Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-04-17][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-23-916-2019].docx
Bylos nr.: e3K-3-23-916/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ 300087289 atsakovas
BUAB „Informo“ 302534109 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Hipotekos samprata, objektas ir jos rūšys
Prievolės
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių atsiradimas
kitos bylos dėl paskolos
Daiktinė teisė
Teisės į svetimus daiktus
Hipoteka
Prievolių teisė
Bylos dėl paskolos

?

Civilinė byla Nr. e3K-3-23-916/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35788-2016-9

 

 (S)

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

PAPILDOMA NUTARTIS

 

2019 m. balandžio 16 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. 2019 m. kovo 5 d. prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl atsakovės veiksmų pripažinimo neteisėtais, vykdomojo įrašo dalies panaikinimo, ieškovo teisių bei atsakovės pareigos pripažinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Informo“, notarui Gintarui Bastakiui bei A. S., bei pareiškėjo A. K. skundą dėl notaro veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims notarui Gintarui Bastakiui ir kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 13 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-916/2019, kuria panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą, inter alia (be kita ko), išsprendė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą – priteisė atsakovei iš ieškovo 1373,42 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2019 m. kovo 5 d. buvo gautas ieškovo A. K. prašymas dėl papildomos nutarties priėmimo. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prašo papildoma nutartimi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir priteisti iš atsakovės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ ieškovo naudai 978,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas pateiktame procesiniame dokumente dėl papildomos nutarties priėmimo nurodo, kad kasacinis teismas, atlikdamas šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priteisdamas iš ieškovo 1373,42 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, neįvertino aplinkybės, kad ieškovas jau yra sumokėjęs atsakovei 2350 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais iš ieškovo priteisė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Ieškovas savo 2019 m. kovo 5 d. prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo grindė  kasaciniam teismui pateiktu nauju įrodymu – 2018 m. rugsėjo 6 d. mokėjimo nurodymu, patvirtinančiu 2350 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos sumokėjimą atsakovei. Nurodo, kad, atlikus ieškovo atsakovei 2018 m. rugsėjo 6 d. sumokėtos 2350 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos ir kasacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi iš atsakovės ieškovui priteistos 1373,42 Eur bylinėjimosi sumos įskaitymą, iš atsakovės ieškovo naudai papildoma nutartimi turėtų būti priteistas 976,58 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

Paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar  pakeisti (CPK 276 straipsnio 1 dalis). Papildomo sprendimo institutas suteikia teismui galimybę ištaisyti tam tikrus sprendimo trūkumus. CPK 277 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas. Vadovaujantis CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

Ieškovas kasaciniam teismui pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręsti, atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. papildomos nutarties pagrindu sumokėjo atsakovui 2350 Eur priešingos šalies pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovas prašo kasacinį teismą priimant papildomą nutartį atlikti jo sumokėtų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą ir priteisti ieškovui iš atsakovo 976,58 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (2350 Eur – 1373,42 Eur).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu priteisė iš ieškovo A. K. atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ 1400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 12 d. papildoma nutartimi, kuri laikytina Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 26 d. nutarties sudedamąja dalimi, priteisė iš ieškovo A. K. atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ 950 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovo naujai pateiktas 2018 m. rugsėjo 6 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovas, vykdydamas minėtus teismų procesinius sprendimus, sumokėjo atsakovui 2350 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, kuriais civilinė byla išspręsta iš esmės, ir priėmė naują sprendimą, kuriuo, inter alia, išsprendė ginčo šalių visame bylos nagrinėjimo procese turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą – priteisė atsakovei iš ieškovo 1373,42 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi dėl ieškovo reikalavimų priėmus naują sprendimą ir iš naujo išsprendus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, išnyko ieškovo pareigos atlyginti atsakovui 2350 Eur ankstesniais procesiniais sprendimais priteistas bylinėjimosi išlaidas atsiradimo teisinis pagrindas. Kadangi ieškovas įvykdė ankstesnius teismų procesinius sprendimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovo išnykus teisiniam pagrindui jam sumokėtą 2350 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, o ieškovas  teisę reikalauti šios sumos sumokėjimo. Todėl minėta 2350 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, esant naujai pateiktiems jos sumokėjimą patvirtinantiems įrodymams, papildoma nutartimi priteistina ieškovui iš atsakovės (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra galimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi iš ieškovo atsakovei priteistos 1373,42 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos ir šia papildoma nutartimi iš atsakovės ieškovei priteistinos 2350 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymas, kadangi tai reikštų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties keitimą (keistųsi tiek pareigą atlyginti kitai šaliai bylinėjimosi išlaidas turintis subjektas, tiek galutinė priteistina bylinėjimosi išlaidų suma), kas, kaip jau minėta, prieštarautų bendram CPK 276 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam principui, kad sprendimą (nutartį) priėmęs teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, o papildomo sprendimo (nutarties) institutas yra skirtas teismo sprendimo trūkumams pašalinti, inter alia, neišspręstam bylinėjimosi išlaidų priteisimo (paskirstymo) klausimui papildomai išspręsti, nekeičiant ir nenaikinant paties teismo sprendimo (nutarties). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi ir šia papildoma nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymas yra galimas vykdymo procese. Vadovaujantis CPK 687 straipsnio 1 dalimi, jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovas turi teisę reikalauti jo atsakovui sumokėtos 2350 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos grąžinimo, todėl ši suma papildoma nutartimi priteistina ieškovo naudai iš atsakovo.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 340 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Priteisti ieškovui A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ (j. a. k. 300087289) 2350 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                Andžej Maciejevski

 

                                                                        Algis Norkūnas

 

                                                                        Dalia Vasarienė

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 277 str. Papildomas sprendimas
  • CPK 687 str. Priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas