Administracinė byla Nr. A-1025-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02535-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo O. Š. (O. Š.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai) 2017 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovams O. Š. ir I. Š. dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:        

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Klaipėdos RATC) 2016 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovų I. Š. ir O. Š. priteisti 174,38 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą už turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turto objektas), už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (b. l. 3).

2.       Klaipėdos RATC nurodė, kad Turto objektas ginčo laikotarpiu yra apmokestintas 235,25 Eur suma. Klaipėdos RATC paaiškino, kad atsakovas sumokėjo 60,87 Eur, todėl liko 174,38 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas, kurį Klaipėdos RATC prašo priteisti iš atsakovų.

3.       2017 m. sausio 2 d. Klaipėdos RATC informavo teismą, kad atsakovai sumokėjo dalį įsiskonimo (30 Eur), todėl likusi nesumokėta vietinės rinkliavos suma yra 144,38 Eur (b. l. 35).

II.

4.       Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 12 d. sprendimu Klaipėdos RATC prašymą tenkino ir priteisė iš pareiškėjų solidariai Klaipėdos RATC 144,38 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą (b. l. 39–42). Teismas nusprendė teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 24 Eur, o paskutinį mėnesį – 24,38 Eur.

5.       Teismas konstatavo, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje (valdantys, naudojantys, disponuojantys minėtą turtą). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad atsakovams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso Turto objektas, kurio bendras plotas yra 66,90 kv. m. Teismas nurodė, kad, atsakovams nuosavybės teise valdant Turto objektą, Klaipėdos RATC teisėtai ir pagrįstai atsakovams apskaičiavo vietinę rinkliavą. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojai, taip pat nesant duomenų, kad atsakovai buvo pateikę prašymą taikyti rinkliavos lengvatą, teismas Klaipėdos RATC prašymą dėl rinkliavos priteisimo laikė pagrįstu ir tenkintinu.

III.

6.       Atsakovas O. Š. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 47–48). Teismui nusprendus bylos negrąžinti nagrinėti iš naujo, atsakovas O. Š. prašo priimti teikiamus įrodymus ir Klaipėdos RATC prašymo dalį, susijusią su atsakovu O. Š., atmesti bei bylą nutraukti, nesant atsakovo. Atsakovas O. Š. taip pat prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7.       Atsakovas O. Š. nurodo, kad yra visiškai atsiskaitęs su Klaipėdos RATC. Atsakovas paaiškino, kad sužinojo apie bylos procesą tik 2017 m. sausio 13 d., kai jam buvo įteikti teismo procesiniai dokumentai, t. y. apie bylą sužinojo jau po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nelaukė pranešimo apie procesinių dokumentų įteikimą, todėl teismo sprendimas, pasak atsakovo, yra naikintinas. Teismas, pasak atsakovo, procesinius dokumentus siuntė adresu (duomenys neskelbtini), nors atsakovas ten negyvena jau daugiau kaip 10 metų. Atsakovas paaiškina, kad 2015 m. sausio 12 d. jo santuoka su I. Š. buvo nutraukta, o Turto objektas (3 kambarių butas) buvo perduotas I. Š. asmeninėn nuosavybėn. O. Š. nuomone, jis negalėjo būti byloje atsakovu, taip pat negalėjo apsiginti, nes jam buvo ne laiku įteikti procesiniai dokumentai.

8.       Pareiškėjas Klaipėdos RATC atsiliepime nurodo, kad su atsakovo O. Š. apeliaciniu skundu nesutinka, tačiau, atsižvelgus į naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl nuosavybės teisių pasikeitimo, mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, t. y. 94,28 Eur vietinės rinkliavos skola priteistina solidariai iš atsakovų už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d., o už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. priteistina 50,10 Eur skola iš atsakovės I. Š. (b. l. 68–70). 

9.       Klaipėdos RATC nurodo, kad atsakovai neinformavo apie Turto objekto nuosavybės teisių pasikeitimą nutraukus santuoką, nors tokią pareigą turėjo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimu patvirtintoje atsakovų santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodyta, kad sutuoktiniai bendrų kreditorių neturi, nors tai neatitiko tikrovės. Klaipėdos RATC nuomone, toks atsakovų elgesys yra nesąžiningas ir neteisingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

10.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

11.       Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovų O. Š. ir I. Š. Klaipėdos RATC 144,38 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą, sprendimo įvykdymą išdėstant 6 mėnesiams. Atsakovas O. Š., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad apie bylą sužinojo tik tada, kai jau buvo priimtas teismo sprendimas, t. y. byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

12.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 27 d.) 146 straipsnio 2 dalį, vienas iš sprendimo negaliojimo pagrindų – pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

13.       ABTĮ 77 straipsnio 1 dalis nustato, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. Šio straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. ABTĮ 78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, t. y. laikydamasis šio įstatymo 141 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos.

14.       Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2017 m. sausio 2 d. 13.55 val. (b. l. 2). 2016 m. lapkričio 24 d. pirmosios instancijos teismas patikrino atsakovo O. Š. duomenis apie paskutinę gyvenamąją vietą ir Registrų centro Gyventojų registro departamento duomenimis nustatė, kad atsakovų deklaruotas paskutinės gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–10). Atsakovams minėtu adresu buvo išsiųsti teismo procesiniai dokumentai, taip pat ir dokumentai, informuojantys apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką (b. l. 11–12). Šie dokumentai grįžo į teismą su pašto žyma „Neatsiėmė pašte“ (b. l. 13), t. y. teismo šaukimas atsakovui O. Š. įteiktas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 13 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos nustatė, kad atsakovas O. Š. nuo 2004 m. sausio 13 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Baltenera“, o nuo 2010 m. liepos 1 d. yra O. Š. individualios įmonės savininkas (b. l. 15). 2016 m. gruodžio 15 d. (t. y. po 2 dienų nuo informacijos apie atsakovo O. Š. darbovietes surinkimo) pirmosios instancijos teismas nutarė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei procesinių dokumentų įteikimą atsakovus informuoti viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame internetiniame tinklapyje (www.teismai.lt), skiltyje „Teismų pranešimai“ 2016 m. gruodžio 15 d. paskelbti teismo pranešimą (b. l. 18–19). 2016 m. gruodžio 15 d. teismo nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad pranešimas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą siųstas atsakovo O. Š. darbovietės (UAB „Baltenera“) adresu, tačiau nėra duomenų, kad jis atsakovui įteiktas (b. l. 18). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 21 d. (t. y. jau po atsakovų informavimo apie bylą viešo paskelbimo būdu) UAB „Baltenera“ buveinės registracijos adresu (S. Daukanto g. 2-21, Klaipėda) išsiuntė teismo šaukimus atsakovams, prašydamas teismo šaukimo šaknelę su O. Š. parašu skubiai grąžinti teismui (b. l. 21). Byloje nėra duomenų apie šių dokumentų įteikimą atsakovui.

15.       Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad į teismo posėdį šalys neatvyko (b. l. 33), teismas bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka (bylos šalims nedalyvaujant) (b. l. 39). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 72 straipsnio 3 dalį, asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba siunčiamas į jo darbovietę. Toje pačioje įstatymo nuostatoje nurodyta, kad teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje, jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Nagrinėjamu atveju teismo siųsti procesiniai dokumentai atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu grįžo su pašo žyma „Neatsiėmė pašte“, o tai nereiškia, kad atsakovo gyvenamosios vietos adresas yra nežinomas. Pirmosios instancijos teismas tokiu atveju turėjo pakartotinai išsiųsti dokumentus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo žinomos net dvi atsakovo darbovietės (UAB „Baltenera“ ir O. Š. individuali įmonė), todėl neišsiuntus procesinių dokumentų į atsakovo darbovietes ir nesulaukus informacijos apie dokumentų neįteikimą, nebuvo teisinio pagrindo teismo šaukimą atsakovui O. Š. įteikti paskelbiant apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje. Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad O. Š. individualios įmonės registracijos adresu (H. Manto g. 92-47, Klaipėda), kuris nesutampa su O. Š. tuo metu deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas procesinių dokumentų bei teismo šaukimo atsakovui O. Š. nagrinėjamu atveju apskritai nesiuntė. Taigi, pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi neteisėtai ir nepagrįstai (nesant būtinos aplinkybės, kad atsakovo gyvenamosios ir darbo vietos teismui nežinomos) nusprendė atsakovus informuoti apie bylą viešo paskelbimo būdu. Atitinkamai, neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, kad yra galimas bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka, t. y., nepagrįstai sprendė, kad apie teismo posėdį bylos šalims tinkamai pranešta.

16.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiama teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai. Šių principų nesilaikymas gali lemti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą (žr., pvz., 2011 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-53/2011, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-181/2011, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1634/2012 ir kt.).

17.       Pažymėtina, kad administracinis teismas sprendžia tarp dviejų šalių kilusį ginčą ir teismas, vadovaudamasis principu išklausyti abi konfliktuojančias puses, privalo apsvarstyti kiekvienos šalies pateiktus ir su administracine byla susijusius įrodymus bei argumentus ir juos įvertinti. Proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsikirtimus, prieštaravimus, ir viena iš priemonių nustatyti šias aplinkybes yra šalių paaiškinimai, kurie teismui gali būti pateikti žodžiu ar raštu. Žodžiu jie pateikiami atitinkamame teismo posėdyje (žr., pvz., 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-129-858/2015).

18.       Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, jog kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., pvz., 2001 m. birželio 7 d. sprendimą byloje Kress prieš Prancūziją, (pareiškimo Nr. 39594/98), 72 p.). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą Š. prieš Lietuvą, (pareiškimo Nr. 37259/04), 25 p.). EŽTT pripažįsta, kad proceso greitumas yra svarbi siekiamybė, tačiau ji negali pateisinti vieno iš esminių principų – šalių teisės į rungtynišką procesą – nepaisymo (žr., pvz., EŽTT 1997 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, (pareiškimo Nr. 18990/91), 30 p.). Dalyvavimas teismo posėdyje įgalina vieną šalį pateikti argumentus dėl bylos esmės, o šių argumentų neperdavimas kitai šaliai, dėl ko ji negali į juos atsakyti, juolab kad poveikis teismo sprendimui, kurį būtų turėjusios priešingos šalies pateiktos pastabos, a priori (iš anksto) negali būti įvertintas, kelia grėsmę byloje dalyvaujančio asmens pasitikėjimui teisingumo vykdymu, paremtam inter alia (be kita ko) žinojimu, kad dėl kiekvieno byloje esančio dokumento bus galima pareikšti savo nuomonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1722-602/2017).

19.       Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovui nebuvo užtikrintas teisminės gynybos prieinamumas, todėl skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu. Aptarti faktiniai duomenys teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo atsakovo O. Š., kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 7 punktas), todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas – pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20.       Atsižvelgusi į nurodytus motyvus ir priimamą procesinį sprendimą teisėjų kolegija iš esmės nepasisako dėl administracinėje byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių turinio. Atitinkamai, šiuo metu nespręstinas ir atsakovo O. Š. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo O. Š. (O. Š.) apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai         Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius