadangi buvo ketinama plėsti darbų apimtis, o tai negalėjo turėti jokios įtakos jau sulygtų rangos darbų atlikimui. Taigi svarstymai praplėsti darbų apimtis negalėjo sudaryti nei teorinių, nei faktinių kliūčių vykdyti sutartus rangos darbus. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir tokie apeliantės argumentai nelaikytini įrodančiais egzistavusias nuo apeliantės nepriklausančias kliūtis rangos darbų atlikimui.
35. Taigi aukščiau aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo vertinti, jog apeliantė pagrindė Rangos sutarties galiojimo metu egzistavusias nuo jos nepriklausančias aplinkybes, dėl kurių nebuvo atlikti visi rangos darbai objekte (CPK 178,185 straipsniai). Todėl, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantei neįrodžius aplinkybių, atleidžiančių ją nuo sutartinės civilinės atsakomybės ar sudarančių pagrindą ją sumažinti už netinkamą sutartinės pareigos šalių nustatytu laiku baigti statybos rangos darbus pažeidimą, kyla Rangos sutarties 10.4 punkte numatytos pasekmės.
Dėl prašomų priteisti delspinigių dydžio
36. Kaip jau buvo nustatyta, Rangos sutarties 10.4 punktu šalys susitarė, kad rangovei (atsakovei) neužbaigus visų pagal sutartį privalomų atlikti darbų ir tinkamai neperdavus jų užsakovei (ieškovei), rangovė (atsakovė) privalo mokėti užsakovei (ieškovei) 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną atlikti darbus uždelstą kalendorinę dieną nuo pagrindinės sutarties kainos. Ieškovė prašė priteisti 17 508,14 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus pagal sutarties 10.4 punktą, už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. (už 72 dienas) nuo 486 337,28 Eur sumos. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą tenkino, nurodydamas, jog nėra pagrindo mažinti delspinigius, kadangi dėl tokio jų dydžio buvo susitarta, delspinigiai paskaičiuoti tik už 72 dienas.
37. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, įrodinėdama, jog tuo atveju, jeigu būtų nustatyta atsakovės kaltė dėl neatliktų visų rangos darbų, ieškovės prašomas priteisti delspinigių dydis turėtų būti sumažintas kaip akivaizdžiai neprotingas, neproporcingas ir pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą. Apeliantės teigimu, skundžiamame sprendime neatsižvelgta į tai, kad didžioji dalis Rangos sutartyje numatytų darbų įvykdyta, kad atsakovė negalėjo derėtis dėl delspinigių dydžio dėl Rangos sutarties pobūdžio. Apeliantė prašo teismo vadovautis kasacinio teismo praktika, kurioje įprastai protingas prašomų priteisti delspinigių dydis laikytinas 0,02 proc. ir skaičiuotinas nuo neįvykdytos sumos.
38. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
39. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas iš netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr. 2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Teismų praktika 37).
40. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamo ginčo pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius (tai, jog nepabaigti renovavimo darbai), bylos šalių elgesį, kad dalis rangos darbų nebuvo atlikti, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą sumažinti prašomus priteisti delspinigius.
42. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, jog netesybų skaičiavimas ir jų dydis nebuvo šalių individualiai aptartas, dėl jo apeliantė negalėjo tartis dėl Rangos sutarties pobūdžio (sudaryta viešo konkurso būdu pagal konkurso rengėjo parengtas sąlygas). Priešingai nei įrodinėja apeliantė, byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, jog buvo derinamos Rangos sutarties sąlygos, iš pateikto Rangos sutarties koreguojamo varianto matyti, jog pastabos (komentarai) parašyti ir ties Rangos sutarties 10.4 punktu, nurodant, koks iš tiesų yra numatytų delspinigių tikslas (nurodyta, kad tikslas yra skatinti rangovą viską užbaigti iki galo). Taigi apeliantė prieš pasirašydama Rangos sutartį įvertino Rangos sutarties sąlygą, liečiančią netesybų skaičiavimo būdą (nuo visos sumos) ir dydį, sutiko su tokiu netesybų skaičiavimu, Rangos sutartį sudarė laisva valia, todėl nėra pagrindo laikyti, jog Rangos sutarties 10.4 punktas neatitinka šalių suderintos valios, buvo dėl jo suklysta ar buvo atsakovei primestas. Kita vertus, apeliantė, prisiimdama Rangos sutartyje numatytų darbų atlikimą ir jų visų neatlikdama, turėjo įvertinti Rangos sutarties 10.4 punkte įtvirtintas netesybas ir jų dydį.
43. Nesudaro pagrindo vertinti netesybų kaip neprotingai didelių ar neproporcingų ir apeliantės nurodomas kasacinio teismo praktikoje minimas 0,02 proc. dydžio delspinigių dydis. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos. Taigi apeliantė nepagrįstai kaip atskaitos kriterijumi remiasi 0,02 pro. dydžio delspinigiais, juos laikydama protingu ir proporcingu dydžiu nagrinėjamu atveju. Kita vertus, jei sutartiniuose santykiuose šalys susitaria ir dėl mažesnio dydžio netesybų, nepaneigia sutarties šalių teisės susitarti dėl didesnių netesybų.
44. Vertintina, jog nagrinėjamu atveju kitų kriterijų kontekste aplinkybė, jog atlikta daugiau nei 60 proc. darbų, netesybų mažinimui neturi teisinės reikšmės. Apeliantė neatliko visų renovuojamo daugiabučio namo rangos darbų, nenustatyta, jog aktyviais veiksmais siekė įgyvendinti Rangos sutartį ir ja prisiimtų įsipareigojimų neįgyvendino dėl objektyvių, nuo apeliantės nepriklausančių veiksmų. Ieškovė delspinigius paskaičiavo pagal šalių sulygtą Rangos sutartimi 10.4 punkte numatytą dydį ir būdą, o delspinigiai paskaičiuoti už nedidelį laikotarpį - 72 dienas (laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d.). Be kita ko, kaip teisingai nurodė ieškovė, nenustatyta piktnaudžiavimo teisė didinti netesybas, o į teismą su ieškiniu dėl delspinigių priteisimo kreipėsi operatyviai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog su apeliante buvo vedamos derybos dėl tolimesnių darbų atlikimo, neturi teisinės reikšmės mažinant delspinigių dydį, kadangi, bylos duomenimis, derybos nebuvo rezultatyvios ir nauja rangos sutartis dėl likusių darbų su apeliante nesudaryta.
45. Taigi apibendrinant išdėstytą teisėjų kolegija vertina, jog ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma yra pagrįsta ir nelaikytina aiškiai per didele ar neatitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Dėl procesinės bylos baigties
46. Vadovaudamasi išdėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas skundžiamu galutiniu sprendimu 2019 m. lapkričio 29 d. preliminarų sprendimą nepakeistą, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
48. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinis skundas netenkintas, todėl nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat apeliantei neatlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
50. Teisėjų kolegijai atmetus atsakovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
51. Ieškovė pateikė teismui įrodymus - darbų ataskaitą, 2021 m. rugsėjo 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir 2021 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo dokumentą, pagrindžiančius apeliacinės instancijos teisme patirtas 780 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija vertina, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) įtvirtintų maksimalių dydžių. Remiantis išdėstytu ieškovei priteistina iš apeliantės (atsakovės) jos patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
netenkinti apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 304059127, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bona Mente“, juridinio asmens kodas 300674190, 780 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt Eur) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Loreta Bujokaitė
Eglė Surgailienė
Jūra Marija Strumskienė