Civilinė byla Nr. e2A-623-407/2021
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00586-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „BMGS“ ir atsakovės valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „BMGS“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „BMGS“ prašė priteisti iš atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 175 599,54 Eur nuostolių atlyginimą, 8 procentų metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė su ieškove 2016 m. liepos 5 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 34-2016-460 (toliau – Sutartis) vykdymo metu neteisėtai atsisakė dalies darbų, todėl ieškovė patyrė žalą, pasireiškusią tiesioginių nuostolių (išlaidos už teisines paslaugas bei advokato kelionės išlaidas ikiteisminio ginčo sprendimo etape, darbuotojui išmokėtas darbo užmokestis už ginčo klausimų sprendimą) ir negautų pajamų forma.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 12 d. raštu ne atsisakė darbų, o informavo, jog planuoja atsisakyti techniniame ir darbo projektuose nustatytų atmušimo įrenginių, pakeičiant juos kitais; pateikė naujų atmušimo įrenginių technines specifikacijas ir paprašė ieškovę pateikti komercinį pasiūlymą dėl tokių įrenginių pristatymo ir jų montavimo kainos. Sutarties 4.2 punkte įtvirtinta, kad jei Sutartyje nustatytą atskirą darbą ar jo dalį būtina keisti kitu darbu ir jei tokie papildomi darbai yra tiesiogiai susiję su Sutartyje nustatytais darbais ir yra būtini Sutarčiai įvykdyti (užbaigti), šalys pasirašys atskirą susitarimą, kuriuo atitinkamai bus sumažinta Sutarties kaina ir rezervo suma, o nauji darbai bus įsigyti kaip papildomi darbai pagal šios Sutarties nuostatas.
4. Atsakovė taip pat nurodė, kad kiekvienas pasiūlymą viešajam pirkimui teikiantis tiekėjas turi įsivertinti visas Sutarties vykdymo išlaidas, įskaitant ir riziką dėl reikalingų teisinių konsultacijų ar administracijos darbuotojų darbo sąnaudų. Ieškovė vilkino konkretaus atsakymo pateikimą, todėl nurodytas išlaidas patyrė savo rizika. Įrodymai, kuriais ieškovė grindžia skirtumą tarp Sutartyje nurodytos darbų kainos ir ieškovės numatomų sąnaudų, neatitinka tikrumo ir patikimumo kriterijų. Ieškovės nurodoma sąnaudų atmušų montavimo darbams suma nepagrįsta jokiais objektyviais ar faktiniais duomenimis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – ieškovei iš atsakovės priteisė 36 412,32 Eur nuostolių atlyginimą bei 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 36 412,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Teismas nustatė, kad, bylos šalims sudarius Sutartį dėl uosto krantinių Nr. 67 ir Nr. 68, esančių Klaipėdoje, Nemuno g. 2, rekonstravimo darbų, viešojo pirkimo konkurso procedūros baigėsi (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir nuo tol šalys buvo saistomos rangos teisinių santykių.
7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė vykdant Sutartį 2017 m. gegužės 12 d. nutarė atsisakyti techniniame ir darbo projektuose nustatytų atmušimo įrenginių, pakeičiant juos kitais; pateikė planuojamų naujų atmušimo įrenginių technines specifikacijas ir paprašė ieškovės pateikti komercinį pasiūlymą dėl tokių įrenginių pristatymo ir jų montavimo kainos.
8. Teismo vertinimu, atsakovė, 2017 m. kovo 21 d. su užsienio bendrove „Trelleborg Offshore & Construction AB“ sudariusi atmušų ir jų dalių pirkimo su pristatymu sutartį, ir tik 2017 m. gegužės 12 d. ieškovės praprašiusi pateikti komercinį pasiūlymą dėl tokių (kitų nei Sutartyje) įrenginių pristatymo ir jų montavimo kainos, faktiškai atsisakė dalies Sutartyje nustatytų darbų. Vadinasi, ieškovė nebeturėjo realios galimybės pateikti naujo komercinio pasiūlymo, nes naujos atmušos ir jų dalys jau buvo užsakytos pačios atsakovės.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovė disponavo teise atsisakyti dalies Sutartyje nustatytų darbų dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.658 straipsnio 4 dalis). Teismas pažymėjo, kad atsakovė yra valstybės įmonė. Uostas – Lietuvos Respublikos transporto sistemos dalis, skirta laivams aptarnauti bei kitai su laivyba susijusiai komercinei ir ūkinei veiklai vykdyti (Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi, uosto krantinių rekonstrukcija susijusi su itin didelės svarbos su laivyba susijusia ūkine komercine veikla. Be to, laivyba itin brangus ir didelių investicijų reikalaujantis verslas, dėl to uosto rekonstrukcijos ir kiti statybos darbai turi būti vykdomi naudojant šį laikmetį atitinkančias medžiagas, technologijas.
10. Dėl nurodytų priežasčių (atsižvelgdamas į tai, kad, 2017 m. pavasarį užbaigus atmušų uosto krantinėms tiekėjo parinkimo procedūras ir žinant konkrečius ateityje visoje uosto teritorijoje numatomus tiekti ir naudoti atmušų tipus ir jų charakteristikas, būtų buvę neracionalu ir neefektyvu toliau investuoti lėšas į atmušas, kurių tipai, priežiūros reikalavimai neatitinka suvienodintų atmušų standartų) teismas konstatavo, kad ne bet kokios, o svarbios priežastys darė įtaką atsakovės dalies darbų atsisakymui. Tuo buvo užtikrinta ir viešojo intereso apsauga bei ateityje eliminuota būtinybė pakeisti ieškovės sumontuotas atmušas (jeigu ji būtų Sutartį įvykdžiusi iki galo).
11. Teismas nusprendė, kad konstatavus, jog atsakovė Sutarties nepažeidė, tačiau dėl svarbių priežasčių atsisakė dalies darbų, ieškovei priteistinas nuostolių dėl darbų atsisakymo atlyginimas. Bylos duomenys patvirtina, kad, atsakovei reikalaujant pateikti komercinį pasiūlymą dėl atmušų pagal pakeistų įrenginių techninę specifikaciją, ieškovė dėl šio klausimo kreipėsi konsultacijos į advokatę Liną Šikšniutę-Vaitiekūnienę. Advokatė konsultavo ieškovę bei rengė raštų atsakovei projektus ginčo klausimais viso ikiteisminio ginčo metu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad advokato išlaidos susijusios su Sutarties keitimo teisėtumo vertinimu, o ieškovė nėra teisės įmonė, į tai, kad teisinės pagalbos bei kelionės išlaidos patvirtintos įrodymais, vertino, jog šios išlaidos yra pagrįstos, dėl to priteisė jų atlyginimą. Ieškovė ikiteisminiame ginčo su atsakove etape atsakingu už ginčo proceso koordinavimą ir ginčo klausimų sprendimą paskyrė ieškovės filialo Lietuvoje Klaipėdos filialo direktorių N. D. Jam išmokėto atlyginimo už ginčo klausimų sprendimą bei ginčo proceso koordinavimą dydis pagal darbo laiko sąnaudas yra 685,52 Eur. Teismas nusprendė, kad šios išlaidos pagrįstos, dėl to priteisė jų atlyginimą.
12. Teismas nustatė, kad ieškovė pateikė skaičiavimus dėl prašomo atlyginti negautų pajamų dydžio. Bendra negautų pajamų suma (gauta iš bendros ieškovės uždarbio sumos atėmus mokėtino pelno mokesčio sumą) sudaro 172 514,02 Eur (202 957,67 Eur - 30 443,65 Eur). Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai, kuriais ji grindžia skirtumą tarp Sutartyje nurodytos darbų kainos ir ieškovės numatomų sąnaudų, neatitinka tikrumo ir patikimumo kriterijų. Bylos duomenys dėl kitų įrenginių (švartavimosi) montavimo kelia pagrįstų abejonių, ar ieškovė iš atmušų tiekimo ir montavimo galėjo uždirbti 30 procentų įrenginių ir darbų kainos, nors pati tuo pačiu laikotarpiu nurodė, kad susijusių švartavimosi įrenginių kainos tapo ekonomiškai nenaudingos. Teismo vertinimu, abejonių kėlė ir ieškovės nurodoma atmušų montavimo darbų sąnaudų suma. Ieškovė šios sumos nepagrindžia jokiais duomenimis. Teismas nusprendė, kad ieškovės nurodytas uždarbis iki apmokestinimo iš ginčo darbų atlikimo, jei atsakovė nebūtų jų atsisakiusi, 202 957,67 Eur, arba 30 procentų Sutartyje nurodytos darbų kainos (676 000 Eur), nėra iki galo pagrįstas. Dėl to ieškovės pajamos iš atmušų patiekimo ir montavimo darbų yra mažinamos.
13. Remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais oficialiais duomenimis, vidutinis Lietuvos įmonių pelningumas 2017 m. siekė 5,8 procento. Dėl to ir nesant ieškovės nurodomų pajamų dydžio iki galo patvirtinančių įrodymų, tačiau konstatuodamas ieškovės teisę į negautas pajamas, atsižvelgdamas į įmonių pelningumo kriterijų, teismas ieškovei priteisė 39 208 Eur be PVM. Atėmus 5 881,20 Eur pelno mokestį, galutinė priteistina negautų pajamų suma lygi 33 326,80 Eur. Bendra priteistina nuostolių atlyginimo suma – 36 412,32 Eur.
14. Teismas, atsižvelgęs į bylos specifiką bei šalių intensyvius santykius, sprendė, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos neskirstytinos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
15. Ieškovė AB „BMGS“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Svarbios priežastys atsisakyti darbų pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalį neegzistavo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atmušų vienodinimas turėjo apimti ir tas uosto krantines, kurių rekonstrukciją vykdė ir ieškovė. Techninės specifikacijos buvo patvirtintos dar 2016 m. kovo 10 d., t. y. prieš atsakovei pasirašant Sutartį su ieškove. Jeigu būtų buvęs poreikis suvienodinti uosto atmušas ir krantinėje, kurioje darbus turėjo vykdyti ieškovė, atsakovė nebūtų pasirašiusi Sutarties. Atsakovė atmušų pakeitimo klausimo nevertino kaip objektyvios būtinybės, o tik svarstė apie tokią galimybę. Ieškovė buvo pateikusi atsakovei komercinius pasiūlymus, kurie atitiko reikalavimus pagal pakeistą techninę specifikaciją T-32. Tad atsakovė neturėjo pagrindo atsisakyti ieškovės siūlomų atmušų bei jų įrengimo darbų.
15.2. Teismas paneigė imperatyvius viešųjų pirkimų principus ir normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo sutarties keitimą. Teismas nepagrįstai ginčo santykiams netaikė VPĮ, tokio sprendimo nemotyvavo. Atsakovės siūlomas pakeitimas buvo susijęs su darbo atlikimu iš užsakovo medžiagos. Toks keitimas neatitinka VPĮ įtvirtintų nediskriminavimo, lygiateisiškumo, skaidrumo principų, draudžiamas pagal VPĮ 89 straipsnį, nes keičiamos viešojo pirkimo sąlygos. Pagal VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 4 punktą esminiu sutarties pakeitimu laikoma, kai tiekėją pakeičia naujas tiekėjas. Sutartyje numatyta įranga buvo įsigyta iš kito tiekėjo, o montavimo darbai pavesti dar kitam rangovui. Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose „Sutarčių keitimo gairėse“ nurodyta, kad „Abstrakčios, bendro pobūdžio sutarčių keitimo nuostatos, apimančios visus galimus atvejus, neturėtų būti formuluojamos“. Tad Sutarties 4.15 punktas nesuteikė teisės atsakovei atsisakyti dalies darbų. Sutartyje nenumatyta neribota teisė atsakovei atsisakyti atmušų tiekimo. Jeigu ieškovė būtų žinojusi tokią atsakovės teisę, ji būtų pateikusi kitą pasiūlymą ar nedalyvavusi viešajame pirkime. Atsakovė vykdė Sutartį, pažeisdama skaidrumo principą, nes suteikė pirmumą kitam tiekėjui pateikti atmušas, o ne ieškovei, iš kurios buvo įsipareigojusi jas įsigyti. Nors įstatyme neįtvirtintas aiškus draudimas dėl to paties pirkimo objekto sudaryti kelias viešojo pirkimo sutartis, tačiau tai suponuoja viešųjų pirkimų reguliavimas.
15.3. Atsakovė nesilaikė Sutarties nuostatų dėl Sutarties darbų keitimo kitais bei darbų atsisakymo. Atsakovės 2017 m. gegužės 12 d., 2017 m. liepos 7 d. raštų reikalavimas pateikti komercinį pasiūlymą neatitinka Sutarties nuostatų dėl Sutartyje darbų keitimo kitais procedūrų, pažeidžia VPĮ. Atsakovė minėtuose raštuose nurodė, kad tik planuoja keisti techninę Sutarties dokumentaciją, techniniai sprendiniai nebuvo pakeisti. Ieškovė pateikė konusinio tipo atmušas, kurias pageidavo įsigyti atsakovė pagal specifikaciją, pateiktą kartu su 2017 m. gegužės 12 d. atsakovės raštu. Dėl to atsakovė neturėjo pagrindo atsisakyti ieškovės siūlomų atmušų bei jų įrengimo darbų. Ieškovė atmušas suderinimui su atsakove pateikė laiku. 2017 m. birželio 6 d. šalys pasirašė papildomą susitarimą prie Sutarties. Ieškovė 2017 m. liepos 18 d. raštu ne atsisakė atlikti atsakovės patiektų atmušų montavimo darbus, bet nurodė, kad tęs darbus pagal Sutartyje nustatytus įkainius.
15.4. Atsakovė pažeidė sąžiningumo principą. Atsakovė 2017 m. gegužės 12 d. prašė pateikti komercinį pasiūlymą, nors jau buvo įsigijusi atmušas iš kito gamintojo, dar prieš išsiųsdama prašymą dėl komercinio pasiūlymo.
15.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovei, atsisakius dalies darbų, jai civilinė atsakomybė nekyla, o ieškovės nuostolių atsiradimą kildino iš CK 6.658 straipsnio 4 dalies. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad ji atsisakė dalies darbų pagal Sutartį. Ieškovės žala pasireiškia tiesioginiais ir netiesioginiais nuostoliais, kurių dydis ir paskaičiavimai buvo pateikti ieškinyje bei jo prieduose. Teismas nepagrįstai mažino netiesioginius nuostolius. Užsakovė nesuderino QuayQuip siūlomų atmušų, todėl ieškovė 2017 m. birželio 22 d. raštu pateikė užsakovei derinti kito gamintojo IRM Europe BV siūlomas atmušas. Ieškinyje nurodyta sąnaudų atmušų montavimo darbams suma yra tik nežymi dalis ieškovės prašomos priteisti negautų pajamų sumos, todėl teismui vertinant, kad ieškovė neįrodė ir nepagrindė atitinkamų sąnaudų montavimo darbams sumų, būtent šia suma ir turėjo būti sumažinta bendra ieškovės prašoma priteisti negautų pajamų suma. Ieškovės pateikti sąnaudų dydį pagrindžiantys skaičiavimai yra pakankami duomenys byloje. Teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti trečiųjų šalių (atmušų gamintojų) pateiktais komerciniais pasiūlymais, taip pat nebuvo pagrindo vadovautis Lietuvos statistikos departamento skelbiamu vidutiniu Lietuvos įmonių pelningumo rodikliu 2017 metais. Teismas nepagrįstai sulygino nuostolius dėl konkrečių atsisakytų darbų su bendru bendrovių pelningumu. Teismui nėra jokio pagrindo abejoti trečiųjų asmenų komercinių pasiūlymų teisingumu dėl to, kad jie buvo pateikti atmušų derinimo metu, o ne šios bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė planavo esminę pelno dalį gauti būtent iš ginčo darbų.
15.6. Atsakovės neteisėti veiksmai lėmė, kad ieškovė negavo pajamų, kurias pagal Sutartį pagrįstai tikėjosi gauti, o taip pat patyrė tiesiogines išlaidas, spręsdama ginčo klausimus ikiteisminiame etape (tiesioginis priežastinis ryšys).
15.7. Teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalimi, todėl neturėjo teisės nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
16. Atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
16.1. Atsakovė 2017 m. gegužės 12 d. ne atsisakė Sutartyje numatytų darbų, o informavo apie planuojamą techninio projekto sprendinių pakeitimą, pateikė planuojamų naujų atmušimo įrenginių technines specifikacijas ir paprašė ieškovę pateikti komercinį pasiūlymą dėl tokių įrenginių pristatymo ir jų montavimo kainos. Tai atitiko Sutarties 4.2 punktą. Ieškovės veiksmai, vilkinant atsakymo dėl galimybės įgyvendinti planuojamus pakeitimus pateikimą, neatitinka sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principo. Atsakovė tik 2017 m. liepos 28 d. raštu informavo ieškovę apie ginčo darbų atsisakymą. Tokią teisę numatė Sutarties 4.15 punktas.
16.2. Teismas pagrįstai nustatė svarbias priežastis atsisakyti ginčo darbų. Sprendimas suvienodinti atmušų tipus priimtas, siekiant palengvinti krantinių eksploataciją. Atmušimo įrengimų suvienodinimu siekiama, kad visame uoste būtų naudojamos vienodų techninių parametrų atmušos, neišskiriant krantinių, kurioms tas procesas nebūtų taikomas. Po viešojo pirkimo konkurso sąlygų, jų priedų paskelbimo ir pasiūlymų pateikimo termino pabaigos atsakovė negalėjo keisti konkurso sąlygų ir prie jų pridėto viešojo pirkimo sutarties projekto. Be to, 2016 m. liepos 5 d. atsakovė neturėjo pagrindo spręsti, kad techninės specifikacijos reikalavimai bus įgyvendinti. Tai nutiko tik po 2017 m. kovo 21 d. Atsakovė 2017 m. gegužės 12 d. inicijavo konsultacijas su ieškove. Ieškovei 2017 m. liepos 18 d. atsisakius pateikti pasiūlymą, atsakovė buvo priversta atsisakyti dalies darbų.
16.3. Ieškovė nurodo klaidingus duomenis apie jos siūlomų atmušimo įrenginių atitikimą techniniams reikalavimas ir nepažeistus jų suderinimo ir tiekimo terminus. Išnagrinėjus duomenis apie 2019 m. birželio 14 d. ir 2017 m. liepos 14 d. siūlytas atmušas, nustatyti neatitikimai techninės specifikacijos reikalavimams – mažesnė nei reikalaujama atmušos absorbuojama energija, nenurodyta, kad atmušos turėtų šlyties grandines. Ieškovė klaidingai teigia, kad atmušas suderinimui su atsakove pateikė laiku.
16.4. VPĮ nuostatos nebuvo pažeistos. Sutarties nuostatos nebuvo keičiamos, o darbų pakeitimai atlikti laikantis Sutarties nuostatų (Sutarties 4.2. ir 4.15 punktai). Atsakovės veiklą viešųjų pirkimų srityje reglamentuoja Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas (Komunalinių pirkimų įstatymas) (toliau – KPĮ). Tad ieškovė remiasi netinkamomis teisės normomis, po 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios tiek VPĮ, tiek KPĮ nuostatos negali būti taikomos iki jų įsigaliojimo sudarytoms sutartims vertinti. Sutarties apimtimi tiekėjas nebuvo keičiamas, o buvo sprendžiamas darbų pakeitimo ir darbų atsisakymo klausimas. Atsakovė nebuvo sudariusi dviejų viešojo pirkimo sutarčių ir nebuvo įsipareigojusi įsigyti tą patį objektą dviejų sutarčių pagrindu. Iš 2017 m. kovo 21 d. sutarties matyti, kad atmušų tiekimas numatytas pagal atskirus užsakymus, teikiamus pagal poreikį. Todėl atsakovė turėjo pasirinkimo laisvę, ar atmušas įsigyti iš ieškovės pagal ginčo Sutartį, ar nepavykus suderinti pakeitimų, atmušas įsigyti pagal 2017 m. kovo 21 d. sutartį.
16.5. Atsakovė nepažeidė Sutarties 4.3, 4.8, 4.9 ir kitų nuostatų. 2016 m. liepos 5 d. buvo inicijuota ne papildomų darbų, o Sutartyje numatytų darbų pakeitimo kitų techninių charakteristikų darbais, procedūra. 2017 m. gegužės 12 d. atsakovė prašė pateikti pasiūlymą tiek atmušų tiekimui su montavimo darbais, tiek atskirai tik montavimo darbams, tačiau ieškovė atsisakė teikti bet kokį pasiūlymą. 2017 m. gegužės 12 d. atsakovė inicijavo konsultacijas, siekdama nustatyti techninių pakeitimų įgyvendinimo galimybes ir sąlygas. Ieškovei atsisakius tokius pakeitimus įgyvendinti, nebuvo poreikio keisti techninę dokumentaciją Sutarties vykdymo apimtyje.
16.6. Ieškovės nurodytas pelningumas iš ginčo darbų 5 ar net 15 (jei lyginsime su pelningumu statybų sektoriuje) kartų viršijo objektyvius duomenis apie statistinį Lietuvoje veikiančių įmonių pelningumą. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių motyvų ar duomenų, kurie pagrįstų tokį pelningumą. Abejonių kelia ieškovės pateikta lentelė, pagal kurią visą projekto pelną (308 tūkst. Eur) sudaro tik atmušų įrengimo ir montavimo pelnas (304 tūkst. Eur), visi kiti beveik 10 mln. Eur vertės darbai yra nepelningi arba nuostolingi. Ieškovės pateiktas 2017 m liepos 4 d. tiekėjo IRM Europe pasiūlymas kelia abejonių, nes jame nurodyta, kad atsakymas teikiamas į tą patį 2017 m. birželio 15 d. ieškovės laišką, nors siūlomos iš esmės skirtingų charakteristikų atmušos.
17. Atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 36 412,32 Eur nuostolių atlyginimo bei 8 procentų procesinės palūkanos ir nuspręsta šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstyti, ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
17.1. Teismui konstatavus, kad atsakovė, vykdydama Sutartį, neatliko teisės pažeidimo, vien dėl to nebuvo pagrindo taikyti civilinę atsakomybę.
17.2. Teismas klaidingai taikė CK 6.658 straipsnio 4 dalį. Atsakovė nenutraukė Sutarties, o inicijavo dalies Sutartyje numatytų darbų pakeitimą dėl svarbių priežasčių. Ieškovei atsisakius įgyvendinti pakeitimą, atsakovė atsisakė dalies darbų. Po to ieškovė tęsė likusios Sutarties dalies vykdymą. Net jei dalies darbų atsisakymas būtų prilygintas CK 6.658 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamam sutarties nutraukimui, konstatuota, kad dalies darbų atsisakyta dėl svarbių priežasčių, todėl negalėjo būti atlyginami netiesioginiai nuostoliai.
17.3. Jei būtų atmesti nurodyti apeliacinio skundo argumentai, ieškovės prašomas priteisti nuostolių dydis nepagrįstas. Teismas, apskaičiuodamas tikėtiną ieškovės negautą pelną, turėjo vadovautis Lietuvos statybos sektoriaus įmonių veiklos pelningumo rodikliu, kuris yra 2 procentai. Sutarties šalių susirašinėjimas sutarties vykdymo klausimais – įprasta Sutarties vykdymo praktika, todėl ieškovės darbuotojo, atsakingo už Sutarties vykdymą, darbo laikas ir jo apmokėjimas turėjo būti įtrauktas į ieškovės pasiūlytą Sutarties kainą. Net jei teismas išlaidas darbuotojų darbo apmokėjimui laikytų susijusiomis su ginčo tarp Sutarties šalių sprendimu, tokios išlaidos turėtų būti priskirtos bylinėjimosi išlaidoms. Ieškovė vilkino komercinio pasiūlymo pateikimą, nesutiko su teisėtu siekiu pakeisti Sutartį, o vėliau jų atsisakyti, todėl visos ieškovės išlaidos sąlygotos jos nesąžiningų veiksmų.
17.4. Teismas nepagrįstai nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų. Nebuvo nustatyta, kad kuri nors šalis savo teisėmis būtų naudojusi nesąžiningai ar veikusi prieš operatyvų bylos užbaigimą. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų, todėl turėjo būti atlygintos ne mažesne nei atmestų ieškinio reikalavimų dalimi.
18. Ieškovė AB „BMGS“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
18.1. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad ji atsisakė dalies darbų. Teismo nurodytos svarbios priežastys atsisakyti dalies darbų neegzistavo. Neegzistavo ir atsakovės nurodyti darbų atsisakymo pagrindai.
18.2. Ieškovės žala pasireiškia tiesioginiais ir netiesioginiais nuostoliais, kurių dydis ir paskaičiavimai pateikti ieškinyje bei jo prieduose. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl negautų pajamų apskaičiavimo atitinkančius skaičiavimus bei jų pagrindimą byloje, teismui nebuvo pagrindo sumažinti prašomų priteisti negautų pajamų sumą.
18.3. Atsakovės argumentas, kad teismas turėjo vadovautis Lietuvos statybos sektoriaus įmonių pelningumo rodikliu, neteisingas ir tuo pagrindu, jog taip sulyginami nuostoliai dėl konkrečių atsisakytų darbų su bendru statybų sektorius bendrovių pelningumu.
18.4. Išlaidos, patirtos ikiteisminiame ginčo sprendimo etape, įskaitant ir teisines išlaidas už advokato pagalbą, yra priskiriamos prie tiesioginių nuostolių. Ieškovės tiesioginiai nuostoliai nulemti ne įprastos ir normalios Sutarties vykdymo praktikos, o neteisėtų atsakovės veiksmų, pažeidžiant tiek Sutarties sąlygas, tiek ir imperatyvias teisės aktų normas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo ir kasacinio teismo nutarčių esmė
19. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas 36 412,32 Eur nuostolių atlyginimas bei 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovės 2 728,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
21. Kasacinis teismas konstatavo, kad atsakovės 2017 m. liepos 28 d. raštas, kuriuo ji atsisakė dalies Sutartyje nustatytų darbų ir jiems atlikti reikalingų medžiagų (atmušų), kvalifikuotinas kaip sutarties pakeitimas. Taip pat konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė negalėjo vienašališkai pakeisti Sutarties, o savo interesus teisėtai turėjo įgyvendinti kitomis priemonėmis. Tai reiškia, kad jos veiksmai laikytini neteisėtais, pažeidžiančiais skaidrumo ir lygiateisiškumo principus (KPĮ 29 straipsnio 1 dalis) bei pirkimo sutarčių keitimo taisykles, įtvirtintas pirkimo dokumentuose ir sutartyje (KPĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, nesuderinamais su iš KPĮ 97 straipsnio nuostatų reguliavimo išplaukiančia tvarka, pagal kurią pirkimo sutartys keičiamos bendra jas sudariusių asmenų valia, išskyrus atvejus, kai jos keičiamos teismo sprendimu pagal vienos jų prašymą.
22. Spręsdamas dėl tiesioginių nuostolių, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nors šios išlaidos yra susijusios su Sutarties dalies nutraukimu, tačiau tarp šių išlaidų atsiradimo ir Sutarties nutraukimo nesusiklostė priežastinis ryšys (ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dalies darbų atsisakė teisėtai). Kasacinis teismas nurodė, kad konstatavus, jog atsakovė dalies darbų atsisakė neteisėtai vienašališkai pakeisdama Sutartį, apeliacinės instancijos teismo išvada dėl priežastinio ryšio nebuvimo laikytina nepagrįsta.
23. Spręsdamas dėl negautų pajamų, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės ieškinyje nurodytas uždarbis nėra iki galo pagrįstas objektyviais įrodymais, o tai leidžia teigti, kad nurodomos pajamos iš atmušų pateikimo ir montavimo darbų nėra realios. Dėl to teismas jas nustatė atsižvelgdamas į vidutinio Lietuvos įmonių pelningumo 2017 metais rodiklį. Nors ieškovė šią pirmosios instancijos teismo išvadą apeliaciniame skunde ginčijo, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu atskirai nepasisakė, apsiribodamas konstatavimu, kad nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo ieškovės teisė į nuostolių atlyginimą apribota tiesioginių nuostolių atlyginimo reikalavimu ir neapima teisės į negautas pajamas. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas ieškovės keliamo klausimo dėl negautų pajamų dydžio ir jų apskaičiavimo tinkamumo iš esmės nenagrinėjo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
24. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama pakartotinai po kasacijos. Teisėjų kolegija vadovaujasi byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartyje išdėstytais išaiškinimais ir aplinkybių vertinimu (CPK 362 straipsnio 2 dalis).
25. Tarp šalių kilo ginčas dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei. Tam būtina nustatyti šias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kadangi abi šalys yra įmonės, šiuo atveju sutartinė atsakomybė kyla be atsakovės kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).
26. Kasacinis teismas šioje byloje konstatavo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė vienašališku Sutarties pakeitimu, atsisakius dalies Sutartyje numatytų darbų ir jiems atlikti reikalingų medžiagų (atmušų). Byla apeliacinės instancijos teismui grąžinta nagrinėti iš naujo, nes nebuvo išnagrinėti ieškovės argumentai dėl negautų pajamų dydžio ir jų apskaičiavimo tinkamumo, be pagrindo nenustatytas priežastinis ryšys su tiesioginiais nuostoliais. Taigi, teisėjų kolegija, pakartotinai išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, šioje nutartyje pasisako tik dėl minėtų dviejų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio – egzistavimo, šiuo aspektu įvertindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl šalių rašytinių paaiškinimų priėmimo
27. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. kovo 15 d. gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai, 2021 m. kovo 16 d. – ieškovės rašytiniai paaiškinimai.
28. Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, toks pat draudimas taikytinas ir pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui.
29. Nagrinėjamu atveju abiejų šalių pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, kaip matyti iš jų turinio, išdėstyti jų argumentai būtent tais ginčo klausimais, dėl kurių byla perduota nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Iš esmės tuos pačius argumentus šalys buvo nurodžiusios ir savo apeliaciniuose skunduose / atsiliepimuose į apeliacinį skundą, jokių naujų argumentų, kuriais būtų keičiamas ar papildomas minėtų procesinių dokumentų turinys, šiuose rašytiniuose paaiškinimuose nėra nurodyta, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima.
Dėl tiesioginių nuostolių
30. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3 085,52 Eur tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro 2 400 Eur išlaidos už advokatės teisines paslaugas ir jos kelionės išlaidos konsultuojant ieškovę ikiteisminio ginčo sprendimo etape bei 685,52 Eur ieškovės paskirtam atsakingam darbuotojui N. D. išmokėtas darbo užmokestis pagal darbo laiko sąnaudas, sprendžiant su atsakovės darbų atsisakymu susijusius klausimus. Šiems nuostoliams pagrįsti ieškovė pateikė 2017 m. birželio 9 d. ir 2017 m. rugsėjo 12 d. advokatės išrašytas sąskaitas už teisines paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. (konsultacijas, raštų parengimą, pasirengimą ir dalyvavimą susitikime dėl atmušų įrenginių atsisakymo, kelionės išlaidas), bei duomenis apie ieškovės darbuotojo N. D. vidutinį darbo užmokestį ir vykdytas darbo funkcijas.
31. Atsakovė 2021 m. kovo 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose pažymi, kad kasacinis teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartyje neteisėtais veiksmais pripažino tik 2017 m. liepos 28 d. raštu įformintą atsakovės dalies Sutartyje numatytų darbų atsisakymą, todėl, atsakovės teigimu, iki tol ieškovei suteiktos teisinės paslaugos arba ieškovės darbuotojo darbo funkcijų vykdymas negali būti vertinami kaip vėliau atsiradusių atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmė. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.
32. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos samprata įtvirtinta CK 6.247 straipsnyje, pagal kurį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti.
33. Byloje nustatyta, kad 2016 m. liepos 5 d. viešojo pirkimo konkurso būdu atsakovė (perkančioji organizacija, užsakovė) ir ieškovė (tiekėja, rangovė) sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti krantinių rekonstravimo darbus, o atsakovė – apmokėti už atliktus darbus. Atsakovė 2017 m. gegužės 12 d. raštu informavo ieškovę, kad planuoja atsisakyti techniniame ir darbo projektuose nurodytų atmušimo įrenginių, juos pakeisti kitais, be to, prašė rangovės pateikti komercinį pasiūlymą dėl 38 vnt. įrenginių įsigijimo ir montavimo darbų. Gavusi šį raštą, ieškovė konsultavosi su advokate, naudojosi jos paslaugomis susirašinėjant ir dalyvaujant susitikime su atsakovės atstovais iškilusiam ginčui dėl Sutarties pakeitimo teisėtumo spręsti. Be to, ieškovė ikiteisminiame ginčo su atsakove etape atsakingu už ginčo proceso koordinavimą ir ginčo klausimų sprendimą paskyrė savo filialo Lietuvoje – AB „BMGS“ Klaipėdos filialo direktorių N. D.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės patirtos išlaidos už advokatės suteiktas teisines paslaugas ir atsakingam darbuotojui išmokėtas darbo užmokestis pagal darbo laiko sąnaudas, sprendžiant su atsakovės darbų atsisakymu susijusius klausimus, laikytini ieškovės nuostoliais, kurių atsiradimą tiesiogiai lėmė atsakovės neteisėti veiksmai vienašališkai pakeičiant Sutartį. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, jog atsakovės inicijuotas Sutarties pakeitimas, atsisakant dalies joje numatytų darbų (atmušimo įrenginių įsigijimo ir jų montavimo darbų), yra neteisėtas. Ieškovė, atsakydama į minėtąjį 2017 m. gegužės 12 d. atsakovės raštą ir vėlesnius atsakovės raštus, prašė paaiškinti, kokiu pagrindu prašoma pateikti pasiūlymą dėl atmušų ir kodėl planuojama jas keisti. Nors kasacinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartyje kaip teisiškai nepagrįsti atmesti ieškovės argumentai, kad vien tik atsakovės 2017 m. gegužės 12 d. pasiūlymas keisti Sutartį (ir vėlesni kreipimaisi) per se (savaime) yra neteisėtas, šie atsakovės veiksmai yra susiję su jos 2017 m. liepos 28 d. priimtu sprendimu vienašališkai pakeisti Sutartį, kurį kasacinis teismas minėtoje nutartyje pripažino neteisėtu. Dėl tokių atsakovės veiksmų visumos ieškovė patyrė nenumatytų išlaidų advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti ir darbuotojo papildomo darbo laiko sąnaudas. Ieškovės tiesioginių nuostolių dydį pagrindžia byloje pateikti įrodymai, kurių nepaneigia nei jokie kiti įrodymai, nei atsakovės argumentai. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės 3 085,52 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimą ieškovei.
Dėl negautų pajamų
35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007). Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Tokios žalos įrodinėjimo specifika yra ta, kad jeigu negautos pajamos yra nustatomos pagal sudarytą šalių sutartį, tai būsimos sąnaudos negali būti įrodomos buhalterinės apskaitos dokumentais, nes jos dar nėra patirtos, todėl įprastai būsimų sąnaudų dydį įrodinėjanti šalis pateikia savo skaičiavimus dėl būsimų sąnaudų dydžio. Jeigu teismui nekyla abejonių dėl pateiktų skaičiavimų, o kita šalis nepateikia savo atsikirtimų dėl šių skaičiavimų, tai teismas gali laikyti žalos dydį įrodytu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018).
36. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 172 514,02 Eur negautų pajamų dėl neteisėtai vienašališkai pakeistos Sutarties, atsisakius dalies joje numatytų darbų. Šią sumą ieškovė apskaičiavo kaip negautą grynąjį pelną, iš numatyto gauti uždarbio už darbus, kurių atsakovė atsisakė, sumos be PVM (202 957,67 Eur) atėmus mokėtino pelno mokesčio sumą (30 443,65 Eur). Byloje nėra ginčo, kad atsakovė 2017 m. liepos 28 d. raštu atsisakė Sutarties 1 priede pozicijose Nr. 2.2.39,
2.2.40 ir 3.2.36–3.2.39 nurodytų darbų, kurių bendra kaina yra 675 926 Eur. Ieškovė pateikė lentelę, kurioje nurodytos kiekvienos pozicijos darbų atlikimo sąnaudos. Iš lentelės duomenų matyti, kad ieškovė planavo uždirbti iš visų minėtose pozicijose nurodytų darbų, išskyrus poziciją Nr. 3.2.39. Didžiąją dalį pelno ieškovė buvo numačiusi gauti iš atmušų su skydu įsigijimo kainos ir pardavimo kainos skirtumo, likusią dalį pelno – iš atmušų montavimo darbų savikainos ir pardavimo kainos skirtumo. Atmušų įrenginių įsigijimo sąnaudas ieškovė grindė iš gamintojų gautais komerciniais pasiūlymais, kuriuos pateikė byloje. Pagal bendrovės IRM Europe BV ieškovei pateiktą komercinį pasiūlymą, Sutarties 1 priedo pozicijoje Nr. 2.2.39 numatytų atmušų (36 vnt.) įsigijimo kaina iš viso yra 226 800 Eur. Atsakovė šioje pozicijoje numatytus įrenginius įsipareigojo nupirkti iš ieškovės iš viso už 367 200 Eur. Pagal bendrovės ShibataFenderTeam AG ieškovei pateiktą komercinį pasiūlymą, Sutarties 1 priedo pozicijoje Nr. 3.2.36 numatytų atmušų vieneto kaina yra 7 550 Eur, todėl gamintojui mokėtina kaina iš viso (už 22 vnt.) yra 166 100 Eur. Atsakovė šioje pozicijoje numatytus įrenginius įsipareigojo nupirkti iš ieškovės iš viso už 224 400 Eur.
37. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su atsakovės argumentais, sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai, kuriais ji grindžia skirtumą tarp Sutartyje nurodytos darbų kainos ir ieškovės numatomų sąnaudų, neatitinka tikrumo ir patikimumo kriterijų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė kartu su 2017 m. balandžio 19 d. raštu pateikė prašymą suderinti atmušas ir švartavimo stulpelius pagal gamintojo QuayQuip pasiūlymą. Techninės priežiūros vadovui 2017 m. gegužės 3 d. raštu suderinus švartavimo stulpelių charakteristikas, tačiau atsisakius derinti pasiūlytas atmušas, ieškovė 2018 m. gegužės 8 d. raštu nurodė, kad gamintojo QuayQuip pasiūlymas tapo ekonomiškai nenaudingas dėl padidintų tiekiamų įrengimų kainų, todėl ieškovė iš naujo prašė suderinti kito tiekėjo – ShibataFenderTeam AG švartavimo stulpelius. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar ieškovė iš atmušų tiekimo ir montavimo galėjo uždirbti 30 proc. nuo įrenginių ir darbų kainos, kai pati tuo pačiu laikotarpiu nurodė, kad susijusių švartavimosi įrenginių kainos tapo ekonomiškai nebenaudingomis. Teisėjų kolegija tokiai teismo išvadai nepritaria.
38. Ieškovė teisingai pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų kitokią atitinkamų specifikacijų atmušų kainą (CPK 178 straipsnis). Vien tai, kad atsakovės techniniam prižiūrėtojui suderinus tik dalį ieškovės pasiūlyto gamintojo QuayQuip įrenginių, ieškovė susirado kitą gamintoją – ShibataFenderTeam AG ir prašė iš naujo suderinti šio gamintojo visus siūlomus įrenginius, t. y. tiek atmušas, tiek švartavimo stulpelius, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti šio pasiūlymo realumu. Logiška, kad gamintojas geresnes kainas pasiūlo tuo atveju, jei iš jo perkama daugiau įrenginių. Be to, švartavimo stulpelių kaina nėra susijusi su ieškovės reiškiamais reikalavimais atsakovei dėl negautų pajamų.
39. Pirmosios instancijos teismas abejones dėl gamintojo IRM Europe BV ieškovei pateikto komercinio pasiūlymo realumo grindė atsakovės nurodyta aplinkybe, kad byloje su ieškiniu pateikto šio gamintojo pasiūlymo turinys neatitinka to pasiūlymo, kuris atsakovei buvo pateiktas 2017 m. birželio 22 d. raštu. Ieškovė apeliaciniame skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose dėl minėtos aplinkybės paaiškino, kad ieškinio priede Nr. 29 yra pateiktas komercinis IRM Europe BV pasiūlymas ir techninės atmušų specifikacijos, o 2017 m. birželio 22 d. raštu ieškovė teikė tik technines atmušų specifikacijas derinti užsakovei, t. y. komercinės bei kitos sąlygos šiame rašte nebuvo pateikiamos. Be to, paaiškino, kad 2017 m. birželio 22 d. raštu atsakovei pateiktos IRM Europe BV atmušų specifikacijos nebuvo suderintos, kaip nurodyta byloje pateiktame 2017 m. birželio 27 d. techninio prižiūrėtojo rašte, dėl to ieškovė 2017 m. liepos 14 d. pateikė atsakovei patikslintą IRM Europe BV atmušų specifikaciją, kuri 2017 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Sweco Lietuva“ raštu buvo suderinta, nurodant, jog IRM Europe BV pateiktos atmušų specifikacijos atitinka techninio projekto specifikacijas. Byloje 2019 m. sausio 18 d. papildomai pateiktas IRM Europe BV 2017 m. liepos 4 d. komercinis pasiūlymas, kuriame nurodyta ta pati, kaip ir ankstesniame pasiūlyme, atmušų kaina – 226 800 Eur. Ieškovė paaiškino, kad suderinimui reikalingi atmušų specifikacijos pakeitimai gamintojo siūlomai kainai neturėjo įtakos. Šios aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai, esantys byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia atsakovės argumentus, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas suabejojo pateikto IRM Europe BV komercinio pasiūlymo ieškovei dėl Sutarties ir jos priedų sąlygas atitinkančių atmušų įsigijimo kainų realumu.
40. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad abejonių kelia ir ieškovės nurodoma sąnaudų atmušų montavimo darbams suma. Teismas sutiko su atsakovės teiginiu, kad ieškovė šios sumos nepagrindžia jokiais objektyviais ar faktiniais duomenimis. Tačiau, kaip minėta, ieškovė byloje yra pateikusi lentelę su detaliais skaičiavimais, kokios buvo numatytos sąnaudos kiekvienai ginčo darbų pozicijai. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė atmušų montavimo darbų savikainą apskaičiavo pagal savo darbuotojams mokamą darbo užmokestį su mokesčiais, mechanizmų (krano) darbo valandų kiekį ir įkainius. Atsakovė mano, kad Sutarties priede Nr. 1 buvo nurodyta nereali (per maža) ginčo atmušų sumontavimo objekte kaina, tačiau savo nuomonės taip pat nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad ieškovė byloje yra pateikusi Projekto rodiklių apskaičiavimą, iš kurio matyti, kad kai kurie darbai pagal Sutartį ieškovei yra nuostolingi, iš kai kurių darbų ieškovė nieko neuždirba, o iš likusių darbų numatė gauti pelną, kurio užtektų padengti jos patiriamus nuostolius ir dalyvavimą projekte padaryti pelningu sandoriu. Pagal pateiktus duomenis ieškovė iš ginčo darbų (atmušimo įrenginių) buvo numačiusi gauti didžiausią grynąjį pelną. Be to, kaip paaiškino ieškovė, rengiant Projekto rodiklių apskaičiavimą buvo planuojamos mažesnės atmušų įrenginių sąnaudos, negu įrodinėjamos sąnaudos pagal IRM Europe BV ir ShibataFenderTeam AG komercinius pasiūlymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateiktų duomenų, byloje nesant jokių priešingų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės skaičiavimus dėl negauto pelno už atsisakytus atmušų montavimo darbus, pakanka šiems reikalavimams pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė juos kaip nepatikimus ar keliančius abejonių (CPK 185 straipsnis).
41. Atsakovė kaip vieną iš argumentų nurodė tai, kad ieškovės nurodytas pelningumas iš ginčo darbų kelis kartus viršija statistinį Lietuvoje veikiančių įmonių pelningumą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad darbai (įrengimai), iš kurių ieškovė numatė gauti minėto dydžio pelną, yra specifinio pobūdžio, be to, kaip minėta, ieškovė buvo numačiusi tam tikrus konkrečius darbus atlikti jų sąnaudoms viršijant Sutartyje ir jos prieduose nustatytą tokių darbų kainą, tačiau pelną gauti užbaigus vykdyti visus darbus pagal Sutartį. Pagal ieškovės pateiktą Projekto rodiklių apskaičiavimą, planuojama projekto savikaina sudaro 10 924 656,54 Eur, o planuojamas projekto pelnas – 308 840,82 Eur. Iš šių duomenų akivaizdu, kad ieškovės numatytas bendras Sutarties vykdymo pelningumas neviršija statistinių pelningumo rodiklių. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė visą Sutarties pelną numatė gauti tik iš ginčo darbų. Pagal ieškovė pateiktus duomenis, nors ieškovė iš ginčo darbų (atmušimo įrenginių) buvo numačiusi gauti didžiausią grynąjį pelną, tačiau taip pat buvo numačius gauti pelną ir iš kitų darbų (pvz., gelžbetonio rostverko, gelžbetonio polių įrengimo), galutinis pelnas iš Sutarties vykdymo gaunamas sudengus visų darbų pozicijas.
42. Atsakovės teigimu, ieškovė nebūtų galėjusi tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų pagal Sutartį, nes 2017 m. birželio 19 d. IRM Europe BV pasiūlyme nurodoma, kad įrengimų pristatymas numatomas per 22 savaites nuo užsakymo, patvirtinto brėžinio ir apmokėjimo gavimo. Tokiu atveju, anot atsakovės, šio tiekėjo nurodytos atmušos į objektą galėjo būti pristatytos ne anksčiau kaip 2017 m. lapkričio 19 d., o jei terminas būtų skaičiuojamas nuo visų duomenų, reikalingų pasiūlytoms atmušoms suderinti pateikimo – ne anksčiau kaip 2017 m. gruodžio mėn. pabaigoje. Dėl to nurodytos atmušos galėjo būti pristatytos į objektą žymiai praleidus Sutartyje nustatytą terminą. Už pavėluotą įsipareigojimų vykdymą ieškovei būtų taikomos sankcijos arba net nutraukta Sutartis dėl esminio pažeidimo, todėl ieškovės nurodomos pajamos iš atmušų pateikimo ir montavimo darbų nėra realios ir turėtų būti mažinamos taikytinų sankcijų už Sutarties vykdymo pažeidimą suma. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
43. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. birželio 6 d. šalys pasirašė Papildomą susitarimą prie Sutarties, kuriuo buvo patvirtintas pakeistas kalendorinis darbų atlikimo grafikas. Minėtame susitarime nurodyta, kad toks pakeitimas daromas dėl to, kad atsiradus nenumatytiems konstrukcijų demontavimo darbams, rangovė 120 kalendorinių dienų negalėjo vykdyti dalies statybos darbų. Pagal šį pakeitimą, II-ojo etapo terminas atmušų suderinimui ir montavimui dar nebuvo suėjęs, o III-ojo etapo atmušų derinimo ir įsigijimo terminas net nebuvo prasidėjęs. Pagal šalims galiojantį darbų vykdymo grafiką, II-ojo statybos etapo (14 grafiko punktas) atmušų, švartavimosi stulpelių ir kopėčių užsakymas ir pateikimas buvo numatytas nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gegužės 15 d., montavimas (39 grafiko punktas) nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2017 m. spalio 20 d. III-ojo statybos etapo (64 grafiko punktas) atmušų, švartavimosi stulpelių ir kopėčių užsakymas ir pateikimas numatytas nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. vasario 17 d., montavimas (84 grafiko punktas) nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. birželio 29 d. Ieškovė pateikė atmušas derinti 2017 m. balandžio 19 d. ir po korekcijų, jos buvo suderintos iki rašto apie darbų atsisakymą pateikimo, todėl atsakovės argumentai dėl taikytinų sankcijų už vėlavimą nėra pagrįsti, juolab kad atsakovė net nenurodė tokių sankcijų dydžio, kuriuo, anot atsakovės, turėtų būti mažinamos ieškovės negautos pajamos.
44. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti 172 514,02 Eur dydžio pajamas (grynąjį pelną) už ginčo darbus, kurių atsakovė neteisėtai atsisakė, vienašališkai pakeisdama Sutartį. Ieškovė buvo numačiusi gauti šias pajamas, tačiau jų negavo dėl minėtų atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie jau yra nustatyti byloje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė įrodė ir likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. jos patirtų nuostolių negautų pajamų forma dydį bei atsakovės neteisėtų veiksmų priežastinį ryšį su šiais nuostoliais. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir šalių argumentus dėl ieškovės negautų pajamų dydžio, todėl nepagrįstai sumažino ieškovei priteistiną šių nuostolių sumą. Dėl to skundžiamas sprendimas pakeistinas, ieškinį tenkinant visiškai ir iš atsakovės priteisiant ieškovės naudai 175 599,54 Eur nuostolių atlyginimą (3 085,52 Eur tiesioginių nuostolių + 172 514,02 Eur negautų pajamų), taip pat 8,00 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis ir 3 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
46. Pagal byloje pateiktus dokumentus ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sudaro: 2 292 Eur sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį ir 5 155 Eur išlaidos už advokatės suteiktas teisines paslaugas (2 400 Eur už ieškinio parengimą, 1 520 Eur už pasirengimą ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje, papildomų įrodymų rinkimą, 360 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, 75 Eur dokumentų vertimo išlaidos, 800 Eur kelionės išlaidos). Šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius už tokio pobūdžio advokato teikiamas teisines paslaugas, todėl ieškovei priteistina dalis šių išlaidų, t. y. 4 408,16 Eur.
47. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pirmąjį kartą, sudaro 2 292 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 4 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 000 Eur už apeliacinio skundo ir 2 000 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Šios išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius už tokio pobūdžio advokato teikiamas teisines paslaugas, todėl ieškovei priteistina dalis šių išlaidų, t. y. 3 291,02 Eur.
48. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, sudaro 2 292 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 2 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
49. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 6 700,16 Eur (2 292 Eur + 4 408,16 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir 9 875,02 Eur (2 292 Eur + 3 291,02 Eur + 2 292 Eur +2 000 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme bei kasaciniame teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (juridinio asmens kodas 240329870) 175 599,54 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 54 ct) nuostolių atlyginimo, 8 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (175 599,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 700,16 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus eurų 16 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės „BMGS“ (juridinio asmens kodas Latvijos juridinių asmenų registre 40003146013) naudai.“
Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (juridinio asmens kodas 240329870) 9 875,02 Eur (devynis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 02 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, ieškovės akcinės bendrovės „BMGS“ (juridinio asmens kodas Latvijos juridinių asmenų registre 40003146013) naudai.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis