Administracinė byla Nr. I-800-162/2010 m.
Proceso Nr. 3-63-3-00617-2010-2
Procesinio sprendimo kategorija 15; 24; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjai T.Ž. (tik teismo posėdžio įžanginėje dalyje), atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Laimutei Mikužienei, atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo atstovui Augeniui Pranui Demeniui, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Raimondai Žilakauskytei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatui K.K., 2010 m. lapkričio 30 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T.Ž. skundą atsakovams – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Lietuvos Respublikos advokatūrai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R.V., Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatams V.M., K.K. ir M.S. dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-155-10 panaikinimo, 300 000 Lt turtinės žalos, 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų priteisimo bei baudos skyrimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėja T.Ž. skundu ir jo patikslinimu (t.1, b.l. 8-20; t. 2, b.l. 3-13) kreipėsi į teismą, prašydama:
1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (1.7)-SR-1978, kuriuo atsisakyta advokatę M.S. pakeisti kitu advokatu;
2) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-155-10, kuriuo pareiškėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 108-56-A/09;
3) priteisti iš atsakovų solidariai 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;
4) priteisti iš atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 300 000 Lt turtinės žalos atlyginimo;
5) priteisti iš atsakovų solidariai 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, pradedant nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
6) priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas;
7) skirti baudą Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R.V.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartimi (t. 2, b.l. 16-18) atsisakyta priimti pareiškėjos T.Ž. patikslintą skundą dalyje dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. (1.7)-SR-1978 panaikinimo, nustačius, jog teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (2010 m. liepos 27 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. I-748-57/2010).
Pareiškėja skunde ir jo patikslinime nurodo, kad 2009 m. sausio 13 d. kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydama skirti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. 2009 m. sausio 20 d. tarnybos sprendimu Nr. 109-57-A/2009 jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl 2008 m. rugpjūčio 11 d. autoavarijos metu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirtas advokatas V.M. Vėliau pablogėjus pareiškėjos ir jos nepilnamečio vaiko materialinei padėčiai, prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą toje pačioje byloje, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2009 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 529-57/E/09 jai buvo suteikta teisinė pagalba minėtoje byloje, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, paliekant ją teikti advokatą V.M. Nurodo, kad advokatas V.M. netinkamai ją atstovavo, pati turėjo ruošti procesinius dokumentus, domėtis bylos eiga, kenkė pareiškėjos interesams, todėl, išlikus interesų konfliktui, advokatas atsisakė su ja bendrauti, nenorėjo konsultuoti, neatsiliepdavo į telefonus skambučius ir slaptai 2010 m. kovo 25 d. kreipėsi į tarnybos direktorių R.V. pareikšdamas, jog savo iniciatyva nusišalina nuo tolimesnio pareiškėjos atstovavimo. 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-49-10 advokatas V.M. dėl interesų konflikto buvo pakeistas į advokatę M.S., nors pati pareiškėja dėl advokatės parinkimo prieštaravo. Teigia, jog jai tyčia buvo paskirta piktybiškesnė, kerštaujanti advokatė, siekiant pabloginti padėtį byloje ir sukelti papildomą nervinę įtampą. Pažymi, jog 2010 m. balandžio 23 d. raštu kreipėsi į tarnybos direktorių, kuriame išdėstė nuomonę dėl jos teisių pažeidimo savavališkai pakeitus advokatą kitu, jai visiškai netinkamu. Ji taip pat 2010 m. birželio 4 d. išsiuntė prašymą advokatei M.S. dėl jos nuomonės geranoriškai nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Advokatė 2010 m. birželio 9 d. pati kreipėsi į tarnybos direktorių su prašymu pakeisti ją kitu advokatu. Teigia, kad tarnybos direktorius pažeidė jos konstitucinę teisę turėti tinkamą advokatą ir pačiai jį pasirinkti, tyčia priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė advokatę M.S. pakeisti kitu advokatu. Mano, kad tarnybos direktorius veikė tyčia, piktnaudžiavo savo teisėmis, vienašališkai nusprendė nekeisti advokato, todėl tyčia apsunkino civilinės bylos eigą.
Pareiškėja nurodo, jog ji gavo 2010 m. birželio 6 d. tarnybos direktoriaus pasirašytą įspėjimą Nr. (1.7)-SR-196, kuriame buvo pareikalauta pateikti naują metinę pajamų ir turto deklaraciją iki 2010 m. liepos 21 d. Minėtą deklaraciją ji pateikė 2010 m. liepos 7 d., tačiau direktorius, nesilaikydamas terminų, neteisėtai priėmė 2010 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-155-10, kuriuo pareiškėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal tarnybos 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 108-56-A/09. Iš šių tarnybos direktoriaus veiksmų kildina turtinę ir neturtinę žalą. Teigia, kad jos turtas ir pajamos atitiko galiojančius normatyvus antrinei teisinei pagalbai gauti ir, jos teigimu, tai įrodo pateikta Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija, kurią užpildė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyr. specialistė N.B., turto vertė nustatyta pagal vertinimo metodiką. Iš Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos matyti, jog laikotarpiu nuo 2008 m. sausio iki 2008 m. rugsėjo visą gautą pajamų sumą, atskaičius mokesčius sudarė 14 130 Lt, 588 Lt vienam žmogui per mėnesį, tai atitiko antrąjį pajamų lygį, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl akivaizdu, jog ji finansiškai negalėjo naudotis privataus advokato teisinėmis paslaugomis. Nurodo, kad neturi turto vertintojo žinių ir apie masinius turto vertinimus nežino, todėl yra nepagrįstai kaltinama nurodžius neteisingą turimo turto vertę. Akcentuoja, kad VĮ Registrų centras apie pasikeitusią turto vertę jai nėra pranešęs, jai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su nustatyta verte ar ją ginčyti. Teigia, kad nesutinka su nustatyta turto verte, o šiuo pagrindu jai atimta teisė ginti savo interesus teisme, t.y. nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Pažymi, kad jos pajamų ir turto deklaraciją pildė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai, todėl jiems kyla atsakomybė už duomenų tikslumą ir patikrinimą.
Pažymi, kad 2009 m. sausio 12 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių, kurio išduotoje pažymoje Nr. (8.48)-ALR-75 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 12 d. iki 2009 m. sausio 12 d. jos draudžiamąsias pajamas sudarė 14 323,05 Lt ir ligos pašalpa 2 565,50 Lt neatskaičius mokesčių. Taip pat pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. gruodžio 31 d. pažymą apie jai išmokėtą darbo užmokestį 2008 metais matyti, kad darbo užmokestis sudarė 11 662,44 Lt, vidutiniškai po 971,87 Lt per mėnesį jai ir jos vaikui. Nurodo, jog tarnybos reikalavimu pateikė turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2009 m. vasario 28 d. ir 2009 m. kovo 16 d. Tarnyba sprendimu Nr. 521-56-E/09 pakeitė 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 108-56-A/09, nustatydama jai kitą valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį – 100 procentų. Pabrėžia, jog tarnybos direktorius pretenzijų dėl pateiktų Metinių gyventojo (šeimos) turto deklaracijų nereiškė, tačiau nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja sąmoningai pateikė neatitinkančią informaciją apie jos turtą ir pajamas. Mano, kad 2010 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPD-155-10 yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Prašo iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priteisti jai 300 000 Lt turtinę žalą (kaip ieškinio sumą civilinėje byloje dėl autoavarijos metu padarytos turtinės žalos) bei solidariai iš atsakovų priteisti 500 000 Lt neturtinę žalą bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, pradedant nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat prašo skirti tarnybos direktoriui R.V. iki 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą tarnyba.
Pareiškėja T.Ž. dalyvavo tik teismo posėdžio įžanginėje dalyje. Netenkinus jos teisėjų kolegijai pareikšto nušalinimo bei prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, pareiškėja išėjo iš teismo posėdžių salės.
Atsakovai – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujam Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotos tinkamai (t. 2, b.l. 109, 113). Atsiliepimais į skundą ir jo patikslinimą (t.1, b.l. 56-64; t. 2, b.l. 78-85) prašo bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant ir skundo netenkinti.
Atsiliepime atsakovės nurodo, jog pareiškėja 2009 m. sausio 16 d. pateikė prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-9710-793/2008, kartu su prašymu pateikė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją. Pagal pateiktą deklaraciją pareiškėjos turtas ir pajamos atitiko antrąjį asmens turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti. 2010 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 108-57-A/09 pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba minėtoje civilinėje byloje, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2009 m. kovo 9 d. buvo gauta nauja pareiškėjos turto deklaraciją, pagal kurią pareiškėjos turtas ir pajamos atitiko pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai teikti, todėl sprendimas buvo pakeistas, garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nurodo, kad tarnyba 2010 m. birželio 1 d. gavo VĮ Registrų centro išrašus apie T.Ž. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą (butą, žemės sklypą bei garažą, esančius Klaipėdos mieste), kurio bendra rinkos vertė 2010 m. balandžio mėn. buvo 378 460 Lt. Dėl šios priežasties 2010 m. birželio 7 d. raštu Nr. (1.7)-SR-1962 įspėjo pareiškėją dėl jos neteisingai deklaruojamo turto bei pasiūlė iki 2010 m. liepos 21 d. pateikti naują turto deklaraciją, joje tinkamai deklaruojant savo turtą ir pajamas. Įspėjo, kad nustačius, jog pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą ir pajamas, antrinės teisinės pagalbos teikimas bus nutrauktas, o antrinės teisinės pagalbos išlaidos bus išieškomos iš jos įstatymų nustatyta tvarka. 2010 m. birželio 16 d. gavo VĮ Registrų centro išrašus ir pažymą, kad T.Ž. turimo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė 2009 m. sausio 12 d. buvo 619 154 Lt: buto – 179 000 Lt, žemės sklypo – 429 654 Lt, garažo – 10 500 Lt. Pažymi, jog 2010 m. liepos 1 d. tarnyboje gautas Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas apie tai, kad T.Ž. turto deklaracijose už ataskaitinius laikotarpius [2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d.], [2008 m. kovo 1 d. – 2009 m. vasario 28 d.] bei [2009 m. vasario 1 d. – 2010 m. sausio 31 d.] nurodyti duomenys, remiantis mokesčių administratoriaus duomenų bazėje turimais duomenimis, yra neteisingi: nedeklaruotas turimas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, kad 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. ataskaitiniu laikotarpiu su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 16 445,52 Lt, ligos ir motinystės pašalpos sudarė 7 133,30 Lt. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, 2010 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-155-10 antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai buvo nutrauktas vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, nes pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą bei piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisinė pagalba. Vadovaujantis minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja sprendimu įpareigota atlyginti visas valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas 215,50 Lt sumoje.
Mano, jog tarnyba skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai, nes ji sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą ir piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba. Teigia, jog jeigu pareiškėja būtų pateikusi tinkamą turto deklaraciją pateikdama prašymą gauti antrinę teisinę pagalbą, bei pateikdama patikslintą deklaraciją ir siekdama gauti antrinę teisinę pagalbą užtikrinant teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimą 100 procentų, jai būtų buvę atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, nes jos pajamos neatitiko nei pirmojo nei antrojo pajamų lygio (nors turtas atitiko antrąjį turto lygį). Teigia, jog praėjus vieneriems metams po antrinės teisinės pagalbos suteikimo, pareiškėja 2010 m. vasario 10 d. tarnybai pareikė naują patikslintą turto deklaraciją už 2009 m. vasario 1 d. – 2010 m. sausio 31 d. ataskaitinį laikotarpį, kurioje pateikė neteisingus duomenis: nedeklaravo žemės sklypo ir garažo Klaipėdos mieste. Įvertinusi pareiškėjos neteisingų duomenų apie turtą teikimo tęstinumą bei šių neteisingų duomenų tiesioginę įtaką pareiškėjos materialinių teisių atsiradimui nesant teisėto pagrindo, tarnyba sprendimu pagrįstai pripažino pareiškėją piktnaudžiavus valstybės garantuojama teisine pagalba. Prašo kaip nepagrįstą atmesti pareiškėjos argumentą, kad tikroji jos turimo turto vertė yra tik apie 16 288 Lt, kurią ji nustato pagal turto įsigijimo vertes. Nepagrįstu prašo pripažinti ir atmesti pareiškėjos reikalavimą priteisti turtinę 300 000 Lt žalą, nes žalą galimai padarė, ir todėl vienintelis skolininkas yra autoavariją sukėlęs asmuo, o ne Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ar valstybė. Prašo netenkinti reikalavimo priteisti 500 000 Lt neturtinę žalą, nes nėra nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų bei reikalavimo skirti baudą tarnybos direktoriui.
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu (t. 2, b.l. 88-90) prašo pareiškėjos T.Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos nuostatų 7.1 punkte numatyta, kad Teisingumo ministerija įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina priemones, užtikrinančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą. Teisingumo ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje yra išvardintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. Pagal to paties įstatymo 9 straipsnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, savarankiškai priimančios sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų pakeisti, panaikinti ar kitaip įtakoti tarnybų priimamų sprendimų dėl teisinės pagalbos teikimo (neteikimo), tarnybų veiksmai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties pareiškėjos teiginys, kad dėl Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų kilo žala, yra visiškai nepagrįstas ir vertintinas tik kaip akivaizdus piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 punkte nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu asmuo sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą arba jeigu paaiškėja, kad pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis. Tarnyba, išnagrinėjusi iš kitų valstybės institucijų gautą informaciją, nustatė, jog pareiškėja T.Ž. sąmoningai neišsamiai deklaravo savo turtą ir nuslėpė, jog jos turimo turto vertė viršija turto lygį teisinei pagalbai gauti. Remdamasi šiais faktais, tarnyba priėmė 2010 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-155-10, kuriuo pareiškėjai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą. Subjektyvūs pareiškėjos argumentai, jog jos turto vertė skiriasi nuo oficialių duomenų, nėra pagrįsti. Kiti skundo argumentai nėra susiję su skundžiamais sprendimais, todėl nėra teisiškai reikšmingi.
Taip pat argumentuoja, jog atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Civilinio kodekso 6.245 – 6.250 straipsniuose, kuriuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Akcentuoja, jog tarnybos skundžiami veiksmai nėra neteisėti, delikto šiuo atveju nėra, todėl civilinė atsakomybė nekyla. Be to, civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Pareiškėja turi įrodyti ne tik neteisėtų veiksmų padarymą, bet ir tais veiksmais padarytos žalos atsiradimą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepagrindžia prašomos priteisti žalos įrodymais, nėra pagrindo konstatuoti visų deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl skundą prašo atmesti. Be to, pažymi, kad reikalaujama neturtinė žala yra neprotingai didelė, neatitinkanti nei nacionalinių, nei tarptautinių teismų suformuotos praktikos, o tai dar kartą pagrindžia pareiškėjos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsakovas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Atsakovo Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo atstovas Augenius Pranas Demenius prašo atmesti pareiškėjos skundą atsiliepimuose išdėstytų motyvų pagrindu. Klausimą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimuose (t.1, b.l. 55, t. 2, b.l. 28-33) nurodyta, jog pareiškėja nereiškia reikalavimų VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, išskyrus solidarų reikalavimą iš visų atsakovų priteisti neturtinę žalą. Pažymi, jog pareiškėjai pateikta informacija apie jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vidutines rinkos vertes atitinka teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad tarnybai buvo pateikta informacija dėl pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vertės, nekilnojamieji daiktai įvertinti masinio vertinimo būdu. Pabrėžia, jog Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių nuostatai įtvirtina kiekvieno asmens teisę neatlygintinai sužinoti jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto mokestinę vertę Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą tvarkančios įmones interneto tinklapyje. Akcentuoja, jog teikiant tarnybai informaciją apie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, duomenys buvo pateikti panaudojant žemės verčių žemėlapių informaciją. Pati pareiškėja nesidomėjo ir nesinaudojo jai įstatymų nustatyta teise pakeisti ar patikslinti jai priklausančių nekilnojamųjų daiktų vidutines rinkos vertes.
Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė Raimonda Žilakauskytė prašo netenkinti pareiškėjos skundo atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu. Atsiliepime (t. 2, b.l. 50-53) nurodyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė tarnybai informaciją apie pareiškėjos draudžiamąsias pajamas. Teisė gauti tarnybai informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi, yra nustatyta įstatymu. Nurodo, jog remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis pareiškėjos 2008 m. draudžiamųjų pajamų suma yra 24 634,23 Lt (pajamų, t.y. darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumą, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos sudaro 17 345,28 Lt bei ligos ir motinystės pašalpų sumą sudaro 7 288,95 Lt). Prašo netenkinti pareiškėjos prašymo priteisti neturtinę žalą, nes pareiškėja nenurodė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus ar neveikimą, sąlygojusius neturtinės žalos atsiradimą, neteisėtai atliko būtent Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.
Atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos atstovė Laimutė Mikužienė prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu. Atsiliepime (t. 2, b.l. 55-57) nurodyta, jog pareiškėja, siekdama iš atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priteisti neturtinės žalos atlyginimą, turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau ji nepateikė jokių duomenų apie tai, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija ar jos darbuotojai veikė (neveikė) neteisėtai. Nurodo, jog atsakovė, priimdama iš pareiškėjos pateiktas Metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas, vykdė jai, kaip mokesčių administratoriui, Mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsniu priskirtas funkcijas. Atsakovė, vadovaudamasi Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjai grąžino deklaracijų antrus egzempliorius, kad deklaracijos mokesčių administratoriui yra pateiktos. Šiais veiksmais Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir jos darbuotojai pareiškėjai jokios žalos nepadarė ir negalėjo padaryti. Nesant žalos atlyginimui keliamų sąlygų, pareiškėjos reikalavimas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atžvilgiu turi būti atmestas. Akcentuoja, jog mokesčių administratorius neatsako už deklaracijos duomenų teisingumą. Pareiškėjos skundą dalyje dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-155-10 panaikinimo palieka spręsti teismo nuožiūra.
Atsakovas Lietuvos Respublikos advokatūra atsiliepimo į skundą nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas K.K. mano, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo netenkinti pareiškėjos skundo. Akcentuoja, jog jis labai trumpą laikotarpį buvo paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, kai kilo pareiškėjos interesų konfliktai su advokatais V.M. ir M.S., tačiau pareiškėja nesikreipė į jį teisinės pagalbos klausimais.
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas V.M. atsiliepimu (t.1, b.l. 53-54) prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Akcentuoja, jog antrinė teisinė pagalba pareiškėjai buvo teikiama nepagrįstai, tokiais veiksmais padaryta žala valstybei ir ji privalo būti atlyginta. Pažymi, jog pareiškėjos pretenzijos dėl nekokybiškos antrinės teisinės pagalbos teikimo atstovaujant jos interesus civilinėse bylose yra visiškai nepagrįstos. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Tretieji suinteresuoti asmenys – Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė M.S. ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius R.V. atsiliepimų į skundą nepateikė. Tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką (t. 2, b.l. 110, 112), į teismo posėdį neatvyko.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovų – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos Respublikos advokatūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R.V., Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatams M.S. ir V.M. nedalyvaujant.
Teisėjų kolegija konstatuoja
Byloje nagrinėjamas pareiškėjos prašymas panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos tarnybos) 2010 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-155-10, kuriuo pareiškėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 108-56-A/09, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, palūkanų priteisimas bei baudos skyrimas Klaipėdos tarnybos direktoriui.
Pareiškėja 2009 m. sausio 13 d. kreipėsi į Klaipėdos tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-9710/2008, kurioje vyksta ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo V.B. dėl eismo įvykio (t. 1, b.l. 65-69). Su prašymu pareiškėja pateikė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.(t. 1, b.l. 78-82) ir kitus dokumentus.
Klaipėdos tarnyba 2009 m. sausio 15 d. raštu Nr.(1.7)-SR-141 (t. 1, b.l. 83) informavo pareiškėją, kad jos prašymo nagrinėjimas sustabdytas, kol pareiškėja patikslins savo prašymą, ar sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis, savo sutikimo nesiejant su jokiomis sąlygomis ar aplinkybėmis. Pareiškėja 2009 m. sausio 16 d. patikslino prašymą nurodydama, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b.l. 84). Klaipėdos tarnyba 2009 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 109-57-A/09 (t. 1, b.l. 85-86) suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų; antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas V.M.
2009 m. kovo 9 d. Klaipėdos tarnyba gavo pareiškėjos Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (toliau – ir deklaracija) už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 31 d. iki 2009 m. vasario 28 d.(t. 1, b.l. 87-90). Pasikeitus pareiškėjos turto ir pajamų lygiui, Klaipėdos tarnyba, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 11 dalimi, nustatė kitą valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, todėl 2009 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 529-57-E/09 (t. 1, b.l. 91) pakeitė savo 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 109-57-A/09 nuo 2009 m. kovo 9 d. pareiškėjai nustatant kitą valstybės garantuojamos ir apmokamos teisinės pagalbos išlaidų dalį – 100 procentų. Klaipėdos tarnyba, nustačiusi tarp advokato V.M. ir pareiškėjos interesų konfliktą, 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-49-10 (t. 1, b.l. 101-102) pakeitė advokatą V.M. ir pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikti paskyrė advokatę M.S.
Ginčijamu Klaipėdos tarnybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-155-10 (t. 1, b.l. 146-152) pareiškėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 108-56-A/09.
Dėl Klaipėdos tarnybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-155-10 teisėtumo ir pagrįstumo
Kaip minėta, ginčijamu 2010 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-155-10 pareiškėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 108-56-A/09. Teisiniu suteiktos antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindu nurodytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Teisinės pagalbos įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai. Teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu asmuo sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas, o minėto straipsnio 1 dalies 6 punktas numato antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimą, jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais. Ginčijamame sprendime Klaipėdos tarnyba konstatavo, kad pareiškėja T.Ž. sąmoningai pateikė tarnybai tikrovės neatitinkančią informaciją apie jos turtą bei pajamas ir piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, pažeidžia pagrindinius jos principus ir paskirtį. Atsižvelgdama į pateiktą informaciją bei gautus duomenis, Klaipėdos tarnyba padarė išvadą, kad pareiškėja dar 2009 m. sausio 13 d. kreipdamasi į tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą ir pateikdama Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (ataskaitinis laikotarpis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.) deklaravo tik butą daugiabučiame name, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 100 000 Lt, tačiau nedeklaravo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 429 654 Lt ir garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 10 500 Lt. Taip pat pateiktoje deklaracijoje deklaravo pajamas, kurios sudarė 15 966 Lt, tačiau pagal juridinių asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktus duomenis su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 16 445,52 Lt, ligos ir motinystės pašalpos sudarė 7 133,30 Lt, viso gaunamos pajamos, kurias pareiškėja turėjo deklaruoti sudarė 23 578,82 Lt. Klaipėdos tarnyba ginčijamame sprendime nurodė, kad jeigu pareiškėja būtų tinkamai deklaravusi savo turimą turtą ir pajamas (ataskaitinis laikotarpis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.), pareiškėjai būtų atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą vadovaujantis teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nes kreipimosi metu pareiškėjos deklaruojamą turtą sudarė 619 154 Lt, pajamos – 23 578,82 Lt. Pareiškėjos pajamos neatitiko nei pirmojo, nei antrojo pajamų lygio, todėl antrinė teisinė pagalba jai turėjo būti nesuteikta.
Teismas, nagrinėdamas bylą, turi patikrinti, ar ginčijamas individualus administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis reikalavimus, t.y. ar jis pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti inter alia Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalį pareiškėjas privalo pateikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo metinė gyventojų (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.
Taigi pagal aptartą teisinį reglamentavimą pareiškėja, kreipdamasi į Klaipėdos tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, privalėjo pateikti jos reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo pagrindžiančius dokumentus bei dokumentus, įrodančius jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą – tai yra metinę gyventojų (šeimos) turto deklaraciją su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojusi prašymo pateikimo metu, t.y. 2009 m. sausio 13 d.) numatė, kad gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, deklaruoja mėnesio, einančio prieš mėnesį, kuriuo pateikiamas prašymas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, paskutinę dieną turimą turtą ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) iki prašymo gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pateikimo dienos. Jeigu valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip vienerius metus, praėjus vieneriems metams po sprendimo suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priėmimo dienos, vietos mokesčio administratoriui turi būti pateikiama kitų metų (12 mėnesių) deklaracija, pradedant skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį buvo pateikta ankstesnė deklaracija.
Pareiškėja kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos tarnybai 2009 m. sausio 13 d. pateikė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją su 2009 m. sausio 12 d. mokesčių administratoriaus spaudu apie jos pateikimą (t. 1, b.l. 78-82). Pateiktoje deklaracijoje pareiškėja nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. turėjo privalomo registruoti nekilnojamojo turto, kurio vertė 100 000 litų ir gavo 15 966 Lt pajamų (deklaracijos formos FR001 23 ir 28 punktai). Deklaracijos priede FR0001T „Privalomas registruoti turtas“ pareiškėja nurodė vienintelį nekilnojamąjį turto vienetą (nekilnojamojo turto rūšis 30 – butas daugiabučiame name). Klaipėdos tarnyba 2009 m. sausio 20 d. sprendime Nr. 109-57-A/09 šios deklaracijos duomenis įvertino kaip suteikiančius pareiškėjai teisę į antrinės teisinės pagalbos suteikimą (pagal pateiktą deklaraciją pareiškėjos turtas ir pajamos atitiko antrąjį asmens turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti), apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t.1, b.l. 85-86); pareiškėjai 2009 m. kovo 9 d. pateikus naują 2009 m. kovo 5 d. užpildytą Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, kurioje pareiškėja deklaravo turtą (butą) 150 000 Lt vertės bei 8 488 Lt metinių pajamų (t. 1, 87-90), Klaipėdos tarnyba 2009 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 529-57-E/09 pakeitė Klaipėdos tarnybos 2009 m. sausio 20 d. sprendimą, nustatydama pareiškėjai kitą valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (pagal pateiktą deklaraciją pareiškėjos turtas ir pajamos atitiko pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti) – 100 procentų (t. 1, b.l. 91). 2010 m. vasario 10 d. pareiškėja Klaipėdos tarnybai pateikė deklaraciją už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d., kurioje deklaravo 150 000 Lt vertės butą ir 6 980 Lt metinių pajamų (t. 1, b.l. 93-96).
Ginčijamame sprendime nurodyta, kad Klaipėdos tarnybai 2010 m. kovo 17 d. buvo persiųstas advokato V.M. raštas, kuriuo buvo iškelta abejonė dėl pareiškėjos turtinės padėties ir galimybės pretenduoti į antrinės teisinės pagalbos teikimą. Klaipėdos tarnyba, reaguodama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštą, 2010 m. balandžio 8 d. raštu Nr. (1.22)-SR-1149 (t. 1, b.l. 111) bei 2010 m. birželio 22 d. raštu Nr. (1.22)SR-2226 (t. 1, b.l. 131) paprašė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą pateikti jų turimą informaciją apie pareiškėjos T.Ž. vardu registruotą turtą bei jo vertę. Taip pat Klaipėdos tarnyba 2010 m. birželio 7 d. raštu Nr. (1.22)-SR-1964 (t. 1, b.l. 128) kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl informacijos patikrinimo ir pateikimo.
Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Šios institucijos ir asmenys prašomą informaciją turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos. Taigi pateikdama aukščiau nurodytus prašymus, Klaipėdos tarnyba realizavo jai įstatyme numatytą teisę gauti informaciją tam, kad nustatyti, ar pareiškėjos prašyme ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi.
VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pateikė duomenis, kad pareiškėjos vardu nuosavybės teise įregistruoti šie nekilnojamojo turto objektai:
1) žemės sklypas adresu Klaipėdos m. sav. Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksuota žemės sklypo vertė 4 824 Lt, žemės sklypo vertė 3 015 Lt, vidutinė rinkos vertė 274 000 Lt, įrašas apie nuosavybės teisę galioja nuo 1998 m. sausio 28 d. (t. 1, b.l. 114-115);
2) butas adresu Klaipėdos m. sav. Klaipėdos m. Budelkiemio g. 8-91, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 96 600 Lt, įrašas apie nuosavybę galioja nuo 1992 m. rugsėjo 10 d. (t. 1, b.l.116-117);
3) negyvenamoji patalpa – garažas adresu Klaipėdos m. sav. Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 7 860 Lt., įrašas apie nuosavybę galioja nuo 1996 m. balandžio 2 (t. 1, b.l.118).
VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2010 m. birželio 11 d. raštu Nr. (4.6.11.)-RA-3168 informavo Klaipėdos tarnybą, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, paskaičiuota 2009 m. sausio 12 d. buvo 429 654 Lt (t. 1, b.l. 121), o 2010 m. birželio 9 d. raštu Nr. (4.7.16.)-KR-130 informavo Klaipėdos tarnybą, kad nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, paskaičiuotos 2009 m. sausio 12 d. buvo: buto – 179 000 Lt, garažo – 10 500 Lt (t. 1, b.l. 122).
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Klaipėdos skyrius 2010 m. birželio 23 d. raštu Nr.(18.32) L2-5181 informavo Klaipėdos tarnybą, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Klaipėdos skyriui pateiktose Metinėse gyventojo (šeimos) turto deklaracijose (forma FR0001) už laikotarpius 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d., 2008 m. kovo 1 d. – 2009 m. vasario 28 d. ir 2009 m. vasario 1 d. – 2010 m. sausio 31 d. nurodyti duomenys yra neteisingi, nes šiose deklaracijose nedeklaruotas turimas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini). 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 13 d. laikotarpio deklaracijoje deklaruotos su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 14 130 Lt, ligos ir motinystės pašalpos sudarė 1 836 Lt, o pagal juridinių asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktus duomenis su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 16 445,52 Lt, ligos ir motinystės pašalpos sudarė 7 133,30 Lt (t. 1, b.l. 130).
Aptartais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja pateikė neteisingus duomenis apie savo nekilnojamąjį turtą ir atsakovė Klaipėdos tarnyba 2010 m. liepos 8 d. sprendimu Nr.(1.31.)-TPD-155-10 konstatavo, kad dėl šių priežasčių pareiškėjai nepagrįstai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, nes jeigu pareiškėja būtų tinkamai deklaravusi savo turimą turtą ir pajamas (ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.), pareiškėjai būtų atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą. Šios aplinkybės buvo įvertintos kaip sąmoningas neteisingos informacijos apie savo turtą pateikimas ir nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 108-56-A/09.
Jau buvo minėta, kad pagal Teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio l dalies 2 punktą, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu asmuo sąmoningai pateikia neteisingą informaciją apie savo turtą ar pajamas. Šioje normoje įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ne tik teisė, bet ir pareiga nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą nustačius įvardijamus pagrindus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1826/2006). Todėl teismas turi nustatyti, ar buvo teisinės prielaidos antrinės teisinės pagalbos nutraukimui. Kiekviena iš aplinkybių, numatančių savarankišką antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindą, yra savarankiškas ir tuo pačiu pakankamas pagrindas nutraukti asmeniui teikiamą teisinę pagalbą. Pažymėtina tai, kad išvardinti pagrindai yra suteikiančios teisinę pagalbą institucijos (nagrinėjamu atveju Klaipėdos tarnybos) vertinimo rezultatas. Toks vertinimas dėl vertinamo dalyko savybių (kurios gali paaiškėti po to, kai priimtas sprendimas suteikti teisinę pagalbą) bei trumpo laiko priimti sprendimą dėl šios pagalbos suteikimo (pagal Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, ne vėliau kaip per 3 dienas nuo dokumentų gavimo dienos) gali būti atliktas bei jo rezultatai paaiškėti ir po sprendimo suteikti teisinę pagalbą priėmimo. Informacijos tokį vertinimą atlikti šaltinis gali būti antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas (Teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Todėl net ir jau esant suteiktai antrinei teisinei pagalbai, įstatymas nenumato jokių apribojimų nutraukti antrinę teisinę pagalbą, jei paaiškėja jos nutraukimo pagrindai.
Turto deklaravimo tvarką detalizuoja 2004 m. vasario 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-13 patvirtintos Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 8 punktą, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnyje nurodyti asmenys, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, turi deklaruoti deklaracijoje nurodyto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse turėtą turtą ir per tą ataskaitinį laikotarpį visas gautas pajamas. Gyventojai, kurie pageidauja gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ar piniginę socialinę paramą, ataskaitinį laikotarpį turi nurodyti 12 paskutinių mėnesių, ėjusių prieš tą mėnesį, kurį buvo paduoti prašymai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ar buvo kreiptasi dėl piniginės socialinės paramos. Taisyklių 9.1 punktas numato, kad turto deklaracijoje turi būti nurodomas ataskaitinių metų pabaigoje (ataskaitinio laikotarpio pabaigoje) turėtas nekilnojamasis turtas, įskaitant ir nebaigtus statyti statinius, o taip pat Taisyklių 9.2-9.7 įvardijamas turtas, kuris nurodomas deklaracijos FR0001T priede (Taisyklių 14.1.1 punktas). Taisyklių III skyriuje “FR0001T priedo užpildymas” (Taisyklių 15 punktas) nurodyta, kad deklaracijos FR0001T priede turi būti nurodomas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse ataskaitinių metų (ataskaitinio laikotarpio) pabaigoje turėtas nekilnojamasis turtas (įskaitant nebaigtus statyti statinius) ir pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privalomai teisiškai registruotinas kilnojamasis turtas. Taisyklių 15.1. punkte paaiškinama, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnį, privalomai registruojami nekilnojamieji daiktai (turtas), t.y. daiktai, kurie pagal Civilinio kodekso 4.2 straipsnio nuostatas laikomi nekilnojamaisiais daiktais pagal prigimtį, yra:1) žemės sklypai, 2) statiniai, 3) butai daugiabučiuose namuose, 4) patalpos. Taisyklių 150 punktas nustato, kad gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ar piniginę socialinę paramą bei piniginę socialinę paramą pageidaujančių gauti gyventojų šeimų nariai (nurodyti Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnyje), apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai turi pateikti du deklaracijos egzempliorius, vienas iš jų per 7 darbo dienas (nuo deklaracijos pateikimo dienos) su apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos žyma, kad deklaracija pateikta, grąžinamas gyventojui. Šį deklaracijos egzempliorių gyventojas pateikia institucijai, priimančiai sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, arba savivaldybei – dėl piniginės socialinės paramos skyrimo. Gyventojo pageidavimu gali būti pateikti trys deklaracijos egzemplioriai, tada du iš jų su gavimo žyma grąžinami deklaruotojui. Taisyklių 156.1 punkte numatyta, jog užpildytą deklaraciją turi pasirašyti turtą deklaruojantis gyventojas – kai pildoma vieno gyventojo deklaracija.
Aptartų Taisyklių, reglamentuojančių turto deklaravimo tvarką, turinys leidžia daryti išvadą, kad jose labai išsamiai yra nurodoma turto deklaravimo tvarka, teikiami deklaracijų ir priedų užpildymo pavyzdžiai. Pareiškėja, 2009 m. sausio 13 d. teikdama Metinę gyventojo turto deklaraciją, joje nenurodė dviejų nekilnojamųjų daiktų – garažo ir žemės sklypo. Darytina išvada, jog pareiškėja nepaisė aptartose Taisyklėse imperatyvaus reikalavimo nurodyti tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse ataskaitinių metų (ataskaitinio laikotarpio) pabaigoje turėtą nekilnojamąjį turtą. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius 2000 m., psl. 674), aiškindamas žodžio „sąmoningas“ reikšmę, ją prilygina žodžio „tyčia“ reikšmei (sąmoningai, specialiai). Atsižvelgiant į žodžio „sąmoningas“ reikšmės aiškinimą bei įvertinus tai, kad pareiškėja deklaracijoje nenurodė net dviejų nekilnojamojo turto objektų – garažo ir žemės sklypo, - kurie negali būti pripažįstami menkaverčiais tiek pagal savo mąstą tiek pagal savo vertę, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso eilę metų (garažas nuo 1996 m., žemės sklypas nuo 1998 m.) akivaizdu, kad ji sąmoningai (tyčia) 2009 m. sausio 12 d. Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą.
Pareiškėjos argumentai, kad deklaracijas pildė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai, kad ši institucija turi centralizuotas duomenų bazes apie asmenų turtą ir pajamas, todėl ji nėra atsakinga už deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą, pripažįstami nepagrįstais, nes metinės gyventojo turto deklaracijos pateikimo tvarką reglamentuojantys aktai numato, kad mokesčių administratoriaus žyma ant deklaracijos patvirtina deklaracijos priėmimo iš asmens faktą, o ne deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą, už pateiktos informacijos teisingumą yra atsakingas asmuo, deklaruojantis turtą ir pajamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-769/2008; Nr. A146-755/2008).
Aukščiau aptarta rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad mokesčių administratorius, Klaipėdos tarnybos prašymu patikrinęs pareiškėjos pateiktų deklaracijų duomenis ir nustatęs, kad jose neteisingai deklaruotas turtas (atitinkamai mažesnės apimties), apie tai informavo Klaipėdos tarnybą. Mokesčių administratorius turi ne tik teisę, bet ir pareigą tikrinti pateiktų deklaracijų duomenis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos tarnyba turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingus duomenis apie turtą ir tai sąlygojo jai antrinės teisinės pagalbos suteikimą.
Pareiškėja skunde nurodo, kad gavusi 2010 m. birželio 7 d. Klaipėdos tarnybos įspėjimą Nr. (1.7.)-SR-1962 (t.1, b.l. 119) pateikė 2010 m. liepos 2 d. deklaraciją, kurioje jau deklaravo garažą ir žemės sklypą (t. 1, b.l. 31-34). Sprendime jau buvo aptarta, kad tarnybai nustačius, jog asmuo sąmoningai pateikė neteisingus duomenis, kyla ne teisė, o pareiga nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, todėl teisinio vertinimo prasme aplinkybė, kad pareiškėja 2010 m. liepos 2 d. pateikė naują deklaraciją, nėra reikšminga. Pažymėtina tai, jog 2010 m. liepos 2 d. deklaracija yra teikiama ne tikslinant ankstesnių deklaracijų duomenis, kaip tai numato Taisyklių XI skyriaus 151-155 punktai, o deklaruojant turtą už visai kitą ataskaitinį laikotarpį (nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d.), ir šią aplinkybę patvirtina deklaracijos 13 punktas, kuriame nurodoma, kad pateikta pirminė deklaracija, o ne patikslinta. Nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja, pateikusi deklaraciją už visai kitą laikotarpį, pašalino neteisingus duomenis deklaracijoje, kurios pagrindu yra suteikta antrinė teisinė pagalba. Nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Klaipėdos tarnyba pagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio l dalies 2 punktą, paaiškėjus, kad pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą.
Ginčijamas sprendimas priimtas remiantis ir dar vienu teisiniu pagrindu – kai pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis, numatytu Teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nepateiktas piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ar procesinėmis teisėmis sąvokos išaiškinimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-964/2010 yra nurodęs, kad minėta definicija, o ypač aspektas dėl piktnaudžiavimo susijęs su valstybės garantuojama teisine pagalba, aiškintina pasitelkiant teisės aiškinimo taisykles. Vienas iš dažniausiai taikomų teisės aiškinimo būdų – kalbinis. Kalbinio teisės aiškinimo būdu aiškinant žodžius, sakinius reikia atsižvelgti į jų vartojimo kontekstą, kuris lemia žodžio ar sakinio prasmę (kontekstinio aiškinimo taisyklė). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (kompiuterinis variantas) žodžio „piktnaudžiauti“ reikšmę pateikia kaip naudojimąsi kuo piktam, neleistiną naudojimąsi turimomis teisėmis. Tai reiškia, kad toks elgesys, kai siekiama pasinaudoti turimomis arba galimai suteiktinomis teisėmis, nors tai neleistina ar siekiama pasinaudoti teisėmis piktam
Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekė antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo ir antrinė teisinė pagalba 2009 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjai suteikta pateikus aukščiau nurodytą (2009 m. sausio 12 d.) Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, kurioje sąmoningai nurodyti neteisingi duomenys apie turtą (t.y. nenurodytas turimas garažas ir žemės sklypas), todėl konstatavus, kad pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingus duomenis apie turtą, tuo pačiu ji piktnaudžiavo ir valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis. Darytina išvada, kad Klaipėdos tarnyba ginčijamą sprendimą nutraukti antrinę teisinę pagalbą pagrįstai grindė ir 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu.
Remdamasi nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl turtinės 300 000 litų žalos ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo iš Klaipėdos tarnybos
Pareiškėja prašo iš Klaipėdos tarnybos priteisti turtinę 300 000 Lt žalą, kurią jį reikalavo priteisti civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo ir kurioje jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, tačiau, pareiškėjos teigimu, priėmus neteisėtą ginčijamą sprendimą, apribota pareiškėjos teisė gauti žalos atlyginimą. Iš byloje esančio pareiškėjos 2008 m. rugsėjo 10 d. ieškinio matosi, kad pareiškėja iš atsakovo V.B. prašė priteisti 300 Lt turtinę bei 10 000 Lt neturtinę žalą, patirtą dėl eismo įvykio metu jai padarytų sužalojimų (t. 1, b.l. 70-71).
Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos nurodyti Civiliniame kodekse (toliau – ir CK).
CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą ar neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis); 2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi, įstatymas reikalauja trijų esminių sąlygų, kurioms esant galimas žalos atlyginimas. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Deliktinės atsakomybės pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma.. Pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos ir nuostolių samprata. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovė, atlikdama pareiškėjos nurodytus veiksmus, iš kurių kildinama žala, t.y. priimdama ginčijamą sprendimą, veikė taip, kaip pagal įstatymus valstybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Teisėjų kolegijai nusprendus, kad skundžiamas Klaipėdos tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, darytina išvada, jog atsakovės Klaipėdos tarnybos veiksmuose nėra neteisėtumo elemento CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Be to, toks reikalavimas nepagrįstas, nes nėra jokio priežastinio ryšio tarp Klaipėdos tarnybos veiksmų ir pareiškėjos eismo įvykio metu patirtos turtinės žalos. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t.y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Reikalavimas atlyginti turtinę žalą nepagrįstas, nes nėra jokio priežastinio ryšio tarp Klaipėdos tarnybos veiksmų ir pareiškėjos eismo įvykio metu patirtos turtinės žalos.
Teikiamos antrinės teisinės pagalbos kokybės klausimas, kiek tai yra susiję su advokato kompetencija ir jo teikiamų paslaugų kokybės vertinimu, nėra viešojo administravimo sritis, už kurią atsakomybė tenka Klaipėdos tarnybai.
Taigi nėra pagrindo išvadai, kad dėl Klaipėdos tarnybos veiksmų ar neveikimo pareiškėjai atsirado prašoma atlyginti turtinė žala, jos prašymas netenkintinas. Nenustačius, jog pareiškėjai dėl atsakovės kaltės kilo turtinė žala, pareiškėjos reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo šį reikalavimą kildinant net ir iš žalos atlyginimo instituto, nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Dėl neturtinės 500 000 litų žalos ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo iš visų atsakovų
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visus elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimą: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis); priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis). Šie elementai žalos atsiradimo kontekste vienas be kito negali egzistuoti. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Pareiškėja teismui pateiktame skunde apsiriboja neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiais teiginiais dėl žalos atsiradimo ir neteisėtų veiksmų, tačiau pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktus turi būti nurodytas konkretus skundo pagrindas bei aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą ir pateikiami įrodymai, pagrindžiantys reikalavimo pagrindą.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Taikant atsakomybę už žalą, padarytą neteisėtais valdžios aktais, galioja prezumpcija, kad valdžios aktas laikomas teisėtu. Valstybės valdžios organai yra pareigūnai, kurie vykdydami savo pareigas ir įgyvendindami valstybės kompetenciją, privalo veikti pagal specialius, numatančius jų veikimo turinį ir formą, teisės aktus. Valdžios aktai, kuriais yra padaryta žala, laikomi neteisėtais tada, kai pažeisti specialūs teisės aktai, numatantys valdžios institucijų veikimo turinį ir formą. Neteisėti veiksmai yra padaryti tada, jei valdžios institucijos, jų darbuotojai arba pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti.
Pareiškėja skunde nurodo, kad atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo kaltė pasireiškia tuo, kad Klaipėdos tarnybai buvo pateikta informacija apie jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, kuri neatitinka realioms kainoms; pareiškėjai nebuvo pranešama apie turo vertę, nebuvo sudarytos galimybės vertę pakeisti ar ginčyti.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas apibrėžia nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės bei nekilnojamojo turto masinio vertinimo sąvokas. Nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė – tai tą pačią pagrindinę tikslinę paskirtį turinčių nekilnojamojo turto objektų vertė, atspindinti nekilnojamojo turto vidutinę rinkos kainą nagrinėjamoje teritorijoje (zonoje) ir nustatyta masinio vertinimo būdu, panaudojant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytus turto vertinimo metodus. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas – procesas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės bei vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra panašių nekilnojamojo turto objektų grupės vertinimo ataskaita, o kiekvieno turto vieneto ataskaita nerengiama. Nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 patvirtintomis Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis. Pagal minėtas taisykles, nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatomos dviem būdais – lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) ir naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) arba atkuriamosios vertės (kaštų). Lyginamosios vertės metodu, taikant masinį nekilnojamojo turto vertinimą, nustatoma Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, t.y. gyvenamosios, sodų ir garažų (išskyrus pramoninius) paskirties nekilnojamojo turto vertė. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas Klaipėdos tarnybai pateikė duomenis apie pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, įvertinant masinio vertinimo būdu.
Vidutinės žemės rinkos vertė yra nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515 patvirtintomis Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklėmis ir yra tvirtinamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu. Žemės verčių žemėlapis – tai žemėlapis, kuriame, atlikus masinį vertinimą, nustatytos skirtingą vidutinę žemės vertę turinčios teritorijos (žemės verčių zonos), teritorijų (zonų) žemės vertės rodikliai ir duomenys, reikalingi atskirų žemės sklypų vidutinei rinkos vertei apskaičiuoti. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atstovo paaiškinimu bei rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad teikiant Klaipėdos tarnybai informaciją apie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, duomenys buvo pateikti panaudojant žemės verčių žemėlapių informaciją.
Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių nuostatos įtvirtina kiekvieno fizinio ir juridinio asmens teisę neatlygintinai sužinoti jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto mokestinę vertę Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą tvarkančios įmonės interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), taip pat asmenims suteikta galimybė per viešuosius svarstymus pareikšti pastabas ir pasiūlymus dėl sudarytų nekilnojamojo turto verčių žemėlapių. Fizinių ir juridinių asmenų pretenzijas bei skundus dėl žemės sklypų vidutinės rinkos vertės dydžio nagrinėja turto vertintojas, kurio sprendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. kovo 15 d. įsakymas Nr. 3D-142).
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas veikė taip, kaip privalo veikti pagal įstatymus, todėl atsakomybė už žalą nekyla.
Pareiškėja skunde nenurodo, kokius konkrečius veiksmus, sąlygojusius neturtinės žalos atsiradimą, neteisėtai atliko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 9.2 punktu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai yra Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro teritorinė tvarkymo įstaiga. Pagal minėtų nuostatų 20-21 punktus, registre tvarkomi apdraustųjų specifiniai duomenys inter alia draudžiamųjų pajamų sumos, paskirtos pašalpos dydis. Remiantis minėtais duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius Klaipėdos tarnybai teikė informaciją apie pareiškėjos draudžiamųjų pajamų sumą bei ligos ir motinystės pašalpas, todėl tokių veiksmų negalima pripažinti neteisėtais.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai teikė deklaracijas, kurios buvo priimamos, nepateikiama jokių pastabų, todėl, pareiškėjos teigimu, šiai institucijai kyla atsakomybė už neteisingą deklaracijų užpildymą.
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, priimdama deklaracijas iš pareiškėjos, vykdė jai, kaip mokesčių administratoriui, Mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnyje numatytas funkcijas. Vadovaudamasi Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškėjai grąžino deklaracijų antrus egzempliorius su žymomis, kad deklaracijos mokesčių administratoriui yra pateiktos. Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą, už pateiktos informacijos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti teisingumą yra atsakingas asmuo, deklaruojantis turtą ir pajamas. Tai reiškia, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir jos darbuotojai veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų 7.1 punkte numatyta, kad Teisingumo ministerija įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina priemones, užtikrinančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą. Teisingumo ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje yra išvardintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. Pagal minėto įstatymo 9 straipsnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, savarankiškai priimančios sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų pakeisti, panaikinti ar kitaip įtakoti tarnybų priimamų sprendimų dėl teisinės pagalbos teikimo (neteikimo), tarnybų veiksmai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties pareiškėjos teiginys, kad dėl Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų kilo žala, yra nepagrįstas.
Pareiškėja neturtinės žalos atlyginimą taip pat kildina iš netinkamo jai paskirtų teikti antrinę teisinę pagalbą advokatų atstovavimo. Advokatai nėra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojai, todėl jų atlikti veiksmai, iš kurių kildinama atsakomybė, negali būti siejami su šia institucija, kaip valstybės institucija, nes viešoji atsakomybė siejama tik su valdžios institucija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-964/2010).
Remdamasi išdėstytu, teisėju kolegija daro išvadą, kad skundžiami atsakovų veiksmai nėra neteisėti, delikto šiuo atveju nėra, todėl civilinė atsakomybė nekyla. Be to, pareiškėja prašomos priteisti neturtinės žalos nepagrindžia įrodymais, todėl nėra pagrindo konstatuoti visų deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas. Reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo nuo minėtos sumos netenkintinas kaip nepagrįstas.
Dėl baudos skyrimo Klaipėdos tarnybos direktoriui
Pareiškėja prašo Klaipėdos tarnybos direktoriui skirti iki 20 000 litų baudą už piktnaudžiavimą pareigūno teisėmis, tarnybine padėtimi ir tarnyba, sąmoningą atsisakymą tarnauti žmonėms ir Konstitucijos šiurkštų pažeidimą, neteisėtą ir nepagrįstą antrinės teisinės pagalbos nutraukimą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnis reglamentuoja teismo teisę skirti baudas. Pagal minėto straipsnio nuostatas, administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas tik už teismo reikalavimų pateikti atsiliepimus, dokumentus ar kitą medžiagą nevykdymą bei už teismo posėdžio tvarkos pažeidimą. Tokiu būdu, prašymas paskirti baudą Klaipėdos tarnybos direktoriui pareiškėjos nurodytais argumentais nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjos T.Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjos Dalia Gumuliauskienė
Alona Romanovienė
Eglė Kiaurakytė