Civilinė byla Nr. 2S-275-560/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39516-2013-9

             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10.; 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. P. ir atsakovės R. P. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei R. P. dėl nuostolių atlyginimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Atsakovė R. P. pateikė prašymą išdėstyti 2015-03-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, pakeistu 2016-02-22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priteistos ieškovo R. P. naudai sumos įvykdymą, leidžiant atsakovei R. P. mokėti R. P. po 80,00 Eur per mėnesį. Nurodė, kad atsakovės sunki materialinė padėtis.
2. Atsakovas R. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su skolos išdėstymu. Nurodė, kad skolininkė turėjo įvertinti savo galimybes prieš prisiimant kreditorinius įsipareigojimus, mokėjimo išdėstymas pažeistų ieškovo interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-19 nutartimi prašymą tenkino iš dalies: išdėstė 2015-03-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, pakeisto 2016-02-22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priteistos ieškovo R. P. naudai sumos įvykdymą 12 mėnesių, leidžiant atsakovei R. P. mokėti R. P., pradedant nuo 2016 m. gegužės mėnesio, po 586,86 Eur per mėnesį. Atsižvelgdamas į prašomą išdėstyti pinigų sumą, išdėstymo laikotarpį, skolininkės turtinę padėtį, teismas sprendė, jog yra pagrindas skolos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui pradedant mokėti nuo 2016 m gegužės mėnesio ir mokant po 586,86 Eur per mėnesį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsakovė R. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2016-04-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir klausiamą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą tenkinti. Pažymi, jog nuo gautų pajamų atskaičius atsakovės sumokėtus mokesčius ir atskaičius 30 procentų kaip leidžiamus atskaitymus patirtas išlaidas, susijusias su individualios veiklos vykdymu, atsakovės grynasis pelnas sudarė tik 5 582, 77 Eur, taigi, vidutiniškai 465,23 Eur per mėnesį.
5. Paskelbus 2016-02-22 nutartį, atsakovės atstovė iškart siūlė ieškovo advokatui įvairias atsiskaitymo su juo galimybes, įskaitant ir galimybę skolą padengti iš šalims lygiomis dalimis priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį jai priklausančio buto siūlydama perrašyti ieškovui.
6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį atsižvelgė tik į ieškovo interesus, teismas visiškai nepaisė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų atsakovės atžvilgiu.
7. Teismo nutartimi išspręstas išdėstymo laikotarpis ir sumos, mokėtinos kartą per mėnesį, dydis iš esmės suvaržo ieškovės nepilnamečio sūnaus teisę gauti tinkamą ir pakankamą išlaikymą. Taigi, teismo nutartimi pažeidžiamas viešasis interesas. Atsakovė vaiką finansiškai išlaiko pati, iš biologinio tėvo vaikas išlaikymo šiuo metu negauna, o iš Vaikų išlaikymo fondo kas mėnesį vaikui mokama suma sudaro tik 57,00 Eur.
8. Ieškovas R. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį, atsakovės prašymą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas iš esmės nemotyvavo nutarties.
9. Atsakovė nurodo, jog kartu su ieškovu bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas hipoteka kreditoriui AB SEB bankui. Be banko sutikimo ji negali parduoti šio turto. Atsakovė per metus laiko nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nesiėmė jokių priemonių dėl galimybės parduoti ar perrašyti buto dalį ieškovui. Nuo teismo sprendimo paskelbimo nesumokėjo ieškovui nei cento.
10. Atsakovė yra sveika, darbingo amžiaus, turi nekilnojamojo turto, todėl yra pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus tiek prieš ieškovą, tiek prieš kitus kreditorius. Be to, 2013-02-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu byloje dėl santuokos nutraukimo nustatyta, kad atsakovė gyvena su kitu vyru, o iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, jog sūnaus tėvystė, kuri buvo nuginčyta 2013-11-25 sprendimu, yra nustatyta ir atsakovė gauna įmokas iš vaikų išlaikymo fondo. Akivaizdu, kad atsakovės turtinė padėtis nėra ypatingai sunki, t. y. tokia, dėl kurios ji negali įvykdyti teismo sprendimo iš karto, nes tam pakaktų vien jos turimo nekilnojamojo turto.
11. Teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai atmetami.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
13. Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti nėra įstatyme numatytų pagrindų.
14. Kartu atskiruoju skundu atsakovė pateikė naujus įrodymus – sąskaitos išrašą už 2016-01-01 – 2016-05-16 laikotarpį, susirašinėjimo su ieškovo advokatu laikotarpiu 2016-01-01 – 2016-05-16 kopiją. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog iš pateiktų naujų įrodymų matyti, kad atsakovė turėjo galimybę pateikti aukščiau nurodytus įrodymus pirmosios instancijos teismui, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, atsakovės pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-02-22 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kuria pakeitė 2015-03-27 Vilniaus apylinkės teismo sprendimą bei priteisė iš R. P. R. P. naudai 5 593,84 Eur nuostolių, 116,00 Eur žyminio mokesčio, 663,39 Eur atstovavimo išlaidų bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistas 5 593,84 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
16. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; kt.). 
17. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Be to, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014-06-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014, 2015-11-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1533-302/2015).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovės prašymą iš dalies bei išdėstė teismo sprendimo įvykdymą 12 mėnesių laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju atsakovės turtinė padėtis (jos gaunamos pajamos ir turimas turtas) bei aplinkybė, kad atsakovė augina nepilnametį sūnų, sudaro pagrindą teismo sprendimo išdėstymui. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo laikotarpis bei mokėtinos mėnesinės sumos dydis – 12 mėnesių po 586,86 Eur – yra pagrįsti bei užtikrina šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Jei teismo sprendimo įvykdymas būtų išdėstytas ilgesniam laikotarpiui, būtų pažeisti ieškovo teisėti turtiniai  interesai į priteistą sumą, tuo tarpu atsisakius išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą būtų ignoruota aplinkybė, jog atsakovė augina nepilnametį sūnų, kuris turi būti tinkamai išlaikomas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės ir ieškovo argumentus dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo.
19. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra motyvuota, motyvai yra pakankami, t. y. iš nutarties motyvuojamosios dalies yra aišku, kokiu pagrindu teismas atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkino iš dalies.
20. Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o  atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 320 straipsnis).
22. Kadangi atsakovės prašymas buvo tenkintas iš dalies, o pirmosios instancijos teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, skundžiama nutartis tikslintina bei iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 170,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atmetus ieškovo atskirąjį skundą, pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Atsakovės R. P. ir ieškovo R. P. atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, patikslinti nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš atsakovės R. P. ieškovo R. P. naudai 170,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Teisėjas                                                                                             Dainius Rinkevičius