Civilinė byla Nr. e2-861-790/2019
Civilinė byla Nr. e2-1249-790/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00359-2020-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilines bylas pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. ir 2020 m. birželio 10 d. nutarčių, kuriomis atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Emilė“ dėl turto nuosavybės teisių pripažinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, antstolis Donatas Kisielius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Primestus“ 2020 m. kovo 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama pripažinti jai nuosavybės teisę į ieškinyje išvardintą atsakovėms UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Emilė“ priklausantį nekilnojamąjį turtą kaip užmokestį už atsakovių turtinę 9 990 000 Eur dydžio skolą.
2. Ieškinio užtikrinimui prašė skubos tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje sustabdyti vykdymo veiksmus ir sustabdyti pinigų priėmimą iš varžytines laimėjusio dalyvio, turto pardavimo iš varžytinių akto pasirašymą ir turto perdavimą varžytines laimėjusiam dalyviui prašyme išvardintose antstolio D. Kisieliaus paskelbtose ir įvykusiose varžytinėse; sustabdyti vykdymo veiksmus ir sustabdyti prašyme nurodyto turto perdavimą išieškotojui arba turto pardavimą antstolio D. Kisieliaus ruošiamose skelbti antrosiose varžytynėse; sustabdyti 2020 m. kovo 3 d. antstolio D. Kisieliaus paskelbtas ir šiuo metu vykstančias pirmąsias pakartotines varžytynes, reg. Nr. 187079.
3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė tuo, kad pareikštas ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas – UAB „Primestus“ savo ieškinyje išsamiai nurodė esmines faktines aplinkybes ir pateikė jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Ieškovė pažymėjo, kad ieškiniu prašoma ieškovės atžvilgiu pripažinti nuosavybės teisę į atsakovams priklausantį turtą, kaip užmokestį už atsakovių turimą solidarią 9 900 000 Eur dydžio skolą ieškovei, tačiau šiuo metu ginčo turtas yra parduodamas varžytynėse, o tai, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą natūra. Laiko, kad šiuo atveju yra būtinybė išlaikyti status quo (esamą) padėtį, kol bus iš esmės išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas šioje civilinėje byloje.
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Ieškovė dėl šios teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuris perduotas nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, užvesta civilinė byla Nr. e2-861-790/2020.
5. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo, laikinai einančio skyriaus pirmininko pareigas, 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-484-440/2020 pagal UAB „Primestus“ ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prekybos centrą, esantį (duomenys neskelbtini) – kaip užmokestį už atsakovės skolą pagal 2018 m. gruodžio 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, prijungta prie civilinės bylos Nr. e2-2816-619/2020 pagal UAB „Primestus“ patikslintą ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti jai nuosavybės teisę į atsakovėms UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Emilė“ priklausantį nekilnojamąjį turtą kaip užmokestį už atsakovių turtinę skolą 9 990 000 Eur sumai į konkrečius butus, patalpas, žemės sklypus, esančius Vilniaus mieste.
6. Ieškovė UAB „Primestus“ ir atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bei UAB „Emilė“ nusprendė ginčą išspręsti taikiai, 2020 m. gegužės 22 d. sudarė taikos sutartį, kurią 2020 m. gegužės 25 d. pateikė tvirtinti teismui. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 5 d. nutartimi atsisakė patvirtinti ieškovės UAB „Primestus“ ir atsakovių UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bei UAB „Emilė“ sudarytą taikos sutartį, atskirasis skundas dėl šios nutarties pateiktas nebuvo.
7. Be to, ieškovė, remdamasi tarp šalių sudaryta taikos sutartimi, kuria atsakovės sutiko geranoriškai pripažinti ieškinyje išdėstytus reikalavimus dėl nuosavybės teisės pripažinimo į atsakovėms priklausančius nekilnojamojo turto objektus, padengiant dalį atsakovių solidarios skolos ieškovei, 2020 m. gegužės 25 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio D. Kisieliaus veiksmus nurodytose vykdomosiose bylose: uždrausti skelbti naujas varžytines, pasirašyti turto perdavimo aktus ar sustabdyti vykstančias varžytines. Pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės reikalingos siekiant užtikrinti tinkamą taikos sutarties vykdymą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, ši nutartis apskųsta nebuvo.
8. Ieškovė UAB „Primestus“ 2020 m. birželio 8 d. pateikė bylą nagrinėjančiam teismui prašymą, kuriame pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog buvo sujungtos dvi susijusios bylos, šalys papildė taikos sutartį ir paprašė ją tvirtinti. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti ieškovės UAB „Primestus“ ir atsakovių UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bei UAB „Emilė“ sudarytą taikos sutartį. Ieškovė dėl šios teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuris perduotas nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, užvesta civilinė byla Nr. e2-1250-XX/2020.
9. Be to, ieškovė, remdamasi tuo, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo, laikinai einančio skyriaus pirmininko pareigas, 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi buvo sujungtos civilinės bylos Nr. e2-484-440/2020 ir Nr. e2-2816-619/2020, taip pat atsižvelgdama į tai, jog tarp šalių buvo pasiektas naujas susitarimas dėl taikos sutarties, kurios pagrindu atsakovės ginčo turtą perduos ieškovei, sudarymo, siekdama užtikrinti taikos sutarties tinkamą vykdymą, 2020 m. birželio 9 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti skelbti naujas varžytynes, pasirašyti turto perdavimo aktus ar sustabdyti vykstančias varžytynes dėl ginčo turto. Pažymėjo, kad dėl hipotekos sandorių, kuriais yra įkeistas ginčo turtas ir kuris yra realizuojamas iš varžytynių, pripažinimo negaliojančiais ar panaikinimo jau yra užvestos kitos civilinės bylos Nr. e2-2209-614/2020; e2-2365-614/2020; e2-3147-614/2020; e2-3314-866/2020; e2-1094-XX/2020, taip pat yra užvesta civilinių bylų dėl antstolio veiksmų: civilinės bylos Nr. e2VP-10957-1089/2020; Nr. e2YT-17714-862/2020; Nr. e2YT-17591-599/2020 ir kt. Akcentavo, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose, iškils pagrįsta grėsmė ieškovės ir atsakovių sudarytos taikos sutarties įvykdymui, nes ginčo turtas gali būti perduotas kitiems asmenims. Pažymėjo, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra betarpiškai susijęs su reiškiamais ieškinio reikalavimais, kurie yra patvirtinti teismui teikiamoje taikos sutartyje – pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į ginčo turtą. Tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir antstoliai tęs vykdymo veiksmus, ginčo turtas taps kitų asmenų nuosavybe. Naujieji turto savininkai gali būti laikomi sąžiningais įgijėjais, todėl taikos sutarties sąlygų įgyvendinimas taptų neįmanomu, nes iš sąžiningo įgijėjo turto išreikalavimas nėra galimas. Ieškovė akcentavo, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, trečiųjų asmenų (išieškotojų) teisės šiuo atveju nebūtų pažeistos, nes jų teisės yra apsaugotos hipoteka, todėl ieškovei tapus ginčo turto savininke, hipoteka išliktų. Be to, vykdomosios bylos, kuriose ginčo turtas yra realizuojamas, nebūtų nutrauktos ir jos galėtų būti atnaujintos, jei iki to laiko hipotekos kreditorių reikalavimai nebūtų patenkinti.
10. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Ieškovė dėl šios teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuris perduotas nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, užvesta civilinė byla Nr. e2-1249-790/2020.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
11. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „Primestus“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nutartyje nurodomi šie pagrindiniai motyvai:
11.1. Ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, kuriuos grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, todėl yra pagrindas spręsti, kad ieškovės ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas.
11.2. Ieškovė prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad paprastai ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma tais atvejais, kai yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis), arba kai nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytynių patvirtinimo (CPK 725 straipsnis), taip pat tokių procesinių priemonių taikymo gali būti prašoma kasacinio skundo padavimo toje pačioje byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar prašymo atnaujinti procesą toje pačioje byloje atvejais.
11.3. Teismas nustatė, kad nekilnojamas turtas, į kurį nuosavybės teises siekia įgyti ieškovė, yra apsunkintas hipoteka. Pažymėjo, kad ieškovė reikalavimų dėl svetimo daikto hipotekos sandorių ar išieškojimo veiksmų neginčija, todėl sprendė, jog turtas realizuojamas vykdant išieškojimą iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.181 straipsnis, 4.195 straipsnis). Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog išieškojimo procesas yra vykdomas neteisėtai. Teismas sprendė, kad šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės faktiškai būtų taikomos ne atsakovėms, o tretiesiems asmenims, kurių, kaip sąžiningų įkaito turėtojų ar išieškotojų, teisės nagrinėjamoje byloje net nėra ginčijamos. Be to, nėra tikslių duomenų, kieno naudai yra vykdomas išieškojimas ir ar visi asmenys, kurių teisėms ir pareigoms gali daryti įtaką sprendimas šioje byloje, yra įtraukti į bylą.
11.4. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas ir jo veiksmingumui užtikrinti prašomos laikinosios apsaugos priemonės neturi nepagrįstai varžyti sąžiningo įkaito turėtojo ar išieškotojo teisių. Ieškovė savarankiškai pasirenka savo teisių gynimo būdus, tačiau pasirinktas teisių gynimo būdas negali sukelti sąžiningiems tretiesiems asmenis nepalankių padarinių ar suvaržyti jų teisių (CK 1.137 straipsnis). Teismas sprendė, kad teisėto vykdymo proceso, kuriame ieškovė nedalyvauja, veiksmų sustabdymas šiuo atveju nėra protingai pateisinamas, nes neproporcingai suvaržytų tiek trečiųjų asmenų, tiek kitų išieškojimo procese dalyvaujančių asmenų teises ir teisėtus interesus.
12. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Nutartyje nurodomi šie pagrindiniai motyvai:
12.1. Ieškovės patikslintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra grindžiamas iš esmės viena naujai pasikeitusia aplinkybe – šalys pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį, kurioje atsakovai gera valia iš esmės pripažino ieškovės ieškinio reikalavimus, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra grindžiamas siekiu užtikrinti sudarytos taikos sutarties tinkamą įvykdymą. Teismas pažymėjo, kad jau ankstesnėse nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo konstatuota, jog „teismas nenustatė, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas”, taigi šiuo atveju sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą neturi reikšmės pasikeitusi aplinkybė, kad šalys pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį, kurioje atsakovas iš esmės pripažįsta ieškinio reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad neįsiteisėjusiomis nutartimis atsisakyta patvirtinti šalių pateiktas taikos sutartis.
12.2. Teismas taip pat pakartojo motyvus, išdėstytus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartyje.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
13. Ieškovė UAB „Primestus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Primestus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir skubos tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Ieškovės UAB „Primestus“ ieškinio, pareikšto atsakovių bei trečiųjų asmenų atžvilgiu, dalykas yra formuluojamas prašant pripažinti nuosavybės teisę į atsakovėms UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Emilė“ priklausantį nekilnojamąjį turtą kaip užmokestį už atsakovių 9 990 000 Eur dydžio skolą. Ginčo turtas, kurio nuosavybės teisės priteisimo siekia ieškovė UAB „Primestus“, yra parduodamas varžytynėse. Jeigu bus pasirašyti turto perdavimo–priėmimo aktai, bus laikoma, kad pirkėjui pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą. Tik sustabdžius varžytynių aktų, kurie taps nuosavybės teisę pagrindžiančiu dokumentu, pasirašymą, bus realiai užtikrintas galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas šioje civilinėje byloje.
13.2. Teismas, spręsdamas dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesivadovavo aktualia teismų praktika, kurioje teismai yra taikę laikinąsias apsaugos priemones esant ginčui dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo natūra, ieškovui siekiant prisiteisti iš atsakovo nekilnojamąjį turtą, kuris yra suvaržytas hipoteka trečiojo asmens naudai.
13.3. Kadangi ieškiniu ginčijamas konkretus turtinis sandoris, kurio objektas yra nekilnojamasis daiktas, bei prašoma taikyti restituciją natūra, pripažintina, kad ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisinio režimo, jo tolesnio teisinio statuso pasikeitimu. Ginčo objektui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja jo perleidimo tretiesiems asmenims (sąžiningiems įgijėjams) grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas taptų nebeįmanomas.
13.4. Nei įstatymo leidėjas, CPK 145 straipsnyje detalizuodamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, nei teismų praktika specialiai neišskiria ir nenurodo, kokios rūšies laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos atitinkamos kategorijos civilinėse bylose. Todėl pirmosios instancijos teismo nurodyta prielaida, kad ieškovės reikalavimų užtikrinimo atžvilgiu prašoma laikinoji apsaugos priemonė neva nėra paprastai taikoma bylose dėl nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą priteisimo, yra nepagrįsta.
13.5. Atsakovės, vykdydamos preliminariosios skolos padengimo sutarties 5 punkte įtvirtintą sąlygą, yra iniciavusios civilines bylas (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2365-614/2020, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2209-614/2020, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2811-866/2020), kuriose siekia nuginčyti hipotekos, taikytos ginčo nekilnojamam turtui, sandorius bei vykdomuosius įrašus. Be to, atsakovės iniciavo civilinius ginčus dėl antstolio D. Kisieliaus veiksmų neteisėtumo, vykdomojo proceso galimo neteisėtumo ir pan. (Vilniaus apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2YT-12176-734/2020, Nr. e2YT-11334-734/2020, Nr. e2VP-10957-1089/2020 ir kt.). Taigi ieškovei šioje civilinėje byloje reikšti analogiško pobūdžio reikalavimus, kurie teismine tvarka jau yra pareikšti, yra netikslinga ir neracionalu.
14. Atsakovė UAB „Emilė“ pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d nutarties, prašė atskirąjį skundą tenkinti visa apimtimi. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:
14.1. Teismas, atmesdamas prašymą, neturėjo pagrindo remtis aplinkybėmis, kad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma tik tuomet, kai nagrinėjamas klausimas dėl varžytynių pagal CPK 725 straipsnį, kadangi ši teisės norma neteko galios nuo 2011 m. spalio 1 d.
14.2. Nesustabdžius vykdymo veiksmų – varžytynėse parduoto turto varžytynių aktų pasirašymo jau įvykusiose varžytynėse, bei pakartotinių varžytynių skelbimo ir vykdymo – nekilnojamojo turto išreikalavimas natūra iš sąžiningo įgijėjo taptų apsunkintas ir suvaržytas.
14.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nereiškia reikalavimo dėl svetimo daikto hipotekos sandorių ar išieškojimo veiksmų nuginčijimo, kadangi ieškovė nėra sandorio dėl svetimo daikto hipotekos šalis ir nėra vykdymo proceso dalyvis, dėl to ir jokių savarankiškų reikalavimų teismo nurodytais pagrindais reikšti neturi procesinės galimybės. UAB „Emilė“ yra pareiškusi ieškinius dėl jai priklausančio turto svetimo daikto hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais, taip pat yra apskundusi antstolio D. Kisieliaus šališkus ir neteisėtus veiksmus.
15. Atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d nutarties, prašė atskirąjį skundą tenkinti. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad iš esmės pritaria visiems atskirajame skunde išdėstytiems argumentams ir mano, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų nekilnojamojo turto išreikalavimas natūra iš sąžiningo įgijėjo taptų dar labiau apsunkintinas ir suvaržytas.
16. Trečiasis asmuo UAB „EDS Invest“ pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d nutarties, prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
16.1. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo – specifiškumą. Sprendžiant dėl šios laikinosios apsaugos priemonės, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai nei paprastai. Ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikomos ypatingais išimtiniais atvejais, kai ginčas tiesiogiai susijęs su išieškojimo teisėtumu. Ieškovė nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės inicijuoto ginčo išimtinį pobūdį.
16.2. Nors atsakovės yra pareiškusios ieškinius ir iniciavusios civilinius ginčus, kuriais siekia nuginčyti hipotekos, taikytos šios bylos ginčo nekilnojamam turtui, sandorius bei vykdomuosius įrašus, taip pat apskundusios antstolio D. Kisieliaus veiksmus, tačiau ginčų egzistavimas kitose civilinėse bylose nėra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Minėtose bylose teismai taip pat yra atsisakę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tokie prašymai buvo nepagrįsti.
16.3. Atskirajame skunde išskirta teismų praktika savo aplinkybėmis nėra analogiška ar iš esmės panaši į šią civilinę bylą. Ieškovės nurodomose bylose buvo sprendžiama dėl turto arešto, o ne vykdymo veiksmų sustabdymo, kaip šios bylos atveju. Taigi, ieškovės nurodoma teismų praktika šiuo atveju nėra taikytina.
16.4. Ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo rizikos klausimas yra neaktualus, kadangi ieškovė pareiškė ieškinį dėl pripažinimo, kuris nereikalauja priverstinio vykdymo. Kai reiškiamas reikalavimas pakeisti sutartinius teisinius santykius, šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuosis teismo sprendimo pagrindu ir toks sprendimas neturės būti vykdomas priverstine tvarka. Tai reiškia, kad ieškinio reikalavimas negali būti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis būtų nustatomi turtinio pobūdžio ribojimai.
16.5. Ieškovės pareikštas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Ieškovė ieškinį grindžia 2019 m. gegužės 3 d. Preliminariosios skolos padengimo nekilnojamuoju turtu sutartimi. Trečiasis asmuo pažymi, kad ieškovė neturi teisės reikalauti Preliminariąją sutartį įvykdyti natūra, kadangi Preliminarioji sutartis yra išskirtinai tik organizacinio pobūdžio, t. y. pagal šią sutartį susitarta tik dėl skolos padengimo sutarties sudarymo ateityje. Išvadą, kad Preliminarioji sutartis yra tik organizacinio pobūdžio ir ieškovė neturi teisės reikalauti Preliminarią sutartį įvykdyti natūra, be kita ko, patvirtina ir tai, kad Preliminariojoje sutartyje nurodytas atsakovių nekilnojamasis turtas yra įkeistas, o, remiantis CK 6.436 straipsnio 1 dalimi, skolos padengimo sutartis negali būti sudaryta dėl įkeisto turto.
16.6. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovės įvardijamos reikalavimo teisės atsakovių atžvilgiu yra galiojančios ir vykdytinos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo į atsakovių turtą, yra nepagrįstas.
16.7. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė yra nesąžininga, o pareikštu ieškiniu siekia ne savo tariamų teisių pažeidimo gynimo, bet vykdymo veiksmų vilkinimo iš trečiajam asmeniui įkeisto turto. Aplinkybę, kad pagrindinis ieškovės ir atsakovių tikslas yra vykdymo veiksmų vilkinimas, patvirtina ir tai, kad pati ieškovė buvo paskelbta 2020 m. kovo 9 d. pasibaigusių dviejų atskirajame skunde nurodytų nekilnojamųjų daiktų varžytynių laimėtoja, tačiau ieškovė nesumokėjo pasiūlytos varžytinių kainos (dėl to minėtos varžytinės buvo paskelbtos neįvykusiomis) bei pareikalavo antstolio grąžinti sumokėtą varžytinių dalyvio mokestį.
17. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d nutarties, prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad dalis nekilnojamojo turto, į kurį nuosavybės teises siekia įgyti ieškovė, yra apsunkinta hipoteka, kita dalis areštuota. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra šioje byloje dalyvauja dėl atsakovei UAB „Emilė“ taikyto laikinojo nuosavybės teisių apribojimo į šiai įmonei priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Turto arešto registro duomenimis, prokuroro 2020 m. sausio 10 d. nutarimu minėtam pastatui apribota disponavimo teisė. Todėl, esant galiojančiam turto areštui, draudžiančiam disponuoti konkrečiu turtu, šis turtas negali būti jokių sandorių objektu, jokie susitarimai ar sudaryti sandoriai dėl turto objektų, kuriems taikomas areštas, negali būti vykdomi. Šiuo atveju ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės kelia grėsmę ginčo turtui ketindamos jį paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, siekdamos išvengti galbūt joms nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Byloje nėra konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovei palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
18. Ieškovė UAB „Primestus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo turtas būtų parduotas varžytynių metu, todėl galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų. Be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones trečiųjų asmenų (išieškotojų) teisės šiuo atveju nebūtų pažeistos, nes jų teisės yra apsaugotos hipoteka, todėl ieškovei tapus ginčo turto savininke, hipoteka išliktų.
19. Atsakovė UAB „Emilė“ pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m birželio 10 d. nutarties, prašė atskirąjį skundą tenkinti.
20. Atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m birželio 10 d. nutarties, prašė atskirąjį skundą tenkinti.
21. Trečiasis asmuo UAB „EDS Invest“ pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties, prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
21.1. Ieškovė ir atsakovės nenurodė jokių naujai atsiradusių ar paaiškėjusių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teismui taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė remiasi tomis pačiomis aplinkybės, kurios egzistavo jau anksčiau Vilniaus apygardos teismui atsisakant taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, nepasikeitė ir ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis.
21.2. Ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais ir paprastai tik tuomet, kai ginčas tiesiogiai susijęs su išieškojimo teisėtumu. Ieškovė nereiškia reikalavimų dėl svetimo daikto hipotekos sandorių, neginčija išieškojimo veiksmų, nekvestionuoja antstolio D. Kisieliaus ir antstolio R. Vasiliausko veiksmų, vykstančių turto varžytynių teisėtumo.
21.3. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl pripažinimo, kuris nereikalauja priverstinio vykdymo, todėl nėra jo neįvykdymo rizikos.
21.4. Taikos sutarties tvirtinimui nėra preliminarių pagrindų. Ieškovė laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti ne ieškinio reikalavimų užtikrinimui, o taikos sutarties įvykdymo užtikrinimui. Tačiau šiuo atveju, skirtingai nei tais atvejais, kada laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti ieškinio reikalavimams užtikrinti, pirmosios instancijos teismas taikos sutarties tvirtinimo klausimą jau yra išsprendęs, t. y. Vilniaus apygardos teismas tiek 2020 m. gegužės 25 d. taikos sutartį, tiek 2020 m. birželio 5 d. taikos sutartį atsisakė tvirtinti. Nei ieškovė, nei atsakovės teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tvirtinti 2020 m. gegužės 25 d. taikos sutartį, neskundė. Remiantis tuo, laikytina, kad 2020 m. birželio 5 d. taikos sutarties dalį dėl šios taikos sutarties 1.1 – 1.43 papunkčiuose nurodyto nekilnojamojo turto yra atsisakyta tvirtinti įsitesėjusia teismo nutartimi. Taigi 2020 m. birželio 5 d. taikos sutartis dėl šios sutarties 1.1 – 1.43 papunkčiuose nurodyto nekilnojamojo turto negali būti preliminariai pagrįsta ir jos įvykdymo užtikrinimui neturėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
21.5. Trečiojo asmens teigimu, taikos sutartis negali būti tvirtinama, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra preliminariai nepagrįstas.
21.6. Ieškovė ir atsakovės yra valdomos tų pačių asmenų bei nesąžiningai veikia prieš kreditorius. Jų susitarimai, įskaitant taikos sutartį, galbūt sudaryti dėl akių.
22. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad iš esmės pritaria visiems pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams.
23. Trečiasis asmuo antstolis Robertas Vasiliauskas pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties, prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teisė disponuoti ginčo turtu buvo apribota taikant turto areštą nuo 2018 m. liepos 20 d., antstoliui Robertui Vasiliauskui vykdant skolos išieškojimą kreditoriaus Swedbank, AB naudai. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie yra sudaromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu. Taigi ieškovė, remdamasi preliminariąja sutartimi, negali reikalauti perleisti jai turto, todėl nelaikytina, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstos ir teisėtos. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų nenustatė.
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 8 d. nutarties
25. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 8 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „Primestus“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės motyvuodamas tuo, kad ieškovės prašoma taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšis – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – paprastai taikoma specifinėse bylose, kai yra sprendžiamas antstolio veiksmų ar varžytynių teisėtumo klausimas. Teismas sprendė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės realiai poveikį turėtų ne atsakovėms, o tretiesiems asmenims, kurių, kaip sąžiningų įkaito turėtojų ar išieškotojų, teisės nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamos, todėl būtų neproporcingos. Ieškovė su šia teismo pozicija nesutinka teigdama, kad ieškiniu reiškiami materialiniai reikalavimai yra susiję su nekilnojamojo turto teisinio režimo ir tolesnio teisinio statuso pasikeitimu, taigi netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nekilnojamajam turtui, dėl kurio vyksta ginčas, egzistuoja jo perleidimo tretiesiems asmenims (sąžiningiems įgijėjams) grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas taptų nebeįmanomas.
26. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, todėl yra tenkinama pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Atskirajame skunde dėl šios sąlygos argumentų nereiškiama, todėl dėl jos buvimo apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, kurios egzistavimą ieškovė siekia pagrįsti, yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo pripažinti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Šiuo atveju sprendžiant dėl to, ar netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kils galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika, yra svarbu tai, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės nukreiptos ne į patį ginčo objektą – nekilnojamąjį turtą (pavyzdžiui, nekilnojamojo daikto areštas ar įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai), o į teisėtai vykstančio išieškojimo vykdymo procese sustabdymą.
29. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019, 2019 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-109-516/2019, 2020 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-410-464/2020).
30. Ieškovė atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, neišskiria ir nenurodo, kokios rūšies laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos atitinkamos kategorijos civilinėse bylose. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014 ir kt.).
31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, tačiau ne dėl pradėto vykdymo proceso ar procesą lėmusio vykdomojo dokumento teisėtumo. Todėl ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu.
32. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės suvaržys ne bylos šalių, o trečiųjų asmenų – atsakovių kreditorių, kurių naudai yra išieškoma iš įkeisto turto, teises ir interesus. Nors, kaip nurodo ieškovė atskirajame skunde, galimai pripažinus jai nuosavybės teisę į įkeistą hipoteka turtą, hipoteka išliktų, tačiau šiuo atveju būtų pažeisti teisėti trečiųjų asmenų interesai kuo greičiau gauti finansinį patenkinimą realizuojant hipoteka įkeistą turtą. Nesant duomenų, kad išieškojimo procesas yra vykdomas neteisėtai, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos ir neekonomiškos.
33. Ieškovė nurodo, kad atsakovės yra inicijavusios civilines bylas dėl hipotekos sandorių, sudarytų dėl šioje byloje ginčo objektu esančio nekilnojamojo turto, nuginčijimo, taip pat dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog tokie ginčai yra inicijuoti, neteikia pagrindo šioje byloje taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo. Dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, esant CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms sąlygoms, gali būti sprendžiama būtent ieškovės nurodytose kitose civilinėse bylose.
34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su trečiojo asmens argumentais, kad ieškovės atskirajame skunde nurodyta teismų praktika savo aplinkybėmis nėra analogiška ar iš esmės panaši į šią civilinę bylą. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1687-464/2019, taip pat kitose ieškovės nurodytose bylose buvo pareikšti kitokio pobūdžio ieškinio reikalavimai, nei nagrinėjamoje byloje (sprendžiami ginčai dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių, jų nutraukimo ar nuginčijimo, restitucijos taikymo); ieškovės nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1350/2014 ir 2017 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-251-330/2017 nebuvo sprendžiamas išieškojimo vykdymo procese sustabdymo kaip laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimas. Taigi ieškovės nurodoma teismų praktika šiuo atveju nėra taikytina, todėl argumentai, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį nesivadovavo aktualia teismų praktika, atmestini kaip nepagrįsti.
35. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių išimtinį pobūdį, proporcingumo ir ekonomiškumo principus, ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių netaikė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista.
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties
36. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad po to, kai pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 8 d. nutartimi netaikė ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė 2020 m. gegužės 25 d. kreipėsi į teismą, pakartotinai prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones –išieškojimo vykdymo procese sustabdymą. Ieškovė šį prašyme motyvavo tuo, kad pasikeitė šios civilinės bylos aplinkybės, kadangi tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, kurios pagrindu atsakovės perduos nekilnojamojo turto nuosavybės teises ieškovei.
37. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovės 2020 m. gegužės 25 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
38. Ieškovė 2020 m. birželio 9 d. kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti papildytą 2020 m. birželio 5 d. pasirašytą taikos sutartį, be to, pakartotinai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą, kad būtų užtikrintas taikos sutarties vykdymas.
39. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi netenkino ieškovės 2020 m. birželio 9 d. pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažymėjęs, kad ieškovės nurodoma aplinkybė, jog šalys sudarė taikos sutartį, nelaikytina nauja ir sudarančia pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė su šia teismo nutartimi nesutinka iš esmės motyvuodama tuo, kad pardavus ginčo turtą tretiesiems asmenims, ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas taps neįmanomas.
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų nutartys, kuriomis išsprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios. Laikinąsias apsaugos priemones, išnykus būtinumui jas taikyti ar kitaip pasikeitus aplinkybėms, bet kada gali panaikinti tiek aukštesnės instancijos teismas, kurio žinioje yra byla, tiek ir pats jas pritaikęs teismas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, ieškovas, kurio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo buvo atmestas, nepraranda teisės reikšti tokį prašymą pakartotinai, jei atsiranda papildomų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba išnykus pagrindui, dėl kurių laikinąsias apsaugos priemones taikyti buvo atsisakyta (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-280/2012, 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-855-781/2019 ir kt.).
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, 2020 m. birželio 9 d. teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad atsirado, išnyko ar pasikeitė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai, lyginant su ieškovės anksčiau teiktais prašymais, nenurodė, tokių aplinkybių neįvardijo ir teikdama atskirąjį skundą, taigi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas pagrįstai.
42. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. ir 2020 m. birželio 10 d. nutartis palikti nepakeistas.
Teisėjas Marius Bajoras