Administracinė byla Nr. eA-2513-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06003-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje areštuoti pinigines lėšas – 19 004 000 Eur galimam maksimaliam baudos dydžiui dengti ir 806 891,15 Eur palūkanų 2016 m. lapkričio 16 d., esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose, atidarytose uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“, j. a. k. 111760831, sąskaitose.

Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ pateikė prašymą bei rašytinius paaiškinimus iki tol, kol bus išspręstas 2016 m. lapkričio 23 d. pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. eI-5246-815/2016, dalies, kuria yra pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemonę – lėšų, esančių UAB „Vilniaus energija“ vardu atidarytose sąskaitose, esančiose kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose, areštą – leidžiant pareiškėjui nepaisant taikomo lėšų arešto atlikti šias operacijų kategorijas:

1.1.              mokėti privalomus mokesčius, mokėjimus, rinkliavas ir įmokas Valstybiniam socialinio draudimo fondui, Privalomajam sveikatos draudimo fondui, valstybės, savivaldybių ir kitiems biudžetams;

1.2.              mokėti darbo užmokestį darbuotojams ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas;

1.3.              atsiskaityti su šilumos tiekimo bei karšto vandens tiekimo veiklai būtinų energijos išteklių tiekėjais bei nepriklausomais šilumos gamintojais, įvardintais 2016 m. lapkričio 25 d. pareiškėjo prašymo 5 priede, nustatant ne mažesnę nei 18 mln. eurų sumą per mėnesį šioms operacijoms atlikti;

1.4.              papildomai leisti pareiškėjui atsiskaityti su tiekėjais, teikiančiais įmokų surinkimo, sąskaitų spausdinimo ir siuntimo, avarinių remontų, komunikacijos, interneto, ryšių, duomenų surinkimo ir lizingo paslaugas, o taip pat už kurą automobiliams, t. y. kategorijos ir įmonės, nurodytos 2016 m. lapkričio 25 d. pareiškėjo prašymo 6 priede, nustatant ne mažesnę nei 702 000 eurų sumą per mėnesį šioms operacijoms atlikti;

Pareiškėjas taip pat prašo pavesti nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeitimo vykdymą pareiškėjo pasirinktam antstoliui.

Pareiškėjas pabrėžia, kad palaiko savo atskirajame skunde išdėstytą poziciją ir mano, kad pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės yra nepagrįstos ir turi būti panaikintos. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme užtruks, pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių įgyvendinimas pilna apimtimi itin neigiamai paveiks pareiškėjo veiklą. Pareiškėjo nuomone, pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė yra ne tik neteisėta ir nepagrįsta, tačiau taip pat pažeidžia viešąjį interesą ir šalių interesų pusiausvyros principą. Pritaikyta pareiškėjo veiklą labiausiai ribojanti reikalavimo užtikrinimo priemonė ne tik prieštarauja reikalavimo užtikinimo priemonių taikymo praktikai, bet ir akivaizdžiai apriboja bendrovės galimybes tinkamai ir laiku atlikti jos vykdymai šilumos ir elektros energijos tiekimo veiklai būtinas, įprastines finansines operacijas, kaip pavyzdžiui, atsiskaityti už šilumos energijos gamybai reikalingą kurą, sumokėti atlyginimus darbuotojams, vykdyti fiskalines pareigas valstybei ir t. t. Pareiškėjas pabrėžė, kad yra centralizuotos šilumos tiekėjas Vilniaus mieste, t. y. turi prievolę užtikrinti nenutrūkstamą šilumos tiekimą apytiksliai 194 000 gyventojų ūkiams ir 11 000 kitų vartotojų. Pritaikytas apribojimas disponuoti pareiškėjo turimomis lėšomis kelia grėsmę jo veiklos tęstinumui ir šio apribojimo bent jau laikinai nepakeitus gali būti sukelta itin didelė žala ne tik bendrovei, bet ir šilumos vartotojams. Pareiškėjo nuomone, yra būtina modifikuoti pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, laikinai pakeičiant esamą priemonę kita, kuri bent jau leistų pareiškėjui užtikrinti savo veiklos tęstinumą, t. y. leistų tęsti šilumos bei karšto vandens tiekimą Vilniaus miesto vartotojams, leistų atsiskaityti su darbuotojais ir valstybinėmis mokesčių ir socialinio draudimo institucijomis, o taip pat vykdyti savo įsipareigojimus tiekėjams, iki tol, kol bus galutinai išspręstas klausimas dėl nutartimi paskirtos priemonės teisėtumo ir pagrįstumo Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme. Pareiškėjas pabrėžia, kad prašydamas laikino pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeitimo kita, jis nesiekia panaikinti jo 2016 m. lapkričio 23 d. atskirojo skundo objekto, bet tik siekia laikinai modifikuoti pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę tam, kad, kol vyksta ginčas dėl lėšų arešto teisėtumo, galėtų užtikrinti savo darbuotojų interesų apsaugą, vykdyti savo įstatymines pareigas mokėti valstybės nustatytus mokesčius, įmokas ir rinkliavas, o taip pat užtikrinti savo šilumos bei karšto vandens tiekimo veiklos tęstinumą, kuris yra itin svarbus prasidėjus Vilniaus mieste šildymo sezonui.

Pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. lapkričio 25 d. pareiškėjo banko sąskaitose buvusi nuosavų lėšų bendra suma buvo lygi 4 147 675,04 eurų. Pareiškėjas, neturėdamas didesnės nei 19 810 891,15 eurų sumos savo banko sąskaitose, faktiškai nebegali vykdyti jokių mokėjimų. Tai neišvengiamai trikdo pareiškėjo veiklą ir gali lemti tokią situaciją, kai pareiškėjas, dėl drastiško apyvartinių lėšų trūkumo, bus nebepajėgus tęsti įprastinės veiklos. Pareiškėjas pabrėžia, kad tas faktas, jog pareiškėjui pritaikyto lėšų arešto mastas šiuo metu viršija nuosavų lėšų likutį jo banko sąskaitose šiuo metu, nereiškia, kad pareiškėjas neturi pakankamų finansinių resursų tęsti veiklai. Pareiškėjas turi gautinų sumų, kurios yra visiškai pakankamos įprastinei veiklai tęsti – tai, visų pirma, yra sumos gautinos iš šilumos vartotojų, įskaitant ir didelius pareiškėjo skolininkus, tokius kaip Vilniaus miesto savivaldybė, kuri yra skolinga pareiškėjui daugiau nei 25 mln. eurų  – tačiau dėl pritaikyto itin didelio masto lėšų arešto ir pareiškėjo šilumos tiekimo veiklos specifikos atsiranda apyvartinių lėšų trūkumas, lemiantis ir jos įstatyminių bei sutartinių pareigų bei viešojo intereso pažeidimą.

Pareiškėjas pabrėžia, kad, negalėdamas disponuoti savo lėšomis, pareiškėjas bus priverstas pažeisti savo įstatymines pareigas, susijusias su mokesčių, rinkliavų ir įmokų mokėjimu Valstybiniam socialinio draudimo fondui, Privalomajam sveikatos draudimo fondui, valstybės, savivaldybių ir kitiems biudžetams. Vidutiniai mokėjimai šioms institucijoms per mėnesį sudaro daugiau nei 1 mln. eurų. Nemokant šių įmokų pareiškėjui ne tik bus taikomos teisės aktuose nustatytos sankcijos, kurios didins jo nuostolius, tačiau taip pat bus pažeistas ir viešasis interesas, nes valstybinių institucijų biudžetai negaus itin reikšmingos sumos kiekvieną mėnesį.

Dėl pritaikyto lėšų arešto pareiškėjas nebegali mokėti atlyginimų darbuotojams ir atsiskaitinėti su atleidžiamais iš darbo darbuotojais (pvz., mokėti išeitinių išmokų). Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jo darbo užmokesčio fondas per mėnesį sudaro apie 1,1 mln. eurų. Jau gruodžio 5 d., t. y. kai remiantis darbo sutartimis bei pareiškėjo darbuotojų sudaryta kolektyvine sutartimi sueina atlyginimų mokėjimo darbuotojams terminai, jei nebus atitinkamai modifikuotos nutartimi nustatytos pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, 790 žmonių negaus atlyginimų. Nemokėdamas atlyginimų ir kitų išmokų darbuotojams pareiškėjas dėl pritaikyto lėšų arešto bus priverstas pažeisti savo įstatymines pareigas ir sutartines pareigas pagal darbo sutartis su darbuotojais. Tai ne tik sąlygos akivaizdų viešojo intereso pažeidimą, tačiau taip pat didins pareiškėjo nuostolius. Atlyginimų nemokėjimas gali sąlygoti darbuotojų išėjimą iš darbo, teisminių ginčų prieš pareiškėją inicijavimą ir net bankroto bylos iškėlimą. Kvalifikuotų darbuotojų praradimas be jokios abejonės sąlygotų tolesnį reikšmingą pareiškėjo veiklos sutrikdymą, pajamų praradimą ir neišvengiamus nuostolius. Dėl pritaikyto lėšų arešto pareiškėjas faktiškai nebegali atsiskaityti su energijos išteklių, reikalingų šilumos ir elektros energijos gamybai ir tiekimui, tiekėjais (biokuro, dujų, elektros ir pan. tiekėjai). Jo išlaidos energijos ištekliams bei šilumai iš kitų nepriklausomų gamintojų įsigyti tam, kad galėtų normaliai šildymo sezono metu vykdyti veiklą, kas mėnesį gali siekti iki 18 mln. eurų. Atsižvelgiant į pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių mastą ir į faktinį nuosavų lėšų likutį 2016 m. lapkričio 25 d. datai, pareiškėjui reikėtų daugiau nei 15,6 mln. eurų papildomų lėšų vien tam, kad jis galėtų naudotis savo banko sąskaitomis. Dėl pritaikyto lėšų arešto, pareiškėjas bus priverstas pažeisti savo sutartinius įsipareigojimus energijos išteklių tiekėjams. Toks įsipareigojimų pažeidimas sąlygos tai, kad energijos išteklių tiekimas pareiškėjui bus stabdomas, jam bus skaičiuojami delspinigiai dėl pradelstų mokėjimų, prieš jį bus inicijuotos teisminės bylos. Jei situacija, kai pareiškėjui yra taikomas lėšų areštas, užsitęs, yra didelė tikimybė, kad tiekėjai tiesiog nutrauks sutartis su pareiškėju. Negaudamas energijos išteklių pareiškėjas nebegalės tęsti šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklos Vilniaus mieste dėl ko bus pažeisti vartotojų interesai, jau nekalbant apie viešąjį interesą užtikrinti šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklos būtinumą šaltuoju metų laiku.

Pareiškėjas pabrėžė, kad laisvų lėšų poreikis pareiškėjui yra itin didelis šiuo metu, t. y. šildymo sezono pradžioje. Kasmet, iki šildymo sezono pradžios ir mažiausiai du tolimesnius mėnesius, Pareiškėjas privalo užtikrinti šilumos tiekimą Vilniaus miesto gyventojams (daugiau nei 194 000 butų ir privačių gyvenamųjų namų) iš savo turimų lėšų, kadangi sąskaitos už šildymą vartotojams yra išrašomos už praėjusį kalendorinį mėnesį, o, vadovaujantis tiesės aktų nuostatomis, sąskaitų apmokėjimas turi būti atliekamas iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. Didžioji dalis vartotojų apmoka sąskaitas jau suėjus apmokėjimo terminui, t. y. praėjus bent 1 mėnesiui po paslaugų suteikimo, todėl susidaro situacija, kai pareiškėjas turi finansuoti šilumos tiekimą (kur didžiąją dalį sudaro išlaidos energijos ištekliams, skirtiems šilumai gaminti) savo lėšomis.

Pareiškėjas nurodo, kad negalės atsiskaityti ir su kitais savo tiekėjais.  Neatsiskaitymas su tiekėjais laiku sukelia realią grandininės reakcijos grėsmę, kai tiekėjai atsisakys tiekti prekes ar paslaugas būtinas normaliam įmonės funkcionavimui (pvz., avariniai remontai, įmokų surinkimas, duomenų surinkimas, ryšio paslaugos, įmokos lizingo bendrovėms ir t. t.), o nauji tiekėjai nebendradarbiaus su pareiškėju. Pareiškėjas nurodo, kad visa tai vestų į savaiminį pareiškėjo finansinės situacijos blogėjimą, kai negaunant atsiskaitymų, bus skaičiuos delspinigius ir reikalaus nuostolių atlyginimo, negaudami apmokėjimų inicijuos teisminius ginčus, kas lems dar didesnį finansinės naštos augimą vedantį į galimą bendrovės nemokumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje areštuoti pinigines lėšas – 19 004 000 Eur galimam maksimaliam baudos dydžiui dengti ir 806 891,15 Eur palūkanų 2016 m. lapkričio 16 d., esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose, atidarytose UAB „Vilniaus energija“, j. a. k. 111760831, sąskaitose. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, taip pat pareiškėjo prašymo matyti, kad UAB „Vilniaus energija“ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties dalies, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pateikė atskirąjį skundą.

Šioje administracinėje byloje nagrinėjamas pareiškėjo prašymas laikinai, t. y. iki kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties, pakeisti pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad atskirojo skundo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme užtruks apie du mėnesius ar dar ilgiau, tuo tarpu pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių įgyvendinimas pilna apimtimi itin neigiamai paveiks pareiškėjo veiklą. Tačiau, kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme posėdis dėl aptariamo atskirojo skundo nagrinėjimo paskirtas jau už devynių dienų, t. y. 2016 m. gruodžio 14 dieną.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą, atskirajam skundui nagrinėti paskirtą datą, daro išvadą, kad pareiškėjas prašyme nepagrindė, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių pakeitimo per likusias devynias dienas iki atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Nesant pakankamų argumentų, patvirtinančių tikėtiną pareikštų reikalavimų pagrįstumą, ir nenustačius aplinkybių, patvirtinančių neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos grėsmę bei būtinumą laikinai sureguliuoti padėtį, nėra pagrindų pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemonę iki kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo prašymą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ prašymą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

                                                                      Dalia Višinskienė