Civilinė byla Nr. 2S-1649-603/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15644-2020-3

                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11

                                                                                                                                                       (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. K. ir D. K. skundą dėl antstolės veiksmų suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Vilbeksa“ ir antstolei D. M..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai kreipėsi į antstolę D. M. su skundu, prašydami panaikinti priimtą 2020 m. gegužės 6 d. patvarkymą Nr. S-20-12-3247. Nurodė, kad antstolė nepagrįstai priimtu patvarkymu nusprendė tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0012/13/00665 ir paskirti G. K. nuosavybės teise priklausančios ½ dalies žemės sklypo ir nebaigto statyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizę rinkos vertei nustatyti. Pareiškėjų teigimu, antstolė neteisėtai vykdo išieškojimą iš D. K. priklausančios turto dalies. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimdamas pareiškėjos D. K. kasacinį skundą pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis sustabdė išieškojimą iš skolininkės D. K.. Pareiškėjai nurodė, jog antstolė nepagrįstai skaičiuoja 24,45 proc. metines palūkanas. Pareiškėjų teigimu, pakartotinis ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti paskyrimas nėra tikslingas, tokiu būdu tik didinamos vykdymo išlaidos.

2.       Antstolė 2020 m. gegužės 29 d. patvarkymu Nr. 0012/13/00665 pareiškėjų skundo netenkino. Nurodė, kad vykdo vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo nukreipiant išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutraukė pareiškėjos D. K. bankroto bylą, priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriame nusprendė tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0012/13/00665, nukreipiant išieškojimą į hipoteką įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Antstolės teigimu, per tris metus areštuoto turto rinkos vertė galėjo pasikeisti, todėl siekiant pašalinti abejones areštuoto turto įkainojimo teisingumu paskirta ekspertizė areštuoto turto rinkos vertei nustatyti. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir nutartimis išieškojimas nukreiptas į visą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir nuspręsta realizuoti visą namą, vykdant priverstinį skolos išieškojimą kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilbeksa“ naudai. Antstolė nurodė, jog 24,45 proc. metinės palūkanos iš skolininko yra išieškomos vykdomojo dokumento pagrindu ir nėra nulemtos antstolio veiksmais.

3.       Suinteresuotas asmuo UAB „Vilbeksa“ atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė pareiškėjų skundą atmesti, skirti pareiškėjams po 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog antstolė D. M. vykdo išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto išieškotojo UAB „Vilbeksa“ naudai. Pažymėjo, kad 24,45 proc. palūkanos (0,067 proc. per dieną) yra nustatytos šalių pasirašytoje 2010 m. birželio 16 d. paskolos sutartyje, kurios pagrindu yra išduotas papildomas vykdomasis įrašas. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjai savo skundą grindžia analogiškais argumentais, dėl kurių jau yra priimtos ir įsiteisėjusios teismo nutartys. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pareiškėjų skundo netenkino.

5.       Teismas sprendė, jog pareiškėjų argumentas dėl netinkamo palūkanų skaičiavimo nepagrįstas, kadangi pareiškėjų ginčijamos 24,45 proc. dydžio metinės palūkanos išieškomos vykdomųjų dokumentų pagrindu.

6.       Teismas konstatavo, jog pareiškėjų skundo argumentai, susiję su priverstiniu skolos išieškojimu jau yra išspręsti įsiteisėjusiais sprendimais ir nutartimi, todėl neturėtų būti keliami pakartotinai. Pažymėjo, jog 2010 m. birželio 16 d. paskolos sutartį su UAB „Vilbeksa“ pasirašė ne tik pareiškėjas G. K., bet ir jo sutuoktinė D. K., ji paskolos sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai sutiko, kad kreditorės naudai pilna apimtimi būtų įkeičiami bet kokie statiniai, kurie pastatomi žemės sklype, nepriklausomai nuo to ar jie priklausys G. K. asmeninės nuosavybės teise ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (paskolos sutarties 26 punktas). Teismas taip pat nustatė, jog pareiškėja taip pat pasirašė visus vėlesnius paskolos sutarties pakeitimus, nurodydama, kad su paskolos sutarties ir paskolos pakeitimų sąlygomis susipažino ir joms neprieštarauja. Atkreipė dėmesį į tai, jog remiantis sutarties sudarymo metu galiojančios redakcijos CK 4.171 straipsnio 12 dalies nuostatomis įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir ant jos esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip, o teismo sprendimu jau buvo nuspręsta suteikti teisę išieškotojui UAB „Vilbeksa“ kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl pastato įregistravimo Nekilnojamojo turto registre bei skolos išieškojimą nukreipti į pastatą, kaip hipoteka įkeisto žemės sklypo priklausinį. Teismas taip pat pažymėjo, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir nutartimis jau yra nustatyta, kad išieškojimas turi būti nukreiptas į visą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, ir kad visas namas turi būti realizuotas, vykdant priverstinį skolos išieškojimą kreditorei UAB „Vilbeksa“.

7.       Teismas padarė išvadą, jog antstolė pagrįstai ir teisėtai nukreipė išieškojimą (paskyrė ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti) į hipoteka įkeistą turtą. Pažymėjo, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta nukreipti priverstinį skolos išieškojimą pagal 2013 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą (t. y. pagal antstolės priimtą vykdomąjį dokumentą) į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kaip įkeisto žemės sklypo priklausinį (neišskiriant jokių jo dalių ir nenurodant savininkų), o įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas vykdyti. Taip pat nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. liepos 10 d. nutartimi Nr. DOK 3209, sustabdė išieškojimą vykdymo procese tik D. K. atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose.

8.       Teismas taip pat atmetė pareiškėjų argumentus dėl antstolės nepagrįstai paskirtos pakartotinės ekspertizės areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, nurodydamas, jog vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kainai. Pažymėjo, kad pareiškėjų nekilnojamojo turto – ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nebaigto statyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė (156 000,00 Eur) nustatyta UAB „Apus turtas“ 2017 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 17/137 NT EKSP. Nustatė, kad pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašus areštuoto nekilnojamojo turto - ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigto statyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 2 d. rinkos vertė yra 114 000,00, o 2020 m. sausio 1 d. yra 125 000,00 Eur. Teismas pažymėjo, jog nekilnojamojo turto registre pateikiama turto rinkos vertė yra nustatyta masiniu būdu, neatsižvelgiant į individualias turto savybes, todėl tikslu objektyviai įkainoti turtą antstolė pagrįstai paskyrė pakartotinę ekspertizę.

9.       Teismas netenkino suinteresuoto asmens UAB „Vilbeksa“ prašymo skirti pareiškėjams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pažymėjo, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjai būtų sąmoningai veikę prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar nesąžiningai pareiškę nepagrįstą skundą dėl antstolės veiksmų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

10.       Apeliantė (pareiškėja) D. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja nėra suinteresuoto asmens UAB „Vilbeksa“ skolininkė, todėl ji negalėjo susipažinti su antstolei pateiktu vykdyti Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notaro 2014 m. spalio 14 d. papildomu vykdomuoju įrašu dėl 0,067 proc. palūkanų už kiekvieną dieną, palūkanas skaičiuojant nuo 2013 m. kovo 25 d. iki visiško prievolių įvykdymo pagal paskolos sutartį. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nevertino, ar suinteresuoto asmens UAB „Vilbeksa“ reikalavimas dėl nepagrįstai didelių palūkanų neprieštarauja viešajai tvarkai bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams. Be to, pirmosios instancijos teismas netikrino, ar suinteresuoto asmens reikalaujamos palūkanos yra teisingai paskaičiuotos.

10.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog antstolė D. M. neteisėtai atlieka išieškotojo naudai išieškojimą iš pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio turto – 4754/1000 dalies vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo UAB „Vilbeksa“ niekada nebuvo pareiškėjos kreditorius, Vilniaus m. 26 –ojo notarų biuro 2013 m. kovo 25 d. išduotame vykdomajame dokumente dėl skolos išieškojimo skolininku nurodytas pareiškėjas G. K., o ne D. K..

10.3. Skundžiamoje nutartyje neatsižvelgta ir į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 5 d. netenkino antstolės prašymo leisti baigti pradėtą turto pardavimo iš varžytynių procesą, kadangi pareiškėjai D. K. priklausanti turto dalis turi būti skirta pareiškėjos kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.

10.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenagrinėjo faktinių aplinkybių, jog antstolė 2020 m. gegužės 6 d. patvarkyme klaidingai nurodo apie tęsiamą skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, kadangi turtas, iš kurio vykdomas išieškojimas, pagal VĮ Registrų centro išrašą nėra įkeistas suinteresuotam asmeniui UAB „Vilbeksa“.

10.5. Pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai nėra padengti kitose vykdomosiose bylose, todėl apeliantės turtas privalo būti parduotas jos skolos dengti, o ne skirtas sutuoktinio G. K. kreditoriaus UAB „Vilbeksa“ naudai.

10.6. Antstolių darbo praktikoje papildoma turto vertės nustatymo ekspertizė atliekama tik tais atvejais, kai antstolis pateikia faktinius įrodymus apie pasikeitusią nekilnojamojo turto vertę. Antstolė jokių įrodymų apie pasikeitusią nekilnojamojo turto vertę nepateikė, todėl nekilnojamojo turto ekspertizė niekuo nepagrįsta ir didina vykdymo išlaidas.

11. Antstolė D. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius nesutikimo argumentus:

11.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, jog antstolio vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra proceso normų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Kadangi apeliantės ginčijamos 24,45 proc. metinės palūkanos išieškomos vykdomųjų dokumentų pagrindu, todėl antstolė neturi teisinio pagrindo kvescionuoti vykdomojo dokumento turinio ir privalo jį vykdyti. Be to, apie vykdomojo įrašo papildymą pateikiant ir vykdomojo įrašo kopiją skolininkas informuotas pranešimais, susidariusių palūkanų dydis atitinkamu laikotarpiu nurodytas priimtuose procesiniuose dokumentuose, todėl pareiškėja nepagrįstai remiasi argumentu, jog apie tai nebuvo informuota.

11.2. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog nebaigtas statyti namas nėra įkeistas hipoteka kreditorei „Vilbksa“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-04 sprendimu civ. byloje Nr.2-19665-466/2014 priverstinis skolos išieškojimas pagal 2013 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą nukreiptas į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, statomą pagal statybos leidimą GN/716/08-0387, esantį (duomenys neskelbtini), kaip žemės sklypo, įkeisto 2010-06-16 sudarytu sutartinės hipotekos lakštu (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) priklausinį. Todėl hipotekos kreditoriaus UAB „Vilbeksa“ reikalavimai turi būti patenkinti iš viso įkeisto turto (žemės sklypo ir nebaigto statyti pastato), esančio (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo to, ar jis registruotas tik skolininko G. K., ar ir jo sutuoktinės D. K. vardu. Be to, sprendimu buvo nuspręsta suteikti teisę išieškotojui UAB „Vilbeksa“ kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl pastato įregistravimo Nekilnojamojo turto registre bei skolos išieškojimą nukreipti į pastatą, kaip hipoteka įkeisto žemės sklypo priklausinį. Išieškojimo nukreipimas į visą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą konstatuotas ir įsiteisėjusiais kitais sprendimais ir nutartimis, todėl pareiškėjos skundo argumentai, susiję su priverstiniu skolos išieškojimu, jau išspręsti ir neturėtų būti keliami pakartotinai.

11.3. Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog apeliantei priklausanti turto dalis skirta apeliantės kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Leidimas pabaigti turto varžytynes nebuvo suteiktas dėl to, jog varžytynių dalyvio mokestis sumokėtas po bankroto bylos apeliantei iškėlimo, tačiau ne dėl to, jog turėtų būti atsiskaitoma su apeliantės kreditoriais.

11.4. Areštuoto turto rinkos vertė buvo nustatyta 2017 m. kovo 2 d. atliktos ekspertizės akto Nr.17/037 NT EKSP pagrindu. Pastaruoju metu nekilnojamojo turto rinka nuolat kito, todėl siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl areštuoto turto įkainojimo teisingumo bei apsaugoti vykdomosios bylos šalių ir suinteresuotų asmenų interesus, ekspertizės areštuoto turto rinkos vertei nustatyti paskyrimas yra pagrįstas. Pakitusią turto rinkos vertę patvirtina atlikta ekspertizė, pagal kurią 2020 m. birželio 26 d. turto rinkos vertė sudaro 159 000 Eur. Kadangi turto rinkos vertė lyginant su 2017 metais nustatyta rinkos verte padidėjo 3000 Eur, ekspertizės paskyrimas neabejotinai apsaugo tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus.

12. Suinteresuotas asmuo UAB „Vilbeksa“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo tokius pagrindinius nesutikimo argumentus:

12.1. Apeliantės keliamas palūkanų teisingo paskaičiavimo ir dydžio klausimai nepagrįsti. Teikdama skundą dėl antstolės veiksmų apeliantė palūkanų dydžio neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti bei tikrinti apskaičiuotų palūkanų dydžio teisingumą. Be to, apeliantė negali ginčyti vykdomajame dokumente nurodytų palūkanų, teikdama skundą dėl antstolio veiksmų, kadangi antstolis neturi kompetencijos keisti ar mažinti vykdomajame dokumente nurodytų sumų ar palūkanų dydžio. Apeliantai taip pat neginčija nei 2014 m. spalio 14 d. notaro išduoto papildomo vykdomojo įrašo Nr. 3-6234, nei 2013 m. kovo 25 d. išduoto pagrindinio vykdomojo dokumento Nr. 3-1308/2013, todėl nagrinėjamoje byloje negali būti keliamas ir nagrinėjamas klausimas dėl palūkanų dydžio.

12.2. Apeliantė aiškiai ir nedviprasmiškai sutiko su G. K. priklausančio žemės sklypo dalies įkeitimu bei su visų žemės sklype pastatytų ar statomų pastatų įkeitimu, nepriklausomai nuo turto teisinio režimo. Todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad suinteresuotas asmuo nėra ir niekada nebuvo jos kreditoriumi.

 12.3. Apeliantė nepagrįstai interpretuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-9925-871/2018, kadangi teismas nepadarė atskirajame skunde nurodytos išvados, jog apeliantei priklausanti dalis namo turi būti skirta apeliantės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.

12.4. Apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kitas apeliantės atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas bei suteikė prioritetą jos sutuoktinio kreditorės UAB „Vilbeksa“ reikalavimo patenkinimui, neturi teisinės reikšmės antstolės priimtam skundžiamam patvarkymui. Be to, pagal CPK 754 straipsnio 1 dalį hipotekos kreditoriaus reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės, todėl apeliantės argumentai, jog hipoteka įkeistas turtas turi būti parduodamas apeliantės skoloms dengti, prieštarauja hipoteka įkeisto turto priverstinį realizavimą bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą reglamentuojančioms teisės normoms.

 12.5. Pareiškėjos skundo argumentai, susijęs su paskirta ekspertize turto vertei nustatyti, nebuvo nurodyti pareiškėjos skunde dėl antstolės veiksmų; tokiais argumentais rėmėsi pareiškėjas G. K., todėl nei antstolės, nei teismas dėl jo neturėjo pasisakyti. Be to, iš pareiškėjos skundo turinio nėra aišku, kodėl pakartotinės ekspertizės paskyrimas turto vertei nustatyti pažeidžia ar gali pažeisti pareiškėjos interesus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

      Atskirasis skundas netenkintinas.

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

14.       Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15.       Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl antstolės patvarkymo, kuriuo antstolė nusprendė tęsti vykdymo veiksmus skolos išieškojimą nukreipiant į hipoteką įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir paskyrė ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti.  

16.       Vykdomosios bylos Nr. 0012/13/00665 duomenimis nustatyta, kad antstolė D. M. vykdo Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notaro 2013-03-25 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 3-1308/13 dėl 70684,57 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko G. K. išieškotojo hipotekos kreditoriaus UAB „Vilbeksa“ naudai. Vykdymo proceso metu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19665-466/2014, kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1804-645/2015, suteikta ieškovui UAB „Vilbeksa“ teisė kreiptis dėl nebaigto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statomo pagal statybos leidimą Nr. GN/716/08-0387, kadastro duomenų nustatymo; teisė kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl šių duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą bei dėl nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistravimo atsakovo G. K., vardu. Tuo pačiu sprendimu nuspręsta nukreipti priverstinį skolos išieškojimą pagal 2013 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą reg. Nr. 3-1308 į minėtą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kaip žemės sklypo, įkeisto 2010 m. birželio 16 d. sudarytu sutartinės hipotekos lakštu (identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini)), priklausinį. Taip pat vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolei vykdyti pateiktas Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro 2014 m. spalio 14 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. 3-6234, kuriuo papildytas Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro išduotas 2013 m. kovo 25 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. 3-1308, nusprendžiant iš G. K. išieškoti 0,067 proc. dydžio nesumokėtas palūkanas už kiekvieną dieną (sudaro 24,45 proc. metinių palūkanų), skaičiuojant nuo 2013 m. kovo 25 d. iki visiško prievolių pagal 2010 m. birželio 16 d. paskolos sutartį (su vėlesniais pakeitimais) įvykdymo, palūkanas skaičiuojant nuo bendros negrąžintos paskolos su nesumokėtomis palūkanomis. Antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, priėmė skundžiamą 2020 m. gegužės 6 d. patvarkymą Nr. S-20-12-3247, kuriuo nuspręsta tęsti sustabdytus vykdymo veiksmus, skolos išieškojimą nukreipiant į hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) bei paskirta ekspertizė areštuoto turto rinkos vertei nustatyti.

   Dėl išieškotinų palūkanų dydžio

17.       Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su antstolės išieškomomis 24,45 proc. dydžio palūkanomis, įrodinėdama, jog tokio dydžio palūkanos nepagrįstai didelės, o pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nevertino, ar tokio dydžio palūkanos neprieštarauja viešajai tvarkai bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams.

18.       Pažymėtina, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Vykdomuoju dokumentu laikytinas ir notaro vykdomasis įrašas, kuris pateikiamas antstoliui vykdyti (587 straipsnis, CK 4.192 straipsnio 5 dalis). Vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti pagal tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Teisės aktai antstoliui nesuteikia teisės nevykdyti galiojančio vykdomojo dokumento ar keisti jo vykdymo tvarkos, be kita ko, savo nuožiūra keisti vykdomojo dokumento turinį. Taigi antstolio nekompetencijai nepriskirtas klausimas spręsti, ar atitinkamas vykdomasis dokumentas yra teisėtas ir pagrįstas.

19.       Apeliantė teikdama atskirąjį skundą įrodinėja, jog antstolės išieškomos 24,45 proc. dydžio palūkanos neteisėtos, jos yra nepagrįstai didelės. Pažymėtina, jog pagal nutarties 18 punkte nurodytą antstolio kompetenciją, palūkanų dydis nepriklauso nuo antstolės valios, kadangi tokio dydžio palūkanų dydis nurodytas antstolei pateiktuose vykdyti vykdomuosiuose dokumentuose, t. y. Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notaro 2013-03-25 išduotame vykdomajame dokumente Nr. 3-1308/13 dėl 70684,57 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko G. K. išieškotojo hipotekos kreditoriaus UAB „Vilbeksa“ naudai bei Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro 2014 m. spalio 14 d. išduotame vykdomajame įraše Nr. 3-6234, kuriuo papildytas Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro išduotas 2013 m. kovo 25 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. 3-1308. Vykdomieji įrašai yra galiojantys, teisėti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nevertino jų (ne)teisėtumo, bei (ne)atitikimo viešajai tvarkai, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams.

Dėl pagrindo nukreipti skolos išieškojimą į visą pastatą

20.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, įrodinėdama, jog skundžiamoje nutartyje nevertintas antstolės neteisėtai atliekamas išieškojimas iš pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio turto. Apeliantės teigimu, iš jai nuosavybės teise priklausančios dalies pardavimo gautos sumos turėtų būti skirtos apeliantės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, be to, ji nėra išieškotojos skolininkė, o turtas, į kurį nukreiptas išieškojimas, neįkeistas hipoteka. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės atskirojo skundo argumentams.

21.       Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19665-466/2014, kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1804-645/2015, nuspręsta nukreipti priverstinį skolos išieškojimą pagal 2013 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą. Nr. 3-1308 į minėtą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kaip žemės sklypo, įkeisto 2010 m. birželio 16 d. sudarytu sutartinės hipotekos lakštu (identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini)), priklausinį. Taip pat matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-118-794/2019 taip pat vertino apeliantės argumentą dėl antstolės veiksmų (ne)teisėtumo, išieškojimą nukreipiant į visą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir konstatavo, jog tokia priverstinė turto realizavimo tvarka jau nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais bei nutartimis (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

22.       Remiantis aptartais teismų procesiniais sprendimais konstatuotina, jog antstolės atliekamo išieškojimo nukreipimas į visą vienbutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), konstatuotas jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir nutartimis. Jais vadovaudamasi antstolė ir atlieka turto realizavimo priverstine tvarka procedūrą. Pažymėtina, jog teismų priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai negali būti kvescionuojami, o išspręsti klausimai neturėtų būti pakartotinai keliami. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju detaliau dėl apeliantės argumentų nepasisako.

23.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantės argumentas, kad priverstine tvarka realizuojamas nekilnojamasis turtas neįkeistas hipoteka suinteresuotam asmeniui UAB „Vilbeksa“ buvo taip pat įvertintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartyje Nr. 2S-118-794/2019, pažymint, jog išieškojimas nukreiptas į hipoteka įkeistą turtą (nutarties 21 punktas). Todėl nėra teisinio pagrindo dar kartą vertinti antstolės veiksmus, sprendžiant su hipoteka įkeisto turto realizavimu susijusius klausimus.

24.       Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliantės argumentas, jog apeliantei priklausančiu turtu privalo būti dengiami jos kreditorių reikalavimai, o ne atsiskaitoma su sutuoktinio G. K. kreditoriumi UAB „Vilbeksa“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog toks argumentas neturi teisinės reikšmės nei skundžiamo antstolės patvarkymo, nei pirmosios instancijos teismo priimtos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.  

Dėl paskirtos turto ekspertizės

25.       Apeliantė taip pat ginčija priimtą antstolės 2020 m. gegužės 6 d. patvarkymą nesutikdama su paskirta areštuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertize, įrodinėdama, jog ekspertai turto vertę nustatė dar 2017 metais, todėl nėra tikslo skirti pakartotinę ekspertizę, kuri didina vykdymo išlaidas.

26.        Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

27.       Pažymėtina, kad netgi tuo atveju, kai turto rinkos kaina buvo nustatyta eksperto, CPK 681 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis CPK 681 straipsnyje nustatytos tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 681 straipsnio 2 dalis skirta užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teisės aktai neįpareigoja turto perkainoti, jei antstoliui nekyla abejonių dėl turto vertės ir skolininkas arba išieškotojas nereiškia motyvuotų prieštaravimų. Pagal kasacinio teismo praktiką abejones dėl turto rinkos vertės galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai ir juos (argumentus) patvirtinantys įrodymai, taip pat tam tikros aplinkybės (duomenys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/ 2020, nutarties 33 punktas).

28.       Vertinant byloje esančius duomenis matyti, jog pagal UAB „Apus turtas“ atlikto turto vertinimo pagrindu parengtą 2017 m. kovo 2 d. ekspertizės aktą Nr.17/037 NT EKSP pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė sudarė 156 000 Eur. Tuo tarpu VĮ Registrų centro duomenimis, pastato vertė, nustatyta masiniu vertinimu, 2016 m. vasario 2 d. sudarė 114 000 Eur, o 2020 m. sausio 1 d. – 125 000 Eur (vykd. b. l. 841). Taigi turto vertė, nustatyta masiniu vertinimu, padidėjo, kas pagrindžia aplinkybę apie nekilnojamojo turto rinkoje vykstančius pokyčius bei net masinio vertinimo būdu nustatytos vertės padidėjimą. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs aukščiau nurodytus duomenis, pastebi, jog registruose nustatyta turto vidutinė rinkos vertė palyginus su individualiai nustatyta turto rinkos verte gana ženkliai skyrėsi, be to, masinio vertinimo būdu nustatyta turto rinkos vertė 2020 m. sausio 1 d., lyginant su 2016 m. vasario 2 d. vidutine rinkos verte skiriasi 11 000 Eur. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolės argumentu, jog turto rinkos kaina svyruoja, dėl ko būtina turtą perkainoti, siekiant pašalinti abejones dėl realizuojamo priverstine tvarka turto rinkos kainos. Pažymėtina ir tai, jog tokiu būdu bus apsaugoti ir apeliantės interesai, kadangi tuo atveju, jeigu turto rinkos kaina padidėtų, būtų didesne apimtimi patenkinti išieškotojo reikalavimai, kas sumažintų įsiskolinimo dydį.

29.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal pareiškėjos (skolininkės) D. K. nurodytus argumentus teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nėra. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

30.       Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, kaip nesudarančių esminės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui arba nepatenkančių į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Netenkinti pareiškėjos D. K. atskirojo skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

       Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

     Teisėja Loreta Bujokaitė