Civilinė byla Nr. e2A-113-1097/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01152-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Optis LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Optis LT“ ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai ir valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Optis LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai (toliau – Valstybinių miškų urėdija) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (toliau – Aplinkos projektų valdymo agentūra) dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo, kurį patikslinusi, prašė pripažinti neteisėtais pirkimo Nr. 4274987 „Vieningos miško gaisrų stebėjimo sistemos įdiegimas“ (toliau – ir VMGSS) specialiųjų sąlygų 11 priede nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus, specialiųjų sąlygų 13 priedo C, T, N, M, R, V kriterijų lyginamuosius svorius, specialiųjų sąlygų 2 priedo 3.2 papunktį; įpareigoti atsakoves nutraukti pirkimo Nr. 4274987 procedūras, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra, Valstybinių miškų urėdijos vardu, vykdo skelbiamas derybas „Vieningos miško gaisrų stebėjimo sistemos įdiegimas“ pirkimui Nr. 4274987. Ieškovės teigimu, ginčijamos pirkimo specialiosios sąlygos nepagrįstai ir neteisėtai apriboja jos galimybes, kartu su partneriais, dalyvauti konkurse, jame konkuruoti ir laimėti. Pirkimo sąlygos yra pritaikytos konkrečiam siauram tiekėjų ratui, todėl pirkimas turėtų būti nutraukiamas ir skelbiamas iš naujo, sudarant sąžiningas galimybes varžytis didesniam tiekėjų ratui. 

3.       Ieškovės teigimu, pirkimo specialiųjų sąlygų 11 priede nustatyti tiekėjų kvalifikacinės atrankos kriterijai, pagal kuriuos vertinama, kiek tiekėjas per paskutinius 5 metus yra įdiegęs miško gaisrų stebėjimo sistemų. Ieškovės vertinimu, vertinamas dalykas yra nepagrįstai itin susiaurintas iki miško gaisrų stebėjimo sistemos; nėra pateikiama argumentų, kodėl netinkama tiesiog gaisrų stebėjimo sistema (ne miško), ar kita stebėjimo sistema, kuri veikia aptikdama tam tikrus objektus bei veikia tokiu pačiu principu (vaizdo stebėjimo kameros su termovizoriumi aptinka objektus, o juos analizuoja programinė įranga ir siunčia aliarmus).

4.       Ieškovė argumentavo, kad pirkimo specialiųjų sąlygų 13 priede nurodyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai ir jų lyginamieji svoriai, tačiau kainos kriterijui suteikta per maža reikšmė. Ieškovės teigimu, naudojantis pirkimo sąlygose pateikta skaičiuokle atliktos simuliacijos parodo nurodytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų lyginamųjų svorių neproporcingumą, t. y. nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka dėl vieno techninio privalumo leidžia tam tikriems tiekėjams laimėti pirkimą, nors jų siūlomas produktas viską įvertinus nėra geresnis kainos ir kokybės atžvilgiu. Ieškovė negali pasiūlyti visų techninių privalumų, nurodytų pirkimo specialiųjų sąlygų 13 priede, tačiau tai nereiškia, kad ieškovei turi būti užkertamas kelias realiai konkuruoti pirkimo procedūroje arba sudaroma galimybė tai padaryti, jeigu ieškovė pasiūlytų gerokai mažesnę kainą nei savikaina. Pirkimo specialiųjų sąlygų 13 priede nurodyta, kad ekonominis naudingumas apskaičiuojamas vadovaujantis pirkimo dokumentuose pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) parengta ir perkančiosios organizacijos pagal pirkimo dokumentus dalinai užpildyta skaičiuokle, formule Chen 2, tačiau įsijungus nurodomą skaičiuoklę, joje formulės nepateikiamos ir nėra aišku, kokiu būdu bus išrenkamas pirkimo laimėtojas. 

5.       Ieškovė teigė, kad pirkimo specialiųjų sąlygų 2 priedo 2.1 papunktyje nurodoma, jog pirkimo objektas apima ir techninio darbo projekto parengimą. Pirkimo specialiųjų sąlygų 2 priedo 3.3.1 papunktyje nurodoma, kad darbo projektas turi būti parengtas ne vėliau kaip per 210 kalendorinių dienų nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Tačiau, pirkimo specialiųjų sąlygų 2 priedo 3.2 papunktyje jau su pirminiu pasiūlymu reikalaujama pateikti itin detalų stebėjimo taškų išdėstymo projektą, kurio parengimas sudaro didžiąją dalį techninio darbo projekto. Toks reikalavimas reiškia, kad panaikinama net teorinė galimybė dalyvauti tiekėjams, kurie nori sukurti pirkimui reikalingą įrangą, nes vietoje 210 kalendorinių dienų, suteikiamos 45 kalendorinės dienos ir dar pasiūlymų rengimo stadijoje tiekėjams užkraunami projektavimo bei įrangos pritaikymo (kūrimo) kaštai. Stebėjimo taškų išdėstymo projektą gali parengti pirkimo procedūrų metu tik tie tiekėjai, kurie iš anksto ruošėsi pirkimui. Tokia situacija nesuderinama su racionaliu lėšų naudojimu ir sąžiningos konkurencijos užtikrinimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovėms Aplinkos projektų valdymo agentūrai ir Valstybinių miškų urėdijai po 4 000 Eur kiekvienai bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

7.       Teismas nustatė, kad buvo paskelbtas viešasis pirkimas Nr. 4274987 „Vieningos miško gaisrų stebėjimo sistemos įdiegimas“, vykdomas skelbiamų derybų būdu. Pirkimo objektas yra miško gaisrų stebėjimo sistema, susidedanti iš 2 duomenų centrų ir maksimaliai 151 stebėjimo taško (pirkimo specialiųjų sąlygų 2 priedo 2.1 papunktis), taip pat perkamos šios sistemos diegimo, techninio darbo projekto parengimo, priežiūros, pogarantinio ir negarantinio remonto paslaugos. Nėra ginčo, kad pirkimo objektas – VMGSS sukūrimas ir įdiegimas – yra svarbus projektas, susijęs su visuomenės saugumu, valstybės turto išsaugojimu ir aplinkos apsauga.

8.       Teismas nusprendė, kad pirkimo specialiųjų sąlygų 11 priede nustatyti kvalifikaciniai atrankos kriterijai nepagrįstai neriboja konkurencijos ir nėra neteisėti. Perkančioji organizacija, siekdama atrinkti labiausiai kvalifikuotus kandidatus bei atsižvelgdama į miškų gaisrų stebėjimo sistemų specifiką, motyvuotai nustatė proporcingus kvalifikacinės atrankos kriterijus, lygindama tiekėjų patirtį būtent miško gaisrų stebėjimo sistemų įdiegimų srityje, o ne bendro pobūdžio gaisrų stebėjimo sistemų technines savybes, nes tokių sistemų techninės ir funkcinės savybės nėra vienodos, turi tam tikrą esminę specifiką, kuri aktuali objektyviai vertinant tiekėjų patirtį. Šią išvadą teismas grindė ir byloje pateiktu specialistų Kauno technologijos universiteto prof. dr. Vytauto Markevičiaus ir prof. dr. Dangiručio Naviko parengtu bendros gaisrų stebėjimo sistemos ir specializuotos miškų gaisrų stebėjimo sistemos techniniu palyginimu. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, ginčydama pirkimo specialiųjų sąlygų 11 priede nustatytus kvalifikacinius atrankos kriterijus, nesirėmė aplinkybėmis dėl apribojimo teikti konkrečius alternatyvius rinkoje egzistuojančius technologinius sprendimus, duomenys apie konkrečius technologinius sprendimus į bylą nebuvo pateikti, todėl VPT išvadoje nurodyta aplinkybė, jog pirkimo reikalavimas faktiškai siejamas su tam tikru technologiniu sprendiniu, nors rinkoje gali egzistuoti alternatyvios priemonės, leidžiančios pasiekti tą patį rezultatą skirtingais stebėjimo metodais ar teritorijų padengimu, neįrodo šiai bylai reikšmingų aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad VPT rekomendacijos nėra privalomojo pobūdžio.

9.       Teismas nusprendė, kad nustatyti pirkimo specialiųjų sąlygų 13 priedo C, T, N, M, R, V kriterijų lyginamieji svoriai nėra neproporcingi. Teismo vertinimu, atsakovė pagrindė, jog nustatyti kriterijų lyginamieji svoriai pagrįsti ir tikslingi, atsižvelgiant į viso sutarties vykdymo laikotarpio kaštus, rizikas ir sistemos veikimo efektyvumą, paaiškino lyginamųjų svorių skaičiavimą pagal paskelbtą formulę bei C, T, N, M, R, V kriterijų reikšmes, o ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, paneigiančių atsakovių paaiškinimus, kuriais grindžiamas ekonominio naudingumo kriterijų lyginamųjų svorių proporcingumas, pagrįstumas ir tikslingumas. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktos simuliacijos grindžiamos prielaidomis ir nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, ekonominės naudos (nustatytų kriterijų kainos) nustatymas šioje pirkimo stadijoje yra prognozuojamas ir negali būti tiksliai apskaičiuotas. Be to, pirkime pasirinktas vertinimas nėra susijęs vien su atskirų funkcijų įgyvendinimo kaina, kainai suteikiama tik 30 proc. lyginamojo svorio ir toks vertinimo modelis savaime nėra neteisėtas. Teismas nurodė, kad atsakovių nurodytos aplinkybės, jog paraiškas dalyvauti pirkime pateikė daugiau nei trys tiekėjai, siūlantys skirtingų gamintojų miško gaisrų stebėjimo sprendinius, paneigia ieškovės teiginius apie konkurencijos ribojimą, apie tai, jog vien „IQ FireWatch“ įranga atitiktų nustatytus vertinimo kriterijus. Teismo teigimu, vien tai, jog ieškovė galimai negali pateikti konkurencingo pasiūlymo, nereiškia, kad buvo pažeistas vienodo požiūrio, skaidrumo principas ar tiekėjų teisė konkuruoti dalyvaujant viešajame pirkime pagal paskelbtas pirkimo sąlygas.

10.       Teismas nusprendė, kad specialiųjų sąlygų 2 priedo 3.2 papunktyje įtvirtintas reikalavimas su pirminiu pasiūlymu pateikti stebėjimo taškų išdėstymo projektą nėra neteisėtas. Teismo vertinimu, ieškovės argumentas, kad stebėjimo taškų išdėstymo projektas yra neproporcingai detalus, pagrįstas tik subjektyvia ieškovės nuomone, o atsakovės pagrindė projekto pateikimo būtinybę siekiant objektyviai palyginti skirtingų tiekėjų pasiūlymus bei įsitikinti tiekėjų siūlomos kainos pagrįstumu. Stebėjimo taškų išdėstymo projekte nereikalaujama duomenų, kurie yra būtini darbo ir techniniam projektui (detalių konstrukcinių mazgų, kabelių trasų ir maršrutų skaičiavimų, įrengimo brėžinių ir kt.); be to, pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu, todėl atsakovės galės derėtis su teikėjais dėl techninių sprendimų. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog koncepcinio projekto pateikimas nepagrįstai suvaržo tiekėjų teises dalyvauti pirkime. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog būtų apribotos ieškovės galimybės dalyvauti atsakovių inicijuotose rinkos konsultacijose, t. y. ieškovė galėjo nuodugniai susipažinti su pirkimo objektu, išsiaiškinti perkančiosios organizacijos poreikius ir turėti analogišką informaciją, su kuria susipažino kiti tiekėjai iki pirkimo paskelbimo.

11.       Teismas nurodė, kad ieškovė turėjo teisę teikti ieškinį dėl pirkimo sąlygų ginčijimo, tačiau šiuo atveju net preliminariais duomenimis nesiekė įrodyti, jog turėjo realius ketinimus ir objektyvią galimybę dalyvauti pirkime ir pateikti paraišką. Ieškovė nepateikė įrodymų, leidžiančių abejoti atsakovių nurodytais argumentais, pagrįstais viešais duomenimis, kad ieškovė neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų ir dėl to negalėjo pateikti paraiškos pirkime. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovės teisės negali būti apgintos teisme – ieškovė neįrodė, kad turėjo teisėtą interesą sudaryti viešojo pirkimo sutartį atlikus ginčo pirkimo procedūras. Nenustačius ieškovės teisių pažeidimo fakto, ieškinys negali būti tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Optis LT“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo naštą. Teismas iš esmės argumentavo, kad ieškovė neįrodė ginčijamų pirkimo sąlygų (ne)proporcingumo, nepateikė pakankamai tai patvirtinančių „objektyvių duomenų“, tačiau viešųjų pirkimų ginčuose, kai ginčijamos konkurenciją ribojančios ar specifinės pirkimo sąlygos, pareiga pagrįsti tokių sąlygų būtinybę ir proporcingumą tenka perkančiajai organizacijai.

12.2.                      Teismas nepagrįstai pirkimo specialiųjų sąlygų 11 priede nustatytus kvalifikacijos atrankos kriterijus pripažino proporcingais, neargumentavo, kodėl taip siaurai apibrėžta patirtis (konkretaus tipo sistemų diegimas būtent miškų teritorijose) yra objektyviai būtina ir kodėl pirkimo tikslas negali būti pasiektas mažiau konkurenciją ribojančiais kriterijais (pvz., vertinant stebimą plotą ar analogiškų funkcinių sistemų diegimą). Pirkimo tikslas – ankstyvas miško gaisrų aptikimas ir stebėjimas – gali būti pasiektas naudojant skirtingas technologijas ir skirtingus techninius sprendinius, kurie atlieka analogišką funkciją, todėl kvalifikacinės atrankos kriterijus, reikalaujantis patirties diegiant būtent miško gaisro stebėjimo sistemas, nėra būtinas pirkimo tikslui pasiekti. Atsakovės neįrodė, kad analogiška funkcinė patirtis negalėtų būti laikoma pakankama. Kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti vertinami funkciškai, t. y. atsižvelgiant į tai, ar tiekėjas yra pajėgus įvykdyti sutartį, o ne į tai, ar jis jau yra įgyvendinęs identišką projektą. Teismas nepagrįstai rėmėsi specialistų išvada, kuri buvo skirta techninių sprendinių palyginimui, o ne kvalifikacinės atrankos kriterijų proporcingumo vertinimui. Teismas, remdamasis techninių sprendinių palyginimu, nepagrįstai pateisino kvalifikacinės atrankos susiaurinimą, be to, netinkamai įvertino apeliantės dubliko 10 punkte pateiktus pavyzdžius, kurie paneigia atsakovių specialistų išvadą, kad tik miško gaisrų stebėjimo sistemoms yra būdingos ypatybės: aprėptis nuo kelių iki keliasdešimt kilometrų, optinės sistemos su dirbtinio intelekto analizėmis, panoraminės kameros su ilgais regos laukais, ankstyvas aptikimas prieš gaisrui išplintant, kintančios veikimo sąlygos, automatinis vaizdo apdorojimas, integruoti GIS žemėlapiai. Šias savybes turinčios sistemos naudojamos mišriose teritorijose, industrinėse teritorijose, alyvuogių plantacijose, karinėse bazėse, kitose teritorijose. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad VPT 2025 m. gruodžio 4 d. išvadoje Nr. 4S-1603 rekomendavo šį kvalifikacinės atrankos kriterijų formuluoti per stebimą plotą, tačiau į konsultantų teiktas pastabas (rekomendacijas) nebuvo atsižvelgta. VPT vertinimas pagrindžia apeliantės teiginius, kad patirties reikalavimas – konkretaus tipo sistemų diegimas būtent miškų teritorijose, apibrėžtas neproporcingai siaurai. Pirkimo objekto specifika savaime nepanaikina pareigos įvertinti, ar tikrai būtina reikalauti tokios siaurai apibrėžtos patirties.

12.3.                      Teismas dėl pirkimo specialiųjų sąlygų 13 priede nurodytų ekonominio naudingumo kriterijų lyginamųjų svorių vertinimo pasisakė formaliai, iš esmės neįvertino apeliantės argumentų dėl realaus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų poveikio kainų konkurencijai. Teismas nepagrįstai atmetė apeliantės pateiktus konkrečius ekonominio naudingumo balų skaičiavimus – simuliacijas – kaip hipotetines, tuo pačiu kritiškai neįvertinęs priėmė atsakovių deklaratyvius teiginius. Realus kriterijų svorio ir jų vertinimo metodikos taikymas lemia situaciją, kai kainos kriterijus praranda esminę reikšmę, o lemiamu tampa subjektyvus kokybės kriterijų vertinimas. Ieškovės pateikti skaičiavimai parodo, kad tiekėjas, surinkęs maksimalų arba arti maksimalaus kokybės balą, laimi pirkimą net ir pasiūlęs kelis kartus didesnę kainą. Ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų struktūra sudaro neproporcingą pranašumą iš anksto pasirengusiems tiekėjams, kurie jau turi išskirtinius susitarimus su ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus atitinkančios įrangos tiekėjais, ir gali „optimizuoti“ pasiūlymą pagal vertinimo kriterijus, kurie nustatyti pagal tiekėjų norus rinkos konsultacijų metu. Nauji ar alternatyvius sprendinius siūlantys tiekėjai faktiškai eliminuojami ne dėl objektyvaus pasiūlymo prastesnės ekonominės vertės, o dėl kriterijų konstrukcijos. Teismas nepagrįstai neįvertino kriterijų visumos poveikio konkurencijai ir racionaliam lėšų naudojimui. VPT 2025 m. gruodžio 4 d. išvadoje Nr. 4S-1603 taip pat pateikė pastabas dėl nagrinėjamos ekonominio naudingumo nustatymo sąlygos, tačiau į jas atsakovės neatsižvelgė. Perkančiosios organizacijos diskrecija nustatant ekonominio naudingumo kriterijų lyginamuosius svorius yra plati, bet nėra neribota; kriterijai turi būti pagrįsti realia ekonomine nauda t. y. pridėtine verte, už kurią perkančioji organizacija yra pasirengusi mokėti, o balų vertė ir svoriai – proporcingi.

12.4.                      Teismas klaidingai kvalifikavo pirkimo specialiųjų sąlygų 2 priedo 3.2 papunktyje nurodomą reikalavimą pateikti stebėjimo taškų išdėstymo projektą ir nepagrįstai konstatavo, kad toks reikalavimas yra koncepcinio pobūdžio bei skirtas pasiūlymų palyginimui, o ne sutarties vykdymui, ir nesukuria neproporcingos naštos. Teismas nepagrįstai neįvertino realaus reikalaujamo dokumento turinio ir apimties. Net jei stebėjimo taškų išdėstymo projektas formaliai gali būti koreguojamas (nors pagal pirkimo sąlygas galės būti koreguojamas tik 5 proc.), pats reikalavimas jį parengti pasiūlymo stadijoje sukuria nepagrįstai didelę ekonominę ir organizacinę naštą, kuri objektyviai atgraso dalį tiekėjų nuo dalyvavimo pirkime. Reikalavimas pateikti tokio detalumo projektą kartu su pasiūlymu sukuria esminę tiekėjų nelygybę. Tiekėjai, kurie jau yra anksčiau dirbę su konkrečia teritorija ar perkančiąja organizacija, turi aiškų pranašumą, nes jiems nereikia iš naujo atlikti didelės apimties parengiamųjų darbų. Tuo tarpu kiti tiekėjai turi patirti dideles sąnaudas be jokios garantijos, kad jų pasiūlymas laimės, o šios sąnaudos nėra kompensuojamos. Pasiūlymo parengimo kaštai tampa neproporcingi galimai naudai. Tai yra klasikinis netiesioginio konkurencijos ribojimo pavyzdys. Perkančioji organizacija negali perkelti sutarties vykdymo pareigų į pasiūlymo pateikimo stadiją, jei tai riboja konkurenciją.  

12.5.                      Teismas nepagrįstai apeliantės teisinį (ne)suinteresuotumą susiejo su faktiniu pasiūlymo (ne)pateikimu. Viešųjų pirkimų teisėje teisinis suinteresuotumas kyla ne tik iš faktinio dalyvavimo pirkime, bet ir iš realios galimybės dalyvauti, kuri gali būti paneigta pačių pirkimo sąlygų. Jei pirkimo sąlygos yra tokios, kad objektyviai atgraso tiekėją nuo dalyvavimo, būtent šios sąlygos ir sudaro teisių pažeidimo pagrindą. Apeliantės teisinis suinteresuotumas kyla ne iš vėlesnių perkančiosios organizacijos veiksmų, o iš pačių pirkimo sąlygų turinio. Ginčijamos sąlygos sudarė visumą, kuri objektyviai paneigė apeliantės galimybę realiai konkuruoti dėl sutarties. Tai, kad apeliantė ginčo viešajame pirkime galimai neatitinka kokių nors pirkimo sąlygų, savaime nereiškia, kad, teisėtai pasiekusi naujos procedūros paskelbimą, ji jų negalėtų atitikti, taip pat pagerinti savo pasiūlymo, bendradarbiauti su ūkio subjektais ir pan.

13.       Atsakovė Valstybinių miškų urėdija atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas. Apeliantė nesiekė pagrįsti ir nepagrindė, kad turėjo realius ketinimus ir objektyvią galimybę dalyvauti pirkime, nepateikė įrodymų, kurie leistų suabejoti atsakovių argumentais, jog apeliantė neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų ir todėl negalėjo pateikti paraiškos dalyvauti pirkime. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas nepripažįstamas tais atvejais, kai ginčijami perkančiųjų organizacijų veiksmai nepažeidžia tiekėjo subjektinių teisių. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas turi būti atmestas, o byla nutraukta, nes apeliantė neturi teisinio suinteresuotumo ir ji nėra subjektas, galintis ginti viešąjį interesą.

13.2.                      Teismas pagrįstai nusprendė, kad pirkimo specialiųjų sąlygų 11 priedo lentelėje Nr. 1 nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai yra proporcingi pirkimo objektui ir leis atsakovei atrinkti kompetentingiausią tiekėją. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas kvalifikacijos (tiekėjo pajėgumo) klausimą sutapatino su techninių sprendinių palyginimu ir neatsakė į esminį teisės klausimą – ar patirties „miško“ aplinkoje sukonkretinimas yra būtinas ir proporcingas. Teismas sprendime suformulavo kvalifikacinės atrankos kriterijų vertinimo standartą, nurodydamas, kad šie kriterijai yra skirti atrinkti labiausiai kvalifikuotus kandidatus, o jų teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į pirkimo objekto poreikį ir teisėtus perkančiosios organizacijos interesus, taip pat jų pagrįstumą ir reikalingumą. Be to, kvalifikacinės atrankos kriterijų „panašumo“ vertinimas neišvengiamai reikalauja atsakyti į klausimą, ar lyginama patirtis iš tikrųjų yra lygiavertė pirkimo objektui, t. y. siekiant pagrįsti, kodėl patirtis, diegiant bendro pobūdžio gaisrų stebėjimo sistemas, negali būti laikoma analogiška patirčiai, diegiant specializuotą miško gaisrų stebėjimo sistemą, būtina įvertinti funkcinius ir techninius skirtumus. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad apeliantė nepateikė duomenų apie konkrečius alternatyvius rinkoje egzistuojančius sprendimus, jų veikimo principus, techninius parametrus ir realų lygiavertiškumą pirkimo objektui, todėl vien hipotetinė pastaba apie alternatyvių priemonių galimybę negali paneigti pateiktų įrodymų ir negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti kriterijų neteisėtumą.

13.3.                      Teismas pagrįstai nusprendė, kad pirkimo specialiųjų sąlygų 13 priedo C, T, N, M, R, V kriterijų lyginamieji svoriai yra teisėti bei atitinka atsakovės poreikius. Apeliantės teiginys, kad keli papildomi kokybės balai kompensuoja reikšmingus kainos skirtumus, iš esmės yra ginčas ne dėl teisėtumo, bet dėl kriterijų formulės, kuri apeliantei nepatinka. Atsakovės neturi tikslo nusipirkti pigiausios sistemos, kai perkamas kompleksinis, 24/7 veikiantis, nacionalinio masto sprendinys, kurio pagrindinės sąnaudos ir rizikos pasireiškia eksploatacijos metu. VMGSS ekonominį naudingumą lemia ne vien įsigijimo kaina. Tai yra kriterijai, kurie „techninius“ skirtumus paverčia realiais pinigų ir rizikų srautais, todėl didesnis svoris kokybiniams kriterijams šiuo atveju nėra „kainos nuvertinimas“, o racionalus atsakovės poreikių ir gyvavimo ciklo sąnaudų atspindys.

13.4.                      Teismas pagrįstai nusprendė, kad reikalavimas pateikti stebėjimo taškų išdėstymo projektą yra teisėtas, nes tokiu būdu atsakovė galės įsitikinti, ką konkrečiai siūlo dalyvis. Apeliantė nepateikia faktinių duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad pirkimo sąlygų reikalavimas iš tiesų įpareigoja parengti techninį darbo projektą.  

14.       Atsakovė Aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotinis bylos nagrinėjimas iš esmės. Apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės ginčija ne teismo sprendimo teisėtumą, o jo turinį ir rezultatą, kuris yra jai nepalankus. Apeliantė neįrodo, kad teismas būtų faktiškai netinkamai taikęs teisės normas, neteisingai vertinęs įrodymus, padaręs loginių ar teisinių klaidų. Teismo sprendimas yra išsamus, motyvuotas ir teisiškai pagrįstas, teismas pasisakė dėl visų esminių ginčo aspektų.

14.2.                      Apeliantė nepagrįstai teigia turinti suinteresuotumą ginčyti pirkimo sąlygas. Ginamas tik realų ir pagrįstą suinteresuotumą turinčio tiekėjo interesas, t. y. tiekėjo, kuris objektyviai galėjo dalyvauti pirkime, atitiko ar galėjo atitikti kvalifikacijos reikalavimus, turėjo realų ketinimą pateikti pasiūlymą, siekė sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Apeliantė neatitiko net minimalių kvalifikacinių reikalavimų, keliamų pirkimo dalyviams, kurių ji neginčijo.

14.3.                      Teismas tinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo naštą. Teismas neperkėlė įrodinėjimo naštos ieškovei, bet, priešingai, vertino, ar atsakovės tinkamai pagrindė pirkimo sąlygų teisėtumą, būtinumą ir proporcingumą. Atsakovės tai įrodė ir nuosekliai pagrindė, t. y. įvykdė joms tenkančią įrodinėjimo pareigą, tuo tarpu apeliantė, apsiribodama deklaratyviomis nuorodomis į teismų praktiką, faktiškai nepateikė konkrečių įrodymų, kurie leistų pagrįsti, jog ginčijamos pirkimo sąlygos yra nepagrįstos, neproporcingos ar diskriminacinės.

14.4.                      Apeliantė klaidingai tapatina bendruosius kvalifikacijos reikalavimus su kvalifikacinės atrankos kriterijais. Kvalifikacinės atrankos kriterijų paskirtis yra atrinkti aukščiausią kvalifikaciją turinčius tiekėjus, kai vykdomas pirkimas dėl specifinio, ypatingo pirkimo objekto. Būtent toks ir buvo šio pirkimo atvejis. Kvalifikacinės atrankos kriterijai nagrinėjamu atveju buvo taikomi tik paraiškas pateikus daugiau nei trims tiekėjams. Jeigu pirkime būtų dalyvavę trys ar mažiau tiekėjų, visi jie būtų pakviesti į derybas, o kvalifikacinės atrankos kriterijai apskritai nebūtų taikomi. Toks sprendimas yra pateisinamas, be kita ko, ir tuo, jog pirkimui rengtini pasiūlymai reikalauja nemažo tiekėjų indėlio ir nėra tikslinga bei racionalu derėtis su dideliu kiekiu tiekėjų. Apeliantės ginčijami kvalifikacinės atrankos kriterijai neribojo tiekėjų teisės dalyvauti pirkime, nebuvo naudojami kaip eliminavimo priemonė, o buvo skirti tik nustatyti tarpusavio konkurencijos eilę tarp dalyvių. Objektyviai pagrįsta, kad tiekėjas, turintis konkrečios srities – miško gaisrų stebėjimo sistemų – diegimo patirtį, turi aukštesnę kvalifikaciją nei tokios patirties neturintis tiekėjas. Nagrinėjamu atveju patirtis suteikia pranašumą konkurencinėje atrankoje, bet neeliminuoja tiekėjo iš pirkimo. Taigi, nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai konkurencijos neriboja.

14.5.                      Pirkimo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų lyginamieji svoriai nėra atsitiktiniai ar deklaratyvūs – jie atitinka realią ekonominę naudą, kurią perkančioji organizacija gauna per visą sutarties vykdymo laikotarpį. Didžiausi svoriai buvo suteikti tiems kriterijams, kurie turi didžiausią įtaką sistemos efektyvumui, patikimumui, eksploatavimo sąnaudoms ir rizikų valdymui. Tuo tarpu mažesni svoriai skirti kriterijams, kurių ekonominė įtaka yra ribotesnė. Taikomas vertinimo modelis neužkerta kelio konkurencijai, priešingai – nagrinėjamu atveju tiekėjai gali pasirinkti kokiu būdu konkuruoti: siūlydami mažesnę kainą, arba siūlydami aukštesnės kokybės, efektyvesnius sprendinius, arba derindami abu šiuos aspektus. Perkančioji organizacija neprivalo viešinti savo vidinių skaičiavimų, atliktų nustatant ekonominio naudingumo kriterijų balus ir jų lyginamuosius svorius, tačiau atsakovė pateikė detalų nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų apibūdinimą bei skaičiavimą. 

14.6.                      Apeliantė klaidingai aiškina pirkimo sąlygų turinį. Stebėjimo taškų išdėstymo projekto parengimas nėra reikalaujamas iš visų pirkimo dalyvių pirminėje paraiškų pateikimo stadijoje. Šis reikalavimas taikomas tik tiems tiekėjams, kurie pagal kvalifikacinės atrankos rezultatus yra pakviečiami į derybas. Be preliminaraus taškų išdėstymo sprendinio tiekėjas objektyviai negali pagrįstai apskaičiuoti pasiūlymo kainos, įvertinti techninių sprendinių apimties, nustatyti reikalingų bokštų ir įrangos skaičiaus, įvertinti ryšio ir infrastruktūros poreikių ir parengti realaus pasiūlymo. Dėl to nustatytas reikalavimas pateikti stebėjimo taškų išdėstymo projekto pasiūlymą yra būtina sąlyga pačiam tiekėjui tinkamai parengti pasiūlymą. Apeliantė neįrodė, kad toks reikalavimas objektyviai ribotų konkurenciją. Pirkime dalyvavo daugiau nei trys tiekėjai, o tai savaime patvirtina, kad reikalavimas nebuvo atgrasantis rinkos dalyviams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir (ar) aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). 

17.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimas, kuriuo teismas atmetė reikalavimus dėl viešojo pirkimo, vykdomo skelbiamų derybų būdu, sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir vykdomo pirkimo „Vieningos miško gaisrų stebėjimo sistemos įdiegimas“ nutraukimo. Byloje ginčas kilo dėl pirkimo sąlygų, ieškovės (apeliantės) vertinimu, apribojusių sąžiningą konkurenciją.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas

18.       Grįsdama apeliacinį skundą, apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantė turėjo teisę teikti ieškinį dėl pirkimo sąlygų ginčijimo, tačiau neįrodė, kad galėjo teikti pasiūlymą (paraišką) ginčo pirkime ir turėjo teisėtą interesą sudaryti viešojo pirkimo sutartį atlikus ginčo pirkimo procedūras. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai apeliantės teisinį (ne)suinteresuotumą susiejo su faktiniu pasiūlymo (ne)pateikimu, nes viešųjų pirkimų teisėje teisinis suinteresuotumas kyla ne tik iš faktinio dalyvavimo pirkime, bet ir iš realios galimybės dalyvauti, kuri gali būti paneigta pačių pirkimo sąlygų, o nagrinėjamu atveju apeliantė byloje įrodinėja, kad jai iš anksto tapo aišku, jog pirkimo sąlygos yra nesąžiningos ir sudaro galimybę pirkimą laimėti tik neteisėtai susiaurintam tiekėjų ratui, kad nepanaikinus ginčijamų pirkimo sąlygų ji neturi realios galimybės konkuruoti pirkime, nors kartu su partneriais yra pajėgi įdiegti veiksmingą miškų gaisro stebėjimo sistemą.

19.       Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 101 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija, be kita ko, nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir taip pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali kreiptis į teismą dėl tokių perkančiosios organizacijos sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo. VPĮ 2 straipsnio 36 punkte įtvirtinta, kad tiekėjas – tai ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis ar viešasis juridinis asmuo, kita organizacija ir jų struktūrinis padalinys arba tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas ūkio subjektų asociacijas, kurie rinkoje siūlo atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas.

20.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, išsamiai pasisakė dėl tiekėjo teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos paskelbto viešojo pirkimo sąlygų teisėtumą vertinimo. Kaip pagrįstai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas išaiškino, kad tiekėjo teisinis suinteresuotumas – tai jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Teisę ginčyti viešąjį pirkimą turi tiekėjai, kurie potencialiai ir (ar) realiai gali patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį dėl atitinkamo pirkimo objekto ir viešojo pirkimo procedūrų apskundimo procese gali įrodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, VPĮ nuostatomis gali remtis ne tik viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, t. y. ne tik pirkimo objektą pasiūlęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektą pasiūlyti (tiekėjas) asmuo, bet dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs. Toks aiškinimas pagrįstas vertinimu, kad neracionalu ir neproporcinga versti ūkio subjektą pateikti pasiūlymą jam iš anksto žinant, kad šis bus atmestas dėl neatitikties, jo vertinimu, neteisėtoms viešojo pirkimo sąlygoms. Dėl to reikalavimas pateikti pasiūlymą, kai ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos, nekvalifikuotinas kaip teisinio suinteresuotumo turėjimo sąlyga (prielaida) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020).

21.       Tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (be kita ko), teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. Teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti viešąjį pirkimą). Tai, kad ieškovas ginčo viešajame pirkime galimai neatitinka kokių nors pirkimo sąlygų, per se (savaime) nereiškia, kad, teisėtai pasiekęs naujos procedūros paskelbimą, jis jų negalėtų atitikti, inter alia, pagerinti savo pasiūlymo, bendradarbiauti su naujais ūkio subjektais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020).

22.       Kita vertus, tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, t. y. teisė ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, inter alia, jei konkurencijos sąlygų iškraipymu, kaip perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo pagrindu, tiekėjas remiasi, siekdamas apginti ne pažeidžiamas savo teises, o visų galimų panašioje situacijoje esančių subjektų interesus; viešojo pirkimo tikslo – sudaryti viešojo pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas – pagrindu, jei ginčijami perkančiųjų organizacijų veiksmai nepažeidžia tiekėjo subjektinių teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017; 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019). Nelaikytinas peržiūros procedūros objektu tiekėjų siekis savo naudai sumažinti galimų konkurentų ratą ir (ar) viešuosius pirkimus padaryti skaidresnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020). Kasacinio teismo nuosekliai pažymima, kad ieškovai, kreipdamiesi į teismą, turi ginti būtent savo galimai pažeistus interesus, o ne visų ūkio subjektų teises, todėl, kvestionuodami pirkimo sąlygų nuostatas, inter alia, turi konkrečiai parodyti, jog dėl ginčijamų sąlygų jie arba prarado konkurencinį pranašumą kitų tiekėjų atžvilgiu, arba jų laimėjimo tikimybė nepagrįstai sumenko; atsižvelgiant į tai, ieškovams nepakanka remtis bendruoju teisėtumo pagrindu ar tik nurodyti galimą imperatyviųjų normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-403/2022).

23.       Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodė ir, įrodinėdama ieškinio pagrįstumą, byloje argumentavo, kad negalėjo dalyvauti ginčo pirkime dėl ginčijamų jo sąlygų: nustatyta itin specifinė kvalifikacinė atranka, ekonominio naudingumo kriterijų C, T, N, M, R, V lyginamieji svoriai, reikalavimas su pirminiu pasiūlymu pateikti didelę dalį pirkimo sutarties vykdymo medžiagos, nes, apeliantės teigimu, tokio pobūdžio sąlygos itin apribojo galinčių dalyvauti subjektų ratą, neproporcingai apsunkino apeliantės galimybes teikti pasiūlymą, nesudarė galimybių teikti funkcinėmis savybėmis lygiaverčių sprendinių, kuriuos, apeliantės teigimu, ji, bendradarbiaudama su kitais subjektais, galėtų suformuluoti. Atitinkamai, apeliantės tvirtinimu, ištaisius šiuos pirkimo sąlygų trūkumus, apeliantė turėtų realias galimybes varžytis pirkime. Taigi, apeliantė nurodė ir argumentavo, kaip konkrečiai būtent ginčijamos sąlygos pažeidžia jos teises ir (ar) teisėtus interesus, nes riboja jos galimybę dalyvauti pirkime. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantė, kaip tiekėja, atitiktų kurį nors iš VPĮ 46 straipsnyje ir (ar) specialiųjų pirkimo sąlygų 6 priede įtvirtintų tiekėjo pašalinimo iš pirkimo pagrindų, kas galėtų iš anksto suponuoti, jog apeliantė pirkime negalėtų dalyvauti.

24.       Įvertinus aptartą kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei keliamų klausimų pobūdį, konstatuotina, kad apeliantė laikytina teisiškai suinteresuota ginčijamų pirkimo sąlygų teisėtumo įvertinimu konkurencijos jos atžvilgiu ribojimo aspektu. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo pagrindą išnagrinėti iš esmės apeliantės reikalavimus dėl ginčijamų pirkimo specialiųjų sąlygų pripažinimo neteisėtomis, ką ir padarė.

Dėl pirkimo specialiųjų sąlygų 11 priede nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų (ne)teisėtumo

25.       Grįsdama apeliacinį skundą, apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pirkimo specialiųjų sąlygų 11 priede nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai – konkretaus tipo sistemų diegimas būtent miškų teritorijose, yra motyvuoti ir proporcingi siekiamam pirkimo tikslui. Apeliantės teigimu, teismas padarė tokią išvadą netinkamai paskirstęs šalių įrodinėjimo naštą – viešųjų pirkimų ginčuose, kai ginčijamos konkurenciją ribojančios ar specifinės pirkimo sąlygos, pareiga pagrįsti tokių sąlygų būtinybę ir proporcingumą tenka perkančiajai organizacijai, o atsakovės nagrinėjamu atveju jų nepagrindė. Apeliantės vertinimu, teismas neatsakė į esminį klausimą dėl kvalifikacinės atrankos kriterijų (ne)proporcingumo, t. y. ar taip siaurai apibrėžta tiekėjų patirtis (pvz., konkretaus tipo sistemų diegimas būtent miškų teritorijose) yra objektyviai būtina. Apeliantės teigimu, priešingai nei nusprendė teismas, pirkimo objekto specifika savaime nepagrindžia, ar nagrinėjamu atveju tikrai būtina reikalauti tokios siaurai apibrėžtos patirties. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovių pateikta specialistų išvada, neatsižvelgė į tai, kad ši išvada skirta techninių sprendinių palyginimui, o ne kvalifikacinės atrankos kriterijų proporcingumo vertinimui, netinkamai įvertino apeliantės pateiktus pavyzdžius.

26.       VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams. Viešųjų pirkimų tikslas nėra pasiekiamas, jeigu vykdant viešąjį pirkimą neužtikrinama nesuvaržyta tiekėjų konkurencija ar pažeidžiami VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2014; 2017 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-469/2017). Šioje normoje įtvirtinta bendroji draudimo dirbtinai riboti konkurenciją pareiga, kuri įgyvendinama, inter alia, nustatant viešojo pirkimo sąlygas ir už kurios tinkamą laikymąsi yra atsakinga perkančioji organizacija. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs viešojo pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę viešojo pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį realiai ir faktiškai gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-469/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principas vertinant perkančiosios organizacijos veiksmus reikšmingas ne tik tiesioginio (de jure; teisiškai), bet ir netiesioginio (de facto; faktiškai) jo pasireiškimo prasme; teismas gali konstatuoti tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimą ne tik tada, kai nustato skirtingą tapačių reiškinių vertinimą (arba vienodą skirtingų), bet ir tada, kai visiems tiekėjams vienodai taikomi perkančiosios organizacijos veiksmai ar sprendimai de facto lemia skirtingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).

27.       Nagrinėjamu atveju ginčo pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu. VPĮ 64 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atliekant pirkimą skelbiamų derybų būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas; pirminius pasiūlymus teikia tik perkančiosios organizacijos pakviesti kandidatai. VPĮ 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atlikdama pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija gali apriboti kandidatų, kuriuos ji kvies pateikti pasiūlymus ar dalyvauti dialoge, skaičių. Tokia kvalifikacinė atranka atliekama tik iš kandidatų, be kita ko, kurie atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. VPĮ 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kvalifikacinės atrankos reikalavimus ir taisykles, mažiausią ir, jeigu reikia, didžiausią kviečiamų kandidatų skaičių; skelbiamų derybų konkurso atveju ne mažesnis kaip 3; kviečiamų kandidatų skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti.

28.       VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų, be kita ko, techninį ir profesinį pajėgumą (VPĮ 47 straipsnio 1 dalies 3 punktas). VPĮ 47 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus.

29.       Tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-378/2022, 54 punktas). Kvalifikacija apibrėžiama kaip objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities ar dabarties faktų egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011). Nors VPĮ perkančiajai organizacijai suteikiama tam tikra sprendimo laisvė ir teisė siekiant įsitikinti tiekėjo kvalifikacija taikyti vieną ar kitą kriterijų, vis dėlto ši pasirinkimo laisvė yra ribojama bendrųjų viešųjų pirkimų principų. Kaip neatitinkantys jų gali būti vertinami tiek per žemi, nepakankami užtikrinti, kad tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimą, kvalifikacijos kriterijai, tiek per aukšti, nepagrįstai ribojantys konkurenciją reikalavimai tiekėjų pajėgumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-469/2018).

30.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdant pirkimus riboto konkurso, skelbiamų derybų ir konkurencinio dialogo būdais, atliekant riboto projekto konkurso procedūras, supaprastintų pirkimų atvejais, kai numatoma atrinkti tiekėjus, kurie teiks pasiūlymus, atliekama tiekėjų kvalifikacinė atranka. Kvalifikacinės atrankos kriterijai yra skirti atrinkti labiausiai kvalifikuotus kandidatus, todėl gali būti kitokie nei minimalūs kvalifikacijos reikalavimai. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustato tokius kvalifikacinės atrankos kriterijus, kurie yra svarbūs pirkimo sutarčiai vykdyti. Įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius kvalifikacinės atrankos kriterijus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju, vykdydama kvalifikacinę atranką, perkančioji organizacija privalo užtikrinti realią konkurenciją, o kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs, nediskriminuojantys (turi leisti tiekėjams tiksliai įvertinti, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atliekama atranka ir kokia bus tiksli kiekvieno kriterijaus įtaka bendram kvalifikacinės atrankos įvertinimui) ir nustatyti VPĮ reikalavimų pagrindu, t. y. atrankos kriterijai turi būti susiję su kandidatų ekonomine ir finansine būkle, techniniu ir profesiniu pajėgumu, kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartais. Kvalifikacinės atrankos kriterijams taikytini tokie patys reikalavimai, kaip ir tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams, t. y. kvalifikacinės atrankos kriterijai privalo dirbtinai neriboti konkurencijos, būti pagrįsti, proporcingi ir susiję su pirkimo objektu – tarp nustatyto kriterijaus ir kandidato gebėjimo kvalifikuotai įvykdyti sutartį privalo būti patikimas ir įtikinamas priežastinis ryšys. Tai, ar atitinkamas kriterijus nepažeidžia VPĮ įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, sprendžiama, atsižvelgiant, inter alia, į teisėtus perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-493-302/2017).

31.       Kasacinis teismas yra pastebėjęs, kad iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad dalyvių skaičiaus sumažinimas neišvengiamai riboja konkurenciją. Tačiau dėl „kvalifikacijos eilės“, t. y. pateikimo į kitą etapą, turi teisę varžytis visi tiekėjai pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, taikomus visiems vienodai. Taigi, kvalifikacinę atranką rekomenduojama pasirinkti vykdyti tais atvejais, kai siekiama sudaryti pirkimo sutartį su kuo aukštesnės kvalifikacijos tiekėju (pavyzdžiui, vykdant pirkimą dėl specifinio, ypatingo pirkimo objekto (karinių miestelių statybos ir pan.), arba tada, kai tikimasi sulaukti labai didelio dalyvių skaičiaus (tais atvejais, kai pasirenkamas pirkimų būdas, leidžiantis taikyti kvalifikacinę atranką) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017). Kartu, perkančioji organizacija privalo pagrįsti, jog pasirinktas reikalavimas yra mažiausiai konkurenciją ribojanti priemonė pirkimo tikslui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-10-469/2023). Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis, arba tai, kad aukštą kvalifikacinį reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008; 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 507/2011).

32.       Atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą, jo aiškinimo bei taikymo praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, bylos duomenis, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo pirkimo sąlygų 11 priede nurodyti kvalifikacinės atrankos kriterijai – konkretaus tipo sistemų diegimas būtent miškų teritorijose, atsakovių yra motyvuoti ir proporcingi siekiamam pirkimo tikslui (CPK 185 straipsnis). Apeliantė šios teismo išvados nepaneigė (CPK 178 straipsnis).

33.       Byloje nėra ginčo, kad pirkimo objektas – nacionaliniu mastu veikianti vieninga miško gaisrų stebėjimo sistema – yra sudėtingas ir visuomenės saugumui valstybiniu lygmeniu svarbus projektas. Kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovių pateiktame Kauno technologijos universiteto ekspertų prof. dr. Vytauto Markevičiaus ir prof. dr. Dangiručio Naviko bendros gaisrų stebėjimo sistemos ir specializuotos miško gaisrų stebėjimo sistemos techniniame palyginime konstatuota, kad bendros gaisrų stebėjimo sistemos ir specializuotos miško gaisrų stebėjimo sistemos nėra lygiavertės funkcionalumu ar patikimumu: atsižvelgiant į techninius ir funkcinius skirtumus, bendra gaisrų stebėjimo sistema negali būti prilyginama specializuotai miško gaisrų stebėjimo sistemai, nes pastaroji turi specifinius technologinius sprendimus, reikalingus ankstyvam, patikimam ir automatizuotam gaisrų aptikimui dideliuose miškų masyvuose, o bendra sistema tokių galimybių neturi nei techniniu, nei funkcinės paskirties požiūriu; bendra sistema negali užtikrinti nei reikiamo aptikimo nuotolio, nei ankstyvo aptikimo, nei patikimumo miško gaisrų prevencijos kontekste; miškų gaisrų stebėjimo sistemos yra specializuotos, su papildomais techniniais sprendimais (tolimo aptikimo optika, meteorologinė kompensacija, AI analizė dideliems atstumams) (3 t., b. l. 76–77).

34.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytą ekspertinių žinių turinčių asmenų išvadą, pirkimo objekto specifiškumą, konstatavo, kad perkančioji organizacija, kvalifikaciniais atrankos kriterijais lygindama tiekėjų patirtį būtent miško gaisrų stebėjimo sistemų įdiegimų srityje, nepagrįstai neapribojo tiekėjų konkurencijos, nes tokių sistemų techninės ir funkcinės savybės nėra vienodos, bendrosios gaisrų stebėjimo sistemos nėra lygiavertės, o tai yra aktualu vertinant tiekėjų patirtį būtent miškų gaisrų stebėjimo sistemos pirkime.

35.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakove Valstybinių miškų urėdija, kad apeliantė, ginčydama nurodytą pirmosios instancijos teismo išvadą, nepagrįstai teigia, jog teismas, šiuo atveju remdamasis nurodyta specialistų išvada, kvalifikacijos (tiekėjo pajėgumo) klausimą nepagrįstai sutapatino su techninių sprendinių palyginimu. Kaip teisingai nurodo atsakovė, atsižvelgiant į tai, kad kvalifikacinės atrankos kriterijai yra skirti atrinkti labiausiai kvalifikuotus kandidatus, kvalifikacinės atrankos kriterijų nustatymas neišvengiamai reikalauja atsakyti į klausimą, kokios patirtys yra (ne)lygiavertės, t. y. nagrinėjamu atveju – ar patirtis diegiant bendro pobūdžio gaisrų stebėjimo sistemas (ne)gali būti laikoma analogiška patirčiai diegiant specializuotą miško gaisrų stebėjimo sistemą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šios sistemos ir atitinkamos jų ypatybės skiriasi taip, jog bendros gaisrų stebėjimo sistemos nėra techniškai lygiavertės miškų gaisrų stebėjimo sistemoms, konstatavo, kad, atitinkamai, vienodai negali būti vertinama ir jų diegimo patirtis. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada, papildomai pažymėdama, kad, atsižvelgiant į pirkimo objekto ypatumus, patirtis būtent šioje srityje sudaro objektyvų pagrindą daryti išvadas tiek apie tiekėjo kompetenciją pirkimo objekto klausimu, tiek ir apie jo patikimumą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal VPĮ nuostatas perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti ne tik tai, ar tiekėjas yra kompetentingas, tačiau ir tai, ar jis patikimas bei pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, taip pat įvertinus nagrinėjamo pirkimo objekto svarbą valstybiniu mastu ir, atitinkamai, perkančiosios organizacijos atsakomybę už tokio projekto sėkmingą įgyvendinimą, darytina išvada, kad yra pagrindas vertinti, jog šiuo atveju aptariamos specifinės patirties turėjimas pripažintinas pagrįstu bei teisėtu kvalifikaciniu atrankos kriterijumi.

36.       Apeliantė šios išvados nepaneigė, nes, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, iš esmės rėmėsi bendro pobūdžio pastebėjimais ir hipoteze, kad rinkoje gali egzistuoti alternatyvios priemonės, leidžiančios pasiekti tą patį rezultatą skirtingais stebėjimo metodais ar teritorijų padengimu. Šiems teiginiams pagrįsti apeliantė nepateikė patikimų įrodymų, taigi, nebuvo pagrindo abejoti byloje esančia specialistų išvada dėl stebėjimo sistemų netapatumo ir miškų gaisrų stebėjimo sistemų ypatumų. Apeliantė argumentus dėl galimų kitų sistemų grindė pateikdama nuorodas į internete esančius straipsnius užsienio kalba ir (ar) internetinius puslapius. CPK 113 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti aptariamų duomenų turinio, jų šaltinio (autoriaus) ir (ne)autoretitingumo aptariamu klausimu. Taigi, priešingai nei atsakovės, apeliantė ekspertinio pobūdžio duomenų ginčo klausimu nepateikė.

Dėl pirkimo specialiųjų sąlygų 13 priede nurodytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų

37.       Byloje nustatyta, kad pirkimo specialiųjų sąlygų 13 priede nurodyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai ir jų lyginamieji svoriai (proc.) yra tokie: kaina (C) – 30 proc.; projekto vykdyme dalyvaujančių patirtį turinčių specialistų skaičius (T) – 5 proc.; sistemos veikimui užtikrinti būtinas duomenų perdavimo kiekis (N) – 15 proc., sistemos veikimui užtikrinti būtinas minimalus centriniuose stebėjimo postuose budinčių darbuotojų skaičius (M) – 15 proc.; papildomos savybės, skirtos tiksliam pagalbos tarnybų arba gaisro paiešką vykdančių pajėgų lokalizavimui ir orientavimui (R) – 5 proc.; sistemos generuojamų klaidingų pranešimų skaičius (V) – 10 proc.; VMGSS suteikiamos garantijos laikotarpis (G) – 20 proc.

38.       Byloje nėra ginčo dėl nustatytų kriterijų (ne)reikšmingumo, tačiau apeliantė nesutinka su nustatytais jų lyginamaisiais svoriais. Grįsdama apeliacinį skundą, apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertino jos argumentų dėl realaus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų poveikio kainų konkurencijai, nepagrįstai atmetė apeliantės pateiktus konkrečius ekonominio naudingumo balų skaičiavimus (simuliacijas). Apeliantės teigimu, jos skaičiavimai, paremti pirkimo sąlygose pateikta skaičiuokle, parodo, kad tiekėjas, surinkęs maksimalų arba arti maksimalaus kokybės balą, laimi pirkimą net ir pasiūlęs kelis kartus didesnę kainą, todėl kainos kriterijus tampa deklaratyvus. Be to, apeliantės teigimu, atsakovės tik deklaratyviai nurodė, kiek galėtų kainuoti atitinkamo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus įgyvendinimas, objektyvių faktinių duomenų nepateikė; ekonominio naudingumo vertinimo tvarka laikytina netikslia ir neaiškia. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir (ar) kitaip įvertinti bylos aplinkybes, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nenustatė.

39.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė, jog ginčijamos pirkimo sąlygos pažeidžia tiekėjų ir, atitinkamai, apeliantės, teisę į sąžiningą konkurenciją, taip pat neįrodė, kad pirkime kainai, kaip ekonominio naudingumo apskaičiavimo kriterijui, nustatyta neproporcingai maža reikšmė.

40.       VPĮ 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. VPĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal: 1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį; vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui: a) techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas; b) pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei; c) garantinę priežiūrą ir techninę pagalbą, pristatymo sąlygas (pavyzdžiui, pristatymo datą, procesą, trukmę arba įvykdymo laikotarpį) (1 dalies 1 punktas); 2) sąnaudas, kurios apskaičiuojamos pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, aprašytą šio įstatymo 56 straipsnyje (1 dalies 2 punktas); 3) kainą (1 dalies 3 punktas). Nurodyto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad laikoma, jog pasiūlymų vertinimo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu, jeigu jie susiję su perkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis bet kokiu atžvilgiu ir bet kuriame jų gyvavimo ciklo etape, įskaitant konkretaus gamybos, tiekimo, teikimo, atlikimo ar prekybos proceso arba kito gyvavimo ciklo etapo proceso veiksnius, net jeigu šie veiksniai neapima jų fizinių ypatybių.

41.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo, yra nurodęs, kad, pasirinkus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo ir išrinkimo būdą, santykis tarp kainos ir kokybės įvertinamas pagal kainos ir kokybės pusiausvyrą, aktualią kiekvienai konkrečiai perkančiajai organizacijai. Kompetentingos institucijos – Viešųjų pirkimų tarnybos – parengtose 2017 m. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse (toliau ? 2017 m. ENPV gairės) nurodyta, kad sąvoka „kainos / sąnaudų ir kokybės santykis“ reiškia optimalų įvairių kriterijų (susijusių su išlaidomis (ekonominiai kriterijai – kaina / sąnaudos) ir nesusijusių su išlaidomis (kokybės kriterijai)), kartu atitinkančių pirkimo vykdytojo reikalavimus, derinį, tačiau kiekviename pirkime šių įvairių kriterijų optimalaus derinio sudedamosios dalys skiriasi ir priklauso išimtinai nuo pirkimo vykdytojo siekiamo rezultato. 2017 m. ENPV gairėse taip pat nurodyta, kad kainos ir kokybės santykio kriterijus reiškia, jog pirkimo objekto kokybė pirkimo sąlygose apibūdinama kriterijais, kuriuos pirkimo objektas privalo atitikti, o atliekant vertinimą suteikiama daugiau balų, jeigu pasiūlymas papildomai atitinka ir neprivalomus, tačiau pageidaujamus, kriterijus. Toks pasiūlymų vertinimo kriterijus ypač tinka tada, kai perkančiajai organizacijai yra svarbu pasiekti, kad perkamas objektas būtų kuo kokybiškesnis, t. y. būtų kuo funkcionalesnis, estetiškesnis, pigesnis aptarnaujant ir plėtojant, efektyvesnis siekiant tų tikslų, kuriems pirkimo vykdytojas jį numato panaudoti. Taigi, toks pasiūlymų vertinimo kriterijus turėtų būti pasirenkamas, jeigu perkančiajai organizacijai itin svarbu kokybė, ji yra pasiruošusi mokėti daugiau už geresnę kokybę (atsižvelgdama į kokybinius aspektus) arba jai reikia inovacijų ir novatoriškų sprendimų, kurie sukuria svarią pridėtinę vertę ir pamatuotą ekonominę naudą pirkimo objektui. Nors VPĮ nėra nustatyti konkretūs lyginamojo svorio dydžiai kiekvienam iš kriterijų, įskaitant ir kainos kriterijų bei kokybės subkriterijus, perkančioji organizacija, spręsdama, kokią sąlyginę svarbą suteikti kiekvienam iš pasirinktų kriterijų, turi atsižvelgti į pirkimo objektą, pirkimo tikslą, poreikius ir galimybes, t. y. atsižvelgti į įstatyme įtvirtintą tikslą išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Perkančiosios organizacijos diskrecija nustatant ekonominio naudingumo kriterijų lyginamuosius svorius yra plati, bet nėra neribota; kriterijai turi būti pagrįsti realia ekonomine nauda t. y. pridėtine verte, už kurią perkančioji organizacija yra pasirengusi mokėti, o balų vertė ir svoriai – proporcingi; vertintina ir kriterijų visuma, ar netiesiogiai nediskriminuoja tiekėjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-378/2025).

42.       Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir jų svertinių svorių nustatymas yra perkančiosios organizacijos prerogatyva, nes būtent ji žino reikalingų įsigyti darbų specifiką, pobūdį, apimtį ir ji gali nuspręsti, kokius reikalavimus būtina nustatyti, kad galėtų įsitikinti tiekėjo kompetencija ir pajėgumu ateityje vykdyti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-392-180/2016). Tačiau perkančiosios organizacijos neturi neribotos teisės nustatyti pirkimo sąlygas, o jas nustačiusios privalo pagrįsti. Perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).

43.       Bet kokiu atveju racionalaus lėšų panaudojimo tikslas neturi būti susietas išimtinai su mažiausia galima išleisti pinigų suma, nes aptariamas principas kvalifikuotinas kaip iš anksto aiškiai neidentifikuojama teisinė kategorija, kurios pagrindu konkrečiu atveju sprendžiama dėl to, ar perkančioji organizacija teisėtomis priemonėmis pasiekė užsibrėžtą rezultatą (tam tikrą kokybę) už geriausią kainą. Vienintelė aplinkybė, kad dėl ginčijamos pirkimo nuostatos perkančioji organizacija galimai išleis daugiau, negu būtų galėjusi, jei tokio ribojimo nebūtų įtvirtinusi, per se (savaime) nereiškia, kad pažeidžiamas racionalaus lėšų panaudojimo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022).

44.       Nagrinėjamu atveju atsakovės pateikė nustatytų lyginamųjų svorių paaiškinimus ir argumentus dėl jų įvertinimo. Atsakovės motyvuotai paaiškino perkančiosios organizacijos poreikius, susijusius su pirkimo objektu, nustatytų kriterijų reikšmę, reikalavimų (funkcionalumų) sukūrimo preliminarią kainą, jų ekonominę naudą eksploatuojant perkamą objektą ilgesniu (10 metų) laikotarpiu (3 t., b. l. 47–52, 65–66). Paaiškino, kad lyginamieji kriterijų svoriai nustatyti taip, kad atitiktų realius perkamos sistemos eksploatacinius, palaikymo, veikimo ir patikimumo kaštus, kuriuos perkančioji organizacija patirs naudodama sistemą ilgą laiką. Iš visų vertinamų kriterijų tik vienas – R kriterijus – atspindi papildomą funkcionalumą (jam skiriama tik 5 balai), o visi kiti kokybės kriterijai yra sistemos efektyvumo kriterijai, t. y.: sistemos naudojamo interneto ryšio efektyvumas ir stabilumas; darbuotojų darbo sąnaudų optimizavimas; klaidingų pranešimų kiekis ir jų įtaka operatyvumui; garantijos trukmė ir iš jos kylantys ilgalaikiai kaštai; sistemos eksploatacijos ekonomiškumas. Atsakovės paaiškino, kad tai reiškia, jog kiekvienas iš šių kriterijų turi tiesioginį ir reikšmingą ekonominį poveikį tiek sistemos veikimui, tiek lėšų naudojimo efektyvumui viso sutarties laikotarpio metu. Taigi, kriterijų svoriai nėra atsitiktiniai ar deklaratyvūs – jie atitinka realią ekonominę naudą, kurią perkančioji organizacija gauna per visą sutarties vykdymo laikotarpį. Atsakovių teigimu, šie kriterijai negali būti įrašyti į techninę specifikaciją, kaip siūlo apeliantė – jei tokie kokybės kriterijai būtų paversti privalomais techniniais reikalavimais, tai neišvengiamai sukurtų preferencijų tam tikriems gamintojams ir apribotų konkurenciją; tuo tarpu šių parametrų įtraukimas į ekonominio naudingumo vertinimą leidžia visiems tiekėjams konkuruoti skirtingais sprendiniais, kurie gali būti techniškai panašūs, tačiau daryti skirtingą įtaką sistemos kokybės ir efektyvumo rodikliams. Atsakovių teigimu, didžiausi svoriai buvo suteikti tiems kriterijams, kurie turi didžiausią įtaką sistemos efektyvumui, patikimumui, eksploatavimo sąnaudoms ir rizikų valdymui. Tuo tarpu mažesni svoriai skirti kriterijams, kurių ekonominė įtaka yra ribotesnė. Atsakovės pažymėjo, kad nustatant lyginamųjų svorių reikšmes ir esminę reikšmę suteikiant kokybės kriterijui, ypatingai atsižvelgta į pirkimo objekto svarbą, kad vieningos miško gaisrų stebėjimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas – tai ypatingos valstybinės svarbos projektas, neturintis analogų įprastų viešųjų pirkimų praktikoje, sistemos veikimas bus tiesiogiai susijęs su visuomenės saugumu, valstybės turto išsaugojimu ir aplinkos apsauga. Atsakovių vertinimu dėl pirkimo objekto specifikos viešojo intereso apsauga reikalauja, kad šiuo atveju perkančioji organizacija atrinktų labiausiai patikimą, daugiausiai patirties ir kompetencijos turintį tiekėją, galintį užtikrinti sklandų ir ilgalaikį sistemos veikimą.

45.       Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, atsakovių paaiškinimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovių nurodyta kriterijų lyginamųjų svorių nustatymo logika atitinka ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo esmę, t. y. kad šiuo atveju siekiama kokybės, o ne mažiausios kainos, ir dėl to perkančioji organizacija už geresnę kokybę yra pasiruošusi mokėti daugiau (atsižvelgdama į kokybinius aspektus). Nėra pagrindo abejoti, kad aptariami ginčo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų lyginamieji svoriai buvo nustatyti racionaliai, proporcingai ir pagrįstai, atsižvelgiant į pirkimo objekto pobūdį, jo funkcinę paskirtį, perkamos sistemos eksploatavimo trukmę ir su jos naudojimu susijusius ilgalaikius kaštus. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir jų svertinių svorių nustatymas yra perkančiosios organizacijos prerogatyva, nes būtent ji žino reikalingų įsigyti prekių, darbų specifiką, pobūdį, apimtį ir ji gali nuspręsti, kokius reikalavimus būtina nustatyti, kad galėtų įsitikinti tiekėjo kompetencija ir pajėgumu ateityje vykdyti viešojo pirkimo sutartį; taip pat į tai, jog teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad įgyvendinama šią savo prerogatyvą perkančioji organizacija privalėtų atlikti nustatytos formos ir (ar) turinio analizes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo įvertinti, jog atsakovių pateikti išsamūs paaiškinimai nepagrindžia nustatytų vertinimo kriterijų lyginamųjų svorių. Perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju nurodė atitinkamų lyginamųjų svorių nustatymo motyvus, be kita ko, pagrįstus ir tam tikrais preliminariais skaičiavimais. Apeliantė neginčijo atsakovių nurodytų aplinkybių bei motyvų, kuriais grindžiami tam tikrų kriterijų lyginamieji svoriai, įvertinus ir jų galimą ekonominę išraišką viso sutarties vykdymo laikotarpiu, tačiau argumentavo tai, kad, apeliantės teigimu, buvo nustatyta neproporcingai maža kainos kriterijaus lyginamojo svorio reikšmė. Manytina, kad iš esmės tokio pobūdžio bei apimties argumentai susiję su subjektyviu apeliantės vertinimu ir siekiu konkuruoti ne kokybiniais kriterijais, o mažinant pasiūlymo kainą, tačiau, kaip minėta, atsakovės pagrindė ir plačiai argumentavo pasirinkimą siekti pirmiausia kokybinių kriterijų įgyvendinimo, kurie, įvertinus sutarties vykdymo trukmę, įgyja ir ženklią ekonominę išraišką.

46.       Įvertinus nustatytus ginčo kriterijų lyginamuosius svorius ir atsakovių paaiškinimus, sutiktina, kad tokiu būdu pagrįstai sudaromos sąlygos laimėti geriausiais kokybiniais kriterijais pasižymintiems pasiūlymams, kuriems tuo pačiu yra suteikiama galimybė tarpusavyje konkuruoti kaina, t. y. priešingai nei teigia apeliantė, tokiu atveju kainos reikšmė nėra eliminuojama, tačiau, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos poreikius ir prioritetus kokybei, nustatant atitinkamas vertinimo kriterijų lyginamųjų svorių reikšmes (kaip nagrinėjamu atveju), jos gali būti nustatytos tokios, kad mažesne pasiūlymo kaina negali būti kompensuojami dideli pasiūlymų kokybės skirtumai. Tokiu atveju nebūtų pagrįsta vertinti, kad perkančioji organizacija, turėdama pagrįstą ir teisėtą interesą įsigyti būtent geriausios kokybės pirkimo objektą, dėl kainos kriterijaus galėtų būti priversta priimti žymiai blogesnės kokybės pasiūlymą, kas, kaip paaiškino atsakovės, atitinkamai, turėtų ir finansines pasekmes ilgu sutarties vykdymo laikotarpiu. Išvadą, kad parenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą nustatyti kokybės ir kainos lyginamieji svoriai gali lemti, jog konkuruojančių tiekėjų kainos žymiai skirsis, ir tai savaime nelaikytina nesąžiningos konkurencijos sudarymu, patvirtina ir VPT parengta bei nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos pasirinkta naudoti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymo formulė (3 t., b. l. 47, išnaša Nr. 92).

47.       Apibendrinant tai, kas aptarta pirmiau, pripažintina, kad, apeliantei nepaneigus atsakovių nurodytų argumentų kriterijų lyginamajam svoriui pagrįsti, nėra pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju būtų nustatyta neproporcingai maža kainos kriterijaus lyginamojo svorio reikšmė. Nenustatyta pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė, jog ginčijamos pirkimo sąlygos pažeidžia teikėjų teisę sąžiningai konkuruoti pirkime vertinant kainos ir kokybės santykį pagal nustatytus vertinimo kriterijus, ar kad nustatytas kainos lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime yra neproporcingai mažas. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad apeliantė galimai negali pateikti kokybe konkurencingo pasiūlymo, nereiškia, jog buvo pažeistas vienodo požiūrio, skaidrumo principas, kad pažeista tiekėjų teisė konkuruoti dalyvaujant viešajame pirkime pagal paskelbtas pirkimo sąlygas.

48.       Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad nustatyta ekonominio naudingumo vertinimo tvarka yra neaiški ar netiksli. Pirkimo 13 priede nurodyti aptarti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai ir subkriterijai, nurodant, kiek pagal konkretų kriterijų galima surinkti balų (2 t., b. l. 171–173), taip pat nurodyti minėti jų lyginamieji svoriai ekonominio naudingumo įvertinime. Nustatyta, kad ekonominis naudingumas apskaičiuojamas vadovaujantis pirkimo dokumentuose pateikta VPT parengta ir perkančiosios organizacijos pagal pirkimo dokumentus iš dalies užpildyta skaičiuokle (formulė – Chen 2 (santykinė)). Paaiškinta, kad pagal šią formulę laimėtoju pripažįstamas pasiūlymas, surinkęs didžiausią balų skaičių; jeigu tiekėjo siūloma kaina yra dvigubai didesnė nei mažiausia kaina, už kainą suteikiami balai atimami iš už kokybę gauto balo. Formulė Chen 2, kaip pavaizduota ir apeliantės pateiktose simuliacijose (2 t., b. l. 7–12), yra: [1 ? 0,5 × ???? / ??????ž????????????] × ???????????? + ????????????ė × ????, kur, remiantis VPT pateikiamu ekonominio naudingumo skaičiuoklėje pateiktų formulių aprašu (2020 m. vasario 22 d. redakcija; 3 t., b. l. 47, išnaša Nr. 9, l. 12), nurodyti dėmenys reiškia: ???? – konkretaus vertinamo pasiūlymo kaina, ??????ž???????????? – mažiausia iš visų vertinamų pasiūlymų kaina, ???????????? – kainai suteiktas lyginamasis svoris, ????????????ė – kokybei suteiktas lyginamasis svoris, ???? – konkretaus vertinamo pasiūlymo kokybė procentais (t. y. surinkus maksimalų balų skaičių – 100 proc.). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, pirkimo sąlygose nurodytos formulės dėmenys nėra numanomi, o pateikiami aiškiai apibrėžti ir objektyvūs.

Dėl pirkimo specialiųjų sąlygų 2 priedo 3.2 papunkčio (ne)teisėtumo

49.       Pirkimo specialiųjų sąlygų 2 priedo – pirkimo techninės specifikacijos, 2.1 papunktyje nustatyta, kad į pirkimo objektas apima techninio darbo projekto parengimą; 3.2 papunktyje numatyta, kad pirkimo dalyviai turės parengti ir su pirminiu pasiūlymu pateikti stebėjimo taškų išdėstymo projektą; stebėjimo taškų išdėstymo projektas turi būti parengtas per 45 kalendorines dienas nuo užsakovo pateikto kvietimo teikti pirminius pasiūlymus ir atitikti nurodytus minimalius reikalavimus. Pagal 3.3.12 papunktį, darbo projektas turi būti parengtas ne vėliau kaip per 210 kalendorinių dienų nuo sutarties įsigaliojimo dienos; 3.3.1 papunktyje numatyta, kad rengiant darbo projektą, stebėjimo taškų išdėstymo schemoje parinkti (nurodyti) konkretūs bokštai VMGSS detektorių ir būtinos įrangos talpinimui gali būti keičiami, tačiau gali būti keičiama ne daugiau kaip 5 proc. nuo bendro bokštų skaičiaus ir bet koks keitimas iš anksto turi būti derinamas su užsakovu (2 t., b. l. 73–86).

50.       Grįsdama apeliacinį skundą, apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pasiūlymo stadijoje reikalavimas pateikti stebėjimo taškų išdėstymo projektą nesukuria neproporcingos naštos. Apeliantės teigimu, toks reikalavimas objektyviai neįveikiamas ir sukelia realų konkurencijos ribojimą, o teismas neįvertino realaus reikalaujamo dokumento turinio bei apimties. Pagal nustatytas sąlygas, stebėjimo taškų išdėstymo projektas formaliai galės būti koreguojamas tik 5 proc., reikalavimas jį parengti pasiūlymo stadijoje sukuria didelę ekonominę ir organizacinę naštą, kuri objektyviai atgraso dalį tiekėjų nuo dalyvavimo pirkime. Apeliantės teigimu, perkančioji organizacija turėjo galimybę pasirinkti mažiau konkurenciją ribojančias priemones, pavyzdžiui, reikalauti bendro sprendinio koncepcijos, metodologinio aprašymo ar preliminaraus požiūrio, paliekant detalų projekto rengimą sutarties vykdymo stadijai. Įvertinusi apeliantės argumentus, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir (ar) kitaip vertinti aptariamo apeliantės reikalavimo, nei įvertino teismas.

51.       Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia, reiškiančio šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo koreliuoja su teisiniame reguliavime įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia; be to, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias sąlygas atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021).

52.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptariamas pirkimo specialiųjų sąlygų 2 priedo 3.2 papunkčio reikalavimas yra objektyviai pagrįstas būtinybe tinkamai įvertinti tiekėjo pasiūlymą numatytiems pirkimo objekto reikalavimams, siūlomą kainą, jog pasiūlymo turinys būtų tinkamai suprastas pasiūlymo stadijoje ir, atitinkamai, nebūtų sudaromos prielaidos situacijai, kad, sudarius sutartį, sutarties vykdymo stadijoje šalys galėtų skirtingai vertinti pasiūlymo turinį. Šios išvados nepaneigia deklaratyvus apeliantės argumentas, kad perkančioji organizacija turėjo galimybę pasirinkti mažiau konkurenciją ribojančias priemones, nes apeliantė nepaaiškina, kokių konkrečiai duomenų pateikimą tai reikštų. Be to, apeliantė nenurodė, kaip tiekėjų pasiūlymai galėtų būti vertinami ir lyginami tarpusavyje, jei nebūtų pateiktas stebėjimo taškų išdėstymo projektas, t. y. nepaneigė atsakovių pozicijos, kad šio dokumento pateikimas yra pagrįstas būtinybe tinkamai įvertinti pasiūlymą (CPK 185 straipsnis).

53.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytus stebėjimo taškų išdėstymo projekto turinio reikalavimus ir techninio darbo projekto reikalavimus (techninės specifikacijos 3.2, 3.3 papunkčiai), sutinka su atsakove Aplinkos projektų valdymo agentūra, kad stebėjimo taškų išdėstymo projektas yra parengiamasis dokumentas, kuriuo nustatoma bendra stebėjimo taškų vietų schema, atsižvelgiant į teritorijos reljefą, apžvalgos zonas, matomumą ir preliminarius techninius parametrus. Jo tikslas – suprojektuoti racionalų stebėjimo tinklo išdėstymą koncepciniu lygmeniu. Darbo projektas – tai galutinis techninis dokumentas, pagal kurį faktiškai įgyvendinami statybos ar įrengimo darbai. Jame pateikiami konkretūs techniniai sprendiniai, brėžiniai, matmenys, kabelių trasos, tvirtinimo mazgai, įrangos specifikacijos ir kiti detalūs sprendimai, leidžiantys atlikti montavimo darbus, taigi, pastarasis yra ženkliai detalesnis, apimantis tikslius techninius sprendinius, įrengimo brėžinius bei konkrečius techninius parametrus, pagal kuriuos realiai vykdomi darbai. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad stebėjimo taškų išdėstymo projekte nereikalaujama duomenų, kurie būtų pertekliniai, pernelyg ribojantys tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime, ir (ar) būtų būtini darbo ir techniniam projektui (detalių konstrukcinių mazgų, kabelių trasų ir maršrutų skaičiavimų, įrengimo brėžinių ir kt.).

54.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad perkančiajai organizacijai įvykdžius derybas su tiekėjais ir įvertinus tiekėjų pasiūlymus, gali kilti poreikis patobulinti pirkimo sąlygas. Dėl to perkančioji organizacija, nepažeisdama VPĮ nuostatų ir laikydamasi teismų praktikoje nustatytų reikalavimų ir sąlygų, gali keisti pirkimo dokumentų turinį (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje UAB „Borta“ prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, C-298/15, 77 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-163-790/2025). Taigi, tai, kad pagal techninės specifikacijos 3.3.1 papunktį rengiant darbo projektą VMGSS stebėjimo taškų išdėstymo schemoje parinkti (nurodyti) konkretūs bokštai VMGSS detektorių ir būtinos įrangos talpinimui gali būti keičiami ne daugiau kaip 5 proc. nuo bendro bokštų skaičiaus, savaime nereiškia, kad nurodytas procentas negalėtų būti pakoreguotas. Kita vertus, svarbu tai, kad stebėjimo taškų išdėstymo projekto pateikimas turėtų sudaryti galimybes derybų stadijoje preliminariai nustatyti ir įvertinti būsimą stebėjimo taškų struktūrą ir, atitinkamai, be kita ko, įvertinti pasiūlymo turinį bei kainą. Situacija, kai derybų stadijoje būtų nustatyta pasiūlymo kaina, tačiau nebūtų nustatyta preliminari stebėjimo taškų išdėstymo struktūra, kuri sutarties vykdymo stadijoje galėtų būti ženkliai koreguojama, neatitiktų skaidrumo principo, inter alia, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą.

55.       Apeliantės nurodyta prielaida, kad aptariamas reikalavimas pateikti stebėjimo taškų išdėstymo projektą pažeidžia sąžiningą konkurenciją, nes tiekėjai, dalyvavę rinkos konsultacijose, yra iš anksto pasiruošę dalį techninio darbo projekto, vertintina kaip nepagrįsta. Viena vertus, kaip nurodė pati apeliantė, dalis anksčiau rengto techninio projekto yra pridedama prie pirkimo sąlygų (2 t., b. l. 50, 87–127), taigi, joje nurodytais duomenimis gali vadovautis ir apeliantė. Kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad apeliantė taip pat turėjo galimybę dalyvauti viešai skelbtose rinkos konsultacijose, nuodugniai susipažinti su pirkimo objektu, išsiaiškinti perkančiosios organizacijos poreikius ir turėti analogišką informaciją, su kuria susipažino kiti tiekėjai iki pirkimo paskelbimo. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad ji neturėjo pareigos dalyvauti nurodytose rinkos konsultacijose, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog rinkos konsultacijos yra VPĮ numatyta galima viešojo pirkimo procedūra, aplinkybė, kad kiti tiekėjai jose dalyvavo, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog dėl to konkurencija buvo iškreipta jų naudai.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

56.       Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai jas įvertino pagal aktualias viešųjų pirkimų teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir padarė pagrįstas išvadas nesant pagrindo pripažinti, kad ginčo pirkimo sąlygos lemtų nesąžiningą konkurenciją apeliantės atžvilgiu ar nelygiavertę, nepagrįstai apsunkintą jos galimybę teikti pasiūlymą pirkime. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57.       Apeliacinį skundą atmetus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, ieškovės (apeliantės) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovėms iš ieškovės priteistinas atsakovių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 302 straipsnis). Atsakovės pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme teisinei pagalbai ruošiant atsiliepimus į apeliacinį skundą patyrė: atsakovė Valstybinių miškų urėdija – 6 300 Eur išlaidų (DOK-519), atsakovė Aplinkos projektų valdymo agentūra – 6 527,95 Eur (DOK-523).

58.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024; 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-781/2024). Taigi, atsakovių pateikti duomenys apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (pažymos apie už teisines paslaugas išrašytas PVM sąskaitas faktūras, sąskaita faktūra) laikytini pakankamais ir tinkamai patvirtinančiais patirtas bylinėjimosi išlaidas.

59.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023). Kai byloje dalyvaujančio asmens patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytus maksimalius rekomenduojamus priteisti išlaidų dydžius, nesant pagrindo nukrypti nuo šių dydžių, asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies, paprastai sumažinant atlygintinas bylinėjimosi išlaidas iki nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-969/2023).

60.       Rekomendacijose nustatyta, kad maksimalus atlygintinas bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 3 155,88 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.11 papunktis). Taigi, atsakovių nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos (6 300 Eur ir 6 527,95 Eur) viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžius. Teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių bylos aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sprendžiant dėl šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo viršyti Rekomendacijose įtvirtintus atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžius, atsakovės tokių aplinkybių ir argumentų dėl jų nenurodė, todėl atsakovėms iš ieškovės priteistinas Rekomendacijose nustatytas atlygintinas teisinės pagalbos išlaidų dydis – po 3 155,88 Eur kiekvienai atsakovei.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Optis LT“ (juridinio asmens kodas 302750167) atsakovėms Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (juridinio asmens kodas 288779560) ir valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai (juridinio asmens kodas 132340880) po 3 155,88 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 88 ct) kiekvienai bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjos                                                                                                   Rasa Gudžiūnienė

                                                                                Rūta Latvelė

Asta Pikelienė