Administracinė byla Nr. I1-1146-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03571-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė

        rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. (E. J.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė teismui patikslintą skundą, teisme gautą 2020 m. lapkričio 20 d., kuriame prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K)), priteisti atlyginti 5 000 Eur neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 21 d.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 21 d. Lukiškių TI-K atliko jam paskirtą bausmę – 6 mėnesius kamerų tipo patalpoje. Teigia, kad dieną iš jo buvo paimama patalynė, tokiais veiksmais atsakovės atstovas pažeidė teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir jo teises. Dėl to pareiškėjui kilo neigiamų padarinių, nebuvo užtikrintos tinkamos įkalinimo sąlygos. Paaiškina, kad nebuvo užtikrinta sveikata ir gerovė laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu. Pareiškėjas nurodo bijantis, kad už galimai padarytus pažeidimus gali būti pasodintas į kamerų tipo patalpas, kuriose su juo bus žiauriai ir nežmoniškai elgiamasi, žeminamas orumas.

Tvirtina, kad buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas (atėmus baldus ir sanitarinio mazgo plotą) nebuvo pakankamas. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne aukštesnė kaip 1,35 m aukščio sienele. Atkreipia dėmesį, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas prie pat kameros durų įėjimo. Atlikdamas gamtinius reikalus, jis ne vieną kartą buvo užkluptas Lukiškių TI-K pareigūnų. Dėl tokių sąlygų teigia patyręs pažeminimą, diskomfortą, nepatogumų, nebuvo užtikrintas jo privatumas.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2021 m. sausio 15 d. gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai. Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. balandžio 1 d. į Lukiškių TI-K jo artimieji atsiuntė siuntinį, Lukiškių TI-K administracija jį išsiuntė atgal ir raštu pažymėjo, kad tokio asmens Lukiškių TI-K nėra. Dėl šio įvykio pareiškėjas kreipėsi su skundu į Lukiškių TI-K administraciją, kad taip buvo užkirstas kelias palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais. Mano, kad tokiais veiksmais klaidingai informuojami nuteistųjų giminaičiai dėl jų buvimo vietos. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI- K atsiprašė dėl įvykusios žmogiškos klaidos.

Atkreipia dėmesį, kad 2019 m. gegužės 5 d. buvo konvojuojamas į teismo posėdį. Į laikino sulaikymo atvykimo (išvykimo) vietą buvo atvestas 7.20 val. ir ten laikytas iki 10.16 val., tačiau teismo posėdis buvo paskirtas 13.30 val. Tai pareiškėjui sukėlė labai didelių nepatogumų, nes laikino sulaikymo kamera yra apie 1,5 kv. m, nešvari, netvarkinga, juntamas šlapimo kvapas, suolas buvo nešvarus, todėl turėjo visą laiką stovėti. Dėl išbalintų sienų negalėjo nė atsiremti. Konvojavimo metu su pareiškėju buvo ir kitas nuteistasis. Tvirtina, kad Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo skundą, nurodė, jog įvyko nesusipratimas ir dėl to atsiprašo, bet nesutiko su nurodytu laikotarpiu, kada pareiškėjas buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje. Teigia, kad prašė Lukiškių TI-K administracijos tos dienos, kada buvo konvojuojamas, vaizdo kameros įrašo, tačiau jam buvo atsakyta, kad vaizdo kamerų įrašai yra saugomi, o valstybės tarnautojai niekada nemeluoja.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2021 m. sausio 21 d. gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai. Juose nurodyta, kad atsakovės atstovo pateikta informacija atsiliepime yra galimai klaidinanti. Atkreipia dėmesį, kad jam atliekant skirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose buvo atimamas minkštas inventorius. Dėl tokių sąlygų pareiškėjas kiekvieną dieną patyrė fizines ir emocines kančias. Teigia, kad į kameros plotą neturėtų būti įskaičiuoti baldai, kurie mažina asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.

Nurodo, kad kameros Nr. 123 bendras plotas siekė 7,42 kv. m, bet, atėmus baldų užimamą plotą, vienam asmeniui teko 1,83 kv. m. Kameros Nr. 336 bendras plotas siekė 7,63 kv. m, tačiau, atėmus baldų ir sanitarinio mazgo plotą, vienam asmeniui teko 2,60 kv. m. Kameros Nr. 112A bendras plotas siekė 6,34 kv. m, tačiau, atėmus joje esančio inventoriaus plotą, vienam asmeniui teko 2,59 kv. m. Kameros Nr. 280 bendras plotas siekė 7,82 kv. m, tačiau, atėmus baldų užimamą plotą, vienam asmeniui teko 2,70 kv. m. Teigia, kad tai nėra tikslūs duomenys, kadangi kiekvienoje kameroje buvo prie grindų prisukta metalinė spintelė. Pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas nesuteikiant pakankamai gyvenamojo ploto.

Teigia, kad jam skirtą nuobaudą atliko pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą, tačiau šiuo metu tokia nuobauda yra panaikinta. Pabrėžia, kad atsakovės atstovas nepateikė kamerų tipo gyvenamųjų patalpų nuotraukų, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas. Nurodo, kad praustuvės ir sanitarinio mazgo vamzdžiai buvo surūdiję. Užuolaida, kuri dengė sanitarinį mazgą, buvo per maža. Lukiškių TI-K administracijos prašė dar vienos užuolaidos sanitariniam mazgui, tačiau buvo atsisakyta ją išduoti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 21 d., tenkantis plotas kamerose atitiko įstatymuose nustatytus reikalavimus.

Nurodo, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji ir Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalavo iš jų tą tvarką palaikyti. Kameroms valyti buvo išduodamas reikalingas inventorius bei valymo priemonės. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, sutartis kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Teigia, kad Lukiškių TI-K kamerų remontas buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Lukiškių TI-K laikomi asmenys neretai piktybiškai niokojo valstybės turtą, todėl tekdavo daryti pakartotinį kamerų remontą. Kamerų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus, jose buvo reikalingi baldai, inventorius, kurį pagal poreikį gamino ir remontavo nuteistieji, palikti ūkio darbams. Nei teisės aktai, nei teismų praktika nenustatė reikalavimo iš kameros ploto eliminuoti baldais užstatytą plotą.

Sanitariniame mazge buvo įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri buvo ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus. Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto sanitarinis mazgas buvo atitvertas 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti pakabintos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

Atkreipia dėmesį, kad asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose buvo pakabintos užuolaidos. Postuose Nr. 7 (gyvenamosios kameros Nr. 252–257), Nr. 23 (gyvenamosios kameros Nr. 386–395), Nr. 25 (gyvenamosios kameros Nr. 406–417) ir Nr. 26 (gyvenamosios kameros Nr. 418–426) sanitarinio mazgo patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.

Pagal teisės aktus, reglamentuojančius Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebėdavo suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, kad būtų užtikrinta nuolatinė asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, elgesio kontrolė jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatyti vidaus tvarkos reikalavimai, užkardytos konfliktinės situacijos ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimas įstaigoje. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendraudavo griežtai, stengėsi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus.

Nurodo, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems buvo išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Tai reiškia, kad į kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji patalynę galėjo turėti tik miegui skirtu laiku. Vilniaus PN kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji patalynę laikė specialiai tam įrengtose spintose. Čiužinį ir patalynę jie gaudavo miegui skirtam laikui. Atkreipia dėmesį, jog teisės aktuose, reglamentuojančiuose pataisos įstaigų veiklą, nenustatyti reikalavimai patalynės surinkimo ir išdavimo eigai, atsakovės atstovo pareigūnai, pasibaigus miegui skirtam laikui, paimdami iš nuteistųjų patalynę nuo 6 val., vykdo teisės aktų reikalavimus, todėl nuteistųjų teisės nebuvo nepažeidžiamos. Pažymi, kad įstaigos administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių, juos patenkindavo.

Tvirtina, kad Nacionalinio visuomenės sveiktos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas atlikdavo gyvenamųjų kamerų patikrinimus pagal gautus suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skundus. Nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 21 d. buvo atlikti ne visų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, patikrinimai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikrino kamerą Nr. 123, dėl kurios buvo surašytas patikrinimo aktas.

Teigia, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri skunde minimi įstaigos trūkumai turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2021 m. vasario 4 d. gauti atsakovės atstovo rašytiniai paaiškinimai. Atsakovės atstovas nurodo, kad nuteistieji, atliekantys nuobaudą kamerų tipo patalpose, jose laikomi po vieną, o jeigu nėra tokios galimybės – po du. Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, nustatytus teisės aktuose), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų vidaus taisyklėse nurodytų daiktų. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama kasdien vieną valandą skaityti leidinius ir įvairią literatūrą.

Teigia, kad į kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji, taip pat ir pareiškėjas, patalynę galėjo turėti tik miegui skirtu laiku.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri pareiškėjui kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 21 d., atlyginimo.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnį kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinių išgyvenimų, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą).

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K minkštasis inventorius dienos metu nuo 6.00 val. iki 22.30 val. buvo paimamas.

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. sausio 10 d.), 3 punkte nustatyta, kad, suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 1 priedo Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normas, asmeniui išduodama viena pagalvė, kurios naudojimo laikas yra dveji metai, čiužinio naudojimo laikas yra ketveri metai, antklodė, kurios naudojimo laikas yra treji metai. Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 11 d.) (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015), 42 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius draudžiama perduoti kitiems asmenims. Lietuvos higienos normos 134:2015 43 punkte nustatyta, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktu, patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, o pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką.

Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis ir teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais argumentais dėl pareiškėjui išduoto miegui skirto inventoriaus. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl to, kad iš jo dienos metu buvo paimama patalynė. Pagal minėtą teisinį reguliavimą, patalynė dienos metu visada yra paimama iš nuteistųjų. Taigi, iš nurodytų duomenų matyti, jog Lukiškių TI-K minkštojo inventoriaus paėmimas dienotvarkėje nustatytam laikui atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų šiuo aspektu nenustatyta.

Pareiškėjas teigia, kad jo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas, įtvirtintas teisės aktuose.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2018 spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 21 d.), 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. kovo 7 d.) 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. Taigi pagal ginčo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus pareiškėjui Lukiškių TI-K kameroje turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad visą pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 21 d. jam teko teisės aktų reikalavimus atitinkantis minimalus gyvenamasis plotas, t. y. 3,6 kv. m. Iš pateiktų duomenų apie kamerų plotus bei jose laikomų asmenų skaičių nustatyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko nuo 3,65 kv. m iki 7,82 kv. m kameros ploto. Taigi, pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti.

Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad kameros plotas buvo mažesnis dėl jame esančio inventoriaus, įrengto sanitarinio mazgo, teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu (aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d.), 14.6 papunktyje nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), taigi pareiškėjo nurodomų baldų kameroje įrengimą nustato teisės aktai. Atkreiptinas dėmesys, kad į nustatytas minimalių vienam asmeniui turinčių tekti gyvenamųjų patalpų plotą normas įskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių ar sanitarinio mazgo plotas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo skirtas minimalus gyvenamas plotas, kuris atitiko minėtus teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus šiuo aspektu.

Pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą sieja su tuo, kad kamerose, kuriose buvo kalinamas, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas. Jis teigia, kad tuo metu, kai atlikdavo gamtinius reikalus, buvo stebimas pareigūnų (įskaitant ir moteriškos lyties), todėl buvo pažeistas jo privatumas.

Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo visiškai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos.

Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau ir – EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą (akutę) (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 punktą, 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 punktą)), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08) 165 punktą). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kaliniams reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktus).

LVAT, atsižvelgdamas į minėtus EŽTT išaiškinimus, yra konstatavęs, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, nes tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonių išgyvenimų (pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3169-442/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.).

Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m aukščio pertvara. Taip pat pridėjo nuotraukas, kuriose pavaizduotos tipinės gyvenamosios kameros (vienoje yra užkabintos užuolaidos, o kitoje – atskira kabina su durimis). Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, kokios konkrečios kameros nuotraukose yra vaizduojamos, ar tai yra tos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas.

Pagal minėtą teismų praktiką, sanitarinio mazgo atskyrimas tik užuolaida ar (ir) 1,5 m aukščio sienele nėra pakankamas užtikrinti asmens privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, o duomenų, jog kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, būtų įrengta sanitarinio mazgo kabina, atsakovės atstovas nepateikė.

Taigi atsakovės atstovas nepateikė duomenų, patvirtinančių tinkamą sanitarinių mazgų atitvėrimą nuo kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, gyvenamojo ploto, todėl konstatuotina, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas visą nurodytą pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 21 d., iš viso 124 paras (5 paras buvo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dalį laiko kamerose buvo laikomas vienas, t. y. 118 parų, laikytina, kad pažeidimo intensyvumas šiomis paromis nebuvo didelis.

Pareiškėjas teismui pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad Lukiškių TI-K administracija neperdavė jam atsiųsto siuntinio iš artimųjų, trukdo palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais. Taip pat nurodė, kad 2019 m. gegužės 5 d. buvo konvojuojamas netinkamomis sąlygomis.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas patikslintame 2020 m. lapkričio 16 d. skunde prašė priteisti neturtinę žalą, kurią kildino iš to, kad, atliekant bausmę kamerų tipo patalpose, iš jo buvo paimta patalynė, neužtikrintas reikiamas plotas vienam asmeniui, pažeistas privatumas. Taigi teismas šioje byloje nagrinėja bylą pagal pareiškėjo pateiktą ir teisme priimtą patikslintą skundą. Pareiškėjo papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, nesusijusios su patikslintu skundu, nėra vertinamos. Pareiškėjui išaiškinama, kad dėl kitų galimai padarytų pažeidimų jis turi teisę kreiptis į teismą pateikdamas naują skundą.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės atstovas atsiliepime taip pat nurodė su pareiškėjo patikslintu skundu nesusijusius argumentus, todėl teismas nevertina atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų argumentų, nesusijusių su pareiškėjo skundu.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI- K laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 21 d. 124 dienas buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, todėl darytina išvada, kad tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

Teismas šiame sprendime nustatė, kad pareiškėjas, kalėdamas Lukiškių TI-K, naudojosi netinkamai įrengtais sanitariniais mazgais iš viso 124 paras, dalį šio laiko (118 paras) jis kameroje buvo kalinamas vienas, todėl pažeidimo intensyvumas tomis paromis, kai pareiškėjas kameroje buvo kalinamas vienas, laikytinas nedideliu. Kitų kalinimo sąlygų pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į pažeidimo trukmę ir mastą, į aplinkybę, kad pareiškėjas dalį laiko kamerose buvo kalinamas vienas, vadovaujantis LVAT praktika nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (LVAT 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-756/2018, 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018), teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, pareiškėjui priteistinas 130 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo E. J. (E. J.) skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 130 Eur (šimtą trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                          Rasa Ragulskytė-Markovienė